2 Coríntios 12
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Yʉmasi gaye yʉ bʉsijama, “Quenabea iti. Rocati bʉsiboja yʉ”, yi tʉoĩa yʉ. Ito bajibojarocati mani Ʉjʉ yʉre ĩ ĩogore bʉsicʉja yʉ. Ito yicõri yʉ cãirojʉ ĩ gotire cʉni mʉare goticʉja yʉ.
1 Ayu boro ana’ora’ara’at. Baise boro men imaim tanab. Ayu anarabon Regah ana i’inan ai’itah naatu abistan hirererereb ai’itah imaim anao kwananowar.
2 Iti rʉmʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉsʉocʉ yʉ. Ũmacʉ̃jʉ sʉsari tutijʉ Dios ñarojʉ yʉre ĩ ãmi ejaja bero catorce rodori tʉja adocãta ĩja. Yʉre ito ĩ ãmi ejaja, “Ito bajiro ãmi ejarʉ”, yibea yʉ. Yʉ ya rujʉti, yʉ ya ʉsigoti ãmi ejarʉ gajea. Dios sĩgʉ̃ti masiami itire.
2 Ayu aso’ob kwamur etei 14 Keriso ana baitumatumayan orot ta bai au mar yen, yatetoro’ot mar ana ruf baitonin wanawanan run. Men taso’ob biyan tutufin yen o ayubin tabaratait yen. Ayu men aso’ob God akisin so’ob.
3 Riti, “Quenari cʉtojʉ Dios ĩ ñaro yʉre ãmi ejañi”, ya yʉ mʉcana. Ito bajibojarocati, “Ito bajiro ejacʉ yʉ”, yi masibea yʉ. Yʉ ya ʉsigoti, yʉ ya rujʉ cʉni ãmi mʉjari seyoñi Dios gajea. Ĩ sĩgʉ̃ti masiami itire.
3 Ayu aso’ob nati orot, men aso’ob biyan tutufin yen o i anuninawat tabaratait yen. God akisin so’ob.
4 Ito ejacõri masare Dios ĩ gotibitire tʉocʉ yʉ. Ito yʉ tʉogore goti rotibeami Dios yʉre.
4 I yen in Paradise, naatu nati’imaim tur nonowar i ananowarin ta, men karam boro tanao tanakubuna.
5 Iti gaye yʉre Dios ĩ gotija, “Ñasagʉ ña yʉ”, yibogʉja yʉ. Ito bajibojarocati itire yibicʉja. Yʉmasi gaye yʉ bʉsija, “Bʉto sẽogʉ̃ meje ña yʉ. Yʉ cʉni tʉoĩa bʉjatobea yʉ”, yicʉja yʉ.
5 Imih orot nati na’atube boro isan ana’ora’ara’at, baise men ayu isou ana’ora’ara’at.
6 “Queno yigʉ ña yʉ”, yʉ yi ãmoja, yi masia yʉ itire. Riojo yʉ gotigʉ ñajare, “Bʉgʉti yami Pablo”, yi masimenaji gãjerã. Ito bajibojarocati, “Queno yigʉ ña yʉ”, yi ãmobea yʉ. Yʉ yigore tibojarãti, ito yicõri yʉ bʉsigore tʉobojarã cʉni, “Queno yigʉ ñami Pablo”, mʉa yi masibeja, “Queno yigʉ ñami Pablo”, mʉa yire ãmobitiborʉja yʉ.
6 Ayu anakok ana’ora’ara’at na’at, men koko’aw kwanarouw kwanao, anayabin ayu turobe ao. Baise boro men ana’ora’ara’at, anayabin ayu abistan ao kwanonowar naatu kwa’i’itin men akokok o yait ta a not yate’eka inanot wabu inabora’ah.
7 Yʉ cãirojʉ Dios yʉre ĩ ĩocati quenarise ñacʉ. Ito bajiro ĩobojagʉti, “Gãjerã rẽtoro ñasagʉ ña yʉ”, yʉ yire ãmobeami Dios. Ito bajiri yʉ ya rujʉ, yʉ ñarise cʉtiroca yiñi Dios. Jota iti juniro bajiro bajia iti yʉre. Yʉre iti ñaja ticõri, “Gãjerã rẽtoro ñasagʉ meje ña mʉ”, yami Satanás yʉre.
