Filipenses 1

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ñati Filipos gãna mʉa. Yʉ Pablo Timoteo rãca adi papera uca gʉa. Jesucristore moa ĩsiri masa ña gʉa. Cristore tʉorʉ̃nʉcõri Dios ñarã ña mʉa cʉni. “Queno ñaña mʉa”, yi ñuca gʉa mʉare. Dios oca riasori masa ito yicõri ĩnare ejabʉari masare cʉni, “Quenajaro”, yi ñuca gʉa.
1 Ayu Paul Timothy airi i Keriso Jesu ana’akir wairafi. God ana sabuw etei Keriso Jesu wanawananamaim kwaikofan nati Philipi kwama’am naatu kwa Nutetenayah, baibaisayah bairi a fef iti abiyafar. Paul diburumaim fef kirum baiyowayan bat i’itin|alt="Paul writing in prison" src="CN02069B.TIF" size="span" loc="Php 1.1" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="1.1"
2 Mʉare queno yijaro mani Jacʉ Dios. Ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ sajari oca cʉtiroca yijaro ĩ. Ito bajiro mʉare yijaro yirocʉ, Diore ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristore cʉni mʉare yiari seni ĩsisotia yʉ.
2 Manaw kabeber Tamat Godane naatu ata Regah Jesu Keriso’one kwa etei isa nama.
3 Mʉare tʉoĩa wanʉcõri, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia yʉ.
3 Ayu au God ana merar ayiy ana veya mar etei kwa anunuhi.
4 Mʉare yiari Diore yʉ bʉsisotija, yʉ ya ʉsijʉ queno wanʉ quenasotia yʉre.
4 Matan fufur au yoyobanamaim, ayu mar etei ereyasisir kwa etei isa ayoyoyoban.
5 Cajero Cristo ocare boca ãmisʉorãti yʉre ejabʉasʉocʉ mʉa. Adocãta cʉni yʉre ejabʉacõa mʉa maji. Ito bajiri mʉare yiari Diore yʉ senisotija yʉ ya ʉsijʉ queno wanʉ quenasotia yʉre.
5 Anayabin tur gewasin wantoro’ot abai ana biyat atitit ana veya, kwa a baibais kwaitu bairi iti tur tafaram tanan iti boun tatit.
6 Jesucristore mʉa tʉorʉ̃nʉsʉorajʉti queno mʉa yi ñaroca yisʉoñi Dios. Mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ tʉdi ejaroti rʉmʉjʉti, “Queno yi masijaro ĩna”, yirocʉ manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios. Ĩ ñarã mani ñatĩñatoni ito bajiro manire yigʉ yiguĩji ĩ. “Riti bajia iti”, yi masia yʉ.
6 Naatu ayu i abitumatum, God iti bowabow gewasin kwa wanawananamaim bubusuruf boro nabow nan yomanin na’asa’ubibo Keriso Jesu ana veya natit.
7 Yʉre ti maicõri ĩ oca gãjerãre yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Dios. Ĩ ocare yʉ riaso ucuroca queno yʉre ejabʉasoticʉ mʉa. Jesucristo oca masare yʉ riasoja ticõri, yʉre tubiacã ĩna. Ito bajiro yʉre ĩna yibojarocati, “Ĩna cʉni Cristore tʉorʉ̃nʉjaro”, yirocʉ, “Ñasarise ña Cristo oca”, yi jidicãbea yʉ. Tubia ecorʉ yʉ ñabojarocati queno yʉre ejabʉasotia mʉa. Ito bajiri yʉ ya ʉsijʉ mʉare tʉo maia yʉ. Ito bajiro mʉare yʉ tʉoĩaja quena ña yʉre.
7 Kwa i mar etei ayu dogorou’umaim kwama’am, naatu au naniyan iti na’atube mar etei kwa isa anotanot, anayabin dibur baremaim, o tur gewasin awawasfarimaim, o aitafofor tur ao’orerebamaim. Kwa etei i ayu bairit God ana manaw ana kabeber tafafarambonen.
8 Jesucristo mʉare ĩ tʉo mairo bajiroti bʉto mʉare tʉo maia yʉ cʉni. “Ĩnare bʉto ti ãmoami Pablo”, yi masiami Dios yʉre.
8 Ayu dogorou wanawanan au naniyan tutufin etei Keriso ekukura’ara’ah na kwa iti isan, God i etei so’ob, ayu men abifuwen.
