Atos 26

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ito ĩ yija tʉocõri, Pablore bʉsi rotiyijʉ Agripa:
1 Agripa iu, “O i baibasit abit taiyuw isa inao.” Paul uman bora’ah naatu taiyuwin wasfafar eo,
2 — ausente —
2 “Aiwob Agripa, ayu i abiyasisir anayabin boun o namaim Jew sabuw abisa isan ayu ubar hibitu i boro ana wasfafaru anao inanowar. Paul aiwob Agripa isah ibibinan|alt="Paul speaking to crowd" src="cn01993b.tif" size="col" loc="Act 26.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.1-2"
3 — ausente —
3 Iti ao i turobe, anayabin o i Jew sabuw hai binanakwar naatu hai ofafar iso’ob kwanekwan, imih o abifefeyani yatenanub inama ana’o inanowar.
4 ’Yʉ ñarã judio masa jeyaro yʉ ñagorere masiama ĩna. Yʉ ya cʉto jaibicʉacã yʉ ñagore ito yicõri Jerusalénjʉ yʉ ñagore cʉni queno masiama ĩna. “Jaibicʉ ñagʉ̃jʉ, mani masa yisotirise gayere cʉdiquĩ ĩ. Ito yicõri iti gayere riasotiquĩ ĩ”, yi masirãji ĩna yʉre.
4 Jew sabuw etei ayu kek ana veya mi’itube ama’am i hiso’ob, ayu au yawas no aneika au tafaramamaim mi’itube ama’am ana Jerusalem atit ama’ama etei i hiso’ob.
5 Gʉa masa fariseo gaye tʉoĩarã, ĩna ñama bʉto Moisés ñayorʉ ĩ rotirise gaye rʉ̃cʉbʉorã. Macʉacã yʉ ñacatijʉjʉti fariseo gaye ĩna tʉoĩarise tʉoĩasoticʉ yʉ. “Ito bajiro bajiquĩ ĩ”, ĩna yi ãmoja, riti yirãji ĩna.
5 Ayu i manin maiyow bairi ama, imih ayu i hisu’ubu kwanekwan. Hinakokok na’at hina’orereb. Anaika ayu i Pharisee orot, kwafiren ana ofafar fokarin wanawanan i ayu ama, naatu men kafa’imo ofafar ta astu’ub.
6 “Godanare mʉcana tʉdi ĩna catiroca yigʉ yigʉja yʉ”, yi goti yucãñi Dios gʉa ñicʉsabatiare. Ito bajiro yʉ tʉoĩajare, “Ĩre seti ña”, yicõri yʉre ãmi wadiama ĩna.
6 Naatu boun ayu iti ubar tibitu anayabin God ana’omatanen ai a’agir bitih imaim ayu nuhufot ama’am isan, ubar hitu bairi tao.
7 Dios ĩ yicato bajiroti yirotire bocatirã yama gʉa masa jʉa gʉbojeno buturi ñarã. Ito bajiri ñamiri, ʉ̃mʉari Diore rʉ̃cʉbʉo ñama ĩna. Ito yicõri Diore cʉdi ñama ĩna. Yʉ cʉni ĩnare bajiroti rʉ̃cʉbʉoa itire. Iti gaye yʉ tʉoĩajare, “Ĩre seti ña”, yama ĩna.
7 Iti omatanen i aki ai big etei 12 hibitumitum mi’itube hita’itin titurobe, imih fai mar dogoroh tutufin etei God hikwakwafir, naatu anayabin iti baitumatum isan. Aiwobomon, Jew sabuw ayu ubar hitu iti tao.
8 ¿No yija, “Godanare mʉcana tʉdi catiroca yibiquĩji Dios”, yi tʉoĩati mʉa? yiyijʉ Pablo ʉjʉ Agripare.
