Atos 7

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ito yija paia ʉjʉ ado bajiro seniĩayijʉ Estebanre:
1 Imaibo Firis Gagamin Stephen ibatiy, “Tur iti i anababatun o isa teo?”
2 Ito ĩ yija tʉocõri, cʉdiyijʉ Esteban:
2 Stephen iya’afut eo, “Taitu tuwai’inah naatu tamai’inah anao kwananowar! Ata agir Abraham ufibo na Haram imaim ma, baise wan Mesopotamia ma’am ana veya’amaim Marakaw ana God isan irerereb eo. Stephen Ebibinan|alt="Stephen preaching" src="cn01914B.tif" size="col" loc="Act 7.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.2"
3 Ado bajiro ruyuyijʉ Dios oca: “Mʉ ya sitare wagoya, ito yicõri mʉ ñarãre cʉni wagoya, gaje sitajʉ yʉ mʉre cũrotojʉ”, yiyijʉ Dios mani ñicʉ ñayorʉre.
3 ‘A tafaram naatu taituwa inihamiyih inan tafaram ayu ana bi’obaiyi imaim inama.’
4 Ito yija, Dios ito bajiro ĩ yija tʉocõri, Caldea sitare wagoyijʉ ĩ. Ito yicõri Haránjʉ ñagʉ̃ wayijʉ. Itojʉ Haránjʉ ĩna ñaroca mani ñicʉ jacʉ ñayorʉ itojʉ godagoyijʉ ĩre. Ito bero adojʉ mani ya sitajʉ Abraham ĩ ñatoni ĩre cõañi Dios.
4 Imih Kaldia tafaram ihamiy naatu na Haram imaim ma. Tamah momorob ufunamaim God nawiy na me tafaram iti bitin boun kwa iti kwama’am.
5 “Adi sitajʉ ñaña”, yibojagʉti, “Jabeto adi ña mʉ ya sita”, yibisĩ Dios ĩre. Ito bajiri, “Adi ña yʉ ya sita”, yi masibisijʉ Abraham. Cojisiti ado robo, bajiro yiroja yiari goticãñi Dios Abrahamre. “Iti sita mʉre ĩsicʉja yʉ. Mʉ godagoja bero mʉ janerãbatia ya sita ñaro yiroja iti”, yiyijʉ Dios Abrahamre, rĩa macʉ ĩ ñarocajʉ maji.
5 God men abisa ta Abraham nowanamih itin naatu men kafa’imo me kikimin eafuw nowanamih itin. Baise God eomatan tafaram tutufin etei boro nowanamih nab naatu wawawan uf hinatutufuw boro hinab. Nati ana veya’amaim Abraham i aurin kek en ma’am God eomatan.
6 Iti wato gaje gotiyijʉ Dios Abrahamre. “Ija co rʉmʉ adi sitare wagorã yirãji mʉ janerãbatia. Ito bajiri adi sitare wagocõri gãjerã ya sitajʉ ñabojarã yirãji mʉ janerãbatia. Gãjerãre moa ĩsiri masa ñarã yirãji ĩna. Gãjerã quenabeto ĩna tõbʉjaroca yirã yirãji. Yoari sĩgʉ̃ masʉcõ masacõ rodori itire tʉoĩarã yirãji ĩna.
6 Naatu God iti na’atube eo, ‘O wawaw i boro nah toumanih hai tafaramamaim hinama, nati’imaim boro nah toumanih hai fair babanamaim hinama bowabow fokarin maiyow hinabow, hinarouw hini’a’afiyih kwamur etei 400 na’atube nasawar.’
7 Ito bajibojarocati mʉ janerãbatiare ñeñaro yirãre quenabeto ĩna tõbʉjaroca yigʉ yigʉja yʉ cʉni. Iti cʉtore wagocõri adi sitajʉ tʉdi ejarã yirãji mʉcana. Adojʉ ñacõri yʉre rʉ̃cʉbʉorã yirãji”, yiyijʉ Dios, mani ñicʉ Abraham ñayorʉre.
7 Baise God iuwih eo, ‘Ayu nati tafaram hinabuwi babahimaim kwanama kwanabowabow boro baimakiy anitih. Nati ufunamaim boro tafaram kwanihamiy kwanatit efan iti’imaim ayu kwanakwafiru.
