Atos 22
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 —Yʉ ñarã tʉoya maji. “Ñe seti mami”, mʉa yitoni mʉare oca gotigʉ ya maji, yiyijʉ Pablo.
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Ĩna oca ĩ bʉsija tʉocõri, bʉto bʉsa oca tadiyijarã ĩna. Ado bajiro gotiyijʉ Pablo ĩnare:
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 —Yʉ cʉni judio masʉti ña. Cilicia sita, Tarso wame cʉtiri cʉto rujearʉ ña yʉ. Ito yicõri ado Jerusalénjʉ bʉcʉarʉ ña yʉ. Gamaliel wame cʉtigʉna sʉoriti papera riasoticʉ yʉ. Mani ñicʉsabatia ĩna rotiyore gayere queno riasoticʉ yʉ. Adi rʉmʉri mʉa Diore cʉdisotiro bajiroti Diore cʉdi ãmosoticʉ yʉ cʉni.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 “Diore queno cʉdigʉ ña yʉ”, yi tʉoĩabojacõri, Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ñeñaro ĩna tõbʉjaroca yicʉ yʉ. Sĩacõcʉ gajerea. Ʉ̃mʉa, romiare cʉni ñia wacõri tubiasoticʉ yʉ.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Paia ʉjʉ ito yicõri mani ñicʉsabatia ñasari masa, “Ito bajiroti yiquĩ ĩ”, yi masiama ĩna yʉre. Ĩnati papera meni ĩsicã yʉre, mani ñarã Damasco gãnare yʉ ĩotoni. Iti papera ãmicõri, Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ãmacʉ yʉ. Ito bajiri Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉre waja ĩnare ãmi wadicõri ado Jerusalénjʉ ĩnare tubiarocʉ yibojacʉ yʉ.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 ’Ma yʉ waroca, Damascojʉ yʉ cõñaroca, ñajasaroti ʉ̃mʉa gʉdareco ũmacʉ̃jʉ gaye bʉto yobusurise yʉre sĩaticʉ.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Ito bajijare quedicoacʉ yʉ. Ito bajicõri ado bajiro yʉre sĩgʉ̃ ĩ bʉsija tʉocʉ yʉ: “Saulo, ¿no yija yʉre ñeñaro yi ãmoati mʉ?”
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Iti tʉocõri ado bajiro cʉdicʉ yʉ: “¿Yʉ Ʉjʉ ñimʉ ñati mʉ?” yicʉ yʉ. Ito yija ĩjʉa ado bajiro cʉdiquĩ: “Yʉti ña Jesús Nazaret gagʉ. Yʉti ña mʉ ñeñaro yi ãmogʉ̃”, yiquĩ ĩ yʉre.
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Iti busurise ticõri yʉ rãca wacana ʉcacã. Busurisere tibojarãti yʉre bʉsicacʉ oca tʉobiticã ĩna.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Ito bajiro yʉre bʉsija tʉocõri, ĩre seniĩacʉ yʉ. “¿No bajiro yʉ yire ãmoati yʉ Ʉjʉ mʉ?” yicʉ yʉ. Yʉ ito yija yʉre ado bajiro cʉdiquĩ ĩ: “Wʉmʉña Damascojʉ wasa. Itojʉ sĩgʉ̃ mʉre gotigʉ yiguĩji jeyaro moare yʉ mʉre cũre”, yiquĩ ĩ yʉre.
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Iti busurise yʉ tija cajea godacoacʉ yʉre. Ito bajiri yʉ rãca gãna Damascojʉ yʉre tʉ̃a ejacã ĩna.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 ’Itojʉ sĩgʉ̃ Ananías wame cʉtigʉ ñaquĩ. Moisés ñayorʉ ĩ rotirise gaye ñaro bajiroti cʉdigʉ ñaquĩ ĩ. Ito ñarã judio masa, “Queno yigʉ ñami ĩ”, yi bʉsicã ĩna ĩre.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Iti cʉto yʉ ejaja bero yʉre tigʉ ejaquĩ Ananías. Yʉ tʉ ejacõri ado bajiro yiquĩ ĩ yʉre: “Yʉ yagʉ Saulo, cajea ruyurise boca ãmiña mʉcana”, yiquĩ yʉre. Ito ĩ yirocati cajea ticoacʉ yʉ mʉcana. Ito bajiri ĩre ticʉ yʉ.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Ito yija ado bajiro yiquĩ ĩ yʉre: “Dios mani ñicʉsabatia ĩna rʉ̃cʉbʉorʉ ĩ beserʉ ña mʉ. Ĩ ãmorise mʉ masitoni, ĩ macʉ ñeñaro yiĩabicʉre mʉ titoni, ito yicõri ĩ bʉsirisere mʉ tʉotoni mʉre cũñi Dios.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Jesús ocare goti ucugʉ yigʉja mʉ. Mʉ tigore, mʉ tʉogore cʉni masa cʉtori jeyaro goti ucugʉ yigʉja mʉ.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Sejabesa ĩja. Cojiti Jesure tʉorʉ̃nʉcõri, mʉ ñeñaro yirise ĩ coetoni seniña. Ito yicõri idé gu rotiya”, yiquĩ Ananías yʉre.
