1 Pedro 3

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 — ausente —
1 Baibin, a’aaw oro’orot fanah kwanab kwanayara’iyi babahimaim kwanama, saise a’aaw oro’orot God ana tur gewasin men nabitumitum boro kwa ayawas gewasinamaim dogoron kwanikitabir hinan baitumatumayah hinamatar. Men kwa a turamaim baise kwa a yawas ana itininamaim.
2 — ausente —
2 Anayabin kwa ayawas ana itinin i uhewbitan.
3 Ado bajiro tʉoĩabojama romia coriarã. “Queno seyogo ñamo”, gãjerã ĩna yitoni, yʉ ya joa queno sirocoja yʉ. Ito yicõri jeyaro quenarise yʉ ye bʉsacoja yʉ. Saya cʉni quenarise sãñacoja yʉ, “Seyogo ñamo”, gãjerã ĩna yitoni. Ito bajiro yi tʉoĩabesa mʉa.
3 Kwa baibin men taiyuw biya ufunane ana itininamaim kwaniwa’an kwanan sa’er kwanamatar, arib a baisuwaramaim, tain tenasour o debad ya’amaim, o faifuw osenamaim. Nati sa’er boro men nama manin.
4 Dios ĩ tija seyorã mʉa ña ãmoja, ado bajiro mʉa yija quena. Queno ʉsi tĩja quena ñaña mʉa. Mʉa manʉjʉsabatiare queno cʉdiya. Ito yicõri ĩna rãca gãmeri tudibesa mʉa. Mʉa tʉoĩaro bajiro riti yibesa. Mʉa queno yirise gaye jedibetoja. Iti ña ñasarise Dios ĩ tija.
4 Baise nati efanin, kwa a yawas wanawanan ana sa’er hina’i’itin i tufuw nuwarob naatu yara’iyen. Sa’er iti na’atube God i’itin i ra’at naatu igewasin kwanekwan.
5 Jane mejejʉ ito bajiro yiyijarã romia Diore tʉorʉ̃nʉana. Dios ĩ ãmorise yi ãmorã ĩna manʉjʉsabatiare queno cʉdiyijarã ĩna. Ito bajiri seyorã ñayijarã ĩna, Dios ĩ tija.
5 Marasika baibin iyab kakafiyinamaim hima’am, i hai nuhifot God biyanamaim hiyei sa’er himatar, anayabin i a’aawah oro’orot babahimaim hima.
6 Ito bajiro queno cʉdigo ñayijo Sara ñayoro. Iso manʉjʉ Abrahamre queno cʉdiyijo iso. Ĩ yago ñari, “Yʉ ʉjʉ”, yiyijo iso ĩre. Iso ñayoro bajiro queno yiya mʉa cʉni. Ito yicõri iso bajiro Diore tʉorʉ̃nʉcõri ñejʉa tʉo güibesa mʉa. Ito mʉa yija Sara ñayoro bajiro bajirã ña mʉa.
6 Babin Sarah i nati na’atube ma, Abraham fanan bosiyasiyar naatu ana regah rouw eaf. Kwa i Sarah natunatun, kwa gewasin kwanasisinaf na’at, boro men abisa ta isan kwanabir.
7 Mani ʉ̃mʉa tʉoya mani ye cʉni bʉsigʉ ya yʉ. Mani godabe yirocʉ manire ti maicõri manire masoñi Dios. Ito bajiroti masoñi Dios mani manojosãromiare cʉni. Ito bajiri mani manojosãromia ĩna queno ñatoni ĩnare queno yirʉja mani. “Yʉcõ sẽogõ meje ñamo yʉ manojo”, yi tʉoĩacõri, mani manojosãromiare ejabʉarʉja manire. Ito yicõri ĩnare rʉ̃cʉbʉorʉja mani. Ito bajiri mani manojosãromia rãca queno ʉsi cʉti ñarʉja manire. Ĩna rãca ñeñarise mani oca cʉtija queno Dios rãca bʉsi masimenaji mani.
7 Kwa oro’orot auman a’aaw baibin kwanasu’ubih gewas bairi kwanama, baibin i ririmih men boun kwa fair kwabai kwama’am na’atube. Isah sinafumih erekakaf kwanasinaf, anayabin wanatowan ana siwar God nabit, i auman boro bairi nafarami. Nati na’atube kwanasisinaf ayoyobanamaim boro men sawar ta a ef nahirimih.