8 Ado bajiro rotiyijʉ Dios Abrahamre: “Yʉ mʉre gotire mʉ tʉo masija, ‘Dios yagʉ ñagʉ̃ yiguĩji ãni’, yirocʉ mʉ macʉ ñarocʉre pĩ gaja wiro tagʉ yigʉja mʉ”, yiyijʉ Dios Abrahamre. Ito bajiri ĩ macʉ Isaac ĩ rujearoca ʉdia ãmojeno rʉmʉri bero ĩre wiro tayijʉ. Ito bajiri Isaac, Jacobre ĩ macʉ cʉtija wiro tayijʉ. Jacob cʉni ito bajiroti yiyijʉ ĩ rĩare mani ñicʉsabatia ñayoanare. Jʉa dʉjamocõ jʉa gʉbojeno ñarã ñayijarã ĩna. Ado bajiro yiñi mani ñicʉsabatia ñayoana, yiyijʉ Esteban ʉjarãre.
8 Imaibo God ar afu’afuw ana obaibasit Abraham itin ina’inanen na’atube kaif. Imih Abraham natun Isaac tufuw fur ta’imon sasawar ufunamaim ana ar kanabin e’afuw. Nati ufunamaim Isaac natun Jacob ana ar kanabin e’afuw naatu Jacob natunatun 12 it uwatanah wabih gagamin auman hai ar kanabih e’afuw.
9 ’Mani ñicʉsabatia ñayoana, Jacob rĩa rãca José wame cʉtigʉ ñayijʉ. Josére ruje ti tudiyijarã ĩ rĩjorʉ mesa. Ito bajiri ĩna ocabaji ñabojarʉreti gãjerã masare ĩsicõri waja seniyijarã ĩna. Ito bero ĩre bʉjacõri, Egiptojʉ ĩre ãmi wayijarã ĩna. Ito ĩna yibojarocati Dios queno tirʉ̃nʉyijʉ ĩre.
9 Baise uwatanah wabih gagamin Joseph isan hibobowen akir wairafin na’atube hitih hitubun hibai hin Egypt imaim ma. Baise God i mar etei biyanamaim ma’am.
10 José quenabeto ĩ tõbʉjabojarocati Dios queno ejabʉayijʉ ĩre. Egipto gagʉ ʉjʉ, Faraón wame cʉtigʉ Josére jiyijʉ. Ʉjʉ Faraón ĩ tiro riojo queno tʉoĩare gaye jidicãyijʉ Dios Josére. Faraón Josére ĩ baba bʉjatoni queno ejabʉayijʉ Dios. Ito bajiri Faraón ado bajiro gotiyijʉ Josére: “Yʉre ejabʉari masʉ ñasagʉ ñagʉ̃ ya mʉ. Egipto gãna ñarocõreti mʉ rotire ãmoa yʉ. Ito yicõri yʉ ya wi gãnare cʉni mʉ rotire ãmoa yʉ”, yiyijʉ Faraón Josére.
10 Naatu ana yababan ta ta wanawanamaim bibais. Veya ta Joseph Egypt hai aiwob nanamaim titit ana veya aiwob orot Joseph i’itin yan bai naatu ana kakaf isan ma, anayabin God ukwar rerekab Joseph itin. Imih aiwob orot Joseph bai ana gawanamih yai, naatu aiwob ana bar gagamin wanawanan auman kaifin isan ana fair itin.” Joseph Egypt sabuw ebobonawiyih|alt="Joseph as ruler" src="cn01917b.tif" size="col" loc="Act 7.10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.10"
11 ’Iti rodoriti Egipto sitajʉ bare jedicoayijʉ. Ito yicõri Canaán sita cʉni jedicoayijʉ. Masa ruje ñio jogayijarã. Ito yicõri quenabeto tõbʉjayijarã ĩna. Mani ñicʉsabatia no õno bare bʉja masibisĩ ĩna.
11 “Nati ana veya’amaim baimar kakafin na, Egypt naatu Canaan tafaram wanawanan yababan gagamin na’in matar, naatu it uwatanah bayumih hi’akir.
