Hebreus 10
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Bʉcʉ ocana sʉoriti quenaro ĩnare Cristo ĩ yiroti gayere masisʉoyijarã masa. Ñarocõti ĩ queno yiroti masi jeobisijarã ĩna maji. Bʉcʉ oca cʉdirã co rodo rʉyabeto waibʉcʉrã sĩacõri Diore soe ĩsisotiyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yibojarocati, “Yʉ tija, seti ma ĩnare”, yibisijʉ Dios. Ito bajiri bʉcʉ ocare mani tʉo sʉyabojaja Dios tʉ ejamena yirãji mani.
1 Moses ana ofafar hibi’ufunun i sawar gewasin boro uf hinan ana itinin, men yabin anababatun bi’obaiyihimih. Ana’an nati isan kwamur etei matan hiyi sibor yumatan ta’imon, na baiyubin God kwafirin isan hisisibor, wanawanah hai kakafin men kafa’imo kukusouwimih.
2 Diore yiari waibʉcʉrã ĩna soe ĩsija bero ĩna ñeñaro yirisere ĩ coe jeoja, mʉcana waibʉcʉrã soe ĩsibitiboana ĩna. “Waja yi tĩomʉ yʉ. Yʉre seti ma ĩja”, yiboana.
2 Baise nati siboromaim takukusouwih na’at, nati sibor boro hitihamiy. Anayabin kwafirenayah hisisibor ana veya hai kakafin tutufin etei mar moumurih ina’in isan mar ta’imon kusouwih. Naatu dogoroh naniyan hitatatam hai kakafih etei i sawar.
3 Ito bajiro meje bajiyija. Co rodo rʉyabeto Diore waibʉcʉrã ĩna soe ĩsija, “Ñeñaro yigʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa bʉjayijarã ĩna.
3 Baise nati siboromaim kwamur etei nuhih ekukusib i bowabow kakafin wairafih.
4 Ta wecʉ rí, cabra rí, masa ĩna ñeñaro yirisere coeroti meje ñaroja.
4 Anayabin cow orot naatu goat hai rara’amaim men karam boro bowabow kakafih tabosairen.
5 Ito bajiri adi sitajʉ wadigʉ, ado bajiro yiyijʉ Cristo Diore:
5 Isan imih Keriso tafaramamaim namih Tamah isan eo, “O men kukokok sibor o siwar, imih ayu biyau ibogaigiwas,
6 Masa ĩna ñeñaro yirise waja yirona waibʉcʉrã ĩna soe ĩsija queno wanʉbea mʉ, ya yʉ.
6 bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafin notawiyen isan sibor teya’ay, o men kubiyasisir.
7 Gaje ado bajiro mʉre gotia yʉ: Dios mʉ ãmoro bajiro yirocʉ masa tʉjʉ wacʉ ya yʉ. “Dios ĩ rotiro bajiro yigʉ yiguĩji ĩ”, mʉ oca tuti iti gotiroto bajiroti, masa tʉjʉ wacʉ ya yʉ, yiyijʉ Cristo Diore.
7 Imih ayu ao, “God ayu iti, a notamaim abisa kukokok na’atube kuo asinaf, a Bukamaim isau i’o hikirum inu’in na’atube.”
8 Queno tʉoya yʉ ñarã mʉa. Ado bajiro gotiyijʉ Cristo: “Masa ĩna ñeñaro yirise waja yirona Diore yiari waibʉcʉrã ĩna soe ĩsi ãmobojaja, queno wanʉbeami. Moisés ñayorʉ ĩ rotire ñabojarocati, queno wanʉbeami Dios”, yi gotiyijʉ Cristo.
8 Wantoro’ot eo, “Sibor naatu siwar o bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafih notawiyen isan tisisibor, o men kubiyasisir.” Basit sabuw i ofafar eo na’atube tisisinaf baise o a naniyan i men ebibasit naatu men kubiyasisir.
9 Gaje ado bajiro gotiyijʉ Cristo: “Dios, mʉ ãmoro bajiro yirocʉ, masa tʉjʉ wacʉ ya yʉ”, yiyijʉ Cristo Diore. Ĩ ito yija tʉocõri, “Bʉcʉrã waibʉcʉrã soe ĩsire jidicãcõri, ĩmasiti manire goda ĩsiñi”, yi tʉoĩa mani.
9 Imaibo eo, “Ayu iti God, abisa kunotanot na’atube anasinaf.” Imih God sibor atamanin ya’asair naatu sibor boubun bai na efanin yai.
