Atos 2
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Pentecostés ñari rʉmʉ ejaroca Diore masirã ñarocõti cojʉti minijua ñayijarã.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Ñajasaroti oca sẽoro ruyuyijʉ ũmacʉ̃jʉ. Bʉto mino iti wẽaro bajiro bajiyijʉ. Ĩna ñari wijʉ sãjacõri bʉto bʉsiyijʉ iti.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Ito yicõri jea ʉ̃jʉ mʉjarise bajirise goayijʉ. Ito yicõri sĩgʉ̃ rʉyabeto quedi jeayijʉ iti.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Ito yija, Diore riti tʉorʉ̃nʉjaro ĩna yirocʉ, Espíritu Santo quedi sãjayijʉ ĩnare. Itijʉnati ricati riti ĩna masibiti oca ñabojareti bʉsisʉoyijarã ĩna, Espíritu Santo ĩ rotiro bajiroti.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Iti rʉmʉriti Jerusalénjʉ judio masa gaje cʉtori gãna wadiana ñayijarã ĩna. Diore rʉ̃cʉbʉorona wadiana ñayijarã ĩna.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Ĩna bʉsirise iti ruyuja tʉocõri, minijuayijarã masa. Sĩgʉ̃ rʉyabeto ĩnarioti ĩna oca tʉoyijarã ĩna. Ito bajiri, no yi masia mañijʉ ĩnare.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Ito bajicõri mano ʉcayijarã ĩna. Ito yicõri ado bajiro ĩnamasiti gãmeri bʉsiyijarã ĩna:
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 Jeyaro ricati ĩna bʉsija, ¿no yija mʉa oca, yʉ oca cʉni jeyaro oca ĩna bʉsija tʉoati mani? Gaje cʉtori gãna ña mani.
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Jeyaro gãna ña mani. Tite mʉa. Ado ñama Partia gãna, Media gãna, Elam gãna, Mesopotamia gãna, Judea gãna, Capadocia gãna, Ponto gãna, Asia gãna,
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 Frigia gãna, Panfilia gãna, Egipto gãna, ito yicõri Cirene cʉto sõjʉa Africa gãna, ito yicõri adijʉ gãna Roma gãna. Adijʉ rujeanati ñama judio masa coriarã. Gãjerãma judio masa ĩna tʉoĩare gayere boca ãmigoana ñama ĩna.
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 Ito yicõri Creta gãna, ito yicõri Arabia gãna, adocõ jãjarã ña mani. ¿No yija mani jeyaro gãna ñabojarãti, Dios ĩ queno yirise ĩna bʉsija tʉoati mani? yiyijarã ĩna.
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Mano ĩna rujʉ ʉcaja, no yi masia mañijʉ ĩnare. Ĩnamasiti gãmeri seniĩayijarã:
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Coriarã ado bajiro bʉsiyijarã:
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Ĩna aja tudija tʉocõri, ĩ baba mesa apóstol mesa rãca wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijʉ Pedro. Ĩna ito yija ticõri, oca sẽoro bʉsiyijʉ Pedro, minijua ñarã jeyaro ĩna tʉotoni:
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 “Mecʉrã ya mʉa”, yibojarãji mʉa gʉare. Mecʉrã meje ya gʉa. Busuri jĩjʉ ña maji. Mecʉrajʉ meje ña maji.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Ado robojʉa bajia. Gʉare mʉa tirise, “Ito bajiro rẽtaro yiroja”, yiyijʉ Dios oca goti ĩsiri masʉ, Joel wame cʉtigʉ. Jane mejejʉ ado bajiro ucayoñi Joel, Diore yiari:
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 Sʉsari rʉmʉri Espíritu Santo masa jãjarãre queo sãgʉ̃ yigʉja yʉ. Yʉ yerioti bʉsirã yirãji mʉa rĩa masa. Yʉ ye gaye tireti goaro yiroja mamarãre cʉni. Bʉcʉrãreama cãirijʉ ĩnare bʉsicʉja yʉ.