12 Ito bajiri mani ñicʉ ñayorʉ Jacob, “Egiptojʉ bare seore ñayijʉ”, yija tʉocõri, ĩ rĩare cõayijʉ ĩna bare waja yirã watoni.
12 Egyptamaim bay ma’am ana tur Jacob nonowar ana veya uwatanah hai nanawan wantoro’ot imaim hin.
13 Egiptojʉ bare ãmirã ejayijarã ĩna maji. Bare iti jedija itojʉti mʉcana ãmirã wayijarã ĩna. Mʉcana tʉdi ĩna ejaroca ado bajiro gotiyijʉ José ĩnare: “Yʉre ti masibea mʉa. Mʉa ocabajiti ña yʉ”, yiyijʉ José ĩnare. Ito bajiro José ĩ yija tʉocõri, gãjerã ĩ ñarã ñare gayere tʉo bʉjayijʉ Faraón.
13 Hai nanawan bairou’abin ana veya Joseph taiyuwin botait irerereb tuwahinah hai tur eowen, naatu Pharaoh nati’imaim Joseph ana nibur isah so’ob.
14 Ito yija José ĩ ñarã ñarocõreti ito yicõri ĩ jacʉre cʉni ji rotiyijʉ Egiptojʉ ĩna ñatoni. Ʉdiarã masacõ gãji ye co dʉja gʉbocõ ñarã ñayijarã ĩna, ĩ ñarã.
14 Nati ufunamaim Joseph tamah Jacob isan, naatu tamah ana nibur isah tur iyafar, nah etei 75 na’atube.
15 Ito bajiro bajijare Egiptojʉ ñagʉ̃ wayijʉ Jacob. Egiptojʉ yoari ñacõri itojʉ godacoayijʉ Jacob. Ito yicõri ĩ rĩa ñana, mani ñicʉsabatia ñayoana godañi itojʉti.
15 Imaibo Jacob rena Egypt tit, nati’imaim i natunatun bairi himorob, it uwatanah.
16 Egiptojʉ ĩna cõbojarocati ito gãna Siquemjʉ yujerã wayijarã. Siquemjʉ ãmi ejacõri, mani ñicʉ Abraham ñayorʉ, Hamor rĩare masari cuma goje ĩ gãmecarajʉre yujeyijarã ĩna.
16 Naatu biyah i hibow himatabir maiye tafaram wabin Shekem rahamaim hiya, nati me i Abraham orot Hamor natunatun biyahine tubun.
17 ’Mani ñicʉsabatia ñayoana, Egipto sitajʉ jãjarã masa bʉjʉri cʉti ñayijarã. Ito ĩna baji ñaroca riti jabeto rʉyayijʉ ĩnare Dios Canaán wame cʉtiri sita ĩsiroto, “Mʉ janerãbatiare sita ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, yi Abraham ñayorʉre Dios ĩ goticãdo bajiroti.
17 “God ana omatanen Abraham eo’omatan na baiturobe isan ana veya na kabom, naatu ata sabuw Egypt hima’am busuruf ra’at tafaram awan karatan.
18 Iti rodoriti gãji ʉjʉ Egiptojʉ rotisʉoyijʉ. José mesa mani ñicʉsabatia ñayoanare rʉ̃cʉbʉogʉ meje ñayijʉ ĩ.
18 Imaibo aiwob orot ta Joseph men susu’ub i busuruf Egypt isan i’aiwob.
19 Ĩ ʉjʉti mani ñicʉsabatia ñayoanare rʉoñi. Ito yicõri quenabeto yiyijʉ. Mame joearã rĩacare cõa rotiyijʉ ĩ.
19 Ata a’agir ifufuwih, biyababan kakafin anababatun itih, eokikinih hai kek sosof hisrouwen hi’in himorob.
20 Iti rodoti rujeayijʉ Moisés cʉni. Dios ĩ tija quenagʉ̃ ñayijʉ ĩ macʉacã. Iti sita ʉjʉ ĩ rotire masibojagoti Moisés jaco ʉdiarã ũmacañicõti rʉco ñayijo ĩre.
20 “Nati ana veya’amaim Moses tufuw, kek ana itinin gewasin maiyow. Baremaim hinah tamah hibunwa’ir ma sumar etei tounu na’atube sawar.
