1 Timóteo 5
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Sĩgʉ̃ bʉcʉgʉ ñeñaro ĩ yibojarocati bʉto sẽoro yicõri goti quenobesa. Ado bajirojʉa mʉ yija quena: Rʉ̃cʉbʉore rãca ĩre goti quenoma. Mʉ jacʉre bajiro ĩre rʉ̃cʉbʉoba. Mamarãre mʉ ocabaji mesa bajiroti tʉoĩama.
1 Orot gagamin men kwararin yamutufurin isan iniwa’an, baise tamat na’atube koufair initih. Naatu orot baubuh tait na’atube isah inasinaf.
2 Romia bʉcʉrãre mʉ jacore bajiro rʉ̃cʉbʉoba. Ito yicõri mamarã romiare cʉni mʉ ocabajio mesa bajiroti tʉoĩama. Quenarise riti tʉoĩacõri ĩnare rʉ̃cʉbʉoba.
2 Baibina’ah inakakafiyih o hinat kukakafiy na’atube, naatu baibin baubuh not gewasinamaim ruburub na’atube inakaifih hinama.
3 Manʉjʉ godagoanare rʉ̃cʉbʉoba. Ĩna bojoro bʉjaja gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩnare ejabʉaja quena.
3 Kwafur baibin iyab baibais tekokok ina’itih inibaisih. Jesu i ata yawas boubun|src="C056.tif" size="span" loc="1Ti 5.3" copy="Illustration used with permission of New Tribes Mission." ref="5.3-16"
4 Ito bajibojarocati sĩgõ manʉjʉ godagoro iso rĩa ñaja, ito yicõri janerãbatia ñaja cʉni ĩna isore ejabʉaja quenaro yiroja. Ito bajiro rotiyijʉ Dios. Mani jacʉsabatia manire ti maicõri ĩna masore waja ĩnare mani ejabʉaja quena. Iti ña quenarise, ito yicõri Dios ĩ ti wanʉrise.
4 Baise kwafur babin yait natunatun o wawawan auman, gewasin nati kek i boro hai Kirisiyan ana bowabow hinasinaf hai nibur isah naatu hinah tamah, uwahinah hikakaifih isan wan hinay hinibaisih, anayabin nati i God ana kokok gagamin.
5 Manʉjʉ godagoro sĩgõti iso ñaja ito yicõri isore ejabʉarã manija gãjerã Cristore tʉorʉ̃nʉrã ejabʉaja quena. Diore riti tʉorʉ̃nʉcõri ʉ̃mʉa, ñami cʉni ĩre senigõ yigõji iso. Ito bajiri gãjerã Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã isore ejabʉaja quena.
5 Kwafur babin yait ema’ama sibasiba’u, naatu orot babin men yait ebibais, i ana not ana baitumatum etei i God nitin fai mar God baibaisin isan nayoyoban.
6 Manʉjʉ godagoro iso tʉoĩa wanʉ quenarise riti yigo ñajama, ejabʉare ma isoõcõre. Catigo ñabojagoti godacãro bajiro bajiamo iso ñeñaro yigo ñari.
6 Baise kwafur babin yait biyan ana yasisir ebaib, biyan ufunane i yawasin baise wanawanan i murubin.
7 Adi yʉ mʉre rotirise mʉ tʉ ñarã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre gotiya. Ĩna cʉdija ticõri, “Ñeñaro yama ĩna”, yi bʉsitu masimenaji gãjerã.
7 Iti roube’aten tur auman ini’obaiyih hinaso’ob, saise hinasinaf gewas naatu men yait ta ubar nitih.
8 Sĩgʉ̃ ĩ ñarãre, ĩ jacʉsabatiare cʉni ĩ ejabʉabeja, “Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ”, yibojagʉti ĩre tʉorʉ̃nʉ jidicãrʉ ñami ĩocʉ̃. Gãjerãma Diore tʉorʉ̃nʉmena ñabojarãti ĩna ñarãre ejabʉarãji.
8 Orot babin yait ta tain tuwan men ebi’u’uwanih, i taiyuwin ana nibur na’atube, nati orot i ana baitumatum eyayaub naatu sabuw baitumatum atih natabirih kowarar anababatun.
9 Sĩgõ manʉjʉ godagoro Dios oca riasori masʉre gãjerã romia rãca iso ejabʉa ãmoja sesenta rodori rẽto bʉsaro iso tʉjago ñaja quena. Sĩgʉ̃ti manʉjʉ cʉtigoro iso ñaja quena.
