Atos 10
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Cesarea wame cʉtiri cʉtojʉ, sĩgʉ̃ Cornelio wame cʉtigʉ ñayijʉ. Italia gãna, co dʉjamocõ masacõ surara ʉjʉ ñayijʉ Cornelio. Judio masʉ meje ñayijʉ ĩ.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Judio masʉ meje ñabojagʉti Diore rʉ̃cʉbʉoyijʉ ĩ. Ito yicõri ĩ ya wi gãna cʉni Diore rʉ̃cʉbʉoyijarã. Judio masa bojoro bʉjarãre ejabʉarocʉ jaje niyeru ĩsiyijʉ Cornelio. Ito yicõri co rʉmʉ rʉyabeto Diore bʉsisotiyijʉ ĩ.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Co rʉmʉ ñamicajʉ, tres iti tʉjaroca, Dios ñaro gagʉ ángel goaĩoyijʉ Corneliore. Queno tisacõyijʉ Cornelio ĩre. Cornelio tʉ sãja ejacõri ado bajiro yiyijʉ ángel:
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩre ti ʉcayijʉ Cornelio:
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Jope cʉtojʉ sĩgʉ̃ ñaguĩji Simón Pedro wame cʉtigʉ. Ĩre jirona ʉ̃mʉa jʉ̃arã cõaña mʉ.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Gãji Simón waibʉcʉrã wi quenori masʉ ĩ ya wijʉ ñaguĩji, riaca jajosa tʉ. Iti wijʉ Simón Pedrore bʉjarã yirãji mʉ cõana, yiyijʉ ángel Corneliore.
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Ito bajiro yi tĩocõri wacoayijʉ ángel. Ito bajija bero ĩ ya moari masa jʉ̃arã jiyijʉ Cornelio. Ito yicõri surara masʉ sĩgʉ̃ ĩre ejabʉari masʉ jiyijʉ ĩ. Ĩ surara masʉ bʉto Diore rʉ̃cʉbʉogʉ ñayijʉ.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Ĩna ejaja ticõri, ángel ĩ bʉsigore gotiyijʉ Cornelio. Ito yicõri Jope cʉtojʉ ĩnare wa rotiyijʉ ĩ.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Ito ĩ yija tʉocõri, wacoayijarã ĩna. Gaje rʉmʉ, busuri ũmacañi riojo ñaroca Jope cʉto tʉjʉ ñayijarã ĩna. Ĩna ejaroto riojʉa wi rijogodo mʉja wacõri Diore bʉsi ñayijʉ Pedro. Rujatutu ñayijʉ iti wi.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Bʉto ñiocõcõri ba ãmoyijʉ Pedro. Gãjerã ĩre bare meni ĩsiroca ado bajiro goayijʉ Pedrore.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Ũmacʉ̃jʉ macãrʉcʉ̃rojʉ soje janayijʉ. Saya jajoto bʉcʉro jʉa dʉja gaja ñiacõri queoyoado bajiro ruji wadicõri ĩ tʉ ejayijʉ.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Ito totijʉ waibʉcʉrã jeyaro sãñayijarã. Jenirã, wʉtirã, ito yicõri ãña cʉni sãñayijarã. |src="cn01945B.tif" size="col" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Los Hechos 10.11-12"
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Ito ũmacʉ̃jʉ oca ruyuyijʉ Pedrore. Ado bajiro gotiyijʉ iti ĩre:
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Iti oca tʉocõri ado bajiro cʉdiyijʉ Pedro:
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Ito yija mʉcana oca ruyuyijʉ ũmacʉ̃jʉ:
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Ʉdiajijʉ oca ruyuyijʉ Pedrore. Ʉdiaji ĩ bʉsija bero saya totijʉ wadiana waibʉcʉrã, wʉtirã jeyaro tʉdi ãmi mʉocõyijʉ Dios mʉcana.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Itire ticõri ruje tʉoĩayijʉ Pedro. “¿No yireoni yʉre bajiatibeti?” yi tʉoĩayijʉ Pedro. Ito ĩ yirocati, Cornelio ĩ cõana ejayijarã Pedro ĩ ñari wi soje tʉ.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Itojʉ ejacõri ado bajiro seniĩayijarã ĩna:
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Ĩ tigore ĩ tʉoĩaroca riti Espíritu Santo bʉsiyijʉ Pedrore:
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Coji ĩna rãca wasa mʉ. Ñe ʉsiriobicʉti wacoasa, yʉ cõarã ĩna ñajare, yiyijʉ Espíritu Santo Pedrore.
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Ito ĩ yija tʉocõri, Cornelio ĩ cõana tʉ ʉdiarã tʉ ruji wayijʉ Pedro:
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijarã ĩna: —Gʉa ʉjʉ Cornelio cõami gʉare. Queno yigʉ ñami ĩ. Ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉogʉ ñami Cornelio. Judio masa jeyaro rʉ̃cʉbʉocã Corneliore. Ado bajiro gʉa ʉjʉre bʉsiñi Dios ñaro gagʉ ángel: “Cornelio tʉoya mʉ. Simón Pedrore jitẽña mʉ. Ito yicõri ĩ bʉsirisere queno tʉoba mʉ”, yiñi ángel gʉa ʉjʉre, yiyijarã Cornelio ĩ cõana Simón Pedrore.
