Atos 16
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Itona wacõri Pablo mesa Derbe, Listra wame cʉtiri cʉtorijʉ ejayijarã ĩna. Itojʉ ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃re bʉjayijarã ĩna. Timoteo wame cʉtiyijʉ ĩ. Ĩ jaco judio maso ñayijo Jesure tʉorʉ̃nʉgõ. Ito yicõri ĩ jacʉ griego masʉ ñayijʉ.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Listra gãna, ito yicõri Iconio gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã queno tʉoĩa bʉsiyijarã ĩna Timoteore.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Iti masicõri Timoteo ĩna rãca ware ãmoyijʉ Pablo. Ito bajiri Timoteore wiro tayijʉ Pablo. Ĩ wiro tabeja judio masare tegʉ robo bajiro bajiguĩji yirocʉ, tayijʉ Pablo Timoteore. “Griego masʉ ñami ĩ. Ito bajiri wiro taya macʉ ñami ĩ”, yi masiyijarã judio masa Timoteore. “Manire tegʉ wiro taya macʉ ñami”, judio masa ĩna yibe yirocʉ, Timoteore wiro tayijʉ Pablo.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Listrajʉ ĩna ñaja bero gaje cʉtorijʉ wayijarã ĩna. Ito yicõri Timoteo ĩna rãca baba cʉti wayijʉ. Iti cʉtorijʉ Dios oca goti rẽta wayijarã ĩna Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna cʉditoni. Jerusalén gãna apóstol mesa ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarã, “Gotiba”, ĩna yiado bajiroti co cʉto rʉyabeto riaso rẽta wayijarã ĩna.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Ĩna ito yija tʉocõri, Jesure tʉorʉ̃nʉrã bʉto bʉsa Jesure tʉorʉ̃nʉ oca sẽoyijarã, ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉ jidicãbisijarã ĩna. Ito beroca rʉmʉri Jesure masirã jãjarã bʉsa ña wayijarã ĩna.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 “Asiajʉ mani goti ucure ãmobeami Espíritu Santo”, yi masicõri itojʉ wabisijarã ĩna. Ito bajiri Frigia, Galacia sitajʉ rẽta wayijarã Pablo mesa.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Ito rẽta wacõri Misia sita sʉsarijʉ ejayijarã ĩna. Itijʉna Bitinia sitajʉ ware tʉoĩabojayijarã ĩna. Ito bajibojarocati Espíritu Santo itojʉ cõabisijʉ ĩnare.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Misia sita rẽta wacõri Troas wame cʉtiri cʉtore roja ejayijarã ĩna.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Iti cʉto ejacõri iti ñami cãitiyijʉ Pablo. Ado bajiro cãitiyijʉ ĩ: Sĩgʉ̃ Macedonia gagʉ ĩ tʉ rʉ̃gõja tiyijʉ ĩ. “Adojʉ Macedoniajʉ waya. Gʉare ejabʉagʉ waya”, yiyijʉ ĩ Macedonia gagʉ Pablore.
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 “Ito bajiro cãitibʉ yʉ”, Pablo ĩ yija tʉocõri, “Macedoniajʉ ĩ oca riasore ãmoami Dios”, yicʉ gʉa. Ito bajiri warona gʉa ye seocʉ gʉa. Yʉ adi papera tuti ucari masʉ, wacʉ ĩna rãca.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Troasna cumana wacʉ gʉa. Riojoti Samotracia wame cʉtiri yogajʉ wacʉ gʉa. Gaje rʉmʉ Neápolis ejacʉ gʉa.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Itijʉna Filiposjʉ wacʉ gʉa. Romano masa meni rujeocõri ĩna ñari cʉto ñayijʉ iti cʉto. Macedonia sitajʉ ñasari cʉto ñayijʉ iti cʉto. Yoari ñacʉ gʉa jabeto iti cʉtore.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Co rʉmʉ tujacãra rʉmʉ ñaroca cʉto sõjʉa riacajʉ ejacʉ gʉa. “Iti cʉto gãna Diore ĩna bʉsisotirijʉ ñaroja”, yire masicʉ gʉa. Ito ejacõri rujicʉ gʉa. Ito rujicõri romia ito minijua ñarãre Jesús oca goticʉ gʉa.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Sĩgõ ĩna rãca gago Lidia wame cʉtigo ñacõ. Tiatira wame cʉtiri cʉto gago ñacõ iso. Iso ñacõ saya quenarise sũa ñirise ĩsiri maso. Iso romio Diore maigõ tʉo rujicõ Pablo ĩ bʉsija. Pablo ĩ bʉsirisere iso queno tʉo masitoni isore ejabʉañi Dios. Ito bajiri Pablo ĩ bʉsirise queno tʉo ñiacõ iso.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Jesure iso tʉorʉ̃nʉja ticõri, isore idé gucʉ gʉa ito yicõri iso ñarãre cʉni. Ito yija bero ado bajiro gʉare bʉsicõ iso:
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Co rʉmʉ Diore masa ĩna bʉsisotirijʉ wacʉ gʉa. Itojʉ warã mamore ti bʉjacʉ gʉa. Rʉ̃mʉ́ sãñagõ ñañi iso. Ito bajiro rʉ̃mʉ́ sãñagõ ñari ijarijʉ bajirotire goti masiyijo iso. Ito bajiri iso ʉjarã niyeru jairo bʉjayijarã, ija gaye bajirotire iso goti masigõ iso ñajare.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Iso romio gʉare ũma sʉyacõri ado bajiro awasãcõ iso:
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Co rʉmʉ meje gʉare awasã sʉyacõ iso. Ito bajiro ʉsirioro iso yija tʉocõri, quenabisijʉ Pablore. Ito bajiri jʉda rʉ̃gʉ̃cõri isore rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃re ado bajiro yiquĩ Pablo:
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Isore rʉ̃mʉ́ budigoja bero, ijarijʉ bajirotire goti masibiticõ iso ĩja. Iso ito bajija ticõri, “Jʉaji niyeru bʉjado ma mani”, yi tʉoĩacã iso ʉjarã. Ito bajiri Pablo, Silasre junisinicã ĩna. Ito bajiri ĩnare ñiacõri cʉto gʉdareco ñasarijʉ ʉjarã riojo ãmi wacã ĩna.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Ʉjarã riojo ãmi ejacõri ado bajiro yiyijarã ĩna:
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Ĩna riasorise mani romano masa mani yisotirise bajiro meje bajia ĩnare. Ito bajiri ĩna riasorise ĩna yiro bajiro yibitirʉja mani, yicã ĩna, ĩna ʉjarãre.