21 Macʉacãre yeyo masibiti wacoti, iso macʉre maibojagoti, ʉjʉ ĩ rotiado bajiroti ĩre cõabojayijo iso. Ito iso yija bero ʉjʉ Egipto gagʉ maco ĩre ti bʉjacõri, ĩre masoyijo iso macʉ robo bajiro.
21 Imaibo barene hibotait titit ana veya, Pharaoh natun babitai natunamih bai ituw ra’at yen orot matar.
22 Ito bajiri ʉjʉ maco rãca ñagʉ̃ riti Egipto gãna ĩna masirisere queno riasotiyijʉ ĩ, Moisés. Ĩ bʉsija, tʉo masire rãca bʉsiyijʉ ĩ. Ito yicõri ñasarisere moa quenoyijʉ.
22 Egypt ana ukwar rerekab etei Moses hi’obaiy so’ob, naatu ana tur ana sinafumaim eo sisinaf etei i fairih.
23 ’Moisés jʉ̃arã masacõ rodori tʉjagʉ, “Ado bajiro bajicʉja yʉ”, yi tʉoĩayijʉ ĩ. “Yʉ ñarãre tigʉ wacʉja yʉ, no bajiro ĩna ñaja”, yi tʉoĩayijʉ.
23 “Moses ana kwamur etei 40 na’atube baib ana maramaim ana not bogaigiwas tit ana sabuw Israel inananawanih.
24 Ĩna tʉ ĩ ejaroca, mani yagʉre, Egipto gagʉ ĩ bajeja tiyijʉ, Moisés ñayorʉ. Ito bajija ticõri, ĩre gãme ĩsiyijʉ. Ito yicõri ĩre sĩa ruyuriocõyijʉ Moisésjʉa.
24 Tit inan Egypt orot ta Israel orot boborabirab itin, basit na ibais wasfafar naatu anasa bow Egypt orot rab morob.
25 “Egipto sitajʉ gʉare bucõa ejabʉarocʉ cũyijari Dios, yʉre yi masirãji yʉ ñarã”, yi tʉoĩabojayijʉ Moisés. Ito bajiro ĩ tʉoĩabojarocati, ĩre bajiro meje tʉoĩayijarã ĩna.
25 Moses not eo, ‘God ana baibais ayu wanawana’umaim esisinaf au sabuw boro hina’itin hinaso’ob, baise men hi’itinimih.’
26 Gaje rʉmʉ mʉcana mani ñarãre ti quenogʉ̃ wayijʉ Moisés. Ito ejacõri ĩna comasiti ĩna gãmeri jaroca ejayijʉ ĩ. Ĩnare oca queno ãmoyijʉ ĩ. Ito bajiri ado bajiro ĩnare bʉsibojayijʉ ĩ maji: “Adojʉa tʉoya. ¿No yija comasi ñabojarãti gãmeri jati mʉa?” yiyijʉ Moisés ĩnare.
26 Marto Israel orot rou’ab hairi hibiyow itih, basit na fafar naatu iuwih, ‘Kwa airi i ain uf, aisim taiyuw kwabiyow?’
27 Sĩgʉ̃ ĩ babare jagʉ, ito bajiro Moisés ĩ bʉsija tʉocõri, junisinigʉ̃ Moisésre tucõayijʉ. “¿Ñimʉ gʉa ʉjʉ ñarocʉre cũcati mʉre?
27 Baise orot ta biwa’an kakafene Moses rukouw eo, ‘O aki bainabatani naatu baibabatiyi isan yait rubini?’
28 ¿Ñamica mʉ Egipto gagʉre mʉ sĩado bajiro yʉre sĩarocʉ yati mʉ?” yiyijʉ ĩ Moisésre.
28 ‘O kukokok ayu ina’asbunu fai Egypt orot ia’asabun na’atube?’
29 Iti tʉo ʉcacõri, güigʉ rudi wayijʉ Moisés. “Yʉ sĩare gaye Egipto gãnare gotirã yirãji”, yi tʉoĩayijʉ Moisés. Ito bajiri Madián wame cʉtiri sitajʉ rudi wayijʉ ĩ, gaje masa ya sitajʉ. Itojʉ manojo bʉjacõri jʉ̃arã rĩa cʉtiyijʉ ĩ.