9 Gãjerãre bʉto bʉsa ti maijaro ĩna, yirocʉ Diore seni ĩsisotia yʉ mʉare yiari. Queno tʉoĩare gaye Dios mʉare jidicãjaro, yirocʉ ĩre senisotia yʉ. Ito yicõri ĩ ãmorise mʉa tʉo masi jeotoni mʉare yiari Diore seni ĩsisotia yʉ.
9 Ayu ayoyoyoban kwa a yabow i akokok tafan nayababar nara’at, anot hinarerekab, naatu turobe hai naniyah etei kwanaso’ob gewas,
10 Ñasarise riti mʉa tʉoĩa besere ãmoa yʉ. Ito bajiro mʉa yija, queno yirã ñari Cristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ñe seti mana ñarã yirãji mʉa.
10 saise kwa tur nowar fufunin gewas yabuna’in isan boro kwanasinaf gewas. Naatu Keriso ana Veya’amaim kwa boro aur ubar en sasouwi kwanabat.
11 Jesucristo sĩgʉ̃ti ñami quenarise riti mani yi masiroca yigʉ. Quenarise riti yisotijaro ĩna, yirocʉ mʉare yiari ĩre seni ĩsisotia yʉ. Ito bajiro queno mʉa yija ticõri, “Rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios”, yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji gãjerã cʉni.
11 Naatu roumutufuren ana ro’on gewasih Jesu Keriso’one hinanan boro dogor wanawanan nare naatu imaim kwa boro God merarayow kwanitin kwanabora’ara’ah.
12 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. “Quenabiti jaje Pablore rẽtabojarocati jãjarã bʉsa Jesucristo oca tʉorʉ̃nʉ wama masa”, mʉa yire ãmoa yʉ.
12 Taitu tuwai’inah, ayu akokok kwanaso’ob, sawar abistan isou himamatar imaim Tur Gewasin ibais ra’at etatasasar.
13 “Cristore ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, ĩre tubiayijarã ĩna”, yi masiama adi cʉto gagʉ ʉjʉ ya wi coderi masa. Ito bajiro riti yi masi jediama ado gãna yʉre.
13 Sinaf ana itinin iti’imaim aiwob orot ana bar wanawanan ana kaifenayah naatu sabuw afa nati’imaim hima’am auman hiso’ob, ayu i Keriso ana bowayan orot, imih hifatumu.
14 “Tubia ecorʉ ñabojagʉti Cristore jidicãbeami Pablo”, yi tʉoĩacõri ado gãna mani ñarã jãjarã, bʉto bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉ wama. Ito bajiri oca sẽocõri güimenati Dios ocare riasoama ĩna.
14 Ayu dibur arurumaim taituwau iyab Regah wanawananamaim hima’ama moumurihika koufair hibai himisir hitafofor God ana tur tibibinan.
15 Cristo ocare queno yʉ riaso masijare, yʉre ti ʉoama coriarã. “Pablo rẽto bʉsaro queno riasorãji gʉama”, yicõri riasobojama ĩna. Gãjerãma Dios oca tʉorʉ̃nʉrã ñari, wanʉre rãca riasoama.
15 Binanuyah i turobe Keriso isan tebibinan, baise afa dogoroh wanawanan i geg bobowen ayu isou ma auman tibibinan, naatu afa i not gewasinamaim tebibinan, anayabin tekokok ayu hinibaisu.
16 Yʉre tʉo maicõri Cristo oca masare riasoama ĩna. “Tubia ecoanare cʉni Cristo oca ñasarise gotijaro Pablo, yirocʉ Pablore tubiaroca yiñi Dios”, yi masiama ĩna yʉre. Ito bajiri yʉre tʉoĩacõri Cristo oca masare riasoama ĩna.
