Atos 8

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 — ausente —
1 Stephen hi’asabun momorob isan Saul auman isaito.
2 — ausente —
2 Kwafirenayah sabuw afa Stephen hiyai naatu isan hiyababan rerey gagamin maiyow hima hirererey.
3 — ausente —
3 Naatu Saul ekaleisia gurusin busuruf bar awan awan run tit orot babin bow rouw fatum iteten in dibur baremaim yaririyen.
4 Jerusalén gãna rudi wana ñabojarãti gajerojʉ ejacõri Jesús oca quenarise gaye riasoyijarã ĩna.
4 Iyab hitagey nanabin hititit i God ana tur hibinan auman hinan.
5 Sĩgʉ̃ Jerusalén gagʉ rudi warʉ Felipe wame cʉtiyijʉ. Ĩ Samaria sita cʉtojʉ wayijʉ. Ito ejacõri: “Jesús ñami Cristo Dios ĩ cõarʉ”, yiyijʉ Felipe masare.
5 Philip re in Samaria bar merar gagaminamaim Keriso ana tur binan in.
6 Masa jãjarã minijuayijarã Felipe tʉjʉ ĩre tʉorona. Ito yicõri, tiyamani ĩ ĩoja tiyijarã ĩna. Ito bajiri ĩ bʉsirisere queno tʉoyijarã ĩna.
6 Philip eo sabuw hinonowar naatu ina’inanen sinaf hi’i’itan etei hina hiyubin ana tur nowar isan.
7 Jãjarãre ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a sãñarãre bucõayijʉ Felipe. Ĩ ito yija masa ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a sãñabojarã awasã budiyijarã ĩna. Jãjarã ruduanare yisioyijʉ ĩ. Ito yicõri rujayuriri warãre cʉni quenoyijʉ ĩ.
7 Sabuw moumurih maiyow wanawanahimaim afiy kakafih tarsumih hima’am erefanah auman hititit, naatu ah umah kafikafirih naatu ah umah murumurubih moumurih maiyow auman iyayawasih
8 Ito bajiri iti cʉto gãna masa queno wanʉ quena ñayijarã ĩna.
8 Imih nati bar meraramaim yasisir gagamin maiyow tafair tit.
9 — ausente —
9 Baise nati bar meraramaim i orot ta wabin Simon ma farum eafusar farum Samaria orot babin bibibiruwih, naatu taiyuwin wabin bora’ara’ah orot gagamin rouw eo.
10 — ausente —
10 Naatu sabuw etei nati bar merar hima’am, orot kikimin yen in orot gagamin etei fanan akisin hinonowar hio, “Iti orot i God ana fair bai, wabin ‘Fair Gagamih.’”
11 — ausente —
11 Sabuw etei hibi’ufunun anayabin manin maiyow ana farumamaim bibibiruwih.
12 Ito ĩna yibojarocati Felipeama Jesucristo oca quenarise gaye masare gotiyijʉ. “Masa jeyaro Ʉjʉ ñami Dios”, yire oca masare gotiyijʉ Felipe. Ito bajiro ĩ gotija tʉorʉ̃nʉcõri, idé gu rotiyijarã ʉ̃mʉa, romia cʉni.
12 Baise ana maramaim Philip na tur gewasin God ana aiwob isan naatu Jesu Keriso ana fair isan binan hinonowar, orot babin etei hitumatum naatu bapataito hibai.
13 Simón cʉni, cumu ñabojagʉti, Jesús oca quenarise gayere tʉorʉ̃nʉyijʉ. Ito yicõri idé gu rotiyijʉ ĩ cʉni. Ito yija Felipe rãca baba cʉtisʉoyijʉ ĩ. Ito yicõri Felipe ĩ tiyamani ĩ ĩojare ti ʉcayijʉ Simón.
13 Simon taiyuwin auman itumatum naatu bapataito bai misir Philip mi’itube inan na’atube i’ufunun hairi hin naatu ina’inan gagamih maiyow himamatar i’itah isan ifofofor morob.
14 Apóstol mesa Jerusalénjʉ ñacõri, “Samaria sita gãna jãjarã Dios oca tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna”, yire gaye tʉoyijarã ĩna. Ito bajiri Samariajʉ jʉ̃arã cõayijarã ĩna, Pedro ito yicõri Juanre.
14 Tur Abarayah Jerusalem hima’am Samaria sabuw God ana tur hibasit hibaib tur hinowar, Peter John hairi hiyafarih isah hin.
15 Samariajʉ ejacõri Diore bʉsiyijarã ĩna, mame Jesure boca ãmirãre Espíritu Santo ĩ quedi sãjatoni.
15 Hin hititit ana veya isah hiyoyoban, saise Anun Kakafiyin hitab.
16 Idé guana ñabojarocati ĩna ya ʉsijʉ Espíritu Santo mañijʉ maji. Ito bajiri, ĩnare Espíritu Santo queo sãjaro yirona, Diore bʉsiyijarã ĩna.