10 Dios ĩ ãmoro bajiro yiñi Jesucristo. Cojiti manire yiari goda ĩsiñi ĩ, ĩ ya rína mani ñeñaro yirisere waja yirocʉ. Ito bajiro ĩ yire ñajare, mani ñeñaro yirisere ãcabojocõri, “Seti ma mʉare”, yigʉ yiguĩji Dios manire.
10 Naatu God ana kokomaim Jesu Keriso na it etei ata kakafin isan mar maumurih na’in efanin mar ta’imon maiyow, i taiyuwin biyan siboromih yai, ata kakafinane kusouwit tana biyat kakafiyin matar.
11 Judio masa paia co rʉmʉ rʉyabeto ĩna ya moare ñajare, biyaro Diore waibʉcʉrã soe ĩsisotiama ĩna. Ito bajiro ĩna yibojarocati masa ĩna ñeñaro yirisere coebetoja.
11 Firis veya matan hiyi hibat kwafiren ana ef eo na’atube bowabow kakafin notawiyen isan sibor yumatan ta’imon hiya’iyai. Baise men kafa’imo nati siboromaim bowabow kakafih kusouwimih.
12 Cristoama cojiti mani ñeñaro yirisere waja yi tĩorocʉ manire yiari goda ĩsiñi ĩ. Mani ñeñaro yirise waja yi tĩocõri ũmacʉ̃jʉ Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiguĩji ĩ ĩja.
12 Baise Keriso na sibor mar ta’imon maiyow yai, bowabow kakafih etei bosairen, naatu yen God uman asukwafune mare ema’am.
13 Itojʉ ñacõri ĩ wajanare rẽtocũroca Dios ĩ yitoni bocatigʉ yiguĩji maji.
13 Yen mamare ana veya’amaim na iti boun titit, i ma ekakaif God ana kamabiy sabuw nabow anamaim naya isan.
14 Manire yiari cojiti goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiro ĩ yijare manire ticõri, “Seti ma mʉare”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani.
14 Anayabin Keriso na taiyuwin biyan mar ta’imon sisibor ana veya it iyabowat bowabow kakafinamaim tama’am wanatowan ana kouksouwen itit, naatu kubaituturit tana God ana sabuw tamatar.
15 “Riti bajia iti oca”, mani yi masitoni, ado bajiro gotiñi Espíritu Santo:
15 Anun Kakafiyin wantoro’ot it isat kukurereb ana tur i iti,
16 Masa rãca mame oca quenogʉ̃ yigʉja yʉ. Ado robojʉa bajiro yiroja:
16 Regah eo, “Mar boro enan obaibasit sabuw isah boro iti na’atube ana sinaf, au ofafar etei boro dogorohimaim anayai naatu hai notamaim ana kirum saise hinanot hini’ufunun.”
17 Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, ĩna ñeñaro yirise, ĩna seti cʉtirise jʉaji tʉdi tʉoĩabicʉja yʉ, yi gotiñi Espíritu Santo Dios oca tutina.
17 Naatu iban eo maiye, “Hai bowabow kakafih naatu hai sinaf kakafih boro men ana notamih.”
18 Ito bajiri mani ñeñaro yirisere Dios ĩ ãcabojoja bero, jʉaji mani ñeñaro yirisere waja yi masia ma.
18 Imih ata bowabow kakafih naatu ata sinaf kakafih etei bosairen naatu sibor ya bowabow kakafin notawiyen auman i sawar.
19 — ausente —
19 Isan imih taitu, Jesu morob ana rara rara’iy ana maramaim it Sis Kakafiyin Kakafiyin anababatun run isan ana obaibasit i tabai, imih tana’abar totofar tanan tanarun.
20 — ausente —
20 Naatu run isan Jesu etawan boubun botawiy, yawas ana ef anababatun, naatu faifuw hitaiy re efan kakafiyin anababatun hir inu’in i Jesu biyan it isat momorob ana maramaim ef botawiy.
21 Jesucristo sĩgʉ̃ti ñami paia ʉjʉ ñasagʉ. Manire yiari Diore bʉsi ĩsisotigʉ yiguĩji. Ito bajiro yisotiguĩji Cristo, Dios ya wina ñacõri.
21 Naatu boun it ata firis gagamin God Ana Bar wanawanan sabuw tutufin etei ekakaif.
22 Ito bajiri güimenati Diore rʉ̃cʉbʉorona ĩ tʉ warʉja manire. Ito yicõri, “Yʉre boca ãmigʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa rʉ̃cʉbʉorʉja manire. Mani ñeñaro yirisere coeñi Dios, Jesucristo ya rína. Ado bajiro bajia iti. Ide quenarisena mani guaja bero mani ya rujʉ ʉeri manoja ĩja. Iti bajiroti Jesucristo ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirise Dios ĩ coeja bero, ʉeri mana bajiro ñarãji mani ĩja. Ito bajiri, “Ñeñaro ya yʉ. Seti ña yʉre”, yi tʉoĩabea mani.
