Atos 14
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Iconiojʉ ejacõri judio masa ĩna minijuasotiri wijʉ sãja wayijarã Pablo mesa. Ito bajicõri Jesús ocare gotiyijarã ĩna. Iti oca tʉocõri jãjarã Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã. Judio masa ito yicõri judio masa meje ñarã cʉni Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna.
1 Matanfufur tisisinaf na’atube Ikonium bar meraramaim Paul, Barnabas hairi hin Kou’ay bar hirun hai tur hio’omaim Jew sabuw naatu Greek sabuw moumurih maiyow hibotabirih hina baitumatumayah himatar.
2 Ito bajibojarocati coriarã judio masa ñarã Jesure tʉorʉ̃nʉmena, judio masa meje ñarãre Pablo mesare ĩna junisinitoni oca meni codeyijarã ĩna. Ito bajiri Pablo mesare, “Queno yirã meje ñama ĩna”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
2 Baise Jew sabuw iyab baitumatum hikwakwahir, himisir Ufun Sabuw yah hiyi hikura’ara’ahih inan himisir baitumatumayah sabuw isah yah so’ar.
3 Ito bajiro ĩna yi codebojarocati Iconiojʉ yoari ña ucuyijarã Pablo mesa. Itojʉ ña ucurã bʉto oca sẽocõri, “Masare ti maicõri queno yiñi Cristo”, yire oca goti ucuyijarã ĩna. “Riti ña iti oca. Riojo Jesús oca gotiama ĩna”, masa ĩna yitoni, tiyamani Pablo mesa ĩna ĩoroca yiyijʉ Dios.
3 Tur Abarayah nati’imaim manin maiyow hima, Regah ana tur men kafai birumaim hi’omih, baise tur fokarin maiyow hio hibinan. Hai tur baiturobe isan Regah fair itih ina’inan gagamih himamataren, saise sabuw hitaso’ob nati tur i Regah biyanane nan.
4 Iti cʉto gãna ricati riti tʉoĩayijarã. Coriarã judio masa robo bajiro tʉoĩayijarã. Gãjerã Pablo mesa robo bajiro tʉoĩarã ñayijarã.
4 Sabuw nati bar merar gagamin wanawanan hima’am hikusib rou’ab matar, sabuw turin Jew isah hin, turin Tur Abarayah isah hin.
5 Ito yicõri judio masa, judio masa meje cʉni, ʉjarã robo bajiro tʉoĩacõri Pablo mesare oca menicõri, “Ĩnare gʉ̃tana rea sĩarʉja mani”, yiyijarã ĩna.
5 Imaibo Ufun Sabuw naatu Jew sabuw hai ukwarih bairi awah ta’imon hibasit Tur Abarayah kabayamaim rouw bai’a’afiyih isan hio.
6 — ausente —
6 Tur Abarayah tur hinonowar ana veya hibihir hin tafaram Laikonia wanawanan bar merar gagamih rou’ab, Lystra naatu Derbe imaim hitit hima. Naatu bar merar afa
7 — ausente —
7 nati’imaim hirun hibusuruf Tur Gewasin hibinan hiremor.
8 Listrajʉ sĩgʉ̃ rudurʉ ñayijʉ. Ito bajiro wabicʉ rujearʉ ñayijʉ ĩ.
8 Lystra wanawananamaim i orot ta an murubin ma’am. Iti orot i tutufuwaka an kakafin auman tufuw naatu men kafai reremoramih.
9 Ito Pablo masare ĩ bʉsija tʉo rujiyijʉ rudurʉ. Rudurʉre tijucõri, “Yʉre yisioguĩji Dios”, yi tʉoĩa masigʉ̃ ñami, yi tʉoĩayijʉ Pablo.
9 Paul eo orot nati’imaim ma nonowar, basit Paul orot ana baitumatum itin karam boro nayawas, imih Paul mutufor nuw orot itin
10 Ito bajiri ado bajiro oca sẽoro gotiyijʉ ĩ rudurʉre:
10 naatu fanan aumetawat eaf eo, “Kumisir mutufor a yan kubat!” Orot ma’am fasi’iwa’an misir an yan bat busuruf remor.
11 Ito bajiro bajija ticõri, ito gãna ĩna ocana:
11 Sabuw rou’ay gagamin na’in hima’am abisa Paul sinaf hi’i’itin basit Laikonia turamaim fanah sib hio, “Anababatun god orotobe himatar isat hina hitit!”
12 Bernabére Zeus wame yiyijarã ĩna. “Mʉ ña gʉa rʉ̃cʉbʉogʉ, jeyaro masigʉ̃”, yireoni ñayijʉ, “Zeus”, yire. Ito yicõri Pablo queno goti masigʉ̃ ñajare Hermes wame yiyijarã ĩna. “Gʉa rʉ̃cʉbʉogʉ, rẽtoro queno goti masigʉ̃ ña mʉ”, yireoni ñayijʉ, “Hermes”, yire.
