Efésios 5

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Dios rĩa, ĩ mairã ñari, queno ĩ yiado bajiroti queno yiĩana mani cʉni.
1 A bowabowamaim kwabowabow kwanasinaftobon God kwaniu’ur, anayabin kwa i God natunatun anababatun.
2 Manire Cristo ĩ mairo bajiro gãjerãre cʉni mairʉja manire. Manire ti maicõri, mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉ goda ĩsiñi Cristo. Manire Cristo ĩ queno yigore ticõri, bʉto wanʉyijʉ Dios.
2 A yawas wanawanan taituwa isah i yabowamaim nabonawiyi kwaniyabuwih. Keriso iyabuwit taiyuwin biyan it ata bowabow kakafih isan sisibor na’atube. Naatu nati sibor yamurin i igewasin kwanekwan, imih God iyasisir gagamin maiyow.
3 Dios ñarã ña mani ĩja. Ito bajiri mani ʉ̃mʉa romiare ajebitirʉja manire. Ʉ̃mʉare ajebesa romia mʉa cʉni. Ñeñarise ñarocõti yibitirʉja manire. Ito yicõri gãji ya gajeonire ti ʉobitirʉja manire. Ñeñaro yibitirʉja manire, “Ñeñaro yirã ñama ĩna”, gãjerã ĩna yibe yirona.
3 Kwa i God ana sabuw, imih men in baisesebar kwanekwan, o sinaf kwanekwan hai gubagub, o kabat wanawananamaim tama wab hitasu’ub hitao.
4 Oca ñeñarise bʉsibitirʉja manire. Tʉoĩamenati bʉsibitirʉja manire. Ito yicõri romia rãca ajere gaye bʉsibitirʉja manire. Quenarise meje ña iti. Ado bajirojʉa bʉsirʉja manire. “Manire queno yami Dios”, yi gãmeri bʉsi wanʉrʉja manire.
4 Binanakwar kakafih, baifufuwen tur, bai’iyab kwanekwan, tur kakafih i men awamaim tama, nati sawar efanih kwa i God merarayow kwatitin.
5 Tʉoya mʉa. Riti mʉare gotia yʉ. Ñeñaro yirã Cristo ñarã meje ñama ĩna. Ito bajiri Dios ĩ rotirojʉ ejamenaji ĩna. No rocati romiare ajegʉ, Dios tʉjʉ ejabiquĩji ĩ. Coriarã Diore mairo rẽto bʉsaro gajeonire mairãji ĩna. Dios ĩ tija ĩre rʉ̃cʉbʉorã meje ñarãji ĩna. Ito bajiri ĩnaõna Dios ĩ rotirojʉ ejamenaji.
5 Sawar etei isah i kwa kwaso’ob, orot yait ebisesebar kwanekwan, kakafih hai gubagub auman ema’am, o ebikabat, nati orot boro men Keriso naatu God ana aiwob nowanamih nab. Anayabin orot kabat mowan i turobe umataratar ana bowayan naatu iti tafaram hai sawar ekwakwafiren.
6 “Ñeñarise meje ña iti”, yi rʉorãre tʉobesa mʉa. Ñeñaro yirãre ti tudiguĩji Dios. Ĩna cʉdibitire waja tõbʉjarã yirãji ĩna.
6 Men yait ta baifuwen turamaim kwa nifufuwimih, anayabin sawar iti isan sabuw iyab tibifanasair God ana yaso’ar boro tafahimaim nare.
7 Ito bajiri ĩnare bajiro yibe yirona, ĩna rãca baba cʉtibesa mʉa.
7 Isan imih sabuw iti na’atube tisisinaf men bairi kwanita’ayomih.
8 Iti rʉmʉ ñeñaro yisoticõri, rãitĩarojʉ ñarã robo bajiro ñayija mani maji. Adi rʉmʉriama Jesucristore masicõri, busurojʉ ñarã robo bajiro ña mani ĩja. “Iti ña ñeñarise. Iti ña quenarise”, mani yi masiroca yami mani Ʉjʉ Jesucristo. Ito bajiri ĩ ñarã ñari queno yi ñarʉja manire.
