Gálatas 3
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Tʉoya Galacia gãna mʉa. Jesucristore jidicãcõri gaje ocajʉa tʉorʉ̃nʉrã ñari queno tʉoĩamena ña mʉa ĩja. ¿Ñimʉ rʉore oca goticati mʉare? Yʉ goroama mʉare gotibiticʉ yʉ. Iti rʉmʉjʉ mʉa rãca ñagʉ̃, yucʉtẽojʉ Jesucristo godare gaye oca mʉare queno goticʉ yʉ. Iti oca tʉocõri queno rʉ̃cʉbʉocʉ mʉa maji. Ito bajibojarocati rʉore oca riasori masare tʉorʉ̃nʉcõri, Jesucristore jidicã ãmoa mʉa. Ito bajiro mʉa yija, queno tʉoĩamena ña mʉa.
1 Kwa Galasia sabuw i kwabikoko’aw! Yait rarafi kwabi’afesair? Kwa etei matamaim Jesu Keriso onaf afe’en momorob isan, ayu bebeyan maiyow ana morob mi’itube i akubunabuna kwanowar.
2 Coji gaye mʉare seniĩa ãmoa yʉ: ¿Moisés ñayorʉ ĩ rotire gaye mʉa cʉdija ticõri, Espíritu Santo quedi sãjacati mʉare? Ito bajirojʉa meje bajia. Jesucristo oca tʉocõri, ĩre mʉa tʉorʉ̃nʉja bero, mʉare quedi sãjañi Espíritu Santo.
2 Imih au baibat ta’imon anibat kwanao ana nowar. Anun Kakafiyin kwabaib i ofafar eo na’atube kwasisinaf imih kwabai, o Tur Gewasin kwanowar kwaitumatum imih kwabai?
3 ¿No bajiati, mʉa tʉoĩarise jedicoati mʉare? Iti rʉmʉjʉ Jesucristore mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, mʉa ya ʉsijʉ quedi sãjañi Espíritu Santo. Ito bajibojarocati, “Bʉcʉrã rotire gaye mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩaboja mʉa adi rʉmʉri. Itire tʉoĩabesa mʉa.
3 Kwa mi’itube’emih kwabikoko’aw! Kwa i Anun Kakafiyinamaim kwabusuruf; naatu boun i kwakokok taiyuw a fairamaim kwanakusouwimih kwabiwa’an?
4 ¿Mʉare rẽtagore ñajediroti ãcabojocoati mʉa? Ito yicõri, ¿Mʉa tõbʉjare gaye cʉni ãcabojocati mʉa? “Itire ãcabojamenaji ĩna”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. Itire tʉdi tʉoĩacõri queno tʉoĩarã yirãji mʉa mʉcana.
4 Kwa iti biyababan kwabai kwabi’akir kwanotanot i yabin en ai ana yasisir en? Ige, iti sawar ibo anayabin auman o ana’an auman.
5 Espíritu Santo queo sãñi Dios mʉare. Ito yicõri jaje tiyamani, mʉa tiro riojo ĩoñi Dios. Judio masa bʉcʉrã ĩna rotire gaye mʉa tʉorʉ̃nʉjare ¿ito bajiro yicati Dios? Ito bajiro meje bajia. Jesucristo oca mʉa tʉorʉ̃nʉjare, ito bajiro yiñi Dios.
5 God Anun Kakafiyin ebit naatu wanawanamaim ina’inan ebiwa’an, anayabin ofafar eo na’atube kwasisinaf imih ebit o Tur Gewasin kwanowar kwabitumatum imih ebit?
6 Abraham ñayorʉre tʉoĩate mʉa. Ĩama Dios bʉsirisere tʉorʉ̃nʉyijʉ. Ito bajiro ĩ yija ticõri, “Queno yigʉ ñami Abraham”, yiyijʉ Dios.
6 Abraham ana yawas mi’itube ma’am i kwana’itin; Buk eo na’atube, Abraham God itumitum, naatu i ana baitumatumamaim God bai, anayabin ana ef mutufurin God matanamaim.
