Gálatas 2

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Catorce rodori bero mʉcana Jerusalénjʉ wacʉ yʉ, Bernabé rãca. Ito yicõri Tito wame cʉtigʉ cʉni baba cʉti waquĩ gʉa rãca.
1 Kwamur etei 14 sasawar ufunamaim ayu Barnabas airi Titus abai auman bairi amatabir ayen ana Jerusalem atit.
2 Dios yʉre ito bajiro ĩ wa rotijare Jerusalénjʉ wacʉ yʉ. Itojʉ ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarã rãca riti bʉsirocʉ, ĩna rãca minijuacʉ yʉ. Ado bajiro ĩnare goticʉ yʉ: “Masa ñajedirore maso ãmoguĩji Dios. Ito bajiri judio masa mejere cʉni ĩ oca quenarise goti ucua yʉ”, yicʉ yʉ Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarãre. Ito bajiro goticʉ yʉ ĩnare, yʉ tʉoĩaro bajiro tʉoĩacõri, “Riti oca quenarise goti ucuami Pablo”, yʉre ĩna yitoni.
2 Ayu ayey au an i God ana tur isou iwa’an birerereb i orot ukwarih bairi wa’iwa’iramaim omih ayen an. Ayu mi’itube Ufun Sabuw isah Tur Gewasin abibinan ata kubuna hitanowar, saise abisa abusuruf abowabow naatu abisa bowamih ayayakitifuw men hita’otanu au bowabow yomanin yabin en tamataramih.
3 Ito bajiro yʉ gotija bero sĩgʉ̃re bajiro riti tʉoĩacʉ gʉa ĩja. Ito bajiri sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri, yʉ rãca gagʉ Titore wiro ta rotibiticã ĩna ĩja. Judio masʉ meje Tito ĩ ñabojarocati, “Gʉa judio masa yisotiro bajiro wiro tarʉja mʉre”, yibiticã ĩna ĩre.
3 Ayu au baitur Titus Greek orot isan i men ana’ar kanabin afuwinamih aokikin.
4 Gãjerãma, “Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, yi rʉorã Titore wiro ta rotibojacã ĩna. “¿No bajiro yati, Jesure tʉorʉ̃nʉrã? Ito yicõri, ¿bʉcʉrã masa rotire cʉdiati ĩna?” yi seniĩarona, gʉare rʉorã gʉa rãca minijuacã ĩna. Gʉa rãca minijuacõri, “Bʉcʉrã masa ĩna yisotiro bajiro yirʉja manire”, yibojacã ĩna gʉare.
4 Baise sabuw afa hikokok i ana’ar kanabin hita’afuw, iti sabuw i hikirisiyan moyamoy hina ata kou’ayomaim hirun rafot rouwayah na’atube, saise Keriso Jesu wanawananamaim roufamen tabaib hitatita’ur naatu hita’uwit ata ar kanabih tata’afuw akir sabuw tatamataramih.
5 Ito bajiro ĩna yibojarocati ĩnare cʉdibiticʉ gʉa. Ito yicõri ĩna rotibojarisere cʉni cʉdibiticʉ gʉa. Jesure riti mani tʉorʉ̃nʉja manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ. “Bʉcʉrã rotirisere mani cʉdija, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, mʉa yi tʉoĩabititoni, gʉare ĩna rotibojarocati cʉdibiticʉ gʉa.
5 Baise aki men kafai veya ta aitih, anayabin aki akok turobe naatu Tur Gewasin atabotan kwa a gewasin isan tama.
6 “Ito bajiro riasoami Pablo”, yicõri, “Gaje ado bajiro mʉ riasoja quena”, yʉre yibiticã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñari masa. “Ʉjarã ñasarã ñarãji ĩna”, yi tʉoĩa güibiticʉ yʉ. Ĩnare ĩ beseado bajiroti yʉre cʉni beseñi Dios. Coro bajiroti manire ti maiami Dios.