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Ito ĩna yija tʉocõri, Pablo mesare bʉto junisinicã masa cʉni. Ito bajiri ĩnare yutabujuri ruacã roticã iti cʉto ʉjarã. Ito yicõri ĩnare baje roticã.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Ito bero bʉto ĩnare bajecõri, tubiara wijʉ cũ roticã ĩna. Ito yicõri tubiara wi coderi masʉre cõacã ĩna. “Queno ĩnare tirʉ̃nʉña”, yicã.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Ito bajiro ʉjarã ĩna yija tʉocõri, ĩna tubiasotirijʉ sõjʉa bʉsa ñari sõa budi masia manijʉ ĩnare cũyijʉ ĩ. Ito yicõri ĩna ya gʉbori yucʉ jãina siatu cũyijʉ ĩ.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Ito ĩ yibojarocati Pablo, Silas rãca Diore bʉsicõri ñami gʉdareco basayijarã. Gãjerã ito tubiara wijʉ ñarã ĩna basaja tʉo ñayijarã.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Ñajasaroti sita ʉerise ejayijʉ. Ito yicõri tubiara wi cadayijʉ. Iti ito bajiroca riti sojeri jana jedicoayijʉ. Ito bajicõri tubiara wijʉ ñarãre come mari õjo jedicoayijʉ.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Ito bajijare tubiara wi coderi masʉ yujiyijʉ. Iti sojeri susu jedija ticõri, “Tubiara wi ñarã wa jedicoana”, yire masiyijʉ ĩ. Ito bajiri ĩ ya sarera jãi ruayijʉ ĩmasi sĩa godarocʉ yibojayijʉ ĩ.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Ito bajiro ĩ yirocati Pablo ado bajiro yiyijʉ ĩre:
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Ito yija busurise seniyijʉ tubiara wi coderi masʉ. Ito yicõri Pablo mesa tʉ ũmaquedi sãja wayijʉ ĩ. Bʉto nʉrʉoyijʉ ĩ güigʉ. Ito yicõri ĩna riojo rijomunigãna ñini rũjũyijʉ ĩ.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Ito yija bero ĩnare wiocoacõri, ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ ĩ:
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Ito bajiro ĩ yija, ado bajiro cʉdiyijarã ĩnajʉa:
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristo oca bʉsiyijarã ĩna ĩre. Ĩ ya wi gãnare cʉni goti jeoyijarã ĩna.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Iti ñami ñaroca riti maji, ĩna bajere camire coeyijʉ tubiara wi coderi masʉ Pablo mesare. Ĩnare ito bajiro ĩ yija bero ĩmasi ito yicõri ĩ ñarãre idé gu rotiyijʉ ĩ Pablo mesare. Ito bajiri Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, ĩnare idé guyijarã Pablo mesa ĩja.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Ito yija bero ĩ ya wijʉ Pablo mesare ãmi wayijʉ ĩ. Ito yicõri ĩnare bare ecayijʉ ĩ. “Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ ĩja”, yi masicõri ĩ ñarã rãca bʉto wanʉ quenayijʉ ĩ.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Busuri iti cʉto gãna ʉjarã, poreciare cõayijarã, tubiara wi coderi masʉre, “Ĩnare bucõaña mʉ”, yirona.
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Ito yija tubiara wi coderi masʉ ado bajiro yiyijʉ Pablore:
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, Pablo ado bajiro gotiyijʉ porecia mesare:
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Ito ĩ yija tʉocõri, ʉjarãre gotirã wayijarã porecia mesa. Ito bajiro porecia ĩna gotija tʉocõri, roma gãnati Pablo mesa ĩna ñaja, tʉo masicõri tʉo güiyijarã ʉjarã.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Ito bajiri Pablo mesa tʉjʉ oca quenorã wayijarã ʉjarã. Ĩna ito yija bero, ĩnare ãmi bucõayijarã ĩna. Gaje cʉtojʉ ĩna watoni ĩnare gotiyijarã ĩna.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Tubiara wire budigocõri Lidia ya wijʉ wayijarã ĩna Pablo mesa. Ito ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre miojuyijarã ĩna, Jesús oca gotirona. Iti oca tʉocõri bʉto bʉsa Jesure tʉorʉ̃nʉ oca sẽoroca yiyijarã ĩna. Ĩna ito yija bero gaje cʉto wayijarã ĩna ĩja.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.