7 Iti ocare tʉocõri, ado bajiro yi tʉoĩa mani: “Mani Abraham ñayorʉ bajiro Diore tʉorʉ̃nʉrã ñari, ĩ janerãbatia robo bajirã ña mani ĩja”, yi tʉoĩa mani.
7 Imih kwa i kwanaso’ob, Abraham wawawan anababatun i sabuw iyab aurih baitumatum ema’am.
8 Jane mejejʉ iti gaye gotisʉoyijʉ Dios ĩ oca tutina. Ito yicõri judio masa meje ñarã Diore ĩna rʉ̃cʉbʉoroti gaye gotisʉoyijʉ Dios. “Judio masa mejere cʉni masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yirocʉ ado bajiro yiyijʉ Dios Abrahamre: “No gãji mʉ robo bajiro yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, ñeñaro ĩ yirisere ãcabojogʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios Abraham ñayorʉre.
8 Buk marasika eo baiman na’atube, God Ufun Sabuw baitumatumamaim boro nayamutufurih. Naatu imih Tur Gewasin Abraham isan eorereb. “O wanawanamaim God boro sabuw etei nigegewasinih.”
9 Diore queno tʉorʉ̃nʉyijʉ Abraham. Ito bajiri ĩre queno yiyijʉ Dios. Adi rʉmʉri cʉni, no Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃re queno yigʉ yiguĩji Dios.
9 Abraham itumatum naatu baigegewasin bai, imih sabuw iyab tibitumatum i baigegewasin tebaib i baib na’atube.
10 “Moisés ñayorʉ ĩ rotirisere yʉ cʉdi jeoja ticõri, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojagʉre, seti ña ĩre maji. Ito bajiri ĩre masobiquĩji Dios. Ito yicõri ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ado bajiro yi ucañi Moisés ñayorʉ: “No adi papera tuti rotirisere cʉdi jeobicʉre, seti ña ĩre maji. Ito bajiri ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi ucañi Moisés ñayorʉ.
10 Sabuw iyab ofafar tafan hitumatum hima tibi’ufunun, nati sabuw i o rarafen babanamaim tema’am. Anayabin Bukamaim eo, “Orot yait Ofafar Bukamaim hikirum inu’in mar etei men nati tur eo na’atube ebi’ufunun, nati orot i God ana orarafen babanamaim ema’am!”
11 Iti oca tʉocõri, “Judio masa bʉcʉrã rotire gaye cʉdi jeo masibea mani. Ito bajiri, ‘Queno cʉdi jeorã ña mʉa’, yibiquĩji Dios manire. Sĩgʉ̃ ñarocõti cʉdi jeogʉ maquĩji”, yi tʉoĩa masia mani. Ado bajiro yi gotia Dios oca tuti: “No Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃re, ‘Queno yigʉ ña mʉ’, yigʉ yiguĩji Dios ĩre. Ito yicõri ĩ catitĩñaroca yigʉ yiguĩji Dios”, yi gotia Dios oca tuti.
11 Imih boun i bebeyan ebi’obaiyit men yait ta ofafar eo’omaim boro ana ef nayamutufur nan God biyan natitamih. Anayabin Bukamaim eo, “Orot yait baitumatumamaim ana ef yamutufur na God baib, i akisinamo boro nama.”
12 Ito bajibojarocati, “Bʉcʉrã rotire gaye yʉ cʉdi jeoja, yʉre seti manoja”, yirã, Diore tʉorʉ̃nʉrã meje ñama ĩnaõna. Diore tʉorʉ̃nʉre meje ña bʉcʉrã rotire gaye mani tʉorʉ̃nʉja. Ado bajiro yi ucañi Moisés ñayorʉ: “No adi tuti rotirise cʉdi jeogʉti, seti manicõri Dios rãca queno ñagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi ucañi Moisés ñayorʉ.
12 Ofafar ana bowabow i men ta baitumatumamaim ema’am, baise Bukamaim eo, “Orot yait sawar etei ofafar eo na’atube nasisinaf na’at boro nama.”
