2 Coríntios 5

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 “Ado mani reco ñari rujʉ godaroca gaje mama rujʉ wasoagʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yʉ. Ĩ masirisena mama rujʉ wasoagʉ yiguĩji manire. Mama rujʉ manire ĩ wasoaja, tʉdi godabiti rujʉ ñaro yiroja iti rujʉ. Ito bajiri catitĩñarã yirãji mani, manire ĩ queno yurajʉjʉ.
1 Anayabin it taso’ob iti tafaram ana sisimaim tama’am, hinagurus hinayayare maramaim God i sis ta wowabika ma’ama wanatowan ana sis, men orot umahimaim hiwowabimih.
2 Adi sita ñarã bʉto Dios tʉ ware tʉoĩa mani. “Mama rujʉ Dios ĩ wasoara rujʉna ña ãmoa yʉ”, yi tʉoĩa yua mani adi sita ñarã.
2 Mar kafai it mar ana faifuw usin isan tama tanunu’afe’af.
3 Co rʉmʉ Dios tʉ ejacõri mama rujʉna ñarã yirãji mani. Ito bajiri, “Yʉ ya ʉsi mama rujʉ ña yʉre”, yirã yirãji mani Dios tʉ ejacõri.
3 Anayabin mar ana faifuw tana’usi’us, it boro men segar tanama’am hina’ititamih.
4 Adi sita rujʉ cʉti ñarã tʉoĩa oca jaia mani. Ito yicõri tʉoĩa bʉjatobea mani. Goda ãmobitibojarãti ũmacʉ̃jʉ ñari rujʉre ãmoa mani. Dios ĩ ñaro godaya manojʉ ña ãmoa mani.
4 Iti sis wanawanan tama’am i mabitit tanunu’afe’af. Anayabin men takokok segar tanama, baise takokok mar ana faifuw tana’us saise imaim nabotabirit tanan ma’ama wanatowan ana biyan tanab.
5 Queno tʉoĩacõri manire queno rujeoñi Dios. Gaje rujʉ wasoarã mani ñatoni manire rujeoñi ĩ. Espíritu Santo queo sãñi Dios mani ya ʉsijʉ. Ito bajiro ĩ yijare, “Jeyaro Dios ĩ gotire ito bajiro riti rẽtaro yiroja”, yi tʉoĩa mani.
5 God akisinamo isat iti bar yabuna naatu Anunin Kakafiyin it itit, sawar abistanawat aurin tema’am boro tanabow.
6 Itire masicõri oca sẽosotia yʉ. Adi sita rujʉ, rujʉ cʉtigʉ ñari mani Ʉjʉ Jesucristo tʉ wa masibea yʉ maji. Ito bajiri ija rẽtaroti gayere tʉoĩa yugʉ wanʉa yʉ.
6 Isan imih mar etei fair tabai, biyat ana baremaim tama’am i taso’ob, Regah i taihamiy nabinika ebabat.
7 Ija rẽtaroti gaye tibitibojagʉti, Cristore tʉorʉ̃nʉcõri, “Ito bajiro rẽtaro yiroja”, yi tʉoĩa yʉ.
7 Anayabin it baitumatumamaim tama tabowabow men matat yan ta’i’itinimih.
8 Ito bajiro tʉoĩagʉ̃ ñari oca sẽoa yʉ. Yʉ godarotire güibea yʉ. Yʉ godaroti gaye tʉoĩagʉ̃ wanʉa yʉ. Mani Ʉjʉ Jesucristo tʉjʉa ñagʉ̃ wa ãmoa.
8 Ayu ao’o, it mar etei fair tabai naatu it takokok kwanekwan iti tafaram ana bar i tanihamiy naatu tanan Regah ana baremaim bairit tanama.
9 Adi sita yʉ ñaja cʉni, ũmacʉ̃jʉ yʉ ñaja cʉni Dios ĩ ti wanʉrise riti yi ãmoa yʉ. Disejʉa gaje ñasarise ma yʉreama. Dios ĩ ti wanʉrise riti yi ãmoa yʉ.