8 Marasika kwa ayawas i nati na’atube guguminamaim kwama’am, baise boun kwa i kwana Regah ana sabuw kwamatar marakawamaim kwama’am. Imih sabuw iyab marakawamaim tema’am na’atube kwanama.
9 Mani ya ʉsijʉ Espíritu Santo ĩ ñajare, busurojʉ ñarã bajiro ña mani ĩja. Ito bajiri quenarise riti yirʉja manire. Ñeñarise yimenati, Dios ĩ ãmoro bajiro riti yirʉja manire. Mani bʉsija ñasarise gotirʉja manire.
9 Anayabin iti marakaw kwa wanawananamaim ema’am ana ro’on i boro gewasin nakutait. Ef mutufurin nakutait, naatu turobe nakutait.
10 “Ado bajiro yʉ yija, wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masirona, quenarise riti yiĩarʉja manire.
10 Kwanasinaftobon sawar abisa Regah isan ebiyasisir i kwananuwih.
11 Diore masimena, rãitĩarojʉ ñarã bajiro ñarãji ĩna. Ĩna ñeñaro yirisere ti wanʉbiquĩji Dios. Ĩ tʉ waja bʉjamenaji ĩna. Ito bajiri ĩna rãca ñeñaro yibesa mʉa. Ado bajirojʉa mʉa yija quena. Ñeñaro yirãre Dios oca ĩnare goti masioña, “¿Ñeñaro yirã ñayijari gʉa?” ĩna yi tʉo masitoni.
11 Naatu gugumin hai ro’on kakafih men kwanabow, baise kwanasinaftobon nati ro’oh kakafih i kwanabow hinatit hinirerereb.
12 Masa gãjerã ĩna tibeto bʉto ñeñarise yirã ñarãji ĩna. Ĩna ñeñaro yigore mani bʉsija, bʉto bojorise ña. Ito bajiri itire bʉsibitirʉja manire.
12 Anayabin abisa wa’iwa’iramaim hisisinaf bain tit rererebamaim o isan i biya’ohow gagamin maiyow.
13 Ado robojʉa mani yija quena. Dios oca ĩnare mani goti masioja, busuro queno ruyurojʉ ñarã bajiro ñacõri, ĩna ñeñaro yirisere ti masirã yirãji ĩna. “¿Ñeñaro yirã ñayijari gʉa?” yi tʉo masirã yirãji ĩna ĩja. Ito bajiro tʉoĩacõri, coriarã Jesucristore boca ãmirã yirãji gajea.
13 Baise sawar iti etei hinan marakawamaim hinatitit ana veya, boro bebeyan ni’obaiyi iti sawar i anababatun kakafih.
14 Ito bajiri ado bajiro gotia Dios oca:
14 Anayabin marakawamaim sawar etei bow hina hirerereb. Ana’an nati isan tur iti eo, “Inuyan kumisir, morobone kumisir! Naatu Keriso tafamaim nakusisiar.”
15 Diore masirã ñari, queno tʉoĩaña, Dios ĩ ãmoro bajiro mʉa yi ña masitoni. Diore masimena bajiro yi ñabesa mʉa. Diore masirã ñari ĩ ãmoro bajiro riti yi ñaña mʉa.
15 Mata toniwa’an anot hinarerekab, kwanakaifi gewas kwanama, men koko’aw hai ma kwanama’amih,
16 Adi rʉmʉri bʉto ñeñarise yama masa. Ito bajiro ĩna yibojarocati quenarise yi ñaña mʉama. “Tʉdi ejagʉ yiguĩji Cristo”, yi tʉoĩacõri, Diore moa ĩsiña mʉa.
16 men yait ta a veya inafafuw kwaniyimih, anayabin mar iti boun i kakafin ana veya.