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 —Ado sãja waya maji, ʉ̃mʉa jedicoajʉ. Yʉ tʉ caniña maji, yiyijʉ Pedro ĩnare. Gaje rʉmʉ ĩna rãca wayijʉ Pedro ĩja. Coriarã Jope gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã, Pedro mesa rãca baba cʉti wayijarã ĩna.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Busuri gaje rʉmʉjʉ, Cesareajʉ ejayijarã ĩna. Ĩna ejaroto riojʉajʉ, ĩ ñarãre ĩ baba mesa rãca minijua ñayijʉ Cornelio. Ito bajiri ĩna ñarocõti minijua ñacõri Pedro mesare bocati ñayijarã ĩna.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Wi tʉ ĩna ejaroca Pedrore boca ãmirocʉ budi wayijʉ Cornelio. Ito yicõri rijomunigãna ñini rũjũcõri Pedrore rʉ̃cʉbʉoyijʉ Cornelio.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Ito ĩ yibojarocati:
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, wʉmʉcoayijʉ Cornelio ĩja. Ito bajiri gãmeri bʉsirã riti wijʉ sãjacoayijarã ĩna ĩja. Ito sãja wacõri masa jãjarã minijuanare tiyijʉ Pedro.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Ito yija ticõri, ado bajiro ĩnare gotiyijʉ Pedro:
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Ito bajiri mʉ ya oca tʉocõri ñe ʉsiriobicʉti wadibʉ yʉ. Ito bajiri, “¿No yirocʉ yʉre oca cõacati mʉ?” yiyijʉ Pedro Corneliore.
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro ĩre cʉdiyijʉ Cornelio:
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 Ado bajiro yʉre gotiquĩ ĩ: “Diore mʉ bʉsire tʉoami ĩ. Ito yicõri bojoro bʉjarãre mʉ ejabʉare gaye itire cʉni masiami Dios.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Ito bajiri Jope cʉtojʉ Simón Pedro wame cʉtigʉre jitẽña. Gãji Simón waibʉcʉrã wi quenori masʉ ya wi ñaguĩji Pedro. Riaca jajosa tʉnima ñaroja iti wi ĩ ñaro”, yiquĩ ángel yʉre.
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Ito bajiro yʉre ĩ gotija tʉocõri, ejori mʉre oca cõacʉ yʉ, yiyijʉ Cornelio Pedrore. Queno wadiyija mʉ. Ado mʉ ejaja quena gʉare. Adojʉ Dios ĩ tiro riojo minijuabʉ gʉa ĩ oca tʉorona. Ñarocõti Dios ĩ gotire gayere tʉo ãmoa gʉa, yiyijʉ Cornelio Pedrore.
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, bʉsisʉoyijʉ Pedro ĩja:
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Gʉa masare, ito yicõri mʉa masare cʉni corocõti ti maiami Dios. Diore mani rʉ̃cʉbʉoja, ito yicõri ñeñarise mani yibeja, manire boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Jane mejejʉ oca quenarise Israel sita gãnare Dios ĩ goticãre gaye masirã ña mʉa: “Yʉ cõarʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, yʉ rãca queno ʉsi cʉtirã yirãji mʉa”, yiyijʉ Dios Israel sita gãnare. Dios ĩ cõarʉ Jesucristo mani jeyaro Ʉjʉ ñami ĩja. Itire masia mʉa.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Israel sitajʉ Jesús quenarise ĩ yigorere masia mʉa. Ito yicõri Galilieajʉ Jesure Juan ĩ idé gurajʉ bero ñasarise yisʉoñi Jesús.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Jesús Nazaret gagʉre Espíritu Santo ĩ quedi sãjaroca yiyijʉ Dios. Ito yicõri ĩ masirise jidicãñi Dios Jesure. No ĩ waro bajiro masare queno yiñi Jesús. Rʉ̃mʉ́a sãñarãre ĩ ti bʉjaja, rʉ̃mʉ́are bucõañi Jesús. “Ito bajiro yiñi Jesús, Dios ĩ rãca ñaja”, yi tʉoĩa mʉa.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 Gʉa apóstol mesa, judio masa sitajʉ jeyaro Jesús ĩ yicatire ticʉ gʉa. Ito yicõri Jerusalénjʉ yucʉtẽojʉ ĩre ĩna sĩaja, ticʉ gʉa.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Ʉdia rʉmʉ bero, Dioama Jesure ĩ catiroca yiñi. Jesús gʉare goaĩaroca yiñi Dios.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Masa jeyarore meje goaĩoñi Jesús. Dios gʉare cajerojʉti Jesús oca gotirona ĩ cũcãna ñajare, gʉare riti goaĩoquĩ Jesús. “Mʉcana tʉdi catiami Jesús”, gʉa yi masitoni, gʉare ĩ goaĩaroca yiñi Dios. Mʉcana Jesús ĩ catija bero ĩ rãca bacʉ gʉa.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Gʉare ĩ oca masare goti rotiquĩ Jesús. Catirãre ito yicõri godanare cʉni, ĩna ñeñaro yirise waja senitoni cũñi Dios Jesure. Itire gʉare goti rotiquĩ Jesús.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 No Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti, ĩ ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiroti ucañi Diore goti ĩsiri masa sĩgʉ̃ rʉyabeto, yiyijʉ Pedro masare.
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Ito ĩ yirocati Espíritu Santo quedi sãjayijʉ Pedro ĩ bʉsirãre.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 — ausente —
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 — ausente —
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 Ito yicõri ĩ rãca gãnare bʉsiyijʉ Pedro mʉcana:
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Ito bajiri, “ ‘Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa cʉni’, mʉa yi masija, ĩ wamena idé gu rotija quena”, yiyijʉ Pedro ĩnare.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.