Atos 11

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nocõ mejeti oca tʉoyijarã apóstol mesa, Judea gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã cʉni. “Judio masa meje ñabojarãti, Jesure boca ãmiyijarã”, yire gaye oca tʉocõri junisiniyijarã coriarã.
1 Tur Abarayah naatu baitumatumayah Judea wanawanan Ufun Sabuw God ana tur hibaib isan tur hinowar.
2 Ito bajiri Pedro Jerusalénjʉ ĩ mʉja ejaroca, judio masa Jesure boca ãmisʉoana Pedrore bʉsituyijarã ĩna.
2 Imih Peter yena Jerusalem titit ana veya baitumatumayah hai ar afu’afuw himisir higam hio,
3 Ado bajiro ĩre seniĩayijarã ĩna:
3 “O in Ufun Sabuw hai ar mo’oh tutufih bairi kwama kwa’aa kwatomatom iti ina.”
4 Ito yija Pedro gotiyijʉ ĩnare, “Ado bajiro rẽtacʉ”, yirocʉ gotiyijʉ ĩ ĩnare:
4 Naatu Peter busuruf aneika abisa mamatar i kubuna hai tur eowen eo.
5 —Jope cʉtojʉ ñacõri, Diore bʉsicʉ yʉ. Diore yʉ bʉsiroca, ado bajiro goacʉ yʉre. Ũmacʉ̃jʉ saya jajoto bʉcʉro jʉa dʉja gaja ñiacõri, ñiado bajiro ruji wadicõri, yʉ tʉ ejacʉ.
5 “Veya ta Joppa ama ayoyoyoban ana maramaim matau hibora’ah sawar ta rar gagamin na’atube tainin kwafe’en marane hikuhamihamiy rena sisibu’umaim nutanub.
6 “¿Ñe ñati totijʉ?” yirocʉ, queno ticʉ yʉ. Itojʉ waibʉcʉrã jeyaro ĩna sãñaja ticʉ yʉ. Gãjerona, jenirã ito yicõri wʉtirãre cʉni ticʉ yʉ.
6 Ayu anunuwariy for yumatah ta ta a’itan, uma’ar, kok, uway naatu mamu aitah,
7 Ito bero ado bajiro oca goti ruyucʉ yʉre: “Pedro, wʉmʉña mʉ. Ĩnare sĩa baya mʉ”, yi ruyucʉ yʉre.
7 basit orot ta fanan anowar iuwu eo, ‘Peter kumisir sawar iti kurouw ku’aa.’
8 “Meje, babicʉja yʉ. Rẽore gaye baĩabiticʉ yʉ”, yicʉ yʉ.
8 Baise ayu ao, ‘Regah men karam, anayabin bay kakafih naatu gubagub auman men kafa’imo awau’umaim narunamih.’
9 Mʉcana ũmacʉ̃jʉ gaye oca ruyucʉ yʉre. Ado bajiro ruyucʉ: “ ‘Baya’, yʉ yiriseama, ‘Rẽore ña’, yibesa. Quenarise ña”, yi ruyucʉ ũmacʉ̃jʉ gaye Dios oca.
9 Baise orot fanan iban maiye marane eafare eo, ‘Sawar abisa God kurereb gewasin eo, o men kakafin inarouw inao’omih.’
10 Ʉdiajijʉ ito bajiro ruyucʉ Dios oca. Ʉdiaji ĩ bʉsija bero, saya totijʉ wadiana, waibʉcʉrã rãcati jeyaro tʉdi ãmi mʉocõquĩ Dios mʉcana.
10 Sawar iti i mar tounu matar, basit yomaninamaim sawar tutufin etei matabir maiye in mar wanawanan run.
11 Ito yiroca riti ʉ̃mʉa ʉdiarã ejacã yʉ ñari wijʉ. Cesarea gagʉ Cornelio wame cʉtigʉ ĩnare cõañi, yʉre ĩna ãmatoni.
11 Nati ana veya’amaim orot tounu Caesarea’ane ayu isou hiyafarih hina bar ama’ama imaim hitit.
12 “Ñe ʉsiriobicʉti wasa mʉ”, Espíritu Santo ĩ yijare wacʉ yʉ. Ito yicõri coga ãmojeno Jesure masirã yʉre baba cʉti wacã ĩna. Yʉ rãca wacana ñarocõti Cornelio ya wijʉ sãjacʉ gʉa.