7 Ayu men nati ina’inan gewasih God isou iwa’an irerereb ai’itah isah ao’omih. Baise Satan ana tounamatar iyafar na biyou kokoramaim yi bai’akiru isan.
8 Yʉ ñarise cʉtirise yisijaro yirocʉ, ʉdiaji Diore senibojacʉ yʉ.
8 Mar tounu Regah isan ayoyoban iti yare kakafin biyu’une tabosair isan.
9 Ito bajiro ĩre yʉ senibojarocati ado bajiro yʉre cʉdiquĩ ĩ: “ ‘Yʉre ti maiami Dios’, mʉ yi masija, ñe rʉyabea mʉre. Rojo bʉsagʉ mʉ ñaja ticõri, ‘Dios ĩ masirisena, riasoguĩji Pablo’, yi tʉoĩarã yirãji masa”, yiquĩ mani Ʉjʉ yʉre. Ito bajiri ñarise cʉticõri wanʉa yʉ. Ito bajigʉ yʉ ñaja ticõri, “Cristo masirisena riasoñi Pablo”, yʉre yi tʉoĩarã yirãji masa.
9 Baise ayu isou eo, “Ayu au manaw kabeber o isa i karam, Ayu au fair i iyab teriririm fair ebitih.” Isan imih ayu boro ana’ora’ara’at aniyasisir gagamin na’in ayu ariririm isan, saise Keriso ana fair tafu namara’at.
10 Ito bajiri yʉ ñarise cʉtija, wanʉa yʉ. Coji meje yʉre bʉsitucã masa. Coji meje yʉ ãmorise rʉyasoticʉ yʉre. Coji meje ʉsirioro yi codecã masa yʉre. Cristo oca yʉ riasojare coji meje yʉ tʉoĩa bʉjatobitiroca yicã masa yʉre. Ito bajibojarocati wanʉa yʉ. Yʉ tʉoĩa bʉjatobitija, Cristore riti tʉoĩa yʉ. Ito bajiri, “Ĩ masirisena ña yʉ”, yi tʉoĩa yʉ.
10 Nati isan Keriso wabinamaim ariririm baise abiyasisir, tur kakafin, bowabow fokarih, yawas o morob, yare ta ta fokarih. Anamaramaim ariririm ayu fair abaib.
11 Yʉmasi gaye gotigʉ, queno tʉo masibicʉre bajiro bʉsia yʉ. “Queno yigʉ ñami Pablo”, mʉa yibejare, yʉmasiti ito bajiro ya yʉ. Ito bajibojarocati, “Queno yigʉ ñami Pablo”, yirʉjaboja mʉare. Mʉa tʉ gãna, “Dios ĩ cũana ñasarã ña gʉa”, yirã rẽtoro ñasagʉ ña yʉ. No yigʉ meje ñabojagʉti ĩna rẽtoro ñasagʉ ña yʉ.
11 Ayu au sinaf i boun hai not meyemeye na’atube, baise kwa kwa’ora’ahu ayu anasinaf. Kwa karam ayu isou boro baibasit tur kwatao, anayabin ayu i men kafa’imo orot fairu boun iti tounamatar hai fair gagamih na’atube, ayu i yabin en.
12 Dios ĩ cũrʉ ñami Pablo, yijaro ĩna yirocʉ, tiyamani jaje yi ĩocʉ yʉ mʉare mʉa tʉ ñagʉ̃. Mʉa yʉre ñeñaro yibojarocati ʉsiriobicʉti Dios oca mʉare goti rẽtobucʉ yʉ. Jaje tiyamani mʉare ĩocʉ yʉ. “Riti Dios ĩ cũrʉ ñami Pablo”, yi tʉoĩarʉja mʉa yʉre.
