Atos 17
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Filiposjʉre budi wagocõri, Anfípolis ito yicõri Apolonia rẽta wayijarã ĩna Pablo mesa. Ito bero Tesalónica wame cʉtiri cʉtojʉ ejayijarã ĩna. Iti cʉtojʉ judio masa ĩna minijuari wi ñayijʉ.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Pablo ĩ yisotiro bajiro yigʉ ĩna minijuara wijʉ wayijʉ. Ito yicõri ʉdiaji tujacãre ĩnare Dios oca gotiyijʉ ito minijua ñarãre. Diore goti ĩsiri masa ado bajiro yi ucañi ĩna, yi gotiyijʉ Pablo masare:
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 —Cristo Dios ĩ cõarʉ ñeñaro tõbʉjagʉ yiguĩji. Ito yicõri godagʉ yiguĩji. Godabojagʉti mʉcana tʉdi catigʉ yiguĩji ĩ, yi ucañi Diore goti ĩsiri masa. Ĩna tʉoĩa ucarʉ, ĩti ñami Jesucristo Dios ĩ cõarʉ, yiyijʉ Pablo ĩnare.
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Ito ĩ yija tʉocõri, coriarã judio masa Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩja. Ito bajiri Pablo, Silas bajiroti sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩayijarã ĩna ĩja. Jãjarã griego masa Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩ gotija tʉocõri, Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna ĩja. Iti cʉto gãna romia ñasari masa Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna cʉni.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Pablo mesare jãjarã masa ĩna cʉdija ti masicõri, judio masa Jesure tʉorʉ̃nʉmena Pablo mesare ti teyijarã. Ito bajiri iti cʉto gãna rojorã, ñeñaro yirãre cʉni miojuyijarã ĩna. “Adi cʉto gãnare oca meniña mʉa, Pablo mesare ĩna junisinitoni”, yiyijarã judio masa ĩnare. Ito bajiro yicõri Jasón ya wijʉ Pablo mesare ãmarã wayijarã ĩna. Ĩnare bucõacõri masare ĩsi ãmobojayijarã ĩna.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Ĩnare bʉjabiti warã iti wi gagʉ Jasónre ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ʉjarã tʉjʉ ãmi wayijarã ĩna. Ado bajiro ʉjarãre awasã gotiyijarã ĩna:
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Ãni Jasón ĩ ya wijʉ ĩnare boca ãmiñi. Mani ʉjʉ César, ĩ rotirise cʉdirã meje ñama ĩna. Sĩgʉ̃ Jesús wame cʉtigʉre, “Ĩ ñami Ʉjʉ ñasagʉ”, yama ãna, yiyijarã rojorã ñeñaro yiri masa ʉjarãre.
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Iti oca tʉocõri iti cʉto gãna ʉjarã ito yicõri iti cʉto ñari masa jeyaro junisini awasãyijarã.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 “Gʉa mʉare bucõare ãmoja, gʉare waja yiya mʉ”, yiyijarã ĩna Jasón mesare. Ito bajiri Jasón mesa ʉjarãre waja yiyijarã budirona.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Iti rãiorocati ito gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã Pablo mesare Berea wame cʉtiri cʉtojʉ wa rotiyijarã ĩna. Ito ejacõri judio masa ĩna minijuari wijʉ wayijarã Pablo mesa.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Ito Berea gãna Tesalónica gãna masa rẽto bʉsaro Pablo mesare queno yiyijarã. Pablo Dios oca ĩ gotija queno wanʉ quenaro tʉoyijarã ĩna. Ito bajiri, “¿Dios oca riti gotiati Pablo?” yirona Dios oca tisotiyijarã ĩna.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 “Riti gotiami”, yi masicõri jãjarã Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna. Jãjarã griego masa Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã. Ĩna rãca gãna romia ñasarã cʉni queno Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 “Bereajʉ Dios oca gotigʉ yiguĩji Pablo”, yire oca tʉoyijarã Tesalónica gãna judio masa. Itire tʉocõri junisiniyijarã ĩna. Ito bajiri itojʉ wacõri masare oca riawʉsoyijarã ĩna.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Ĩna ito yija ticõri, Pablore baba cʉti warona rãca, “Wasa”, yiyijarã ito gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã. “Coji riaca jajosa roja ejadojʉ wasa mʉa”, yiyijarã. Silas, Timoteo rãca tujayijarã. Ĩna rãca ito wabisijarã.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Riaca jajosa roja ejacõri cumana ãmi wayijarã ĩna Pablore. Atenas wame cʉtiri cʉtojʉ ĩre ãmi wayijarã ĩna. Itojʉ ĩre cũ tĩocõri Bereajʉ tʉdi wayijarã ĩna mʉcana. Ĩnanati oca cõayijʉ Pablo, “Silas, Timoteo ejori bʉsati wadijaro”, yirocʉ.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Atenasjʉ Silas, Timoteore yu ñagʉ̃jʉ iti cʉtore ti ucugʉ wayijʉ ĩ. Iti cʉtori gãna meni rujeocõri ĩna rʉ̃cʉbʉorisere jaje ticõri bʉjatobisijʉ Pablo.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Ito bajiri minijuara wijʉ judio masare bʉsiyijʉ Pablo, ito yicõri judio masa robo bajiro tʉoĩarãre cʉni bʉsiyijʉ ĩ. Ito bajiri co rʉmʉ rʉyabeto cʉto gʉdareco wa ucurãre Dios oca gotiyijʉ Pablo.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Ito gãna epicúreos oca riasotiri masa ito yicõri estoicos oca riasotiri masa cʉni ruje Pablo rãca bʉsiyijarã. Ĩnare Jesús oca gotiyijʉ Pablo. Ito yicõri Jesús godabojagʉti mʉcana tʉdi ĩ catire gayere cʉni gotiyijʉ. Ito bajiri coriarã ado bajiro yiyijarã:
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Ito yija, “Areópago wame cʉtirijʉ ita bʉsito”, yi wayijarã ĩna Pablore. Itijʉ minijua ñarã ʉjarã ado bajiro yiyijarã ĩna:
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Gʉa tʉoĩabiti oca riasoa mʉ. Ito bajiri mʉ gotire tʉo ãmoa gʉa. ¿No bajiro yireoni riasoati mʉ? Gotiya maji gʉare, yiyijarã ĩna ĩre.