8 Kwa Jew sabuw iyab iti kwabatabat aisim God sabuw murumurubih ibiyawasih baitutumin isan kwa isa efofokar?
9 Gaje ado bajiro bʉsi remoyijʉ Pablo:
9 Ayu auman mat i na’atube anot, sawar moumurih na’in ata sinaf Jesu Nazareth mowan wabin ati’ib isan.
10 Ito yʉ tʉoĩacato bajiroti yicʉ yʉ Jerusalénjʉ. Paia ʉjarã ĩna rotirisena, Jesure tʉorʉ̃nʉrãre tubiara wijʉ cũcʉ yʉ. Jesure masirãre ĩna sĩaja, “Ito bajiroti ʉja”, yi tʉoĩacʉ yʉ cʉni.
10 Naatu nati na’atube Jerusalemamaim asinaf. Firis ukwarih biyahine fair abai God ana sabuw moumurih maiyow abow dibur aya. Naatu rouw morobomih teo ana veya ayu auman aibasit terouw temomorob.
11 Coji meje Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ñeñaro ĩna tõbʉjaroca yicʉ yʉ. Judio masa minijuari wijʉ ĩnare ãmi sãjacõri ñeñaro ĩna tõbʉjaroca yicʉ yʉ. Ito yicõri, “Jesure masibea gʉa”, ĩna yijaro yirocʉ, ĩnare ʉsirioro yi codecʉ yʉ. Ĩnare bʉto junisinicõri ĩnare sʉyacʉ yʉ, gaje cʉtojʉ sʉacõri, ñeñaro tõbʉjaroca ĩnare yirocʉ.
11 Mar moumurih maiyow Kou’ay Bar efan tata’amaim abow biyababan aitih, naatu hai baitumatum baihamiyin isan a’okikimih. Na’atube hai baitumatum baigigimin isan a’okimih, naatu atit an menah tatabirih hai bar hai meraramaim bai akir kakafin maiyow aitih.
12 ’Ito bajiro yirocʉ Damasco cʉtojʉ wacʉ yʉ. Paia ʉjarã ĩna rotija tʉocõri, itojʉ wacʉ yʉ.
12 Ana’an iti isan ayu firis ukwarih biyahine fair hitu hiyunu an Damaskas atit.
13 Yʉ ʉjʉ, ma wacʉ, bʉto ũmacañi rẽtoro busurise ticʉ yʉ ʉ̃mʉa gʉdareco tʉjaroca. Iti busurise yʉre sĩaticʉ ito yicõri yʉ rãca wacanare cʉni.
13 Baise efamaim anan bi’auyit auman, Aiwobomon, marakaw no marane, mamarakaw men veya na’atube, marakaw kwanekwan re ayu au sabuw bairi anan tarbebera’uhi.
14 Ito bajijare ñarocõti quedicoacʉ gʉa. Ito yija, hebreo ocana ado bajiro yʉre bʉsija tʉocʉ yʉ: “Saulo Saulo, ¿no yija yʉre ñeñaro yi ãmoati mʉ?” yire oca ruyucʉ ũmacʉ̃jʉ. “Ito bajiro mʉ yija mʉmasiti ñeñaro tõbʉjagʉ ya mʉ. Adocãta mʉ ya rujʉ jota mʉ jajuja, juniroja mʉre cʉni. Itioni yigʉ bajiro ya mʉ”, yi ruyucʉ oca yʉre ũmacʉ̃jʉ gaye.
14 Aki etei’imak me yan are, naatu ayu orot fanan anowar Hebrew turamaim iuwu eo, ‘Saul! Saul! aisim ayu irabu kubia’akiru? Ayu kubi’a’akiru i o taiyuw biya irab kubi’a’afiy.’
15 Ito yijare, “¿Nojʉ gagʉ yʉre bʉsiati mʉ?” yicʉ yʉ. Ito yija mani Ʉjʉ ado bajiro yiquĩ yʉre: “Yʉ ña Jesús ñeñaro yi ãmogʉ̃ mʉ josagʉti.
15 Ayu aibatiy ao, ‘O yait Regah?’ Naatu Regah eo, ‘Ayu i Jesu, o irabu kubia’akiru.
16 Wʉmʉ rʉ̃gʉ̃ña. Yʉre moa ĩsijaro ĩ yirocʉ, mʉre goaĩoa yʉ. Ito bajiri yʉ oca masare goti batogʉ yigʉja mʉ. Adocãta mʉ tirise, gotigʉ yigʉja mʉ. Ija mʉre yʉ ĩoroti gaye cʉni goti batogʉ yigʉja mʉ.