9 Isan imih ata dubir tanayai Regah niyasisir, iti tafaram ana baremaim tama tanabow o nainamaim tama tabowabow.
10 Ado bajirojʉa bajia: Co rʉmʉ rotira cumuro Cristo ĩ rujiro riojo masa jeyaro rʉ̃gõrã yirãji ĩ riojo. Iti rʉmʉ mani ñeñaro yigore, mani quenaro yigore cʉni manire waja yigʉ yiguĩji Cristo. Ito bajiro yicõri manire besegʉ yiguĩji Cristo.
10 Anayabin it etei’imak boro Keriso ana urama’ama nanamaim tanabat naatu i boro nibabatiyit abistan biyatamaim tama tasisinaf isan ta’ita’imon ata baiyan boro nitit, kakafin tasisinaf kakafin tanab gewasin tasisinaf gewasin tanab.
11 Itire masicõri ĩre güi rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Ito bajiri Cristore masa ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmogʉ̃ ĩnare gotisotia yʉ. “Yʉre rʉ̃cʉbʉocõri queno masare riasoami Pablo”, yi masiguĩji Dios yʉre. Mʉa cʉni ito bajiro mʉa yi masire ãmoa yʉ.
11 Aki Regah abibiruw ana’an i aso’ob. Naatu aki akokok anabow sabuw ananatabirih. God aki su’ubi gewas, naatu ayu anotanot kwa dogor wanawanan anot ayu isou auman kwanotanot.
12 Iti mʉare yʉ gotija, yʉre ti wanʉre ãmogʉ̃ meje ya yʉ itire. Ado bajirojʉa bajia: Yʉre bʉsiturãre mʉa cʉdi masitoni, yʉ yigore mʉare queno goti rẽtobua yʉ. Yʉre oca menirã ĩna ñama, “Gãjerã rẽtoro ñasarã ña gʉa”, yibojarãti quenarise tʉoĩamena. “Ñasarise masare oca riasoñi Pablo”, yʉre mʉa yire ãmoa yʉ.
12 Aki men taiyuwai isai a’o’ora’atamih. Baise ayu akokok kwa aki isai kwani’o’orot kwanao’ora’ara’at, saise sabuw iyab aki biyai ufun ana itininamaim hina’itin isai hina’o’ora’ara’at, kwa karam sabuw hai tur boro kwana’owen.
13 “Queno tʉo masibicʉ ñami Pablo”, masa ĩna yʉre yibojaja cʉni, no yibea yʉre. Diore rʉ̃cʉbʉojaro ĩna, yirocʉ masare riasoa yʉ. “Bʉto masigʉ̃ ñami Pablo”, masa ĩna yʉre yibojaja cʉni, no yibea yʉre. Mʉa queno ñatoni mʉare Dios oca riasoa yʉ.
13 Aki tur ana’okwanekwan na’at, nati i God isan naatu tur mutufur ana’o na’at nati i kwa isa.
14 “Yʉre maiami Cristo”, yicõri ĩre cʉdi ãmoa mani. Manire bʉto ti maiami Cristo. Ito bajiri mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsigʉ̃ godañi ĩ. Mani ñeñaro yirise waja tʉoĩa bʉjatobisĩ Cristo. Ito bajiri mani ãmorise yirãona Cristo ĩ ãmorisejʉare yirʉja manire.
14 Anayabin Keriso ana yabowamaim aki sabuw abuwih arurumutufurih, saise hinaso’ob sabuw etei isah orot ta’imon morobo, imih sabuw etei himorob.
15 Yʉre cʉdijaro ĩna, yirocʉ manire goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiri adi rʉmʉri cʉni Cristo ĩ ãmoro bajiroti yi ñasotia mani. Ĩti ñami godabojagʉti mʉcana tʉdi catirʉ. Manire yiari ito bajiro yiñi ĩ.
15 Naatu sabuw etei isah Keriso morob, imih sabuw iyab yawas hibai tema’am i men taiyuwih hai kokokomaim hinama’amih, baise Keriso ana kokokomaim hinama. Anayabin i isah morob naatu morobone misir maiye.