12 Anun Kakafiyin iuwu bairi kwanan men inakwahir, naatu Joppa’ane taitu nah six hituru bairi an Caesarea atit naatu orot wabin Cornelius ana bar arun.
13 Ĩ tʉ gʉa sãja ejaroca, ado bajiro gʉare bʉsiquĩ Cornelio:
13 Cornelius ana bar wanawanan Tounamatar mi’itube irerereb i’itin i ai tur eowen naatu tounamatar iu, ‘Orot afa iniyunih hinan Joppa orot wabin Simon Peter biyan hinatit.
14 Simón Pedro mʉ tʉ ejacõri, ‘Jeame ʉ̃jʉrojʉ mʉ wabore ñaroca ado bajiro mʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios’, yire gaye mʉre gotigʉ yiguĩji. Mʉ ya wi gãnare cʉni ito bajiroti yigʉ yiguĩji Pedro”, yiquĩ Cornelio gʉare, ángel ĩ bʉsire gʉare gotigʉ.
14 Naatu i boro ayawas ana tur nab nan nao kwananowar, naatu nati turamaim o a nibur bairi naatu taituwa afa bairi kwama’am boro yawas kwanab.’
15 Cornelio ĩ bʉsi tĩoroca, ito gãnare bʉsicʉ yʉ. Ĩnare yʉ bʉsisʉorocati, Espíritu Santo sãjaquĩ ĩnare, manire ĩ sãjacato bajiroti.
15 “Naatu ayu abusuruf ao anan ana maramaim Anun Kakafiyin re targabuwih, anamaim it tatar gabuwit na’atube.
16 Ito bajiro iti bajija ticõri, mani Ʉjʉ ĩ goticatire, tʉoĩa bʉjacʉ yʉ. Ado bajiro bajia ĩ goticati: “Idena mʉare idé guquĩ Juan. Dioama mʉare Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji, ‘Dios ñarã ñama ĩna’, gãjerã ĩna yitoni”. Ito bajiro cajerojʉ gotiquĩ Jesús manire.
16 Imaibo ayu Regah abisa eo i anot, ‘John i harewamaim bapataito it, baise kwa boro Anun Kakafiyinamaim bapataito kwanitih.’
17 Dios, Espíritu Santo sãjaroca yiquĩ ĩnare, judio masa meje ĩna ñabojarocati, mani Jesure boca ãmiroca ĩ quedi sãjacato bajiroti. Ito bajiri Diore rẽo masiado manicʉ yʉ, yiyijʉ Pedro ĩnare.
17 Imih iti i bebeyan, God siwar ta’imon Ufun Sabuw itih, it Regah Jesu Keriso tabitumitum ana maramaim bitit na’atube. Imih ayu yait God abisa sisinaf boro ata’otan?”
18 Iti tʉocõri Pedrore bʉsitu jidicãyijarã ĩna:
18 Iti tur hinonowar ana veya hai gamin sawar, God hibora’ara’ah hio, “Turobe. God Ufun Sabuw auman kakafih baihamiyen yawas bain isan hai ef botawiy itih.”
19 Iti rʉmʉri riojʉa bʉsa Estebanre sĩayijarã Diore masimena. Ĩre sĩacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ʉsirioro yi codesʉoyijarã ĩna. Ito bajiri coriarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã Feniciajʉ, Chiprejʉ, ito yicõri Antioquíajʉ cʉni rudi wayijarã ĩna. Iti cʉtorijʉ ejacõri, judio masare riti Dios oca gotiyijarã ĩna.
19 Biyababan bai’akir kakafin Stephen hirab momorob ana maramaim matar, baitumatumayah tarbounih hitit nanabin hin. Afa hin Fonisia, Cyprus, naatu Antioch imaim hitit Jew akisihimo isah tur gewasin hifaram.
20 Gãjerãma, Chipre gãna, Cirene gãna wacõri Antioquíajʉ ejayijarã. Itojʉ ejacõri judio masa meje ñarãre cʉni Jesús oca quenarise gotiyijarã ĩna.
