Atos 15
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Iti rodoriti Antioquíajʉ ejayijarã Judea sita gãna. Ito ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre judio masa ĩna yisotirere riasoyijarã ĩna:
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Ĩna ito yija tʉo tujabiticõri ruje gãmeri bʉsi tʉoĩayijarã Pablo mesa ĩna rãca. Ito bajiri, “¿Riti ñati?” yirona Pablo mesare Jerusalénjʉ cõayijarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã:
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Ito ĩna yija tʉocõri, Jerusalénjʉ wasʉoyijarã Pablo mesa. Jerusalénjʉ warã Fenicia sita, Samaria sita cʉni Dios oca riaso rẽta wayijarã ĩna, iti cʉtori gãna. “Gʉa riasoja, judio masa meje ñarã, ñeñaro ĩna yirise jidicãcõri Diore tʉorʉ̃nʉcã ĩna. Manire bajiroti Diore tʉorʉ̃nʉcã ĩna cʉni”, yiyijarã Pablo mesa ĩnare. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, bʉto wanʉ quenayijarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Jerusalénjʉ ĩna ejaroca queno wanʉ quenare rãca ĩnare boca ãmiyijarã Jesús ĩ cũana, Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarã ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrã ñarocõti. Masa ĩna seniĩaja bero, “Judio masa, judio masa meje ñarãre cʉni gʉa riasoja, gʉare queno ejabʉañi Dios”, yi gotiyijarã Pablo mesa.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, coriarã fariseo gaye tʉoĩagoana Jesure tʉorʉ̃nʉrã bʉsirona wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijarã:
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Ito yija Jesús ĩ cũana, Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarã cʉni minijuayijarã iti oca bajirisere tʉoĩa bʉsirona.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Yoari ĩna gãmeri bʉsija bero bʉsirocʉ wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijʉ Pedro:
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Dios ñami masa ĩna tʉoĩarisere masigʉ̃. Judio masa meje ñarã ĩna ñama yʉ ñarã, yirocʉ ĩnare Espíritu Santo queo sãñi Dios, manire ĩ queo sãdo bajiroti.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Manire ĩ ti mairo bajiroti ĩnare cʉni ti maiami Dios. Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉja ĩna ñeñaro yirisere ãcabojoñi Dios ĩnare, manire ĩ ãcabojoado bajiroti.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Dios ĩ gotirisere queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Ito bajiri Moisés ñayorʉ ĩ rotirisejʉare cʉdijaro ĩna yirona, Jesure masisʉorãre bʉto josa mʉa. Moisés ĩ rotirisere ñarocõti yiro robo bajiro cʉdi jeobisĩ mani ñicʉsabatia cʉni. Ito bajiri mani cʉni jeyaro ĩ rotigore cʉdi jeoado ma. “Mani ñicʉsabatia bajiro gãjerã ĩna cʉdibeja, Jesure masirã meje ñama ĩna”, yi tʉoĩaboja mʉa.
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Ado bajirojʉa bajia: Manire ti maicõri manire goda ĩsiñi Jesucristo. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masoñi Dios. Ito bajiroti Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri judio masa meje ñarãre cʉni masoñi Dios, yiyijʉ Pedro ĩnare.
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Ito ĩ yija tʉocõri, bʉsimenati Pablo, Bernabé ĩna bʉsija queno tʉoyijarã ĩna ĩja: “Dios ĩ ejabʉarisena judio masa meje ñarãre jaje tiyamani ĩocʉ gʉa”, yiyijarã Pablo mesa.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Ĩna bʉsi tĩoja bero Santiago wame cʉtigʉ ado bajiro yiyijʉ:
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Jĩjʉ ado bajiro gotimi Simón Pedro manire: “Judio masa meje ñarãre cʉni queno yiñi Dios. Ito bajiri ĩnare besecõri ĩ ñarã ñaroca yiñi Dios”, yi gotimi Pedro manire.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Ito bajiroti yi ucayijarã Diore goti ĩsiri masa jane mejejʉ. Iti oca ado bajiro gotia:
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 — ausente —
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 — ausente —
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 — ausente —
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 ’Ito bajiri ado bajiro tʉoĩa yʉ, yiyijʉ ĩ mʉcana: Mani masa meje ñarã Diore ĩna tʉorʉ̃nʉja, ʉsirioro ĩnare yi codebitirʉja mani. Ito yicõri jaje rotire gaye rotibitirʉja manire.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Ado bajiro paperana mani goti ucaja quena ĩnare: “Ĩna meni rujeorʉ rujʉ robo bajiro meni rujeocõri ĩna ecabojarisere babitirʉja mʉa. Mʉamasiti mʉa ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yibesa. Ãmʉma wãñiatanare babesa. Baroto riojʉa rí cõaja quena. Ito yicõri rí idibeja quena”, yi mani goti ucaja quena.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Ito bajiro riti coji tujacãre rʉyabeto Moisés ñayorʉ ĩ rotire gaye riasore ña, mani masa minijuari wijʉ. Ito bajiro riasotiyijarã ĩna jane mejejʉ co cʉto rʉyabeto, yiyijʉ Santiago.