8 Mʉare yʉ gotiroti jabeto rʉya maji. Ado bajirojʉa bajia. Sĩgʉ̃re bajiro mani ʉsi cʉti ñaja quena. Dios rĩa ña mani. Ito bajiri sĩgʉ̃ rĩare bajiro mani gãmeri maija quena. Ito yicõri bojoro bʉjarãre ejabʉarʉja manire. “Rẽtoro quenagʉ̃ ña yʉ”, yi tʉoĩabitirʉja manire.
8 Abistan anotanot yomaninamaim anao kwananowar auman anisawar. Kwa turanah bairi anot ta’imon, ananiyan ta’imon; sabuw bairi kwaniyabow tait ruburub na’atube, naatu turanah isah kwanayara’iyi naatu kwananot yawananih.
9 Manire gãjerã ĩna ñeñaro yija ĩnare gãmebitirʉja mani. Manire gãjerã ĩna bʉsituja ĩnare bʉsitu gãmebitirʉja manire. Ado bajirojʉa mani yija quena. Manire ñeñaro yirãre cʉni queno yirʉja manire. Ito yicõri ĩnare yiari Diore bʉsija quena. Ito bajiro queno yirʉja mani. Dios ĩ rotiro bajiro mani yija queno yigʉ yiguĩji Dios manire.
9 Tur kakafin hina’u’uwi o hinao’orarafi men wan kwanay, baise nati efanin baigegewasinamaim wan kwanay, anayabin baigegewasin i God eomatani boro nit ana maramaim kwa na’a’afi.
10 Itire gotigʉ ado bajiro ucayijʉ Diore goti ĩsiri masʉ:
10 Anayabin Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum hi’o,
11 Ñeñarise jidicãcõri quenarise riti yiguĩji ĩ. Gãjerã rãca queno ĩ ña ãmoja, ĩnare queno yiguĩji.
11 Sinaf kakafin nihamiyen natatabir gewasin nasinaf,
12 Ado robojʉa bajia. Queno yirãre tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩre ĩna bʉsija, tʉogʉ yiguĩji Dios. Ñeñaro yirãreama ĩnare queno ti tujabiticõri ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri quenarise yirʉja mani ĩja, yi gotia Dios oca.
12 Anayabin sabuw hai yawas mutufurin Regah ekakaifih,
13 Quenarise mani yi ãmosacõja, noajʉa gãjerã mani ñeñaro tõbʉjaroca yirã jãjarã manaji.
13 Bowabow gewasin kwanasisinaf isan yait boro kwa ni’a’afiyi naborabirabi?
14 Ito bajibojarocati mani tõbʉjaja mani queno yirã ñajare mani wanʉroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri manire ñeñaro yi ãmorãre güibitirʉja mani. Ito yicõri tʉoĩa oca jaibitirʉja manire.
14 Baise gewasin kwasisinaf isan kwanabi’akir, kwa i boro baigegewasin kwanab, imih men yait ta isan kwanabir naatu kwaniyababan.
15 Ado bajirojʉa mani yija quena. Cristore rʉ̃cʉbʉocõri, “Ĩ yʉ Ʉjʉ ñari, yʉre codegʉ yiguĩji Cristo”, yi tʉoĩarʉja manire. Ito yija, “¿No bajiati Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉrise?” gãjerã ĩna seniĩaja, “Ado bajirojʉa bajia”, mani yitoni queno bocatiari ñacãrʉja manire. Ito yicõri ĩnare ti maicõri queno rʉ̃cʉbʉore rãca ĩnare cʉdirʉja mani.
15 Baise Keriso isan yatenanub dogor tutufin etei kwanab naatu Regah na’atube isan kwanakakafiy kwanakwafir.
16 Ito yicõri, “Seti ma yʉre”, mani yi masitoni quenarise riti yirʉja manire. Cristo ñarã ñari quenarise riti yirʉja mani. Ito bajicõri manire gãjerã ĩna bʉsituja, “Bʉrãti yama ĩna”, yi tʉoĩarãji gãjerã. Ito bajiri manire bʉsituri masa bojori bʉjarã yirãji ĩna.
16 Baise sabuw isah yara’iyen naatu kakafemaim kwanasinaf. A not gewasinamaim iu’uwi mar etei imaim kwanasinaf, saise ubar hinabit ana maramaim sabuw iyab Keriso ana gewasin isan tur kakafih hina’u’uwi boro hai tur isan biyah na’ohow.