29 Moses iti tur nonowar ana veya Egypt ihamiy bihir in tafaram wabin Midian imaim ma, nati’imaim touman orot na’atube ma’am natunatun orot rou’ab hitufuw.
30 ’Jʉ̃arã masacõ rodori bero, co rʉmʉ wa ucugʉ wayijʉ Moisés. Sinaí wame cʉtiricʉ gʉ̃tagʉ̃ jʉdojʉ, yucʉ manojʉ wa ucugʉ wayijʉ Moisés. Ito yija ĩ tʉ rujatutu jea ʉ̃jʉ rʉ̃gõri tutu robo bajiro wato Dios ñaro gagʉ ángel goayijʉ ĩre.
30 Kwamur 40 sasawar ufunamaim oyaw Sinai sisibinamaim arar yan tounamatar Moses isan irerereb wairaf na’atube wa’ab wanawanan to’ab.
31 Itire ticõri ʉcayijʉ Moisés. Queno tisarocʉ ito tʉ ĩ waroca Dios oca ruyuyijʉ:
31 Moses iti wairaf to’ab i’itin ana veya ana kasiy ra’at, naatu itinbunai isan na biyubin auman Regah fanan nowar;
32 “Yʉ ña Dios. Mʉ ñicʉsabatia Abraham, Isaac, Jacob cʉni yʉre rʉ̃cʉbʉocã”, yiyijʉ Dios Moisésre. Iti oca tʉocõri güigʉ nʉrʉoyijʉ Moisés. Ito bajiri iti tuture ti queotu ãmobisijʉ ĩ.
32 ‘Ayu i o uwatanah hai God, Abraham ana God, Isaac, naatu Jacob.’ Moses yan wanawanan birubir fafar an uman hioror naatu men karam boro tanuw ta’itin.
33 Ito yija mʉcana tʉdi bʉsi remoyijʉ Dios: “Ado jacajʉti ña yʉ. Mʉ tʉti ña yʉ. Ito bajiri mʉ ya gʉboco ruacõña mʉ. Ito bajiro yicõri yʉre rʉ̃cʉbʉogʉ yigʉja mʉ.
33 Imaibo Regah eo, ‘A ana sumasum kubosair anayabin iti kamar i kakafiyin yan kubatabat.
34 Yʉ ya masa Egiptojʉ quenabeto ĩna tõbʉjaja ticʉ yʉ. Ito yicõri ĩna awasãja tʉocʉ yʉ. Ito bajiri Egipto gãnare ĩna camotaditoni ĩnare ejabʉagʉ wadibʉ yʉ. Wasa Egiptojʉ, yʉ mʉre tʉdi wa rotia yʉ”, yiñi Dios Moisésre gotigʉ, yiyijʉ Esteban ʉjarãre.
34 Ayu au sabuw Egypt imaim bai’akir kakafin maiyow hibaib aitih, naatu hitef hirererey anowar, imih rufamih botaitih isan are ana. O kuna aiyafari kumatabir maiye au Egypt.’
35 ’Ĩ Moisésti ñami, mani ñicʉsabatia ĩna tʉo ãmobitirʉ. “¿Ñimʉ gʉa ʉjʉ ñarocʉre cũcati mʉre?” yiyijarã mani ñicʉsabatia Moisésre. Ito bajibojarocati Dioti ĩre jʉdacõañi ĩna masa tʉjʉ ĩna ʉjʉ robo bajiro ñarocʉre. Mani ñicʉsabatia Egiptojʉre ĩna budigotoni ejabʉarocʉre cũñi Dios Moisésre. Ángelna sʉoriti ito bajiro gotiyijʉ Dios Moisésre, rujatutujʉna ĩre goaĩocõri.
35 “Moses i orot ta’imon Israel sabuw hikwahir hiu, ‘O yait rubini aki bainabatani naatu baibatiyi isan?’ Nati orot ta’imon sabuw bainabatanih naatu rufamih botaitih isan God taiyuwin ana tounamatar iyafar na wa’ab toto’abamaim irerereb Moses fair itin.