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Ito ĩ yija tʉocõri, Jesús ĩ cũana, Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarã, ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrã jeyaro ado bajiro yiyijarã: “Santiago ĩ yiro bajiroti yiana mani. Ito bajiri coriarã mani rãca gãna beserʉja mani, Pablo mesa rãca adi papera ĩna ãmi watoni”, yiyijarã ĩna. Ito bajiri Judas Barsabás wame cʉtigʉ ito yicõri Silas wame cʉtigʉre beseyijarã ĩna Antioquíajʉ Pablo mesare baba cʉti warona. “Ĩna ñama rʉ̃cʉbʉoana”, yi tʉoĩacõri ĩnare beseyijarã ĩna.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Ito bajiro besecõri Antioquíajʉ ãmi warotire ĩnare papera ĩsiyijarã ĩna. Ado bajiro yi gotiyijʉ iti papera:
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Ado bajiro oca tʉocʉ gʉa. Coriarã ado gãna mʉa tʉ ejacõri ʉsirioro yiñi ĩna. Ĩnare cõabiticʉ gʉa. Riojo gotimenati mʉa tʉoĩarise wisaroca yiñi ĩna. ‘Ʉ̃mʉgʉ̃re mʉa wiro tabeja, ito yicõri Moisés ñayorʉ ĩ rotire gaye mʉa cʉdi jeobeja, Jesure tʉorʉ̃nʉrã meje ña mʉa’, yi rʉoñi ĩna mʉare. Ito bajiro ĩna gotibojarocati, ‘Itire gotitẽña mʉa’, yi cõabiticʉ gʉa mʉa tʉjʉ ĩnare.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Ito bajiri sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri bʉsironare besecõri cõamʉ gʉa mʉa tʉ. Gʉa mairã Pablo, Bernabé rãca baba cʉti wa rotibʉ gʉa ĩnare.
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 Mani Ʉjʉ Jesure cʉdirona ĩ ocare goti ucuyijarã ĩna. Gãjerã ĩna sĩa ãmobojarocati Jesús ocare goti tarojobisijarã ĩna.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Ito bajiri mʉare gotironare Judas, Silasre cʉni mʉare cõa gʉa. Ĩnamasiti gʉa ucarisere goti jeorã yirãji ĩna mʉare.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 Espíritu Santo bajiro tʉoĩacõri jaje roti masibea gʉa mʉare. Ito bajiri adi gʉa ucaro bajiro riti mʉare rotia gʉa.
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 Ĩna meni rujeorʉre ĩna ecabojarisere babesa mʉa. Ríre cʉni idibesa. Ãmʉma wãñiatanare babesa. Baroto riojʉa rí cõaja quena. Ito yicõri mʉamasiti mʉa ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yibesa. Gʉa rotiro robo mʉa cʉdija, ñaro bajiro cʉdirã yirãji mʉa. Itocõ oca goti uca gʉa mʉare. Queno ñaña mʉa”, yi ucañi ĩna.
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Ito yi ucaja bero iti papera ãmi wa rotiyijarã ĩna. Ãmi wacõri Antioquíajʉ ejacõri Jesure masirãre miojuyijarã ĩna. Ito yicõri ĩna minijuaja bero papera ĩnare ĩsiyijarã ĩna.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Iti papera ticõri bʉto wanʉ quenayijarã ĩna ito gãna. Oca riojo gotire gaye iti ñaja wanʉ quenayijarã ĩna.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Ito yija Judas, Silas cʉni Dios oca goti ĩsiri masa ñari ito gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrãre jaje Dios oca goti masioyijarã ĩna. Iti oca tʉocõri bʉto bʉsa Diore tʉo oca sẽoyijarã ĩna.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Ʉdia rʉmʉ berocõti Jesure tʉorʉ̃nʉrã rãca ñacõri ware tʉoĩayijarã ĩna. “Gʉare cõacãna tʉjʉ tʉdi warã ya gʉa mʉcana”, yiyijarã ĩna. “Queno waja mʉa. Quenajaro mʉare cõana”, yiyijarã ĩna ito gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã.
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 Ito ĩna yibojarocati, “Ado tujacʉja yʉama”, yi tʉoĩayijʉ Silas.
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Pablo mesa cʉni, Antioquíajʉ tujayijarã. Ito gãnare riasoyijarã ĩna, gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã rãca. Dios oca goti tarojobisijarã ĩna.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Ito yija co rʉmʉ ado bajiro yiyijʉ Pablo Bernabére:
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Ĩna rãca warocʉ Juan Marcosre ji ãmobojayijʉ Bernabé.
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Ito bajiro ĩ yibojarocati, Pablojʉama ãmobisijʉ. Panfiliajʉ ĩna ñaroca Dios oca goti tarojoyijʉ Juan Marcos. Ito yicõri Jerusalénjʉ tʉdi wayijʉ ĩ. Ito bajiri mʉcana ĩre ji ãmobisijʉ Pablo.
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Yoari itire tʉoĩa gãmeri bʉsiyijarã ĩna. Ito bajibojarocati sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩa masibisijarã ĩna. Ito bajiri batacõri ricati riti wayijarã ĩna. Ito bajiri Juan Marcosre ãmi wayijʉ Bernabé. Cuma sãjacõri, Chipre wame cʉtiri yogajʉ jẽa wayijarã ĩna.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Pablojʉama Silasre baba cʉtiyijʉ ĩ rãca warocʉ. Itojʉ ĩna waroto riojʉa Dios ĩna rãca ñatoni Diore seniyijarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã itojʉ gãna. Ito yija bero ware goticõri wasʉoyijarã Pablo mesa.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Ito warãjʉ Siria sita, Cilicia sitajʉ cʉni Dios oca goti rẽta wayijarã ĩna. Ito bajiri Jesure tʉorʉ̃nʉrã rãca bʉsicõri bʉto bʉsa Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉ oca sẽoroca yiyijarã Pablo mesa.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.