12 Naatu Barnabas wabin Zeus hiwab naatu Paul wabin Hermes hiwab anayabin Paul tur bi’ukwarin.
13 Iti cʉto tʉnimajʉ Zeusre rʉ̃cʉbʉora wi ñayijʉ. Iti wi gãna ĩnare riasori masʉ rãca Bernabé, Pablore rʉ̃cʉbʉo ãmoyijarã ĩna. Ta wecʉare go bedori jeocõri ĩnare tʉ̃a wayijarã. Cʉto sãjara soje tʉ ejacõri wecʉare sĩa ãmobojayijarã, Pablo mesare rʉ̃cʉbʉorona.
13 Zeus ana firis, i ana Tafaror Bar gagamin i bar merar ufunane batabat, firis naatu sabuw bairi hikokok i Tur Abarayah hai sibor hitayai. Imih firis cow naatu beran bow na bar merar ana fur awanamaim tit.
14 Ito bajiro ĩna yi ãmoja ti masicõri, ĩna ya yutabuju tʉ̃a ñigãyijarã Pablo mesa. “Ñeñaro yi ãmoa mʉa”, yirona ito bajiro yiyijarã ĩna. Ito bajiro yi ĩocõri, masa wato oca sẽoro ũmajʉdayijarã ĩna bʉsirona:
14 Baise Barnabas, Paul hairi sabuw abisa hibiwa’an hi’itih hairi hai faifuw hiseb naatu hinunuw sabuw hai founamaim hirun hio,
15 —¿No yija ito bajiro yi ãmoati mʉa? Mʉa robo bajirã, masati ña gʉa cʉni. Dios robo bajirã meje ña gʉa. Mʉare Dios oca quenarise gotirã wadibʉ gʉa. Mʉa meni rujeoanare rʉ̃cʉbʉorã yiboja mʉa. Ito bajiri itire jidicãcõri, Dios catigʉjʉare tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ĩ ñami adi sita, macãrʉcʉ̃ro, ʉ̃mʉari, riari cʉni menirʉ. Ito yicõri mani tirise, mani tibiti cʉni jeyaro rujeorʉ ñami.
15 “Kwa aisim iti kwasisinaf? aki i orot maiyow orot babin kwa na’atube. Aki iti’imaim anan aiyabin i Tur Gewasin ana binan, sawar iti hai yabin en kwanihamiyen, naatu God ma’ama wanatowan yait iti mar tafaram riy naatu sawar wanawanahimaim tema’am bimataren isan kwanamatabir.
16 Jane mejejʉ gãna bʉcʉrã ĩna yisotiado bajiroti ĩna yi ãmoja, ĩnare ti tujabitibojagʉti, jidicã rotibisijʉ Dios.
16 Marasika tafaram ta ta sabuw hai kok abisa hisisinaf i men rufutih,
17 Diore ĩna rʉ̃cʉbʉobitibojarocati ĩnare queno yiyijʉ Dios, “Ito bajiro queno yigʉ ñami Dios”, ĩna yi masitoni. “Ñaguĩji Dios”, mani yi masitoni manire ĩ queno yirise ĩoami Dios. Tite mʉa. Ide queoami. Queno rica mani bʉjaroca yami. Mani yaji quenaroca yami. Ito yicõri mani ya ʉsijʉ queno mani wanʉ quenaroca yami Dios, yiyijarã Pablo mesa ĩnare.
17 baise mar etei sawar gewasih esisinaf imaim ekukubuna i turobe. Anayabin gagub marane iwa’an ere bay ana veya’amaim ematar bay ebit naatu dogor wanawanan yasisir awan ekakaratan.”
18 Ito bajiro ĩna yibojaroca riti, wecʉare sĩa ãmobojayijarã masa Pablo mesare rʉ̃cʉbʉorona. Ito bajiro ĩna yija ticõri, “Gʉare rʉ̃cʉbʉorona wecʉare sĩabesa mʉa”, josari yi camotayijʉ Pablo masare.
18 Paul, Barnabas hairi iti turamaim hisinaftobon sabuw rou’ay gagamin na’in hai siwar siboromih hibow hinan hio’otanih towa rufufurih.
19 Iti rʉmʉri judio masa Antioquía gãna ito yicõri Iconio gãna ejayijarã. Ito ejacõri iti cʉto gãna Pablore ti junisinijaro yirona, ĩnare oca meni ejayijarã ĩna. Ito bajiri Pablore gʉ̃ta reayijarã masa ĩre sĩa ãmorã. “Ʉsi jedicoami ĩja”, yi tʉoĩacõri cʉto sõjʉajʉ ĩre weja wayijarã ĩna.