12 Anamaramaim ayu bairit tama’am, ayu yataunub naatu ina’inan, men tisinaf emamatar asinaf himatar naatu baifofofor fairih maiyow kwa wanawanamaim asinaf himatar, iti ebiturobe ayu i kwa a turabarayan.
13 “Gãjerã Jesucristore tʉorʉ̃nʉrãreama bʉto rʉ̃cʉbʉoami Pablo. Manireama rʉ̃cʉbʉobeami”, ¿yi tʉoĩati mʉa? Corocõti mʉare rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Gãjerã Jesucristore tʉorʉ̃nʉrãre, “Yʉre ejabʉaya mʉa, yʉ ña masitoni”, ĩnare yʉ yiado bajiro yibiticʉ yʉ mʉare. Ito bajiro mʉare yibiticõri, “Yʉ ñeñaro yirisere ãcabojoya”, ¿yigʉ yigʉjada yʉ mʉare? Yibicʉja. Ñeñaro yibiticʉ yʉ mʉare.
13 Ayu au sinaf mi’itube isa asisinaf i na’atube ekalesia sabuw etei isah a sisinaf. Ana veya ta ayu men kafa’imo ubar aitimih kabay yai’in ayu baibaisu isan. Abistan kakafin asisinaf kwaninatbuhuruwu.
14 Jʉaji mʉa tʉ ejasʉocʉ yʉ. Ito bajiri ʉdiaji mʉa tʉ ejagʉ warocʉ jane quenosʉoa yʉ mʉcana. Mʉa tʉ yʉ ñaja, mʉare josabicʉ yigʉja yʉ. Mʉa yʉre ti maire ãmoa yʉ. Mʉa ya niyeru ãmogʉ̃ meje mʉa tʉ ejagʉ yigʉja yʉ. Ado bajirojʉa bajia: Ĩna rĩare ejabʉarona niyerure ãmoama ĩna jacʉsabatia. Rĩa meje ñama ĩna jacʉsabatiare ejabʉarona niyeru ãmarã. Yʉ rĩare bajiro bajia mʉa. Ito bajiri mʉare josabicʉ yigʉja yʉ.
14 Iti boun i mar baitounin ayu abobogaigiwas anan kwa aninanawani. Ayu au naa isan boro men aniwa’an nafokar anayabin ayu men akokok kwa a sawar, ayu akokok i kwa. Kek i men karam hinah tamah hinakaifih baise hinah tamah i karam kek hinakaifih
15 Mʉare ti maicõri mʉare ejabʉa ãmoa yʉ. Cristore tʉorʉ̃nʉjaro ĩna, yirocʉ yʉ rʉcorise ñarocõti wanʉre rãca jidicãcʉja yʉ. Cristore tʉorʉ̃nʉjaro Corinto cʉto gãna, yirocʉ bʉcʉa wabojagʉti mʉare ejabʉasoticʉja yʉ. Mʉare yʉ bʉto ti maibojarocati yʉ tʉoĩaja yʉre queno ti maibea mʉa.
15 Ayu i abiyasisir gagamin na’in, ayu au sawar etei kwa isa abi’asrouwen naatu au fair etei anit kwa a baibais isan. Kwa isa ayu abi yabow kwanekwan, naatu aisimamih ayu isou men kwabiyabow gewas?
16 “Mani rãca ñagʉ̃ manire josabitiquĩ Pablo”, yi tʉoĩarãji mʉa yʉre. Ito bajibojarocati, “Queno tʉoĩagʉ̃ ñari manire rʉoñi Pablo”, yirãji mʉa coriarã.
16 Isan imih iti tur ao i kwabibasit, ayu men kwa bit ait. Baise sabuw afa boro ayu isou hinao, ayu i ah atain abifufuwen.
17 “Manire ĩ oca cõana rãca manire rʉoñi Pablo”, ¿yi tʉoĩati mʉa? Rʉobiticʉ yʉ mʉare.