16 Baise kumisir kubat, ayu o isa abirerereb ana rubini isou inabow naatu boun abisa isa mamatar sabuw afa hai tur ina’owen. Naatu abisa isa namamatar boro ani’obaiyi.
17 Judio masa, ito yicõri judio masa meje ñarã cʉni mʉre ĩna sĩa ãmoja mʉ rãca ñacʉja yʉ. Masa jeyarore yʉ oca gotijaro Pablo, yirocʉ ĩna tʉ mʉre cõa yʉ.
17 Ayu o a sabuw Jew umahine naatu Ufun Sabuw umahine boro anatafafari. Ayu abiyafari nati sabuw wanawanahimaim inan,
18 Ĩna tʉ mʉre cõacʉja yʉ, yʉ oca ĩna tʉo masitoni. Yʉ oca mʉ gotija ñeñaro yi ñabojana, quenarise yi ñarã yirãji ĩja. Rãitĩarojʉ ñabojana busurojʉ ñarã yirãji mʉcana. Yʉ ñagʉ̃ yigʉja ĩna ʉjʉ. Rʉ̃mʉ́ ĩ rotirise cʉdirã meje ñarã yirãji ĩna. Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, ñeñaro ĩna yirisere ãcabojocʉja yʉ. Ito bajiri Dios ĩ besecãna rãca catitĩñarã yirãji ĩna”, yi ruyucʉ oca yʉre, yiyijʉ Pablo Agripare.
18 matah inabotawiy naatu guguminane inanawiyih hinatit marakawamaim hinarun. Naatu Satan umane inabow God initin, saise bowabow kakafihine notawiyen hinab, naatu God ana rourubin sabuw wanawanahimaim hai efan hinab hinamare.’
19 ’Ito bajiro ũmacʉ̃jʉ ruyuja tʉocõri, yiro bajiroti cʉdicʉ yʉ Jesure. Yʉ ʉjʉ Agripa, Jesús ĩ roticatire cʉdibiticõ yibiticʉ yʉ.
19 Nati isan Aiwobomon Agripa, ayu abisa marane re ai’itin men ai fanasair.
20 Ĩ “Yiba”, yicato bajiroti Damasco gãnare Jesús oca gotisʉocʉ yʉ. Ito bero Jerusalén gãna Judea sita gãna ñajediro, ito yicõri judio masa mejere cʉni, ĩ ocare goti ucucʉ yʉ. “Mʉa ñeñaro yirise jidicãcõri, Dios robo bajiro tʉoĩaña mʉa. Ito yicõri quenarise yiba, gãjerã, ‘Diore masirã ñama’, ĩna yi ti masitoni”, yicʉ yʉ ĩnare.
20 Bowabow wantoro’ot i Damaskas imaim abusuruf naatu ana sabuw iyab Jerusalem hima’am isah atit, Judea wanawanan etei abinan naatu Eteni Sabuw wanawanahimaim auman a binan. Abibinan anayabin sabuw bowabow kakafihine God isan hitatatabir naatu hai bowabowamaim titurobe i dogor baikitabir hibai.
21 Ito bajiro yʉ gotija tʉocõri, judio masa yʉre ñiacã Dios ya wijʉ. Ito yicõri yʉre sĩa ãmocã ĩna.
21 Ana’an nati isan Jew sabuw ayu Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hibuwu hifatumu rabu morobomih hiwa’an.
22 Ĩna ito bajiro yi ãmobojarocati, Dios ejabʉaquĩ yʉre. Adocãta cʉni yʉre ejabʉami Dios. Ito bajiri Dios oca gotia yʉ ñasari masa ʉjarãre ito yicõri ñari masa mejere cʉni. “Ito bajiro rẽtaro yiroja”, Moisés ñayorʉ ĩ goticãdo bajiroti, ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna goticãdo bajiroti iti gayere mʉare gotia yʉ.