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 ’Ito ĩ yija tʉocõri, ñaro bajiroti yʉ cʉdija bero Jerusalénjʉ tʉdi wacʉ yʉ. Ito ejacõri Dios ya wijʉ Diore bʉsigʉ ejacʉ yʉ. Diore bʉsigʉjʉ mani Ʉjʉ Jesure cãiticʉ yʉ.
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Ĩ ado bajiro yiquĩ yʉre: “Cojiti adi cʉto Jerusalénre wagoya. Ado gãna masa yʉ ocare ĩnare mʉ gotibojaja, tʉomena yirãji ĩna”, yiquĩ ĩ yʉre.
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdicʉ yʉ: “Ado gãna jeyaro yʉ yigorere masiama ĩna. Mʉre tʉorʉ̃nʉrã minijuara wijʉ ñarãre ãmi wacõri tubiacʉ yʉ. Ito yicõri ĩnare jasoticʉ yʉ.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Mʉ oca gotiri masʉ Estebanre ĩna sĩaja ito ti rʉ̃gõcʉ yʉ. Ĩre sĩarã ĩna yutabuju ruacũrise coderi masʉ ñacʉ yʉ. Ito bajiri ĩre sĩaja ticõri, ‘Ito bajiroti ʉja’, yi tʉoĩacʉ yʉ cʉni. ‘Ito bajiroti yiquĩ Pablo’, yi masiama masa ado gãna”, yicʉ yʉ mani Ʉjʉre.
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Ito bajiri, ĩjʉa yʉre ado bajiro gotiquĩ: “Wasa sõjʉ judio masa meje ñarãre mʉ riasotoni. Mʉre sõjʉ cõa yʉ”, yiquĩ mani Ʉjʉ Jesús, yiari gotiyijʉ Pablo masare.
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Ito bajiro ĩ yirocati ĩre tʉosʉsayijarã masa. Mʉcana junisinicõri awasã tudiyijarã ĩna:
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Tujare mejeti awasãyijarã ĩna. Ito yicõri ĩna ya yutabujuri ruacõri ũmacʉ̃jʉ cõamʉoyijarã. Ito yicõri sita rũnacõri reamʉayijarã ĩna, ĩna junisinirise ĩorã.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Ito ĩna yija tʉocõri, surara ʉjʉ ĩ ya surarare, Pablore ĩna ya wijʉ ãmi sãja wa rotiyijʉ: “¿Ñe seti tudiati masa mʉre?” yirocʉ, “Pablore bajeya”, yiyijʉ surara ʉjʉ ĩ ya surarare.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Ĩre bajerona ĩna sia rʉ̃gõ tĩorocati ado bajiro bʉsiyijʉ Pablo ito gagʉ ʉjʉre:
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Ito ĩ yija tʉocõri, ʉjʉ tʉ wacõri ado bajiro ĩre gotiyijʉ ĩ:
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Ito ĩ yija tʉocõri, Pablore seniĩayijʉ surara ʉjʉ:
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Ito ĩ yija, ado bajiro yiyijʉ surara ʉjʉ ĩre.
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩre baje ãmobojarã güirã bata rʉ̃gʉ̃yijarã. “Romano masʉ ñami”, yi tʉo masicõri, “Bʉjato romano masʉre baje rotiyija yʉ”, yi tʉo güiyijʉ ĩ, surara ʉjʉ cʉni.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Gaje rʉmʉ, “¿Ñe setina Pablore tudiyijari masa?” yirocʉ, paia ʉjarã, judio masa ʉjarã ñasarãre cʉni miojuyijʉ surara ʉjʉ. Ito yicõri Pablore come mari õjacõri, ĩna riojo ãmi wacõri jidi rʉ̃gõyijʉ.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.