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Sʉsari rʉmʉri Espíritu Santo sãcʉja yʉ, yʉre ejabʉari masare. Ito bajiri yʉ yerio bʉsirã yirãji ĩna.
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Ũmacʉ̃jʉ macãrʉcʉ̃rojʉ tiyamani mʉare ĩogʉ̃ yigʉja yʉ. Mʉa ñari tuti, adi sita cʉni, tiyamani ĩogʉ̃ yigʉja yʉ. Rí ñaro yiroja, ito yicõri jea ʉ̃jʉrise, ito yicõri bueri bue dajaro yiroja.
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Ũmacañi cʉni yaticoagʉ yiguĩji. Ũmacañi ñami gagʉ cʉni, rí robo bajiro sũagʉ̃ yiguĩji. Iti jeyaro baji jediroca, Jesús ñeñaro yiri masare waja seniri rʉmʉ ejaro yiroja. Ñasari rʉmʉ ñaro yiroja Jesús ĩ ito bajiro ĩ ĩori rʉmʉ. Guijori rʉmʉ ñaro yiroja.
20 Veya matan boro nagugum
21 “Yʉ Ʉjʉ, ñeñaro yigʉ ña yʉ. Yʉ ñeñaro yirisere ãcabojoya mʉ”, yʉre yirãreama jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna wabore ñaroca ĩnare masogʉ̃ yigʉja yʉ, yiyijʉ Dios, Joelre gotigʉ, yiyijʉ Pedro masare.
21 Orot yait
22 Ito yija mʉcana tʉdi bʉsi remoyijʉ ĩ:
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Ito bajibojarocati, Jesure ñiacõri, masa quenamenare ĩsiyija mʉa yucʉtẽojʉ ĩna jajutoni. Iti mʉa yiroto riojʉajʉ masi yucãrʉ Dios. Ito bajibojarocati mʉare camotabitirʉ Dios. Jesure sĩatoni gãjerãre mʉa ĩsire waja mʉareti seti ña.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Dioama Jesús ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yicõñi. Ito bajiri godagoana ʉjʉ Satanás, Jesure ñiacũ masibisijʉ. Ito bajiri mʉcana tʉdi caticoañi ĩ.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Jane mejejʉ mani ñicʉ David ñayorʉ Jesús ĩ Jacʉre ĩ bʉsigore ucañi. Tite mʉa. Ado bajiro bʉsiyijʉ Jesús Diore:
25 David nati orot isan eo,
26 Yʉ tʉoĩaja queno sosa yʉre. Ito bajiri bʉto wanʉcõri mʉre bʉsia yʉ. Ito bajiri yʉ ya rujʉ godaja bʉjatobiti yibicʉja yʉ.
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 Cʉna yʉ masia godarã watojʉ yʉre wagobicʉja mʉ. Mʉ Macʉ ña yʉ. Mʉre rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Ito bajiri yʉ ya rujʉ jogaroca yibicʉja mʉ.
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Ito bajiri mʉcana tʉdi yʉ catiroca yigʉ yigʉja mʉ. Bʉto wanʉ quenagʉ̃ yigʉja yʉ, mʉ rãca yʉ ñaja mʉcana, yiyijʉ Jesús Diore, yi ucañi David ñayorʉ, yiyijʉ Pedro masare.
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 ’Ito yicõri gaje ña. Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mani ñicʉ David ñayorʉ ĩ cõja adoti yuje ecoñi. “Ado ña ĩre yujeado”, ya mani. Ito bajiri ĩ tʉoĩarise gaye meje bʉsiyorʉ ĩ.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 David catigʉjʉ, ija bajirotire goti yuri masʉ ñayoyijʉ. “Ija yʉ janerãbatia Dios ĩ cõarʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃ yiguĩji. Yʉ robo Ʉjʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩayijʉ David, Dios ĩ gotija tʉocõri. Tite mʉa.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Ado bajiro ucañi David: “Cristo mʉcana tʉdi catigʉ yiguĩji. Ito yicõri ĩ ya rujʉ godana watojʉ jogabeto yiroja”, yiñi David. Ito ĩ yirisere, ija bajirotire gotigʉ yiñi ĩ, yiyijʉ Pedro.