13 Ito bajibojarocati ñarocõti bʉcʉrã rotire gaye cʉdi jeo masibea mani. Ito bajiri seti jaje ña manire. Ito yicõri jairo ñeñaro yirise waja, waja ruyurioa mani. Itire masicõri, mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉ goda ĩsiñi Cristo. Ado bajiro yi gotia Dios oca: “Yucʉgʉjʉ sĩgʉ̃re ĩna sĩa yoja, seti cʉtigʉ ñaguĩji ĩocʉ̃”, yi gotia Dios oca tuti. Mani ñeñaro yirise waja, manire waja yi ĩsirocʉ yucʉtẽojʉ goda ĩsiñi Cristo.
13 Baise it etei ofafar ana orarafen babanamaim tama’am Keriso tubunit it ata orarafen i bai; anayabin Bukamaim eo, “Orot yait ai afe’en teo’onaf nati orot
14 Jane mejejʉ ado bajiro goticãyijʉ Dios Abraham ñayorʉre: “No mʉre bajiro yʉre tʉorʉ̃nʉrãre, queno yigʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios Abraham ñayorʉre. Judio masa mani ñaja, judio masa meje mani ñaja cʉni, Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩ goticato bajiroti Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji Dios manire.
14 Keriso iti sinaf saise baigegewasin God Abraham eo’omatan i Keriso Jesu’umaim tan Ufun Sabuw hitab, saise baitumatumamaim Anun Kakafiyin tatab God eo’omatanit na’atube.
15 Queno tʉoya yʉ ñarã mʉa. Goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. “Ĩ yiro robo yibisĩ ĩ”, gãjerã yibe yirona, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yi ucasotia mani. Ito bajiro mani yi ucajare, “Meje ĩ yiro bajiro yibisĩ ĩ”, yi masimenaji gãjerã. Mani ucacãre ñajare, bʉsi remo masimenaji ĩna ĩja.
15 Taitu tuwai’inah, ayu i boro mar etei tasisinafumaim ao kwana’itin. Orot rou’ab sawar ta isan hairi hio hibasit wabih obaibasit ana fefemaim hikikirum boro men yait ta na’astu’ub o tafan naya’abar.
16 Jane mejejʉ cʉni, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, Abrahamre Dios ĩ yija, ucare ña iti cʉni. Ado bajiro Abraham ñayorʉre goticãñi Dios: “Sĩgʉ̃ mʉ janamina sʉoriti masa jeyarore queno yigʉ yigʉja yʉ”, yiñi Dios Abraham ñayorʉre. “Mʉ janerãbatiana sʉoriti masa jeyarore queno yigʉ yigʉja yʉ”, yibisĩ Dios. “Sĩgʉ̃ mʉ janamina sʉoriti”, ĩ yija, “Jesucristona sʉoriti”, yireoni ña iti.
16 Naatu boun kwana’itin, God ana omatanen ta Abraham eomatan, naatu uwan auman eomatan, Bukamaim i men hikirum hio wawawan, nati i men wanawan moumurih isah eo, baise uwan ta’imon isan eo. Nati uwan i Keriso.
17 Mʉa queno tʉo masitoni mʉare goti rẽtobugʉ ya yʉ. Ado bajiro goticãñi Dios Abrahamre. “No mʉ robo yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃re, ĩre masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yi goticãñi Dios ĩre. Ito yija cuatrocientos treinta rodori bero ĩ rotirise Moisésna cũyijʉ Dios, judio masa ĩna cʉdijaro yirocʉ. Ito bajiro yigʉ, “Jane mejejʉ Abrahamre yʉ gotiyocatire jidicãcõri gaje wasoagʉ ya yʉ”, yirocʉ meje yiyijʉ Dios itire. Ito bajiri, “Abrahamre ĩ gotiyorere jidicãcõñi Dios”, yi tʉoĩabea mani.
17 Abisa ao anayabin i God Abraham hairi obaibasit ta hikirum in, imaibo kwamur 430 sasawar ufunamaim ofafar matar, imih men karam God ana obaibasit marasika kikirum boro ta’astu’ub naatu ana omatanen tabosair.