16 Anayabin Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibaib ana veya, Anun Kakafiyin men yait ta tafanamaim yenamih.
17 Ito yicõri mame Jesure masirãre Pedro mesa ĩna ya ãmona moa jeoyijarã Diore bʉsirã. Ĩna ito yirocajʉti Espíritu Santo quedi sãjayijʉ ĩnare.
17 Imaibo Peter John hairi umah tafah hiyara’aten isah hiyoyoban naatu Anun Kakafiyinane hibai.
18 Pedro mesa Jesure masirãre ĩna ya ãmo moa jeorocati Espíritu Santo quedi sãjaja tiyijʉ Simón, cumu ñagorʉ. Ito bajiri iti ticõri ĩnare niyeru ĩsi ãmogʉ̃,
18 Sabuw tafah umah hiyara’aten Anun Kakafiyin re hibaib Simon i’itin ana veya, kabay baih tur abarayah itih naatu
19 ado bajiro yiyijʉ Simón:
19 eo, “Ayu auman akokok nati fair ayu kwanitu, saise sabuw iyabowat tafah ayayara’aten i auman Anun Kakafiyin hinab.”
20 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Pedro ĩre:
20 Baise Peter iya’afut eo “O akabay airi mi’itube kwatamorob, anayabin o kunotanot God ana siwar i boro kabayamaim inatubun.
21 Dios ĩ tiro riojo queno tʉoĩagʉ̃ meje ña mʉ. Ito bajiri gʉa rãca mʉ moariseoni meje ña iti.
21 O a bowabow ta men aki biyai’imaim ema’am, anayabin o dogor God nanamaim i men mutufurinamih.
22 — ausente —
22 Iti not kakafihine dogor kwikitabir naatu Regah isan kuyoyoban ta’itin a not kakafin nati dogoromaim ema’am boro nanotawiy.
23 — ausente —
23 Anayabin ayu ai’iti o dogor wanawanan i bahiy iwansumi mata ebifefek naatu bowabow kakafin ana dibur irun kuma’am.”
24 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Simón:
24 Imaibo Simon iyafutih eo, “Regah isan kwayoyoban wainu, saise sawar iti na’atube men ta isou namataramih.”
25 Ito yija bero Pedro mesa Jesure ĩna tigore gaye iti cʉto gãnare gotiyijarã. Ito yicõri Jesús oca quenarise riasoyijarã ĩna. Masare riaso tĩocõri, “Jerusalénjʉ tʉdi wana mani”, yi tʉoĩayijarã ĩna. Tʉdi warã, Samaria sita cʉtori gãnare Jesús oca quenarise riaso rẽta wayijarã ĩna.
25 Regah ana yawas hio’orereb naatu ana tur hibibinan ufunamaim, Peter John hairi himatabir maiye au Jerusalem hiyey ana veya, Samaria bar merar ta ta wanawanahimaim tur gewasin hibinan auman hin.
26 Felipereama ado bajiro gotiyijʉ Dios ñaro gagʉ ángel:
26 Imaibo God ana tounamatar Philip iu, “A ef asukwafune inab, arar yan ana ef Jerusalemane re in Gaza titit iwat inab inare inan.” Ethiopian orot Philip hairi hitar|alt="Ethiopian eunuch and Philip" src="cn01931B.tif" size="col" loc="Act 8.26" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="8.26-30"
27 Ito bajiri Felipe josari mejeti wacoayijʉ, ángel ĩ gotiado bajiroti. Ma wacʉjʉ Etiopía gago ʉjore ejabʉari masʉ ñasagʉre ti bʉjayijʉ Felipe. Ĩ ʉjo ya niyeru coderi masʉ ñayijʉ ĩ, Etiopía gagʉ. Iti ñayijʉ ĩ moarise. Jerusalénjʉ Diore rʉ̃cʉbʉo tĩocõri tʉdi wacʉ ito tʉjayijʉ ĩ, Etiopía gagʉ.
27 Imih Philip misir ef nati butitiy inan founamaim Ethiopia orot gagamin hairi hitar. Iti orot i Ethiopia hai queen ana kabay etei ana nutitiyenayan gagamin, aiwob babin ana aiwob wabin i Kandis. Iti orot gagamin yena Jerusalem God kwafir sawar,
28 Cabaru ĩ tʉ̃a waroca ĩ ya tunuricorojʉ Dios ocare ti sãñayijʉ ĩ. Diore goti ĩsiri masʉ, Isaías ñayorʉ ĩ ucara tutire ti sãñayijʉ ĩ.
28 me yan ana wa bai ana ubar matabir maiye re’er, ef yanamaim dinab orot Isaiah ana buk rusasar ma iyab auman inan.