17 Ayu oro’orot aiyunih hinanamaim ayu kwa abainuwi?
18 “Ĩnare titẽña”, yirocʉ iti rʉmʉ Titore cõacʉ yʉ mʉa tʉ. Gãji ĩ rãca Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ cõacʉ yʉ. “Manire rʉoñi Tito”, ¿yi tʉoĩati mʉa? Rʉobitirʉ ĩ. “Queno yiquĩ Tito”, yi tʉoĩarãji mʉa. Yʉre bajiro Espíritu Santo quedi sãja ecogʉ ñari, mʉare ejabʉa ãmogʉ̃ Dios oca queno riasoñi ĩ. Mʉare niyeru josabisĩ ĩ.
18 Ayu Titus aifefeyan i boro tuwat ta hairi hinan kwa hininanawani.
19 “Ĩre wanʉjaro ĩna, yirocʉ iti manire gotiami Pablo”, ¿yi tʉoĩati mʉa? Ito bajiro meje bajia. Ado bajirojʉa bajia: Mʉare yʉ bʉsija, Cristo ĩ ãmoro bajiro mʉare bʉsia yʉ, Dios ĩ tiro riojo. Tʉoya yʉ mairã yʉ ñarã mʉa. Jeyaro yʉ mʉare gotirise, “Cristore tʉorʉ̃nʉ wajaro ĩna”, yirocʉ mʉare ya yʉ.
19 Kwa a not iti na’atube kwanotanot, aki mar etei asisinaftobon aki kwa anarufafari. Aiyabin! Keriso bibinanube aki abibinan, i aki awaimaim eo re God nanamaim aki tur ao’orerereb. Are au ofonah, sawar etei asisinaf, i kwa nibaisi isan.
20 “Mʉa tʉ ejacõri, Cristore cʉdibiticõri ñeñarise riti mʉa yi ñaroca ti ejagʉ yigʉja yʉ gajea”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. “Mʉa tʉ ejacõri mʉa oca josa ñaroca ti ejagʉ yigʉja yʉ gajea. Gãjerã ya gajeoni mʉa ʉoroca, mʉa junisini ñaroca ito yicõri gãmeri queno mʉa baba cʉti ñabitiroca, oca menirã cʉni, bʉsiturã, gãmeri tãrã, ito bajiro yibojarãti, ‘Gãjerã rẽtoro tʉoĩarã ña gʉa’, mʉa yi ñaroca ti ejagʉ yigʉja yʉ gajea”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. Ito bajiro mʉa yi ñaroca yʉ ti ejaja, mʉa ãmoro bajiro mʉare wanʉ ejabicʉja yʉ. Ito bajiro mʉa ñeñaro yirise ticõri mʉare junisini tigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri yʉ junisinija ticõri, wanʉmenaji mʉa.
20 Ayu abirubir ana maramaim anan kwa anabinanawani, kwa a itinin i men ayu anotanot na’atube ana itimih naatu ayu kwana i’itu men kwa kwanotanot na’atube kwana itu. Ayu biyau ekakameyaw anayabin nati’imaim gamin ema’am, bobowen, yaso’ar etit erara’iy, kabat, bai’i’iyab, rarikasar, naatu hai ma men gewasih.
21 “Mʉa tʉ ejagʉ mʉa ñeñaro yire ticõri yʉ bojo bʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa güia yʉ. Iti rʉmʉ mʉa ñeñaro yiado bajiroti mʉa yija ticõri, mʉa tiro riojo otigʉ yigʉja yʉ. Itire ãmobea yʉ. Mʉa tʉ ejacõri, “Ĩna ñeñaro yirisere jidicã ãmobeama ĩna. Rocati romiare ĩna ajerise jidicã ãmobeama ĩna. Ĩnamasiti ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yi ʉyarãji maji”, yi yʉ ti ejaja, otigʉ yigʉja yʉ. Itire ãmobea yʉ.
21 Ayu abirubir anamaramaim anan biya ana titit maiye, kwa namaim ayu au God boro au yawas nayara’iy naham, naatu sabuw moumurih marasika kakafih hisisinaf isan boro anarererey. Anayabin kwa i dogoroh kato men kwainatbuhuruwen, naatu baiwa’an ana bainikinik. I boro’ika kwama kwabi’a’it.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.