Atos 3

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Co rʉmʉ rʉyabeto tres ñaroca riti Diore bʉsisotiyijarã ĩna. Ito bajiri itocõ tʉjaroca Dios ya wijʉ mʉja wayijarã ĩna, Pedro, Juan rãca jʉ̃arã, Diore bʉsirona.
1 Veya ta rabirab three korok na’atube Peter, John hairi Tafaror Bar gagaminamaim yoyobanamih hiyen hin.
2 Soje tʉ sĩgʉ̃ masʉ rujiyijʉ. Cajerojʉti wa masibicʉ rujearʉ ñayijʉ ĩ. Ito bajiri wa masibisijʉ ĩ. Co rʉmʉ rʉyabeto ĩ baba mesa ĩre ãmi wasotiyijarã. Ito yicõri soje tʉ ĩre jidi rojosotiyijarã ĩna. Iti soje ado bajiro wame cʉtiyijʉ. Seyori soje ñayijʉ iti soje. Iti soje tʉ rujicõri ito ejarãre, “Yʉre ti maiñame, jabeto niyeru yʉre ĩsiña mʉa”, yi rujiyijʉ ĩ.
2 Nati Tafaror Bar gagamin ana seboseb Etawan Gewagewasin awanamaim orot an kafikafirin auman tutufuw, i mar etei te’abar tena nati’imaim teyare sabuw tirun titit isah ema efefeyan.
3 Pedro mesare sãjarã wana yiroca:
3 Peter, John hairi hina hirur itih, isah kabayamih fefeyan.
4 Ito ĩ yija tʉocõri, queno tisayijarã ĩna ĩre. Ado bajiro yiyijʉ Pedro ĩre:
4 Peter John hairi mutufor isan hinuw naatu Peter eo, “Aki kui’iti!”
5 “Yʉre jabeto ĩsirã yirãji”, yirocʉ queno tʉoĩabojayijʉ ĩ.
5 Basit orot isah nuw, notanot boro hairi biyahimaim abisa ta tab.
6 Ito yija Pedro ado bajiro yiyijʉ ĩre:
6 Baise Peter isan eo, “Ayu auru kabay en, baise abistan abai anan i boro anit. Jesu Keriso Nazareth mowan i wabinamaim, abiyuni kumisir kubat kuremor!”
7 Ito bajiro yicõri ĩ ya riojocadʉja ñiacõri tʉ̃a wʉmʉo rʉ̃gõyijʉ Pedro. Ito ĩ yirocati, ĩ ya ñicʉri sẽocoayijʉ ĩre, rudurʉ ñabojarʉre.
7 Naatu ofere uman ana asukwafune bai ibais misir an yan bat. Mar ta’imon orot an fuk sun higewasih,
8 Ito bajiri bubu quedi rʉ̃gʉ̃cõri, wasʉoyijʉ ĩ. Pedro mesa rãca sãja wayijʉ rudurʉ ĩja, Dios ya wijʉre. “Dios queno yami yʉre. Yʉ ñarise cʉtirise yʉre yisioami ĩ”, yi wanʉ quena wayijʉ ĩ.
8 fasi iwa’an misir an yan bat remor. Imaibo bairi etawan awan hirun kunununuw God ana merar yi wabin bora’ara’ah.
9 Iti wijʉ Dios ya wijʉ ñarã ĩ waja tiyijarã ĩna. “Queno yami Dios yʉre”, ĩ yi bʉsija tʉoyijarã ĩna.
9 Sabuw rou’ay gagamin hima’am kawasa kununuw God bobora’ah hi’itin,
10 Ito bajiri ĩre ti masicõri ʉcayijarã ĩna. “Soje tʉ rujigʉ, rudurʉ, niyeru seni rujigʉ, ¿meje ñati ĩ?” yiyijarã ĩna ʉcare rãca.
10 Naatu hi’i’inan i fefeyanayan Etawan Gewagewasin awanamaim ma’ama, naatu biyanamaim abisa matar hi’i’itin isan hi’oror sa’irih naatu hai kasiy ra’at.
11 Rudurʉ ñabojarʉ, Pedro mesa watoje ñayijʉ ĩ. Ĩnare jidicãbisijʉ ĩ. Dios ya wi tʉ, Pórtico de Salomón wame cʉtirijʉ rʉ̃gõyijarã ĩna Pedro mesa. Iti ito bajiro rẽtaja ti ʉcacõri, masa jãjarã ũma minijuayijarã ĩna.