16 Gãjire tibojarãti, “Ito bajiro tʉoĩami ĩ ya ʉsijʉ”, yi masibea mani. Ito bajiri Diore masimena gãjerã ñeñaro ĩna tʉoĩaro bajiro tʉoĩabea maniama. Cristore yʉ masiroto riojʉa, “Yʉ roboti adi sita gagʉ ñaguĩji ĩ cʉni”, yi tʉoĩabojacʉ yʉ. Ĩre masicõri gajero bajiro tʉoĩa yʉ ĩja Cristore.
16 Isan imih, aki boun ana veya, yait ta iti tafaram ana yawasamaim ema’am aki men i a’i’i’tinimih. Turobe veya ta Keriso isan na’atube anot i tafaram ana yawasamaim ma arouw a’o, boun i men kafa’imo nati na’atube anotanotamih.
17 No Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti ĩ ñeñaro tʉoĩarise jidicãcõri gaje tʉoĩare wasoagʉ yiguĩji. Ĩ ñeñaro yirisere jidicãcõri mʉcana itire yi ãmobiquĩji ĩ. Gaje ĩ tʉoĩarise wasoacõri quenarise riti yi ãmoguĩji ĩja.
17 Isan imih, yait Keriso hairi hinabitubonen na’at, i isan yawas boubun matar yawas atamanin na’am sa’iwa’an, naatu yawas boubun busuruf ebowabow.
18 Dios ñami mani tʉoĩarise wasoagʉ. Iti rʉmʉjʉ ĩ wajana ñabojarocati Jesucristo ĩ goda ĩsirena sʉoriti ĩ ñarã mani ñaroca yiñi Dios. “Dios rãca oca quenocõri ĩ rãca baba cʉtiya mʉa”, masare mani yitoni manire cũñi Dios.
18 Sawar tutufin etei i God esisinaf, naatu it rakit sabuw tamatar tama’am Keriso’omaim botabirit tana i ana tounuw sabuw tamatar. Naatu boun anamaramaim it sabuw etei ana ofonah matar isan ana bowabow itit.
19 Ado bajiro bajia: Jesucristo ĩ goda ĩsirena sʉoriti mani ye waja oca quenoñi Dios. Ĩ ñarã mani ñaroca yiñi ĩ. Mani ñeñaro yirise ãcabojacõri, “Ñe seti mana ñama ĩna ĩja”, yiyijʉ Dios. “Oca quenoñi Dios”, yʉ yitoni yʉre cũñi ĩ.
19 It ata tenaya tur. Keriso’omaim God sabuw botabirih etei hina i ana ofonah himatar. Sabuw hai kakafih inatbuhuruwen naatu notawiyen naatu kob abarayah hitit sabuw hai tur hi’owen tibibinan mi’itube God bairi bai’of isan.
20 Mʉare yʉ goti rẽtoburisena sʉoriti mʉare bʉsiami Dios. Cristo oca goti ĩsiri masʉti ña yʉ. Cristore goti ĩsiri masʉ ñari, ado bajiro mʉare josa yʉ: “Dios rãca oca quenoña mʉa”, yi josa yʉ mʉare.
20 Imih aki Keriso oukoun abatabat, sabuw etei aki wanawana’imaim kwama’am imih aki God isan afefefeyan. Kwa God ana rakit kwanama’am na’at kwanatatabir ana ofonah kwanamatar.
21 Cojireama ñeñaro yiĩabicʉ ñami Cristo. Cojireama ñeñaro yiĩabicʉ ñari ĩ sĩgʉ̃ti mani ñeñaro yirise waja, waja yi masigʉ̃ ñami. Ito bajiro bajigʉ ĩ ñajare manire goda ĩsi rotiñi Dios. Ito bajiri Cristore mani tʉorʉ̃nʉja, “Ñe seti mama ĩna”, yi tiami Dios manire.
21 Keriso i men bowabow kakafin ta sinaf, baise it isat kakafin eabar, imih it tanan Keriso bairit tanitubonen tanan God ana roumutuforenamaim tanama.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.