6 Orot iyab tibi’ukwarin isah, ayu boro iti na’atube atao, men ta gagamin, naatu men ta kikimin etei i ta’imon. Anayabin God men orot ukwarih ufuhine i’itinimih, baise wanawanahine i’itin. Imih nati orot ukwarih ayu au tur ao men tafan hinaya’abarimih.
7 Ʉjarã ado bajiro yicã yʉre: “Dios ĩ cũrʉ ña mʉ cʉni. Judio masa mejere cʉni Jesús oca quenarise mʉ goti ucutoni mʉre cũri seyoñi Dios”, ya gʉa. “Iti rʉmʉjʉ Pedrore cũñi Dios, judio masare oca quenarise ĩ gotitoni. Ito bajiroti mʉre cʉni cũri seyoñi Dios, judio masa mejere cʉni mʉ goti ucutoni”, yi tʉoĩa gʉa, yicã ʉjarã yʉre.
7 Hinotanot ayu tur boubuh afa ayabaren hirouw higamigam, ufibo hinunuwariy God Tur Gewasin Peter itin Jew sabuw isah bibinan na’atube ayu itu Ufun Sabuw isah abibinan hi’itin.
8 Riti ña. Pedrore cũñi Dios, judio masare oca quenarise ĩ goti ucutoni. Ito bajiroti cũñi Dios yʉre cʉni, judio masa mejere yʉ riaso ucutoni.
8 God ana fairamaim Peter tur abarayan matar Jew sabuw wanawanahimaim bowabow na’atube God ana fair itu tur abarayan amatar Ufun Sabuw wanawanahimaim abowabow.
9 Ito gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã ʉjarã Santiago, Pedro, Juan cʉni ado bajiro yicã ĩna yʉre: “Dios ĩmasiti mʉre queno yirocʉ cũri seyoñi, ĩ oca judio masa mejere cʉni mʉ riaso ucutoni. Ito bajiri ĩnare riaso ucurʉja mʉ. Gʉareama judio masare ĩ oca riasotoni gʉare cũñi Dios. Ito bajiri ĩnare riasorãona ña gʉa. Ito yicõri coro bajiroti Diore moa ĩsirʉja mani”, yicã ĩna yʉre. Ĩna ito yija tʉocõri, sĩgʉ̃re bajiro riti tʉoĩacʉ gʉa ĩja. Ito bajiri yʉre, yʉ rãca gagʉ Bernabére cʉni ãmo ñia wanʉcã ĩna.
9 James, Peter, John baitumatumayah hai tutut, God ana bowabow ta ayu bowamih bitu hi’inan, imih ayu Barnabas airi umai hibow ai’ofbonen etei ai basit. Ayu Barnabas airi Ufun Sabuw wanawanahimaim ana bow naatu i Jew sabuw wanawanahimaim hinabow.
10 “Bojoro bʉjarãre queno ejabʉaya mʉa”, yicã ĩna gʉare. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, wanʉre rãca cʉdicʉ gʉa ĩja. Iti riti roticã ĩna gʉare.
10 Naatu hai baifefeyan i mi’itube hai kou’ayomaim sabuw yababan wairafih atanuhih baibais atitih naatu nati sawar i ayu sinafumih akokok hio.
11 Antioquíajʉ yʉ ñaroca Pedro cʉni ejaquĩ. Itojʉ ejacõri queno yibitiquĩ ĩ. Ito bajiri “Iti seti ña mʉre”, yirocʉ masa tiro riojo ĩre goticʉ yʉ.
11 Baise Peter na Antioch binanawan ana maramaim, abisa biwa’an kakaf isan sabuw nahifunik yumatanamaim agam au.
12 Ado bajiro bajicʉ ĩre seti. Cajero Antioquíajʉ ejacõri queno yiquĩ Pedro maji. Judio masa meje ñarã rãca baba cʉticõri, ĩna rãca baquĩ Pedro. Ito bajiro ĩ yi ñaroca Jerusalén gãna Santiago ĩ cõana ti ucurã ejacã ĩna cʉni. “Judio masa meje ñarã rãca babitirʉja mani. Ito yicõri Diore mani cʉdi ãmoja, wiro tarʉjarãji mani”, yi tʉoĩarã ñacã ĩna. Ĩna ejaja ticõri, güiquĩ Pedro. “Yʉre tudirã yirãji”, yirocʉ judio masa meje ñarã rãca tʉdi babitiquĩ Pedro ĩja.