11 Orot na Peter, John hairi biyahimaim bukikinih batabat sabuw hi’i’itin ana veya hifofofor erekasiy auman hinunuw hin biyah hitit, efan wabin Solomon ana seboseb efanamaim.
12 Masa ĩna minijuaja ticõri, ado bajiro bʉsiyijʉ Pedro ĩnare:
12 Peter bat sabuw itih in sawar naatu iuwih eo, “Israel sabuw, aisim iti sawar mamatar isan kwabifofofor? Naatu aisim aki kwa’i’iti kikini? Kwanotanot iti i aki ai fairamaim, ai aki ai kakafiyinamaim iti orot ai yawas bat ereremor?
13 Ado robojʉa bajia. Jesús ũmacʉ̃jʉ gagʉ ĩre yisioñi. Mani ñicʉsabatia Abraham, Isaac, ito yicõri Jacob cʉni Diore riti rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna. Dios ĩna rʉ̃cʉbʉorʉ mʉcana ĩti ñami ĩja. Godarʉre tʉdi catiocõri, masa ĩna rʉ̃cʉbʉoroti gayere jidicãyijʉ Dios ĩ Macʉ Jesure. Ĩ Jesureti ñiacõri ĩsiyija mʉa, ñari masa ʉjarãre, ĩre ĩna sĩatoni. Ʉjʉ Pilato, Jesure ĩ bucõa ãmobojarocati, mʉajʉa bucõare ãmobisija.
13 Iti i Abraham, Isaac naatu Jacob hai God, naatu it ata’a’agir auman hai God, ana omatanen i iti ana’akir orot Jesu kakafiyin isan eo, baise kwa kwabai a orot ukwarih umahimaim kwayai hi’asabun, naatu Pilate botaitinamih eo ana veya Pilate nanamaim kwakwahir.
14 Pilatore, Jesús quenagʉ̃re bucõa rotiado õno yirã, sĩari masʉre bucõa rotiyija mʉa Pilatore.
14 Kwa Orot Kakafiyin naatu ana Yawas Mutufurin kwakwahir, efanin Pilate kwaifefeyan sabuw asbunuwenayan i botait.
15 Ito yirã riti masare catire gaye ĩsigʉ̃re sĩa rotiyija mʉa. Ito bajibojarocati, Dioama godarʉre tʉdi catiocõñi. Ĩre ticõri, “Mʉcana tʉdi catiami”, yi masia gʉa, yiyijʉ Pedro.
15 Kwa ayawas ana bonawiyenayan orot kwa’asabun. Baise God morobone bora’ah misir maiye naatu aki i iti yawas ana kourerebayah.
16 Ito yicõri mʉcana ado bajiro bʉsi remoyijʉ Pedro:
16 Aki abitumatum Jesu wabinamaim iti orot iyawas fair bai. Iti i Jesu wabinamaim naatu baitumatum i wanawananamaim na, iti orot biyan tutufin etei iyawas boun iti kwa’i’itin naatu kwaso’so’ob.
17 ’Masia yʉ ñarã yʉ ĩja. Mani ʉjarã rãca Jesure sĩa rotiyija mʉa. “Bʉto ñeñaro ya gʉa”, yi tʉoĩa masibitibojarãti ito bajiro yiyijari yʉ ñarã, ya yʉ mʉare.
17 Taitu tuwai’inah Jew, ayu bounabo aso’ob kwa a ukwarih bairi a kasiyomaim Jesu isan iti na’atube kwasinaf.
18 Jesure mʉa sĩacatijʉ, “Ito bajiro yiroja”, Dios ĩ yire ñaro bajiroti bajicʉ iti. Dios ĩ oca gotiri masa ĩre yiari ado bajiro gotiyijarã jane mejejʉ: “Cristo quenabeto tõbʉjacõri, godagʉ yiguĩji”, yiyijarã Dios oca gotiri masa.
18 Baise God marasika ana dinab orot biyahimaim itenaya, ana Roubininenayan orot boro ni’akir naatu ana tur nati i boun na iturobe.