36 Moisésti mani ñicʉsabatia ñayoanare Egipto sitajʉ ĩnare ũmatã wayijʉ ĩ. Egiptojʉ tiyamani yi ĩoyijʉ Moisés, ito yicõri riaca jajosa Ide Sũarise wame cʉtirisa tʉnimajʉ cʉni ĩoyijʉ ĩ. Ito bajiri yucʉ manojʉ ñagʉ̃ cʉni, jʉ̃arã masacõ rodori ñagʉ̃ tiyamani ĩoyijʉ Moisés.
36 Sabuw nawiyih Egypt hihamiy hitit, naatu ina’inan men hi’i’itah efa’efanin Egyptamaim, Red Sea imaim, naatu kwamur 40 arar yanamaim iwa’an hi’itah.
37 Moisésti ñami mani ñicʉsabatia ñayoanare gotirʉ: “Mani Jacʉ Dios yʉre ĩ cõado bajiroti, gãji ĩ oca gotirocʉre cõagʉ̃ yiguĩji. Dios ĩ cõarocʉ mani comasiti ñagʉ̃ yiguĩji. Yiro bajiroti cʉdiba mʉa ĩre”, yiyijʉ Moisés mani ñicʉsabatia ñayoanare.
37 “Iti orot Moses i boun Israel sabuw hai tur eowen, ‘God boro dinab orot kwa wanawananamaim a orot ta niyafar nan, ayu biyafaru na’atube.’
38 Ĩ Moisésti mani ñarã rãca gʉ̃tagʉ̃ jʉdojʉ Sinaí wame cʉtiricʉ jʉdojʉ minijuañi yucʉ manojʉ. Ito yija ĩ sĩgʉ̃ti gʉ̃tagʉ̃jʉ mʉja wayijʉ. Itojʉ ĩ mʉja ejaroca Dios ñaro gagʉ, ángel ĩre bʉsiyijʉ. Ito yicõri Moisés mani ñicʉsabatia ñayoanare oca jedibitirotire gotiyijʉ. Ito bajiri ĩ gotiado bajiroti ejayija manire cʉni.
38 Iti orot Moses Israel sabuw bairi kou’ay hibai arar yanamaim hibat naatu ata a’agir bairi Sinai oyawemaim tounamatar tur yawasin bai re itin naatu ya’abun it isat rena.
39 ’Mani ñicʉsabatia ñayoana, Moisésre ñaro bajiroti cʉdibitiyoñi. Ĩre tujamena Egiptojʉ tʉdi wa ãmoyijarã ĩna.
39 Baise it ata a’agir fanan men hibosiyasiyar, naatu fanan hikwahir hikokok i mi’itube hitamatabir maiye hitan Egypt hitatit.
40 Ito yicõri Moisés gʉ̃tagʉ̃ joejʉ ĩ ñaroca riti, ĩ rĩjorʉ Aarón wame cʉtigʉre ado bajiro gotiyijarã ĩna: “¿Nojʉ ñati mʉ ocabaji? Egipto sitajʉ gʉa ñaroca gʉare bubojacacʉre mʉ ocabajire masibea gʉa ĩja. Ito bajiri gʉare gʉa ʉjʉ ñaroti, gʉa rʉ̃cʉbʉoroti gʉare meni ĩsiña. Iti gʉa rʉcoja, gʉa wa ãmoro riojo ĩo waroja iti”, yiyijarã ĩna Aarón ñayorʉre.
40 Imih Aaron hiu, ‘Aki akokok god ta kusinaf au nai i’iyon ebonawiyi. Moses Egyptane nawiyi atitit men aso’ob abisa isan matar.’
41 Ito yija wecʉ macʉacã robo bajigʉ meni rujeoyijarã ĩna. Ito yicõri waibʉcʉrã sĩa ĩsiyijarã ĩna, ĩna meni rujeorʉre yiari. Ito yicõri basa meni jeobʉayijarã ĩna, ĩna menirʉ wecʉ macʉ bajigʉre rʉ̃cʉbʉorã.
41 Nati ana veya’amaim aibat ta cow natun ana yumatabe hibu’ur. Naatu sibor hibow hina sawar i umahimaim hisinaf mamatar ana sibor hiyai naatu ana hiyuw hibow hiyasisir.