19 Imaibo Jew sabuw hai ukwarih afa Antioch naatu Ikoniumane hinan sabuw hiora’ahih himisir Paul higam hiu, naatu kabayamaim hirab hitain hitit hin bar merar ufunane hihamiy, hinotanot i morob hirouw.
20 Ito bajiro ĩna yibojarocati ĩ tʉ Jesure masirã ĩna minijuaroca tujacoayijʉ Pablo. Tujacõri ĩna rãca cʉtojʉ tʉdi wayijʉ ĩ. Gaje rʉmʉ Derbe wame cʉtiri cʉtojʉ wayijʉ Bernabé rãca.
20 Baise bai’ufununayah hiru’ay hi’ar bebera’uh hibatabat inu’in misir matabir in bar merar tit, mar to i Barnabas hairi hin Derbe hitit.
21 Ito ejacõri Dios oca quenarise masare riasoyijarã ĩna. Ĩna ito bajiro gotija tʉocõri, jãjarã Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã. Ito yija bero Listrajʉ, Antioquíajʉ, Iconiojʉ tʉdi wayijarã ĩna.
21 Paul, Barnabas hairi Tur Gewasin Derbe wanawanan hibinan naatu bai’ufununayah moumurih na’in hibow. Imaibo himatabir maiye hin Lystra, Ikonium naatu Antioch hitit Syria wanawanan.
22 Iti cʉtori ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre bʉsiyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna bʉsija tʉocõri, bʉto bʉsa Jesure tʉoĩa oca sẽoyijarã ĩna iti cʉtori gãna: “Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbesa mʉa. Ũmacʉ̃jʉ ĩ rotirojʉ mani ejaroto riojʉa jaje tõbʉja bʉjatobitirã yirãji mani. Ĩ rotirojʉ mani eja ãmoja, ito bajiro rẽtare ñaroja manire”, yi goti ucuyijarã ĩna.
22 Nati’imaim bai’ufununayah hibaisih naatu koufair hitih hi’uwih hio. “A baitumatum kwabaib imaim kwaniturobe kwanama, yababan moumurih maiyow boro tanabow, imaibo tanan God ana aiwobomaim tanarun.”
23 Cojʉ minijuara wi rʉyabeto Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarona bese cũyijarã ĩna. Diore rʉ̃cʉbʉorã bamena riti Diore bʉsiyijarã ĩna. “Ado gãna ñama mʉre tʉorʉ̃nʉrã. Ĩnare ejabʉa masia mʉ”, yiyijarã Pablo mesa Diore.
23 Ekaleisia hai kou’ay tata wanawanahimaim Paul Barnabas hairi orot ukwarih hirubinih, hibow naatu hiyohar isah hiyoyoban sawar, imaibo Regah i hai baitumatum ana’an umanamaim hiya.
24 Ito bajiro ĩna yija bero Pisidia wame cʉtiri sita rẽta wacõri Panfilia sitajʉ ejayijarã ĩna.
24 Tafaram Pisidia wanawanan hi’afuw hirabon rounane hire’er ufunamaim hina Pamfilia hitit.
25 Perge wame cʉtiri cʉto Dios oca goti tĩocõri, Atalia wame cʉtiri cʉtojʉ wayijarã ĩna. Riaca jajosa tʉnima ñayijʉ iti cʉto.
25 Naatu Perga imaim hibibinan ufunamaim hire hina Atalia hitit.
26 Ito cumana jẽa wacõri Siria sitajʉ Antioquía wame cʉtiri cʉtojʉ wayijarã ĩna. Antioquía ñayijʉ cajero ĩna wasʉoado. Itijʉti Dios oca ĩna goti ucuroto riojʉa, “Mʉ ĩnare moare cũado bajiro riti ĩna moa masitoni ĩnare ejabʉaya”, yiyijarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã Diore. Ito bajiri ĩna rotiado bajiroti moa ucu tĩorã Antioquíajʉ tʉdi ejayijarã ĩna mʉcana Pablo mesa.
26 Wa imaim hibai himatabir maiye hin Antioch hitit, efan nati’imaim God ana tafafar naatu ana manaw ana kabeber hibai bowabow hibusuruf hibowabow yomanin himatabir hina nati’imaim hi’asa’ub.
27 Itojʉ Antioquíajʉ tʉdi ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre miojuyijarã ĩna mʉcana. Ito yicõri jeyaro Dios ĩ ejabʉare gaye gotiyijarã ĩna:
27 Imih hina Antioch hititit ana maramaim ekaleisia sabuw etei hi’af ayuwih hai tur hiowen mi’itube God i wanawanahimaim sinaf baitumatum ana etawan botawiy Ufun Sabuw auman isah.
28 Itojʉ Jesure tʉorʉ̃nʉrã rãca yoari ñayijarã Pablo mesa.
28 Naatu bai’ufununayah bairi nati Antioch imaim bairi manin maiyow hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.