18 Moisés rotirise mani cʉdi jeore waja meje manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ñarocõti Moisés rotirise cʉdi jeo masibea mani. Ĩ rotirise mani cʉdire wajana sʉoriti manire Dios ĩ masoja, Abraham ñayorʉre Dios ĩ goticãre rocati bajiro ñaboroja iti. “Yʉre mʉ tʉorʉ̃nʉja, mʉre queno yicʉja yʉ”, yicãñi Dios Abrahamre. Ito bajiri Abraham ñayorʉ robo bajiro Diore mani tʉorʉ̃nʉja manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ.
18 Anayabin God ana siwar ofafar tafanamaim tabatabat na’at, nati i ana omatanen tafanamaim boro men tabat, baise God ana bosiyasiyaramaim ana omatanen kaif Abraham baigegewasin itin.
19 Ito bajicõri, ¿no yija ĩ rotirisere cũyijari Dios manire? Ado robojʉa bajia. “Dios rotirisere cʉdi jeo masibea yʉ. Ñeñaro yi jaigʉ ña yʉ”, mani yitoni ĩ rotirisere cũñi Dios manire. Ito bajiri, “Sĩgʉ̃ mʉ janamina sʉoriti masare masogʉ̃ yigʉja yʉ”, Abrahamre yirʉ ĩ ejaroto riojʉa ĩ rotire ñacãyijʉ manire. Dios ĩmasiti, Moisésre gotibisijʉ ĩ rotirise. Ĩ ñaro gãna ángel mesare Moisésre goti rotiyijʉ Dios. Ĩna gotija tʉocõri, judio masajʉare gotiyijʉ Moisés mʉcana.
19 Imih ofafar ana’an i abisa isan matar? Ofafar mamatar ana’an i kakafih imaim itinin so’ob isan. Naatu imaim tabonawiyit tanan Abraham uwan isan God eo’omatan tan tatit. Iti ofafar i tounamatar hibai hire orot foun batayan hitin.
20 “Sĩgʉ̃ mʉ janamina sʉoriti masare masogʉ̃ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yija, ĩmasiti Abrahamre gotiyijʉ. Iti gayereama ángel mesare goti rotibisijʉ Dios. Ĩmasiti Abraham ñayorʉre gotiyijʉ Dios.
20 Naatu God Abraham omatanen bitin ana veya i men foun batayan orot biyanamaim sinaf, baise God akisin foun bat sinaf.
21 ¿Moisésre ĩ rotire gaye ĩ cũroca Abrahamre ĩ goticãrere jidicãyijari Dios? Meje ĩ goticãrere jidicãbisijʉ Dios. Ado robojʉa bajia. Catitĩñare gaye mani bʉjatoni meje ĩ rotirise cũyijʉ Dios. Ĩ rotirisere cʉdi jeo masibea mani. Ito bajiri, “Cʉdi jeorã ña mʉa. Queno yirã ña mʉa”, yibiquĩji Dios manire. Ĩ rotirise mani cʉdi jeoja ticõri, “Queno yirã ña mʉa”, yiboguĩji gajea.
21 Kwanotanot ofafar naatu God ana omatanen hairi i tibigamigam? En anababatun, anayabin ofafaramaim orot ana yawas tabaib na’at, turobe orot ana ef yamutufurin isan boro ofafaramaim tan.
22 Ito bajibojarocati cʉdi jeo masibea mani. Dios oca tuti gotiado bajiroti bajia iti. “Masa jeyaro ñeñaro yama ĩna. Sĩgʉ̃ rʉyabeto seti cʉtirã ñama ĩna”, yi gotia Dios oca. Ĩ rotirise cʉdi jeo masibea mani. Ito bajibojarocati jane mejejʉ Abrahamre Dios ĩ goticãrena sʉoriti manire maso masiguĩji Dios. Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios, ĩ goticãdo bajiroti.