20 Baise baitumatumayah afa Cyprus naatu Sairini hima’am hin Antioch hitit Ufun Sabuw auman isah hibinan tur gewasin Jesu Keriso isan hai tur hi’owen.
21 Queno ĩna bʉsitoni ĩnare ejabʉayijʉ Dios. Ito bajiri Dios oca tʉocõri jãjarã masa, bʉcʉrã ʉsi ĩna tʉoĩarise jidicãyijarã ĩna. Ito yicõri Jesure boca ãmiyijarã ĩna.
21 Regah ana fair tafah mara’at hibinan sabuw moumurih na’in hitumatum Regah isan hitatabir.
22 Jerusalén gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã, “Antioquíajʉ jãjarã Jesure boca ãmiyijarã”, yija tʉoyijarã ĩna. Ito bajiri “Titẽña, riti bajiati”, yirona Bernabére cõayijarã ĩna.
22 Abisa hisisinaf ana tur in Jerusalem ekaleisia hinowar, basit Barnabas hiyafar na Antioch tit.
23 Ito ejacõri, Dios ĩ queno yirere ti ejayijʉ Bernabé. Ito bajiri bʉto wanʉ quenayijʉ ĩ. Ado bajiro ĩnare riaso bʉsiyijʉ ĩ:
23 Natitit ana maramaim God sabuw mi’itube bigegewasinih itih, basit yan sisir naatu koufair itih eo, dogor tutufin etei kwaniturobe Regah sisibinika kwanama.
24 Quenarise tʉoĩagʉ̃ ñayijʉ Bernabé. Espíritu Santo ĩ sãñajare, Diore riti tʉoĩayijʉ ĩ. Ito bajiri masa jãjarã ĩ bʉsija tʉocõri, Jesure boca ãmiyijarã ĩna.
24 Barnabas i orot gewasin, Anun Kakafiyin biyan karatan naatu ana baitumatum fairin, imih sabuw moumurih na’in bow hina Regah biyan hitit.
25 Ito bero Tarso wame cʉtiri cʉtojʉ wayijʉ Bernabé, Saulore ãmagʉ̃.
25 Imaibo Barnabas Saul nuwihinamih in Tarsus tit.
26 Ĩre bʉjacõri, “Antioquíajʉ wato mani”, yiyijʉ ĩre. Ito bajiri ĩna jʉ̃arãti wayijarã Antioquíajʉ. Itojʉ co rodo ñayijarã ĩna, Jesure tʉorʉ̃nʉrã rãca. Jãjarã masare Dios oca riasoyijarã ĩna. Iti cʉtojʉ cajero, “Cristiano masa ñama ĩna”, yire gayere yisʉoyijarã ĩna Jesucristore masirãre. “Cristore masirã ñama”, yireoni ñayijʉ iti.
26 Nuwih inanan baib ana maramaim nawiy hairi hina Antioch hitit, imaim kwamur ta’imon tutufin ekaleisia nati’imaim bairi hima. Naatu sabuw bai’ufununayah boubuh kou’ay gagamin na’in hi’obaibiyih. Imih bai’ufununayah tafaram Antioch imaim wab iti Kirisiyan teo imaim matar.
27 Iti rʉmʉriti Jerusalén gãna, Diore goti ĩsiri masa ejayijarã itojʉ Antioquíajʉ. Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna minijua ñaroca, ejayijarã ĩna.
27 Nati ana veya’amaim dinab orot afa Jerusalemane hina Antioch hitit.
28 — ausente —
28 Naatu dinab orot ta wabin Agabus Anun Kakafiyin ana fairamaim misir eo, “Baimar kakafin boro’omo tafaram wanawanan namatar.” Iti baimar i Claudius i’aiwob ma’ama ana veya’amaim matar.
29 — ausente —
29 Bai’ufununayah hai not hibogaigiwas i hai mour ana fofonin na’atube tuwahinah Judea hima’am baibaisih isan hio,
30 — ausente —
30 naatu hisinaf. Imaibo Barnabas, Saul hairi umahimaim hiyafar hibai hin ai’in Jerusalem hima’am hitih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.