19 Ito bajiri iti oca tʉocõri ñeñaro mʉa yirisere jidicãña mʉa. Ito yicõri Dios ĩ ʉsi cʉtiro bajiro tʉoĩaña mʉa, ñeñaro mʉa yirise ĩ ãcabojotoni. Ito yija Dios mʉa ya ʉsijʉ ʉsirioya mani mʉare jidicãguĩji.
19 Imih dogor kwanikitabir naatu God isan kwanatatabir maiye, saise i boro a kakafih nakusouwen.
20 Ito yija mʉcana tʉdi cõagʉ̃ yiguĩji Dios, Cristore. Jane mejejʉ besecãñi Dios, Cristore mani Ʉjʉ ñarocʉre.
20 Nati namamatar ana veya, imaibo ayub ana fair bain baiboubun isan boro Regah wanawananamaim nan biya natit. Jesu, i ana Roubinineyan orot marasika kwa isa rurubin boro niyafar.
21 Adocãta ũmacʉ̃jʉ ñaguĩji Cristo. Co rʉmʉ adi macãrʉcʉ̃rore mʉcana quenogʉ̃ yiguĩji Dios, ĩ goticãdo bajiroti. Dios ĩ queno tĩori rʉmʉ bocatigʉ yiguĩji Jesucristo. Adi ña Dios oca goti ĩsiri masa, Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩna ucare.
21 I boro maramaim nama nanan God ana veya ya’iyai nan natit, sawar etei nasinaf hinan hiniboubuh maiye, marasika ana dinab orot kakafiyih biyahimaim kukurereb na’atube.
22 Sĩgʉ̃ Dios oca goti ĩsiri masʉ, Moisés wame cʉtigʉ, ado bajiro gotiyoñi mani ñicʉsabatiare: “Dios mani Ʉjʉ yʉre ĩ cõado bajiroti, gãji ĩ oca gotirocʉ cõagʉ̃ yiguĩji. Dios ĩ cõarocʉ mani comasiti ñagʉ̃ yiguĩji.
22 Moses eo, ‘Regah a God boro kwa wanawanamaim a orot ta narubin dinab orot namatar ayu rurubinu na’atube, imih tain kwanarub sawar etei sinafumih nao kwananowar.
23 Jeyaro ĩ yirise yiro bajiroti cʉdiba mʉa. Yiro robo cʉdimenare, mani Israel gãnare gajerojʉ ãmicõa ruyuriocõgʉ̃ yiguĩji”, yiyijʉ Moisés ñayorʉ. Adi ña mani ñicʉsabatiare, ĩ gotire, yiyijʉ Pedro masare.
23 Orot yait nati dinab orot fanan men nabobosiyasiyar i boro God ana sabuw biyahine hina’afuru’um natit anababatun.’
24 Mʉcana tʉdi bʉsi remoyijʉ Pedro:
24 Dinab oro’orot etei tur hibai, Samuel ma’am ana veya’amaim dinab orot afa i ufununamaim auman iti veya boun boro abistan namamatar isan i hi’orerebaka.
25 Jane mejejʉ, mani ñicʉsabatiajʉare Dios ĩ goticãrere gotiyijarã ĩna Dios oca gotiri masa. Dios mani ñicʉsabatiajʉare, ĩ goticãre ñajare quenarise ejaro yiroja manire. Ado bajiro mani ñicʉ Abraham ñayorʉre goticãyijʉ Dios: “Queno masa jeyaro wanʉ quenare gaye ejaro yiroja, mʉ rĩa janerãbatiana sʉoriti ĩ rujeajare”, yiyijʉ Dios mani ñicʉ ñayorʉre gotigʉ.
25 God ana’omatanen dinab biyahine nan i kwa isa, naatu obaibasit iti boun kwafafaram God bai uwatanah bairi hibasit ana veya, Abraham isan iti na’atube eo, ‘O wawaw wanawanahimaim sabuw tafaram wanawanan tutufin etei boro baigegewasin hinab.’
26 Ĩ Macʉre tʉdi catiocõri, cajero mani rãca ñarocʉre ĩre cõañi Dios, mani queno wanʉ quenatoni. Ito yicõri mani ñeñaro yirisere jidicãtoni, ĩ Macʉre cõañi Dios, yiyijʉ Pedro masare gotigʉ.
26 Imih God ana bai’akirayan orot rubin iyafar kwa isa wan na, anayabin God ana kok i kwa baigegewasin tit naatu kwa ta’ita’imon a ef kakafihine kwama’am kwatamatabir maiye isan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.