17 Rocati queno tʉoĩamena bajiro bajibesa mʉa. Dios ocare queno tʉo masiña, ĩ ãmoro bajiro mʉa yi masitoni.
17 Isan imih kwa men kwanikoko’aw, baise Regah ana kok abisa sinafumih ekokok i kwanaso’ob kwanasinaf.
18 “Idire queacõri, wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabesa mʉa. Ito bajiro mʉa queaja, ñeñaro yirã yirãji mʉa. Ado bajirojʉa yiya. Espíritu Santo mʉa ya ʉsijʉ ĩ ñajare, ĩ robo tʉoĩacõri ĩ ãmoro bajiroti yiya.
18 Wine men gagamin na’in kwanatom, anayabin nati sawar i yawas bai’afiyenayan, baise nati efanin Anun kakafiyin niwani ayawas nabonawiy gewas.
19 Espíritu Santo rãca sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩacõri, mani Ʉjʉ Jesucristo ocare gãmeri bʉsi wanʉña mʉa. Ito bajiro bʉsi wanʉcõri, ĩ ocare basa sẽaña. Ito yicõri ĩre wanʉrã, mʉa ya ʉsina ĩre basa rʉ̃cʉbʉoya mʉa.
19 Naatu nati’imaim ew kwanatabor, naatu ewamaim kwanatabor taituwa hai tur kwana’owen, dinab ewamaim sika wanawanan na’in natawiniwin dogoromaim Regah kwanarutabur.
20 Cristo ñarã mani ñajare, “Queno ya Dios mʉ”, yirʉja manire mani Jacʉre. “Queno ya Dios mʉ. Dise rʉyabeto mʉ yisotirise quenarise riti ña”, mani yija, mani Ʉjʉ Jesucristo wamenati yisotirʉja manire.
20 Ata Regah Jesu Keriso wabinamaim sawar tutufin etei isah mar etei Tamat God merarayow kwanitin.
21 Cristore rʉ̃cʉbʉorã ñari, gãjerã ĩre masirãre cʉni rʉ̃cʉbʉoja quena. Ito yicõri rʉ̃cʉbʉore rãca gãmeri cʉdiya mʉa.
21 O taiyuw a’of babanamaim inayara’iyi, anayabin nati i o akakaf Keriso isan.
22 Tʉoya romia mʉa, mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Mani Ʉjʉ Cristore mani cʉdiro bajiroti mʉa manʉjʉsabatiare queno cʉdija quena.
22 Baibin kwanayara’iyi a’aaw babahimaim kwanama, Regah isan kwayara’iyi babanamaim kwama’am na’atube.
23 Mʉa manʉjʉ cʉtija bero, ĩti ñami mʉa ʉjʉ. Ito bajiroti Cristo ñarã mani ñaja, ĩti ñami mani Ʉjʉ. Manire ũmatã ñagʉ̃ ñari mani rijoga bajiro bajigʉ ñami Cristo. Ito yicõri ĩre moa ĩsirã ñari ĩ ya rujʉ robo bajirã ña mani. Manire masorocʉ manire goda ĩsiñi ĩ.
23 Anayabin orot i babin isan ebi’ukwarin, Keriso ekaleisia isan ebi’ukwarin na’atube. Naatu Keriso biyan i ekaleisia ana baiyawasenayan.
24 Ito bajiri mani Cristo ñarã, ĩre mani cʉdiro bajiroti mʉa manʉjʉsabatiare cʉni cʉdisotiya mʉa.
24 Ekaleisia yara’iy Keriso babanamaim ema’ama na’atube, kwa baibin kwanayariyi biya tutufin etei orot kwanitin.
25 Tʉoya ʉ̃mʉa mʉa, mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Mʉa manojosãromiare bʉto maiña mʉa. Manire cʉni bʉto maiguĩji Cristo. Ito bajiri ĩ ñarã mani ñatoni, manire yiari goda ĩsiñi ĩ. Manire ĩ mairo bajiroti mʉa manojosãromiare maiña mʉa cʉni.