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Mʉcana tʉdi bʉsi remoyijʉ Pedro:
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Dios ũmacʉ̃jʉna ñacõri Jesure jiyijʉ. Dios tʉ ejacõri ĩ ya riojocadʉja, rʉ̃cʉbʉorajʉ, rujiguĩji Jesús. Dios ĩ goticãdo bajiroti Jesure cũñi, Espíritu Santore gʉare ĩ queo sãtoni. Jĩjʉ mʉa tirise, ito yicõri mʉa tʉorise, Espíritu Santo ĩ ejaja ito bajiro rẽtamʉ. Ititi ña ĩ wadire gaye.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 David ñayorʉ ĩmasire rẽtaroti meje ucayoñi ĩ. Jesús ĩ mʉjado bajirogoroama, ĩ ya rujʉ rãca ñarocõti ũmacʉ̃jʉ mʉjabitiyoyijʉ David. Ito bajiri ado bajiro ucayoñi David:
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 Mʉ wajana queno mʉre ĩna cʉdiroca yigʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios mani Ʉjʉre. Ito bajiro ucayoñi David, yiyijʉ Pedro.
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 ’Yʉ ñarã, ito bajiri ĩja, “Riti ña”, yi masitoni mʉare bʉsia yʉ. Cristore, yucʉtẽojʉ mʉa sĩarʉreti, mani Ʉjʉ ñarocʉre, manire masorocʉre cũñi Dios. Ĩti ñami mʉcana, yiyijʉ Pedro masare.
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, bʉto tʉoĩa ʉsi bata bʉjatobisijarã ĩna. Ito bajiri Pedro mesare seniĩayijarã ĩna:
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Ĩna ito yija tʉocõri, Pedro ado bajiro cʉdiyijʉ ĩnare:
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Dios, Espíritu Santo sã ãmoguĩji mʉare, ito yicõri mʉa rĩare, mʉa janerãbatiare, ito yicõri sõjʉ gãnare cʉni. Ĩ beserã ñajedirore Espíritu Santo sã ãmoguĩji Dios, yiyijʉ Pedro.
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Iti riti bʉsigʉ meje yiyijʉ Pedro. Ito yicõri masare riaso bʉsiyijʉ ĩ. Gaje ado bajiro ĩnare riaso bʉsiyijʉ Pedro:
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Ito bajiro Pedro ĩ gotija tʉo wanʉcõri, ʉdiaji mil masa ñarã Jesure boca ãmiyijarã. Ito yicõri yoari mejeti idé gu rotiyijarã ĩna.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Ito bajiro yicõri apóstol mesa rãca ĩna riasorise tʉorona ĩna tʉ minijuasotiyijarã. Ĩna riasorisere tʉo ñiacõri itire tʉorʉ̃nʉ jidicãbisijarã ĩna. Ito bajiri sĩgʉ̃ bajiro riti ʉsi cʉtiyijarã ĩna ĩja. Ito bajiro tʉoĩacõri ĩna rʉcorisere maimenati bojoro bʉjarãre ĩsiyijarã ĩna. Coji rʉyabeto minijuacõri Diore bʉsiyijarã ĩna. Ito yicõri, “Iti ña Jesús ya rujʉ robo bajirise”, yi tʉoĩacõri naju bato bayijarã ĩna. Manire yiari Jesús ĩ goda ĩsire tʉoĩarã ĩ rotiro bajiro najure bato bayijarã.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Apóstol mesa jaje tiyamani ĩoyijarã, Dios ĩna rãca ĩ ñajare. Itire ticõri mano ʉcayijarã masa ito gãna.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 — ausente —
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 — ausente —
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 — ausente —
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 — ausente —
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.