16 Iti binanuyah i yabowamaim bonawiyih tebibinan, anayabin ayu Tur Gewasin atafafar isan dibur ama’ama i hiso’ob.
17 Yʉ riasorise ti ʉocõri, “Manire cʉni ti wanʉjaro masa”, yirona riasobojama yʉre ti tudiri masa. Dios ocare tʉorʉ̃nʉrã meje ñabojarãti ĩ oca masare riasoama ĩna. “ ‘Ĩnajʉare tʉorʉ̃nʉ wama masa’, yire oca Pablo ĩ tʉoja, bʉto bʉsa bojori bʉjagʉ yiguĩji ĩ tubiara wi ñagʉ̃”, yi tʉoĩabojarãji ĩna yʉre.
17 Binanuyah afa Keriso isan tibibinan baise geg bobowenamaim tibibinan, anayabin tekokok hinasinaf ayu dibur baremaim yababan anab isan.
18 Ito bajiro ĩna yibojaja cʉni no yibea yʉre. Cristo oca masare ĩna riasoja iti ña yʉre quenarise. Yʉre ĩna ti maija, ĩna ti maibeja cʉni Cristo oca masare ĩna riasoja iti ña yʉ ya ʉsijʉ yʉ wanʉroca yirise. Ito bajiri bʉto bʉsa wanʉ wacʉ yigʉja yʉ.
18 Baise ayu nati isan men anotanot! Anayabin binanuyah not gewasinamaim tibibinan o geg bobowenamaim tibibinan, ana’an gagamin Keriso ana tur gewasin i hibinan sabuw tenonowar isan ayu abiyasisir, naatu boro mar etei aniyasisir.
19 “Yʉre yiari Diore senirã yama ĩna”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. “Yʉre ejabʉarocʉ Espíritu Santore cõañi Jesucristo”, yi tʉoĩa yʉ. Ito bajiri tubia ecorʉ yʉ ñabojarocati, “Quenarise rẽtaro yiroja yʉre”, yi tʉoĩa yʉ.
19 Anayabin kwa ayoyobanamaim naatu Jesu Keriso Anunin ana baibaisamaim ayu aso’ob iti biyababanane boro nabotaitu anatit.
20 Jesucristo ĩ cũrʉ ñari, ija ĩ tiro riojo bojo ãmobea yʉ. Yʉ tʉoĩa yurise, yʉ ãmorise cʉni yʉ tʉoĩa yuja, ado bajiro bajia. Oca sẽocõri Cristo ocare riti riasosoti ãmoa yʉ. Tubia ecorʉ yʉ ñaja, tubia ecorʉ meje yʉ ñaja cʉni, yʉre ticõri Cristore masa ĩna rʉ̃cʉbʉore ãmoa yʉ. Yʉre ĩna bucõaja cʉni yʉre ĩna sĩaja cʉni no yibea yʉre. Cristore masa ĩna rʉ̃cʉbʉoja iti ña yʉre ñasarise.
20 Ayu au naniyan tutufin etei nuhufot ama akakaif wanawanan boro men kafa’imo ef ta’amaim anasinaf kakaf biya’ohow anabaimih, en baise, biyou yawasin ema’ama o biyou emomorob, ayu boro mar etei anitafofor anabinan sabuw etei Keriso hinarusagisagiy.
21 Cristore riti moa ĩsirocʉ ña ãmoa yʉ. Iti ña yʉre ñasarise. Yʉ godaja, bʉto bʉsa quenarise bʉjagʉ yigʉja yʉ.
21 Anayabin yawasu ama’am i Keriso isan ama’am, naatu anamomorob na’at au gewasin i gagaminaka ema’am.
22 Adi sita ñagʉ̃, Cristore tʉorʉ̃nʉjaro masa, yirocʉ ĩnare riasoa yʉ. Catigʉ yʉ ñaja, quena ña yʉre. Yʉ godaja cʉni quena ña. Ito bajiri, “Godarejʉa ãmoa yʉ, catirejʉa ãmoa yʉ”, yi bese masibea yʉ. Jʉaji gayejʉti quenacõa yʉre.
22 Biyau yawasin anama’am na’at, Regah isan boro ana ma anabow, baise men aso’ob boro menatan anarubin?
23 Ito bajiri josari ña yʉre iti jʉaji gaye yʉ beseja. Cristo rãca ña ãmogʉ̃, godare ãmoa yʉ. Ĩ tʉ yʉ waja, bʉto bʉsa wanʉ quenaro ñagʉ̃ yigʉja.