25 Kwa orot, a’aaw baibin kwaniyabuwih gewas, anayabin Keriso ekaleisia iyabuw ana yawas i’inuw isan morob,
26 Manire goda ĩsiñi Cristo mani ñeñaro yirise coerocʉ. Ito yicõri manire beseñi ĩ ñarã riti mani ñatoni. Dios ocare mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, mani ñeñaro yirise coeñi Cristo. Mani ñeñaro yirise jidicãcõri, idé gu roticʉ mani. Ito bajiro ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, mani ñeñaro yirise coeñi Cristo.
26 saise ekaleisia taya’asair harewamaim tikifuw kakafiyin tamatar. Naatu ana turamaim takusouw
27 Ito bajiro manire coeñi Cristo, ĩ riojo seti mana mani ejatoni. Ito bajiro manire ĩ yicãre ñajare, ĩ riojo ñeñaro yimena bajiroti ejarã yirãji mani. Ito yicõri seti mana bajiro ejarã yirãji mani, ĩ riojo. “Queno yirã ña mʉa”, yi manire boca ãmigʉ̃ yiguĩji ĩ.
27 biyan itinin gewasin, mamarin sa’er bitan aurin kato en, naatu butukutukuwan itinin ta ta men tama. Baise kakafiyin naatu uhew bitan nanamaim tima’an nowan tamatar tama.
28 Mʉa manojo cʉtirã ito bajiroti mʉa manojosãromiare queno tʉoĩaja quena. Mʉa ya rujʉri mʉa mairo bajiroti mʉa manojosãromiare cʉni maiña. Mʉa manojo cʉtija bero, jʉ̃arã ñabojarãti co rujʉ bajiroti rujʉ cʉtirã ña mʉa. Ito bajiri mʉa manojosãromiare mʉa maija, mʉa ya rujʉri mairo bajiroti maia mʉa.
28 Ef nati na’atube kwa orot a’aaw baibin kwaniyabuwih, kwa taiyuw biya kwabiyabuw na’atube, orot yait aawan ebiyabuw i taiyuwin isan ebiyabow.
29 — ausente —
29 Orot babin yait men ta taiyuwin biyan ebifa’ifa’imih, baise biyan ebituw naatu ekakaif gewas. Keriso ana ekaleisia isan isisinaf na’atube.
30 — ausente —
30 Anayabin it i Keriso biyan ana kou’ay turin.
31 Ado bajiro gotia Dios oca: “Sĩgʉ̃ manojo cʉticõri jʉ̃arã ñabojarãti, co rujʉ bajiroti rujʉ cʉtirã ñarãji ĩna. Ĩ manojo cʉtija, ĩ jacʉ ĩ jaco rãca cʉni ñabiquĩji ĩja. Ito yicõri jʉ̃arã ñabojarãti co rujʉ bajiroti rujʉ cʉtirã yirãji ĩna”, yi gotia Dios oca.
31 “Ana’an iti isan orot boro hinah tamah nihamiyih aawan hairi hinita’imon, naatu biyah rou’ab baise hinan biyah ta’imon namatar.”
32 Iti ocare mani tʉo masi ãmoja, josari ña. Ito bajibojarocati iti oca queno manire goti masioa. “Cristo ñarã ĩ ya rujʉ robo bajirã ñama”, yi riasoa iti oca.
32 Iti tur i buriburin anababatun, baise tur iti’imaim ayai ao saise Keriso naatu ekaleisia hairi hai bowabow kwataso’ob.
33 Manojo cʉtire gaye cʉni queno riasoa iti oca. Ito bajiri mʉcana mʉare gotia yʉ. Mʉa manojosãromiare queno maiña. Mʉa ya rujʉre mʉa mairo bajiroti queno mʉa manojosãromiare maiña. Romia mʉa cʉni, queno rʉ̃cʉbʉocõri, mʉa manʉjʉsabatiare cʉdiya.
33 Imih iban ao maiye, kwa oro’orot a’aaw baibin kwaniyabuwih, kwa taiyuw isa kwabiyabow na’atube, naatu kwa baibin a’aaw oro’orot kwanakakafiyih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Efésios 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.