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Atenas gãna ito yicõri iti cʉto ña ijari masa oca gaje mame riti tʉoĩa bʉsiyijarã ĩna. Ito bajiri Pablo mame oca ĩ gotija tʉo ãmoyijarã ĩna.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Ito bajiri ĩna wato wʉmʉ rʉ̃gʉ̃cõri Areópago wame cʉtirijʉ ado bajiro gotiyijʉ Pablo ĩnare:
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Rʉ̃cʉbʉorã mʉa minijuasotirijʉri ito ti ucugʉjʉ ado bajiro ucare cojʉ ti bʉjacʉ yʉ, “Ado ña Dios tiya macʉre rʉ̃cʉbʉorãjʉ”, yicʉ itijʉ. Ãni Dios masibitibojarãti mʉa rʉ̃cʉbʉogʉre ĩti ñami Dios mʉare yʉ bʉsigʉ, yi gotiyijʉ Pablo ĩnare.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 ’Dios adi sita, adi macãrʉcʉ̃ro jeyaro ñarotire rujeorʉ, ĩti ñami adi sita, adi macãrʉcʉ̃ro jeyaro rʉcogʉ. Ito bajiri rʉ̃cʉbʉorona masa ĩna menirʉ meje ñami ĩ.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Ñejʉa rʉyabea ĩre. Mani ĩre meni ĩsi ãmobojarise ñacãroja ĩre. Ñe rʉyabetoja. Ĩ ñami mani catirise jeyaro ĩsigʉ̃.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 ’Cajerojʉ ʉ̃mʉgʉ̃ sĩgʉ̃reti menisʉoyijʉ Dios. Ĩ́na sʉoriti jãjarã masa buturi gãna meniñi Dios. Adi macãrʉcʉ̃ro ĩna ña batatoni jeyaro batoyijʉ Dios. Ĩ ñami, “Itocõ rujearã yirãji, adi sita gãna ñarã yirãji, ito yicõri itocõ catirã yirãji ĩna”, yiri masʉ.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Jeyaro meniñi Dios, itire ticõri mani ĩre rʉ̃cʉbʉotoni. Riojo gotisajama, sõjʉ mejeti ñami Dios. Mani rãcati ñami.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Mʉa ñarã papera menirã ado bajiro yi ucañi: “Diona sʉoriti catirã moa masia mani. Ĩ manija ñamenaji mani cʉni. Ĩ rĩa ña mani”, yi ucañi mʉa ñarã.
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 “Ĩti ñami Dios”, yi tʉoĩarã, gʉ̃tana, orona, plata wame cʉtirisena cʉni ĩna rʉ̃cʉbʉorocʉre meni rujeorã yirãji masa. Maniama Dios rĩa ñacõri, “Ito bajiro bajigʉti ñami Dios”, yi tʉoĩabitirʉja manire.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 “Ado bajiro ãmoami Dios”, masa ĩna yi masiroto riojʉajʉ ĩnare waja senibisijʉ Dios maji. Bajibea adi rʉmʉri. Ito bajiri adocãta jeyaro ñeñaro mani yirise jidicã rotiami Dios manire.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Ija masa ĩna ñeñaro yirise waja ĩ senirotire masicãmi Dios. Queno yigʉ ñari ĩna yigorecõti waja senigʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri, ĩ beserʉna sʉoriti masare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. “Cristo ñami Dios ĩ beserʉ”, mani yitoni ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios, yiyijʉ Pablo ĩnare.
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Mʉcana tʉdi catire gaye tʉocõri coriarã Pablore aja tudiyijarã. Ito bajibojarocati gãjerãjʉama ado bajiro yiyijarã:
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Ito yicõri ĩna minijua ñarijʉ budigoyijʉ Pablo.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Coriarã ĩre bajiro tʉoĩacõri Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna. Ĩna rãca gagʉ sĩgʉ̃ Dionisio wame cʉtigʉ ñayijʉ. Ĩ Areópagojʉ minijuasotirã rãca gagʉ ñayijʉ. Sĩgõ Dámaris wame cʉtigo cʉni Jesure tʉorʉ̃nʉyijo. Ito yicõri gãjerã cʉni Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.