22 Baise Bukamaim eorereb tanowar, tafaram tutufin etei i bowabow kakafin ana fair bai karatan. Imih ef ta’imon God ana omatanen bain nowatamih matar isan i Jesu Keriso akisinamo tanitumitum.
23 Iti rʉmʉ, “Jesucristore yʉ tʉorʉ̃nʉja ticõri, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masibiticʉ mani maji. Itire mani masiroto riojʉa, “Dios ĩ rotirise riti ña mani cʉdiroti”, yi tʉoĩacʉ mani maji. Ito bajibojarocati Dios ĩ rotirise cʉdi ãmobojarãti, cʉdi jeo masibiticʉ mani.
23 Baitumatum i ufibo natit, baise wantoro’ot i ofafar buwit ana dibur yariyit tama nan imaibo baitumatum natit irerereb.
24 Jesucristo ejaroto riojʉa Dios ĩ rotirisere riasoticʉ mani. Itire riasoticõri, “Ñeñaro yigʉ ña yʉ. No bajiro ñeñaro yʉ yirise jidicã masibea yʉ”, yi tʉoĩacʉ mani maji. Ito bajiro tʉoĩacʉ mani maji Jesucristo ĩ ejaroto riojʉa. Adi rʉmʉriama, “Jesucristore yʉ tʉorʉ̃nʉja, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩ rãca queno wanʉ catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani ĩja.
24 Isan imih ofafar i ata bai’obaiyen orot na’atube bonawiyit tana Keriso biyan tatit, naatu boun i baitumatumamaim ata ef yamutufur God nanamaim tatit.
25 Adi rʉmʉriama Jesucristore riti tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ito bajiri, “Judio masa bʉcʉrã rotire gaye yʉ cʉdi jeoja, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabitirʉja manire ĩja.
25 Imih it boro men ofafar ana bonawiyenamaim tanama’amih, nati i sawar, anayabin boun i baitumatum ana veya tit.
26 Tʉoya mʉa. Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñacõri adocãta Dios rĩa ña mʉa cʉni ĩja.
26 Naatu kwa etei’imak baitumatumamaim kwana Jesu Keriso bairi kwaita’imon God natunatun kwamatar.
27 Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri, idé gu rotiyija mʉa cʉni. Ito bajiro mʉa yija ticõri, Jesucristo queno ĩ yi ñado bajiro mʉa queno yi ñaroca yami Dios mʉare.
27 Keriso wabinamaim bapataito kwabai ata kou’ay ta’imon matar, imih Keriso ana yawas a faifuwamih kwa’us.
28 Sĩgʉ̃ robo bajiro ti maiguĩji Dios manire. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri Jesucristore tʉorʉ̃nʉa mani. Ito bajiro mani yija ticõri, itina sʉoriti manire masoñi Dios. Co masa bajiroti masoñi Dios manire. Tite mʉa, jeyaro ña mani. Judio masa, judio masa meje cʉni ña mani. Moa ĩsiri masa, moa ĩsiri masa meje cʉni ña mani. Romia, ʉ̃mʉa cʉni ña mani. Jeyaro mani masa wʉsabojarocati Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, co masa bajiroti masoñi Dios manire.
28 Imih kwa i men a itinin tata’amih, men Jew o Ufun Sabuw, men akir o roufamen sabuw, men orot o babin, kwa etei i ta’imon Keriso Jesu ana baita’imonin wanawananamaim kwama’am.
29 Ito yicõri, judio masa meje ñabojarãti, Jesucristore mʉa tʉorʉ̃nʉja Dios ñarã ña mʉa cʉni ĩja. Ito bajiri ĩ ñarã mʉa ñaja, yʉ bajiroti, Abraham ñayorʉ janerãbatia ña mʉa cʉni ĩja. Ito bajiri, “Mʉ janerãbatiare queno yigʉ yigʉja yʉ”, Dios Abrahamre ĩ goticãdo bajiroti mʉare cʉni queno yigʉ yiguĩji Dios ĩja.
29 Keriso kwa nowa namamatar na’at, kwa i Abraham wawawan naatu God abisa eo’omatan boro kwanab.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.