12 Anayabin James orot afa men biyafarih ana veya i nanamaim Ufun Sabuw iyab baitumatumayah himamatar, Peter wanawanah run bairi hima hi’aa hitomatom. Baise orot James iyafarih hin hititit ufunamaim Peter taitin ihamiyih mataweyan, anayabin sabuw iyab ar kanabih afuw isan hai baibasit ma’am isah bir.
13 Gãjerã judio masa ñarã, Pedro ĩ güija ticõri, ĩre bajiroti judio masa meje ñarã rãca jʉaji babiticã ĩna cʉni. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, “Ĩnare bajiroti yirʉja yʉre cʉni”, yi tʉoĩaquĩ Bernabé.
13 Peter ana rerekab turin Jew baitumatumayah hibai hikofan hirerekab, Barnabas itih run i auman rerekab.
14 “Jesure riti mani tʉorʉ̃nʉja manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa masibojarãti, bʉcʉrã rotirisejʉare rʉ̃cʉbʉorã bajiro yicã ĩna. Ito bajiro ĩna yija ticõri, gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna tiro riojo Pedrore tudicʉ yʉ. Ado bajiro ĩre tudicʉ yʉ: “Judio masʉ ñabojagʉti, Jesure mʉ tʉorʉ̃nʉja bero, mani bʉcʉrã ĩna yisotirere jidicãyija mʉ. Ito bajiro mʉ yijama queno tʉoĩayija mʉ maji. Ito bajibojarocati mʉcana adocãta bʉcʉrã ĩna yisotire gayere rʉ̃cʉbʉogʉ bajiro ya mʉ. Ito yicõri judio masa mejere cʉni rotiboja mʉ. ‘Bʉcʉrã masa yisotire bajiro yiya mʉa cʉni’, yirocʉ ito bajiro ĩnare rotiboja mʉ. Ito bajiro yibitirʉja mʉre”, yi goticʉ yʉ Pedrore. Gaje ado bajiro ĩre goticʉ yʉ:
14 Ayu ai’itih ana veya hai ef i hiwas sa’ir men Tur Gewasin eo’omaim hinan, imih ayu sabuw etei nahimaim Peter au, “O i Jew orot, baise ama i Ufun Sabuw hai ma’abe kuma’am, men Jew sabuw hai ma’abe kuma’am, naatu boro mi’itube Ufun Sabuw inabonawiyih, Jew sabuw hai binanakwar hini’ufunun?”
15 “Mani jʉ̃arã judio masa rujeana ña mani. Gãjerã masa, mani bʉcʉrã rotire gayere ñeñaro aja tudiama ĩna. Ĩna robo ñeñaro yirã meje ña maniama.
15 It ata tufuw an i men iti Ufun Sabuw kakafih tarouw tao imaim tatufuwamih. Baise it ata tufuw an i Jew hai rara’ane tatufuw.
16 Ito bajibojarocati, Moisés ñayorʉ rotire ñarocõti mani cʉdija cʉni, ‘Queno yirã ñama. Seti ma ĩnare’, yibiquĩji Dios manire. Jesucristore riti mani tʉorʉ̃nʉjama, ‘Queno yirã ñama ĩna’, yigʉ yiguĩji Dios manire. Itire masicõri Dios manire ĩ boca ãmitoni Jesucristore riti tʉorʉ̃nʉa mani. ‘Jeyaro bʉcʉrã rotirise mani cʉdi ñabojarocati, Jesure mani tʉorʉ̃nʉbeja, manire boca ãmibiquĩji Dios’, yi tʉoĩa mani. No bʉcʉrã rotire riti cʉdigʉre, ‘Queno yigʉ ñami ĩ’, yibiquĩji Dios. Ito yicõri ĩre boca ãmibiquĩji Dios”, yi goticʉ yʉ Pedrore.