17 Ado bajiro bajia, queno tʉoya. Ñeñaro mani yija bero mani tõbʉjaja, iti ña mani ñeñaro yirise waja. Ito bajibojarocati queno yirã ñabojarãti mani tõbʉjarise Dios ĩ camotabeja, “Iti ña Dios ĩ ãmorise, ito bajiri quenarise ña”, yi tʉoĩa mani.
17 Anayabin God ana kok gewasin kwanasisinaf isan kwanabi’akir, i gewasin maiyow, naatu kakafin kwanasisinaf isan kwanabi’akir i men gewasin.
18 Queno yigʉ ñabojagʉti tõbʉjayijʉ Cristo cʉni. Ito bajiri queno yirã ñabojarãti mani tõbʉjaja, manire yiari Cristo ĩ tõbʉjare gayere tʉoĩarʉja manire. Ado bajiro bajia. Ñeñaro yiĩabicʉ ñayijʉ Cristo. Ito bajibojarocati mani ñeñaro yirãre goda ĩsiyijʉ ĩ, manire yiari. Dios rãca mani sĩgʉ̃re bajiro mani ʉsi cʉtire ãmoyijʉ Cristo. Ito bajiri mani ñeñaro yirise waja, waja yi jeorocʉ manire goda ĩsiyijʉ ĩ. Ĩ ya rujʉ godabojarocati ĩ ya ʉsiama godabisijʉ.
18 Anayabin sabuw etei hai kakafin isan Keriso mar ta’imon morob, sabuw gewasih naatu sabuw kakafih isah, saise tabonawiyit tatan God nanamaim tatatit. Biyan i morob, baise ayubin i yawasin.
19 Ito yija ñeñaro yigoanare bʉsirocʉ ĩna tõbʉjadojʉ ĩ ya ʉsina wayijʉ Cristo. Itojʉ ejacõri jeyaro ĩ yigore ĩnare gotiyijʉ Cristo.
19 Naatu Anunin na sabuw murubih ayubih ana diburamaim hiya hima’am isah binan.
20 Ito ñayoana, Noé ñayorʉre tʉo ãmobitiana ñayijarã ĩna. Yoari Noé ĩ cuma bʉcʉa meniroca ĩna cʉdijaro yirocʉ bocatibojayijʉ Dios. Cʉdibisijarã ĩna. Ito yicõri cuma meni tĩocõri cumajʉ sãjayijarã ĩna. Noé, ĩ manojo, ĩ rĩa, ĩ jẽjosãromia cʉni sãjayijarã. Ĩna rujabe yirocʉ ĩnare riti masoyijʉ Dios. Ʉdia ãmojeno ñayijarã ĩna ñarocõti.
20 Iti sabuw i Noah ana wa wowowab ana veya, ayubihine God fanan hisair, baise God yaten nub ma sabuw etei eight buwih wa wanawanan hirun gis yey ana veya, harew wanane tafafarih hima.
21 Ĩnare ĩ masoado bajiro manire cʉni masoñi Dios, Jesucristo ĩ goda ĩsirena sʉoriti. “Diore cʉdirã ñama”, gãjerã ĩna yitoni idé gu rotia mani. Rujʉ ʉeri coerona meje idé gu rotia mani. Ñeñaro mani yirise jidicãja bero ado bajiro Diore bʉsia mani. “Queno ya mʉ. Yʉre masoyija mʉ. Mʉ Macʉ Jesucristo yʉ ñeñaro yirise yʉre waja yi ĩsirocʉ yʉre goda ĩsiñi. Ito yicõri yʉre masorocʉ tʉdi catiñi ĩ”, Diore ya mani idé gure ãmorã.
21 Naatu iti harew i bapataito ana i’inanen boun imaim kwa iyawasi. Men biya kato ekukusouw, baise not gewasin iuwi God kwa’o’omatan isan. Jesu Keriso morobone mimisir imaim kwa iyawasi.
22 Tʉdi caticõri ũmacʉ̃jʉ Dios rãca ñagʉ̃ wayijʉ Jesucristo. Ito yicõri Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ ñaguĩji ĩ ĩja. Ito bajiri ángel mesa ĩna ñarocõti Jesucristore rʉ̃cʉbʉorãji ĩna. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ gãna ʉjarã ñasarã Jesucristore rʉ̃cʉbʉoarã, “Gʉa Ʉjʉ ña mʉ”, yirãji ĩna cʉni Jesucristore.
22 Naatu yen au mar naatu God ana asukwafune mare ema’am, tounamatar etei naatu mar hai fair hai roubabaruwen etei i babanamaim ebobonawiyih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Pedro 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.