9 Kwafur babin yait ana tabin ta’imon, naatu ana kwamur 60 sasawar i wabin kwafukwafur hai bukamaim kwanakirum.
10 “Queno yigoro ñamo iso”, masa jeyaro ĩna yigo ñaja quena. Iso rĩare queno masogoro ñaja quena. Iso ya wi ejarãre queno boca ãmigoro iso ñaja quena. Gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre wanʉre rãca iso ejabʉagoro ñaja, bojoro bʉjarãre cʉni ejabʉa, ito yicõri quenarise riti iso yigo ñaja quena.
10 Wabin gewasin, kek baituwayan, bai merarayowayan, God ana sabuw ah souwenayan, sabuw iyab yababan tebaib ebibaisih, naatu sawar gewasih sinaf isan mar etei ana not imaim yai esisinaf.
11 Dios oca riasori masʉre ejabʉarona mamarã bʉsa manʉjʉ godagoanare cũbesa. Mamarã bʉsa mʉ cũja mʉcana tʉdi bʉto manʉjʉ cʉti ãmobojacõri ĩna moaroti Cristo ĩ cũrere jidicã ãmorã yirãji gajea.
11 Baise baibin baubuh iyab kwafur tema’ama wabih men inakirum, anayabin hinama’am hai naniyan tabinamih hinabiwa’an, kouh boro Keriso hinitin hinatabin,
12 Ito bajiro ĩna yija, “Dios oca riasori masʉre ejabʉa ãmosotia gʉa”, ĩna yiro bajiro yi tĩomenaji ĩna.
12 naatu taiyuwih hai kakafinamaim boro bit hinab, anayabin hai omatanen wantoro’ot hio’omatan i hi’astu’ub.
13 Gaje mʉre gotia yʉ. Jãjarã masa tʉ ña ucucõri teri jairã ñarã yirãji ĩna. Iti riti meje yirã ñarãji ĩnaõna. Oca socari masa cʉni ñarã yirãji. Gãjerã ĩna bʉsija tʉocõri, rocati bʉsi bato ãmorã yirãji ĩna. Ĩna bʉsirotioni meje bʉsirã yirãji.
13 Men nati akisin, baise boro hinanokow ah yan nadeder bar, bar hinarun hinatit hinaremor kwanekwan, naatu men nokonokow akisin, baise boro yanuwayah hinamatar, naatu sabuw afa hai bowabow baimateteyan isah okwanekwaneyah hinamatar, naatu sawar afa isah men hitao i boro hinao.
14 Ito bajiri mamarã bʉsa manʉjʉ godagoana mʉcana ĩna tʉdi manʉjʉ cʉtire ãmoa yʉ. Rĩa cʉti, ĩna ya wi tirʉ̃nʉ, ĩna yi ñare ãmoa yʉ. Ito bajiro ĩna bajija ticõri, gãjerã manire bʉsitu ãmorã, “Ñeñaro yirã ñama Cristore tʉorʉ̃nʉrã”, yi masimenaji ĩna manire.
14 Imih ayu akokok baibin iyab baubuh kwafur tema’am i hinatabin kek hinabow hinituw, naatu hai nibur hinakaifih, saise ata rakit sabuw uwit isan ana ef tinunuwet boro tanahir.
15 Coriarã manʉjʉ godagoana Cristore tʉorʉ̃nʉ jidicãcõri Satanásjʉare tʉorʉ̃nʉ sʉyama ĩna.
15 Anayabin kwafukwafur afa i hitatabiraka Satan tibi’ufunun.
16 Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna ñarã wato manʉjʉ godagoro iso ñaja ĩna isore ejabʉaja quena. Gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã ejabʉamenaji isore iso ñarã ĩna ejabʉacãjare. Manʉjʉ godagoana bojoro bʉjarãre ito yicõri ñimʉjʉa ĩnare ejabʉagʉ manija ticõri, ĩnare ejabʉarã yirãji gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã.
16 Baise baitumatumayan babin yait ana nibur wanawananamaim kwafur baibin hinama’am na’at nibaisih, men ekalesia hinab, saise ekalesia i kwafur baibin iyab anababatun tibiyababan i hinibaisih.
17 Ito mʉ tʉ ñarã bʉcʉrã queno Jesure masirãre bʉto rʉ̃cʉbʉoja quena. Ito yicõri gãjerã Jesure masirãre ĩna queno ũmatã ñaja ticõri, ĩnare rʉ̃cʉbʉocõri waja yija quena.
17 Ai’in iyab ekaleisia ana bowabow tebobonawiy gewas i kwanakakafiyih naatu hai ma gewas isan tafan kwanaya’abar auman kwanibaisih, sabuw iyab binanuyah naatu bai’obaiyenayah i kwana’itih baibais gewasin kwanitih.