42 Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩnare jidicãcõyijʉ Dios. Ĩna ãmoro robo ĩna yi ãmojare ĩnare camotabisijʉ Dios. Ito bajiri ñocõa, ũmacañi, ñami gagʉre cʉni rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna. Diore goti ĩsiri masʉ Amós ñayorʉ ĩ ucare ado bajiro gotia:
42 Baise God mafutih, naatu mar ana sawar kwafirih isan ibasit. Dinab orot hai Bukamaim hikikirum na iturobe,
43 Yʉre rʉ̃cʉbʉomenati mʉa ya ãmonati mʉa meni rujeorʉreti rʉ̃cʉbʉocʉ mʉa. Jaibiti wiacã menicõri, iti wi totijʉ Moloc wame cʉtigʉ sãcõri gajasoticʉ mʉa. Ito yicõri ñocõa robo bajigʉ mʉa meni rujeorʉre, Refán wame cʉtigʉre rʉ̃cʉbʉocʉ mʉa. “Ãna ñama mani rʉ̃cʉbʉorã ito yicõri mani ʉjarã”, yibojacʉ mʉa. “Ito bajiri Babilonia sõjʉajʉ mʉare cõagʉ̃ ya yʉ”, yiyijʉ Dios ĩnare. Ado bajiro bajiatoja iti, Dios ĩ yirere ucañi Amós ñayorʉ, yiyijʉ Esteban ʉjarãre gotigʉ.
43 Kwa i god Moloch ana sis kwa’abar kwareremor,
44 Mʉcana tʉdi bʉsi remoyijʉ Esteban ʉjarãre:
44 “Ata a’agir God ana sis arar yanamaim hiyai hima’am i God ana itinin nati’imaim bairi hima’am. Nati sis i God mi’itube Moses iu bi’obaiy na’atube naatu God yayakitifuw na’atube hiwowab.
45 Moisés ĩ godaja bero Josué wame cʉtigʉ ĩre wasoayijʉ. Iti wire ãmicõri Canaán wame cʉtiri sitajʉ wayijarã ĩna. Canaán wame cʉtiri sitajʉ gaje masa ñayijarã. Ito bajiri Dios ejabʉayijʉ mani ñicʉsabatiare. Iti cʉto ñanare bucõa jeocõyijʉ Dios. Mani ñicʉ ñayorʉ David, ĩ catija ñayijʉ iti wi maji, saya webʉtirisena ĩna menira wi.
45 Nati ufunamaim, ata a’agir sis tamahinah biyahine nan hibai hi’abar Joshua babanamaim bonawiyih bairi hirun sabuw afa hai tafaram God nunih hititit i hai tafaram hibai. Naatu nati sis i ma’am David ana veya’amaim tit.
46 Queno yiyijʉ Dios, mani ñicʉsabatia ʉjʉ David ñayorʉre. Ĩre bʉto wanʉyijʉ Dios. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ David ñayorʉ Diore: “Yʉ ñicʉ Jacob ñayorʉ queno mʉre rʉ̃cʉbʉoñi. Yʉ cʉni queno mʉre rʉ̃cʉbʉoa. Ito bajiri wi queno bʉti quenari wi meni ĩsi ãmoa yʉ. Yʉre meni rotiya mʉ”, yiyijʉ David, Diore bʉsigʉ. Ito ĩ yibojarocati wi meni rotibisijʉ Dios ĩre.
46 David ana baibais gagamin na’in God biyanane bai, imih ifefeyan bar tawowab. Jacob ana God isan
47 “David ĩ macʉ Salomónjʉa Diore wi meni ĩsiyijʉ ĩja”, yiyijʉ Esteban, ʉjarãre gotigʉ.
47 baise iti bar i Solomon wowab.
48 Ito bajibojarocati rẽtoro ñasagʉ Dios, masa ĩna menira wi meje ñaguĩji Dios. Jane mejejʉ sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ, Dios oca tʉocõri ado bajiro ucañi:
48 “Baise Auyomtoro’ot ana God i men orot bar tewowowabimaim ema’ama’amih, dinab orot eo kikirum na’atube.
49 Ũmacʉ̃jʉ ñabojagʉti macãrʉcʉ̃ro jeyaro ʉjʉ ña yʉ. Wi mʉa meni ĩsibojaja ña masibicʉja yʉ. Wi ñagʉ̃ meje ña yʉ.