22 Isan imih dogorot tutufin etei ere baitumatum auman tanan taniyubin Tamat God sisibinamaim tanabat. Anayabin ata not kakafih ana biya’ohowane etei kusouw, naatu biyat auman harew matan koumedarinamaim ikifuw.
23 Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, “Yʉre masogʉ̃ yiguĩji ĩ”, yirã ñari, ĩre tʉorʉ̃nʉ sʉyarʉja manire. Gajero bajiro tʉoĩabitirʉja manire. Dios manire ĩ goticãdo bajiroti yigʉ yiguĩji ĩ.
23 Baitumatum iti tabai nuhit fot tama isan ta’orereb i tanabukikin tanama, anayabin God ana omatanen etei isah i ebobosunusunub.
24 Gãjerãre mani queno yitoni, ito yicõri ĩnare mani ti maitoni, gãmeri ejabʉarʉja manire.
24 Imih taiyuwit wanawanatamaim taituwat bairi taninuwatet tanibaibaisbonen, naatu yabow itinin auman tanasinaf bowabow gewasin tanabow.
25 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari, ĩre rʉ̃cʉbʉorona minijuatĩñarʉja manire. Coriarã minijua jidicãñi ĩna. Ĩnare bajiro yibitirʉja manireama. Jesucristore mani jidicãbititoni, bʉto bʉsa gãmeri oca sẽo rotirʉja manire. Ito bajiri adi rʉmʉri bʉto bʉsa oca sẽorʉja manire, yoari mejeti mani Ʉjʉ ĩ ejaroti ñajare.
25 Men sabuw afa baita’ay hikwahir bar tema’am na’atube tanasinaf ata kou’ay tanihamiyimih, baise taiyuwit koufair tanitit aumetawat tanabow, anayabin Regah na isan ana veya i na ekakabom.
26 Dios ocare masirã ñabojarãti, ñeñaro mani yi ʉyaja ñe waja yi remore manoja. Waja yicãñi Cristo. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉbeja, tʉdi waja yibiquĩji ĩ ĩja.
26 Baise it turobe ana so’ob i hini’obaiyit tanasoso’ob ufunamaim bowabow kakafih sinaf isan tanayakitifuw tanama tanasisinaf na’at, a tur ao’owen bowabow kakafin ana sibor men ta ema’am.
27 Ito bajiri Cristore mani tʉorʉ̃nʉbeja ticõri, guijorise riti manire waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩ wajanare ruyuriorijʉjʉ manire cõagʉ̃ yiguĩji Dios.
27 Baise nati efanin it boro birumaim tanama baibatiyen ana veya tanakaif, naatu ana’ar fofor wairaf auman tanakaif, nati wairaf i sabuw iyab God isan tibikamabiy boro na’arahih!
28 Moisés ñayorʉ ĩ rotire gayere sĩgʉ̃ ĩ cʉdibeja ado bajiro bajiyijʉ. Jʉ̃arã, ʉdiarã, “Riti cʉdibeami ĩ”, ĩre yi coderã ñaja, jabeto ĩre ti mairã mejeti ĩre sĩacõyijarã ĩna.
28 Nati ana veya’amaim sabuw iyab Moses ana ofafar hi’a’astu’ub orot rou’ab o tounu hi’itih hina baibatiyenayan orot matah hikukurereb mutufor himomorob baiwan babanih en.
29 Iti gayere mani tʉoĩaja, “Sĩgʉ̃ Dios Macʉre ti tecõri ĩ rʉ̃cʉbʉobeja, bʉto bʉsa ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios ĩre”, yi tʉoĩa mani. Masa jeyaro yiari Jesucristo ya rí budiyijʉ. Ĩ ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirisere ãcabojoguĩji Dios. Iti ña oca mame Dios ĩ cũre. Ito bajiri, “Masare yiari ĩ goda ĩsibore ñe waja ma ĩ ya rí”, yigʉre bʉto ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. Manire ti maigʉ̃ ñari queno manire ejabʉami Espíritu Santo. Ito bajiri no Espíritu Santore bʉsitugʉreti bʉto ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios.
29 Kwanotanot orot yait God Natun nab urar nararauwariy ana baimakiy boro kikimin nab? Naatu obaibasit ana rara’amaim i ana kakafin kukusouw nab ni’ib anayabin en nao, naatu Anun Kakafiyin manaw kabeberayan nigigim isan tur kakafih nao. Kwanotanot nati orot ana baimakiy boro kikimin nab?