18 Ado bajiro gotia Dios oca tuti: “Ta wecʉ trigo ajere ĩ wi cʉda codaja, ‘Bajaro ĩ cʉni jabeto’, yirona ĩ ya rise sia biabesa”, yi gotia Dios oca tuti. Gaje ado bajiro gotia: “No moarãti waja bʉjarã yirãji”, yi gotia Dios oca tuti.
18 Anayabin bukamaim iti na’atube eo, “Ox rice nawawaskweyakweyar awan men kwana’utan,” naatu “Bowayah hai baiyan i kwanitih.”
19 Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñagʉ̃re gãji ĩ oca menija, gãjerã ĩ baba mesa ĩ robo yirã manija cʉdibeja quena.
19 Ain orot ana kakafin hinabow hinan hinao kwananonowar men saise sinaf isan kwananotamih, baise orot rou’ab o tounu hinan sif hinaruboun kwananowarabo kwanasinaf.
20 No ñeñaro yisotirãreama gãjerã ĩna tiro riojo oca sẽoro yicõri jidicã rotiya. Ito bajiro mʉ yija ti güicõri ñeñaro yimenaji ĩna cʉni.
20 sabuw iyab bowabow kakafin hinasisinaf bebeyanamaim inakwararih inayamutufurih, saise sabuw afa baimatnuwen hinab.
21 Ado bajiro mʉre rotia yʉ Dios ĩ tiro riojo, Jesucristo, ito yicõri ángel mesa cʉni ĩ beseana rãca: Sĩgʉ̃ mʉ baba ĩ ñabojarocati ñeñaro ĩ yija oca sẽoro yicõri ĩre jidicã rotiya. Masa jeyarore coro bajiro mʉ rʉ̃cʉbʉoja quena.
21 God nanamaim, naatu Keriso Jesu na’atube tounamatar kakafiyih etei matahimaim ayu tur fokarin maiyow au’uwi, iti raube’aten tur inabukikin naatu sabuw etei isah i ana fofoninamaim ina’uwih, men ta aukoun inabat ta inarukauwimih.
22 Dios oca riaso ñarocʉ mʉ cũ ãmoja ʉsiriobicʉti mʉ beseja quena. Queno yigʉ ĩ ñaja tirocʉ ʉsiriobesa mʉ maji. Ñeñaro yigʉre mʉ cũjama, “Ñeñaro ĩ yigʉ ñabojarocati ĩre cũami Timoteo”, yirã yirãji masa mʉre. Ñeñaro yibe yirocʉ, ñeñaro yirã rãca baba catibesa mʉ. Gãjerã ñeñaro ĩna yibojarocati coca ĩna rãca ñeñaro yibeja mʉ.
22 Mata men nakabiy Regah ana bowabow isan sabuw inabow fair initih, naatu sabuw afa hai kakafin bairi men kwanafaram, biya inakubaitutur gewas.
23 Tʉoya Timoteo mʉ. “Coji meje jeraga juni cõsotigʉ mʉ ñajama ide goti idibesa. Ʉyé ide cʉni jabeto idiya”, ya yʉ mʉre.
23 Men harew akisin inatom, wine kikimin inisuwai auman inatom, anayabin ya ana babaninamaim o mar etei kusasawow.
24 Coriarã ñeñaro ĩna yirise recoti tia mani. “Masa ĩna ñeñaro yirise waja Dios ĩ seniri rʉmʉ ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa mani. Gãjerãreama ñeñaro yirã ĩna ñabojarocati recoti ĩna ñeñaro yija tibea mani. Ito bajibojarocati masa ĩna ñeñaro yirise waja Dios ĩ seniri rʉmʉ, “Ñeñaro yirã ñama ĩna”, yi ti masirã yirãji masa jeyaro.
24 Sabuw afa hai kakafih i boro marta’imon bebeyan ina’inan, naatu baibatiyen hinab, baise sabuw afa i wa’iwa’iramaim kakafih tisisinaf ufibo tibirerereb.
25 Coriarã queno ĩna yirise recoti tia mani. Gãjerãma queno ĩna yibojarocati recoti tibea mani. Ito bajibojarocati masare Dios ĩ waja yiri rʉmʉ “Queno yirã ñama ĩna”, yi masirã yirãji masa jeyaro.
25 Ef nati ta’imon sawar gewasih i bebeyan tai’itah, naatu men abisa ta isisinaf boro wa’iwa’irin na’inumih etei boro hinan rerereb yan hinatit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Timóteo 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.