16 Tanaso’ob orot yamutufurin na God biyan tit isan i men ofafaramaim eyayamutufurimih, baise baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim. Imih it auman ata baitumatum Keriso Jesu wanawananamaim tanayai, saise baitumatum Keriso Jesu wanawananamaim boro nayamutufurit, men ofafaramaim nayamutufuritamih. Anayabin ofafar eo’omaim inasisinaf boro men nayamutufurimih.
17 “Mani Jesure riti tʉorʉ̃nʉja, manire boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios”, mani yija tʉocõri, “Ñeñaro ya mʉa”, yirã yirãji mani masa. “Mani bʉcʉrã rotire gayere mʉa cʉdibeja, gaje masa ñeñaro ĩna yiro bajiro ya mʉa cʉni”, yirã yirãji mani masa. Ado bajiro mʉre seniĩa ãmoa yʉ. ¿Mani ñeñaro yiroca, yigʉ yiguĩjida Cristo? “Yibiquĩji”, yi tʉoĩa yʉama. Ĩre riti mani tʉorʉ̃nʉja, Dios rotirisere mani cʉdiroca yigʉ yiguĩji Jesucristo.
17 Keriso wanawananamaim yamutufurit isan ef tana nunuwet na’at, taiyuwit tana’i’itit i bowabow kakafin tasisinaf, kwanotanot Keriso bowabow kakafin ana kou’obowayan? En anababatun.
18 Ado robojʉa bajia. “Jesure riti mani tʉorʉ̃nʉja, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yʉ. Ito bajibojarocati, iti ocare jidicãcõri, “Mani bʉcʉrã ĩna rotire gayere mani rʉ̃cʉbʉoja, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yʉ yi gotija, ñeñaro yiborʉja yʉ.
18 Ayu ofafar agurus re’er iban ana wowab maiye nayey na’at, nati ebiturobe ayu i ofafar asto’obenayan.
19 Iti rʉmʉjʉ ado bajiro tʉoĩabojacʉ yʉ maji. “Mani bʉcʉrã ĩna rotirisere ñarocõti mani cʉdija, yʉre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojacʉ yʉ maji. Ito bajiro tʉoĩabojagʉti, ñarocõti cʉdi jeo masibiticʉ yʉ. Adocãta, “Jesure riti yʉ tʉorʉ̃nʉja, yʉre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yʉ ĩja.
19 Anayabin ayu i ofafaramaim, ofafar e’asbunu amorob, saise God isan ata bow.
20 Adi rʉmʉriama Jesucristo, ĩti ñami yʉ Ʉjʉ ĩja. Ito bajiri ĩ ãmorise yʉ yi ñatoni yʉre gotiami ĩ. Adocãta yʉ ãmoro bajiro meje ya yʉ. Jesucristo, Dios Macʉ yʉre ti maicõri, yʉ ñeñaro yirise waja, waja yirocʉ yʉre goda ĩsiñi ĩ. Ito bajiri adi rʉmʉri ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari, ĩ ãmoro bajiro riti yi ñasotia yʉ ĩja.
20 Ayu i Keriso airi onaf afe’en hi’onafi, imih iti i men ayu ama’am, baise Keriso wanawana’umaim ema’am. Yawas iti boun ama’am i God Natun a bitumitumimaim ama’am, anayabin ayu iyabuwu naatu ana yawas isou i’inuw.
21 “Rocati masare yiari ĩ Macʉre cõabojañi Dios”, yi tʉoĩagʉ̃ meje ña yʉama. “Rẽtoro ñasarise ña iti”, yi tʉoĩagʉ̃ ña yʉ. Bʉcʉrã ĩna rotirise mani cʉdire waja Dios ĩ masoja, Cristo goda ĩsibitiborʉ manire.
21 Ayu men karam God ana bosiyasiyar boro ana kwahir. Baise orot yait ofafaramaim yamutufurin na God biyan tit isan nasisinaf na’at, Keriso onaf afe’en momorob i boro yabin en.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.