49 ‘Mar i ayu au urama’ama,
50 Yʉti ña jeyaro rujeocacʉ. Ito bajiro gotiñi Dios, yiyijʉ Esteban ʉjarãre gotigʉ.
50 Sawar iti kwanotanot men ayu asinaf himatar?’
51 ’Dios oca queno cʉdibea mʉa. Dios oca tʉo ãmobea mʉa. Jesure masimena robo bajiro ʉsi cʉtia mʉa. Mani ñicʉsabatia bajiroti Espíritu Santore cʉdi ãmobea mʉa cʉni.
51 “Kwa i dogor fokarih naatu dogor wanawanan gugumin naatu tain gugurih God ana tur men kwanonowar! Kwa i a’a’agir ah kwabat, mar etei Anun Kakafiyin kwarurukouw!
52 Mani ñicʉsabatia ñayoana queno yibisĩ Diore goti ĩsiri masare. Ito yicõri Cristo ñeñaro yibicʉ, ĩ ejaroti gayere gotirãre sĩayoñi mani ñicʉsabatia. Ito yija canʉ bʉsati ĩ ejaroca ĩre ĩna sĩatoni gãjerãre ĩsiyija mʉa.
52 Kwa a’agir dinab orot marasika hima’am etei hirouw hi’a’akirih, nati dinab oro’orot i marasika iti orot gewasin nan isan hikurereb. Baise kwa uwatanah hirouw himorob, naatu boun kwa iti orot gewasin nan baban kwao kwarab morob.
53 Dios ĩ rotirise queno cʉdibea mʉa, ángel mesa queno cʉdire gaye mʉare ĩna jidicãbojarocati, yiyijʉ Esteban ʉjarãre.
53 Kwa i God ana ofafar tounamatar hiyafar re’er kwabai, baise men kwabobosiyasiyar!”
54 Iti tʉocõri, yaire bajiro guji ĩoyijarã ĩna, Estebanre bʉto junisinirã ñari.
54 Kaniser hima Stephen eo hinonowar yah so’ar gagamat bufutih hikarmusiyan himisir
55 Ito bajiro ĩna yibojarocati Espíritu Santo ñayijʉ Esteban rãca. Esteban ĩ ti mʉoja Dios ĩ yorise ruyuyijʉ. Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ, Jesús ĩ rʉ̃gõja tiyijʉ Esteban.
55 Baise Stephen God Anun Kakafiyin biyan etei karatan batabat au mar nuwra’at God ana marakaw itin naatu Jesu sisibin asukwafune batabat itin.
56 Ito yija ado bajiro bʉsiyijʉ Esteban ʉjarãre:
56 Basit eo, “Kwanuw ra’at! Ayu mar ana etawan botawiy Orot Natun God ana asukwafune bat ai’itin!”
57 Mʉcana tʉdi ĩ bʉsija, tʉo ãmomena ĩna ya gãmo gojeri biayijarã ĩna. Ĩna ñarocõti bʉto awasãcõri ĩre quedi wãyijarã ĩna.
57 Fanah aumetawat hiwow tainih higibud, imaibo etei au ta’imon hinunuw hibai
58 Ito yicõri cʉto sõjʉajʉ ãmi wacõri, ĩre gʉ̃ta reasʉoyijarã ĩna. Ito yicõri ĩna ya yutabujuri ruacũcõri, Saulo wame cʉtigʉ ĩ tirʉ̃nʉroca riti, Estebanre reayijarã ĩna.
58 hitain hitit bar merar gagamin ufunane hitaiy re kabayamaim hirab, orot iyab baifuwenamaim sif hirurubon, hai faifuw nati orot boubun wabin Saul anamaim hiya.
59 Ĩna gʉ̃ta rearotototi, Jesure ado bajiro bʉsiyijʉ Esteban:
59 Kabayamaim hibat hirabirab auman Stephen Regah isan ifefeyan eo “Regah Jesu ayubu kubai!”
60 Ito bero rijomunigãna ñini rũjũcõri, bʉto awasãyijʉ Esteban:
60 Sun yowen fanan aumetawat erererey auman i wow eo, “Regah abisa ayu isou tisisinaf hai

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.