29 Ito yija ĩre ti bʉjaroca ado bajiro gotiyijʉ Espíritu Santo Felipere:
29 Naatu Anun Kakafiyin Philip iu, “Kwen ni’i wa sisibinamaim kwiyubin.”
30 Ito bajiri Felipe ũmaquedi wacõri Etiopía gagʉre sʉayijʉ. Sʉacõri, Isaías Diore goti ĩsiri masʉ ĩ ucare ĩ ti bʉsija, tʉoyijʉ Felipe:
30 Philip imaibo nunuw yen na iyubin, tainin i’abar dinab orot Isaiah ana tur biyab nowar, naatu Philip orot ibatiy, “Nati buk kubiyab anayabin iso’ob?”
31 —Sĩgʉ̃ yʉre gotigʉ manija, ¿no bajiro tʉo masigʉ̃jada yʉ? yiyijʉ ĩ Felipere. Ito yija, yʉ tʉ mʉja wadicõri, ado rujigʉ waya mʉ, yiyijʉ Etiopía gagʉ.
31 Orot iya’afut eo, “Mi’itube boro anaso’ob? Orot ta isou nakubuna boro anaso’ob?” Naatu Philip ifefeyan yen sisibin mare.
32 Dios oca ĩ tirijʉ ado bajiro bajiyijʉ:
32 Orot gagamin i buk firorow wanawanan ana hanef iti rusasar ma biyab.
33 Masa jãjarã riojo quenabeto bojorise tõbʉjaguĩji ĩ. Ñeñaro ĩ yibitibojarocati ĩre yiari bʉsi ĩsirocʉ maquĩji. Ĩ ñarã ĩnamasiti ĩre ĩna sĩaja, “Ĩna ñama ĩ janerãbatia”, yi masia manoja, yi wãñayijʉ Etiopía gagʉ ĩ tira tuti.
33 Taiyuwin yare, ma gewas ana baitafen tutur isan men hinuwet gewas,
34 Ito yija ĩ tʉ mʉja sãjacõri rujiyijʉ Felipe.
34 Naatu Ethiopia orot Philip ibatiy, “Ku’o anowar, yait isan iti dinab orot eo? I taiyuwin isan, ai orot babin ta isan?”
35 Ito yija iti tuti Isaías ĩ ucare gayere ĩre ti gotiyijʉ Felipe. “Jesús oca quenarise ña”, yirocʉ Jesús ocare goti jeoyijʉ Felipe Etiopía gagʉre.
35 Imaibo Philip Buk ana hanef menamaim busuruf biyab imaim tur gewasin Jesu isan ana tur eowen.
36 Warã riti ma tʉ itajura ñarojʉ ejayijarã ĩna:
36 Ef yan hire hinan auman hina harew soson ta’amaim hitit naatu orot gagamin eo, “Harew iti, tare bapataito kwitu.”
37 —Dios Macʉ ñami Jesús, mʉ yi tʉoĩaja mʉre idé gucʉja yʉ, yiyijʉ Felipe ĩre.
37 Philip iya’afut eo, “O karam boro bapataito inab, dogor tutufin etei inabitumatum na’at.” Iya’afut eo, “Ayu abitumatum Jesu Keriso i God Natun.
38 Ito yija tunuricoro tuja quea roticõri, itajurajʉ roja rʉ̃gʉ̃yijarã ĩna. Ito yicõri idé guyijʉ Felipe Etiopía gagʉre.
38 Orot gagamin ana wa rowenatan naatu Philip hairi hire hin harew yan hire nati’imaim Philip orot bapataito itin.
39 Itajurajʉ ĩna maja rʉ̃gʉ̃ waroca, ñajasaroti Espíritu Santo ãmicoayijʉ Felipere. Ito bajiri jʉaji tibisijʉ Etiopía gagʉ ĩre. Ito bajibojarocati queno wanʉ quena wayijʉ Etiopía gagʉ ĩ warojʉ.
39 Harewane hiyeye ana maramaim, Regah Anunin Philip bora’ah. Orot gagamin men itin maiye, baise ereyasisir auman ana ef rura’ah maiye remor in.
40 Felipere ãmicõri Azoto wame cʉtiri cʉtojʉ ĩ goaroca yiyijʉ Espíritu Santo. “¿Azotojʉ ñati yʉ?” yi tʉoĩayijʉ Felipe. Azotojʉ ñacõri wayijʉ ĩ. Co cʉto rʉyabeto Jesús oca quenarise masare riaso ucuyijʉ ĩ. Sʉsari ĩja Cesarea wame cʉtiri cʉtojʉ ejayijʉ Felipe.
40 Nati ana veya’amaim Philip i Azotus imaim rouwatait, naatu in Caesarea tit, efamaim inan bar awan, awan run tit tur gewasin binan auman remor in.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.