30 Ado bajiro yiñi Dios: “Yʉ ña masa ĩna ñeñaro yirisere waja senirocʉ. Ito yicõri yʉti ña ĩna tõbʉjaroca yirocʉ”, yiñi Dios. Itire masia mani. Gaje ado bajiro gotia Dios oca: “Dios ñami ĩ ñarãre ĩna ñeñaro yirise waja, waja senirocʉ”, yi gotia Dios oca.
30 Anayabin it etei tur iti na’atube eo i taso’ob, “Ayu boro sa anabow naatu aniwayow,” naatu eo maiye, “Regah boro ana sabuw nibatiyih.”
31 Ñeñaro yirãre ñiacõri Dios catitĩñagʉ̃ ĩ waja senija, bʉto guijorise ñaroja.
31 God wanatowan ma’ama’anin na’of nabuwi uman wanawanan inarur boro kakafin kakafin anababatun inab.
32 Ito bajiri, “Ĩre jidicãgʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabesa mʉa. Jesucristo oca tʉocõri ĩre mʉa boca ãmicato bajiroti ĩre riti mʉa tʉorʉ̃nʉ sʉyaja quena. Ĩre mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, mʉare tudiñi gãjerã. Mʉa tõbʉjaroca ĩna mʉare yibojarocati Cristore tʉorʉ̃nʉ jidicãbisija mʉa.
32 Kwananot boubuntoro’ot God ana marakaw kwabaib ana veya’amaim, biyababan moumurih na’in kwabai, baise a baitumatum kwabukikin kwabat.
33 Mʉa coriarãre masa bʉsi tudiñi. Ito yicõri mʉa coriarãre masa ĩna tiro riojo ñeñaro yiñi ĩna. Mʉa baba mesare ñeñaro ĩna yija ticõri, ĩna rãca tõbʉjayija mʉa cʉni.
33 Veya afa sabuw etei matahimaim tur kakafih hi’uwi naatu hirukoukuwi biyababan hit, afa turanah tur kakafin hi’uwih biyababan hibaib wanawanah kwarun bairi hai biyababan kwabai.
34 Mʉa baba mesare ĩna tubiaja ĩnare tʉo maiyija mʉa. Mʉa ya gajeonire ĩna ẽmabojaja cʉni bʉto bojori bʉjabisija mʉa. “Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ jogabitire boca ãmirã yirãji mani. Ĩna manire ẽmarise rẽtoro quenarise bʉjarã yirãji mani”, yi wanʉre rãca tʉoĩayija mʉa.
34 Sabuw afa dibur hima’am hai biyababan bairi kwafaram kaununub kwaitih, sabuw afa hiyayakiyi yasisiramaim kwaihamiyih hiyakiyi. Anayabin kwa kwaso’ob sawar gewasin naatu wanatowan sawar boro uf hinan.
35 Ito bajiro ñeñaro tõbʉjabojarãti Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbeja mʉa. Oca sẽoro wanʉre rãca bʉto bʉsa Diore tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ito bajiro mʉa yija, iti waja queno yigʉ yiguĩji Dios mʉare.
35 Isan imih a baitumatum men naririm, baise kaufair kwanab kwanabat kwanan yomaninamaim boro a baiyan kwanab.
36 Dios ĩ ãmoro bajiro mʉa yi ãmoja, ʉsiriobeja mʉa. Ito bajiro mʉa yija ticõri, ĩ gotiado bajiroti mʉare ĩ ĩsiroti ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios.
36 Yate nanub kwanitafofor kwanatit God abisa ekokok kwanasinaf, abisa eo’omatani boro nit.
37 Yoari goroama bocati yimenaji mʉa. Ado bajiro gotiami Dios ĩ oca tutina:
37 Anayabin,
38 No ĩ ñeñaro yirisere jidicãcõri Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti ti wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri ĩ catitĩñaroca yigʉ yigʉja yʉ. Yʉre jidicãrãreama ĩna rãca wanʉbicʉ yigʉja yʉ, yiñi Dios ĩ ocana.
38 Baise au orot menatan ana ef mutufurin boro baitumatumamaim nama, naatu au’uf nabatabat na’at ayu boro men aniyasisir.”
39 Diore jidicãrã meje ña mani. Ito yicõri ĩ ruyuriorona meje ña mani. Diore tʉorʉ̃nʉrã ña mani. Ito bajiri ĩ masoana ñari ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani.
39 Baise it men sabuw iyab au’uf hibat gurugurusen hibaib na’atube’emih, it i baitumatumayah boro yawas tanab.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.