23 Ayu i sawar rou’ab hitarsibu. Baise ayu au kok gagamin i ata morob Keriso airi atama i igewasin kwanekwan.
24 Ito bajibojarocati adi sita yʉ ñaja bʉto bʉsa mʉare riasogʉ yigʉja yʉ. Mʉare yʉ riasoja iti ña bʉto bʉsa ñasarise.
24 Naatu baise gewasin anababatun i yawasu anama, saise kwa anibaisi.
25 “Riti bajia iti”, yi tʉoĩa yʉ. Ito bajiri, bʉto bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉ wajaro ĩna, yirocʉ, “Mʉa rãca ñagʉ̃ yigʉja yʉ maji”, yi tʉoĩa yʉ. Cristore tʉorʉ̃nʉcõri bʉto bʉsa wanʉjaro ĩna, yirocʉ mʉa rãca ñagʉ̃ yigʉja yʉ maji.
25 Tur anababatun a tur ao’owen, aso’ob boro yawasu anama kwa etei anibaisi a baitumatum wanawanan kwanara’at kwanayen kwaniyasisir,
26 Ito bajiri mʉcana yʉre mʉa tija, wanʉrã yirãji mʉa. Cristo yʉre ĩ codeja ticõri, “Queno ya Dios mʉ”, yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji mʉa.
26 saise ayu anabinanawani maiye, kwa boro abisa asisinaf isan Keriso Jesu ana merar kwanay wabin kwanabora’ara’ah.
27 Cristo oca iti gotiro bajiroti mʉa cʉdija iti ña ñasarise. Mʉa tʉjʉ yʉ waja, yʉ wabeja cʉni yʉ yiro bajiroti mʉa yire ãmoa yʉ. “Cristore tʉorʉ̃nʉcõri sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩarã ñama ĩna. Ito yicõri, Cristore tʉorʉ̃nʉjaro gãjerã cʉni yirona, ĩ oca riti riasoama ĩna”, masa ĩna mʉare yire, tʉo ãmoa yʉ.
27 Au not gagamin i iti a tur ao’owen, akokok ama yawasamaim Keriso ana tur gewasin sabuw hinakakafiy. Ayu itimih ananan na’at, o men ananan, ayu akokok kwa a not etei i ta’imon, roun roun kwanabat kwanibaibaisbonen sabuw tur gewasin batkikin isan kwabowabow ana tur ananowar.
28 Mʉa wajana Dios oca ti terã ĩna ñaja, güibesa ĩnare. Oca sẽoña. Ito bajiro mʉa yija ticõri, “Jeame ʉ̃jʉrojʉ cõagʉ̃ yiguĩji Dios manire”, yi masirã yirãji ĩna. Gaje gaye cʉni ado bajiro mʉare tʉoĩarã yirãji ĩna. “Ĩnare ejabʉami Dios. Ito bajiri ĩnare masogʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩarã yirãji ĩna, mʉa queno yirise ticõri.
28 Arakit sabuw wanawanah kwanarur na hini’aiseyasey kwanabat, kwa abatkikinamaim nati sabuw gurugurusen wanawanan tirur boro hina’itin hinaso’ob, kwa i boro God yawas nit, naatu i boro nagurusih, iti i God boro nasinaf.
29 Manire ti maicõri Cristore mani tʉorʉ̃nʉroca yiñi Dios. Iti ña mani wanʉrise. Ito bajibojarocati Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, quenabeto mani tõbʉjaroca yirã yirãji gãjerã. Ito bajiro cũñi Dios manire. Ito bajiri mani wanʉroti ña iti cʉni.
29 Anayabin God ana baigegewasin it bitit i men baitutumin akisin, baise isan tani’akir auman.
30 Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri, Cristore tʉorʉ̃nʉjaro masa yirona, josari moa mani. Iti rʉmʉ Cristo oca yʉ riasoja ticõri, quenabeto yʉ tõbʉjaroca yʉre masa ĩna yija ticʉ mʉa. “Adocãta cʉni ñeñaro tõbʉjagʉ yiguĩji”, yire oca tʉorãji mʉa.
30 Ayu bairit tama’am ana veya wawainabu i kwa’itin, naatu boun ewawainabu ana tur i kwanonowar, imih kwa wainaben i nati ta’imon wanawanan kwarun ewawainabi.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Filipenses 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.