22 Baise God tafafaru yawasu ama ana it boun atit, imih o namaim abat orot babin kikimin yen in orot babin gagamin etei matahimaim abisa isou mamatar i ao’orerereb. Ayu au tur ao i dinab oro’orot naatu Moses sawar abisa mataramih hi’o inu’in mamatar imaim ao.
23 Ado bajiro yiñi Moisés ito yicõri Diore goti ĩsiri masa: “Dios ĩ cõagʉ̃ quenabeto tõbʉjagʉ yiguĩji. Ito bero godagʉ yiguĩji. Ĩ ñagʉ̃ yiguĩji godabojagʉti cajero catisʉogʉ. Mʉcana caticõri masa ĩna tʉo masiroca yigʉ yiguĩji. Ito yicõri ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji. Judio masa, judio masa mejere cʉni masogʉ̃ yiguĩji”, yi ucañi ĩna, yiyijʉ Pablo.
23 Roubininenayan boro biyan nababan ni’akir naatu morobone, moroboyah wanawanahimaim i boro wan namisir marakaw ana yawas Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah nakurereb.”
24 Ito bajiro ĩmasiti Pablo ĩ gotija tʉocõri, Festo oca sẽoro bʉsiyijʉ:
24 Paul iti na’atube taiyuwin wasfafar eo inan auman Festus Paul isan iwow eo, “O i kubikoko’aw so’obamaim nawiyi in kubikoko’aw!”
25 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Pablo:
25 Paul iya’afut eo, “Ayu i men abikoko’aw, au Aiwobomon! Tur abisa ao i turobe hai yabih auman.
26 Ito yija bʉsi remogʉ̃ ado bajiro yiyijʉ Pablo ʉjʉ Agripare: “Yʉ bʉsirisere queno tʉo masia mʉ. Ito bajiri tʉo güibicʉti mʉ tʉoro riojo bʉsia yʉ. Iti jeyaro yʉ bʉsirisere queno masia mʉ. Adi Jesús oca yeyo gotire meje ña. Masa ĩna tiro riojo rẽtare ña.
26 Aiwob Agripa, ayu o namaim men erebir auman ao’omih, anayabin iti sawar etei o iso’ob, naatu sawar iti himamatar boro men karam nuhinaburumih. Anayabin iti sawar men ta umasusunamaim mataramih.
27 Yʉ ʉjʉ Agripa, ¿Diore goti ĩsiri masa ĩna gotigore tʉorʉ̃nʉati mʉ? Tʉorʉ̃nʉa mʉ, yʉ tija”, yiyijʉ Pablo Agripare.
27 Aiwob Agripa o dinab orot kubitutumih? Ayu aso’ob o kubitumatum!”
28 —¿Iti jabetacã yʉre bʉsicõri, “Jesure rʉ̃cʉbʉogʉ yigʉja mʉ”, yati mʉ yʉre? yiyijʉ Agripa Pablore.
28 Aiwob Agripa Paul iya’afut eo, “O kunotanot iti veya ta’imon o boro ayu dogorou inikitabir anan Kirisiyan anamatar?”
29 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Pablo ĩre:
29 Paul iya’afut eo, “Veya kabumin o veya manin ayu au yoyoban God isan i men o akis baise kwa iyab iti boun ao kwanonowar i mi’itube kwatan ayu ama’am na’atube kwatamatar. Baise men akokok hinafatum dibur hinayariyi kwanama.”
30 — ausente —
30 Naatu Aiwob orot, gawan orot Bernis, naatu sabuw afa hima’am etei himisir.
31 — ausente —
31 Efan hima tur hinonowar hihamiy hitit, naatu taiyuwih turahinah bairi hibidudur hio, “Iti orot i men abisa ta kakafin sinaf boro namorob o dibur narun.”
32 Ito yija Agripa ado bajiro yiyijʉ Festore:
32 Naatu Aiwob Agripa Festus isan eo, “Iti orot Caesar isan baifefeyanina’e tama’am, iti boun boro ata botait.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.