1 Coríntios 4
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Ado bajirojʉa gʉare mʉa tʉoĩaja quena: “Cristore moa ĩsira ñama ĩna”, gʉare mʉa yi tʉoĩaja quena. Gʉare cũñi Dios ĩ oca masa ĩna masibitire gʉa riasotoni.
1 Naatu boun it i Keriso ana akir wairafih na’atube sabuw hina’itit, naatu God ana buriburih koubuna’ayah na’atube hina’itit.
2 Moare cũ ecoana mani ñaja, queno mani moaja quena. Ito bajiro mani queno yija ticõri, manire tʉorʉ̃nʉrã yirãji gãjerã.
2 Naatu sabuw iyab hitutumih iti bowabow hibitih hai orot ukwarih isah hinabosunusunub.
3 “Cristore queno moa ĩsigʉ̃ ñami Pablo”, mʉa yija, mʉa yibeja cʉni, tʉoĩa ʉsirio yibea yʉ. “Cristore queno moa ĩsigʉ̃ ñami Pablo”, masa ʉjarã ĩna yija, ĩna yibeja cʉni, tʉoĩa ʉsirio yibea yʉ. “¿Cristore queno moa ĩsicati yʉ? Queno moa ĩsibitirʉja gajea yʉ”, yi masibea yʉ. Cristo sĩgʉ̃ti “Ĩ ñami queno yʉre moa ĩsigorʉ”, yi masiguĩji.
3 Ayu au yawas kwanafufun o sabuw au yawas hinafufufun isan men abiyababan. Anababatun a tur ao’owen taiyuwu au yawas men afufufun.
4 Yʉ tʉoĩaja Cristore queno moa ĩsicʉ yʉ. Ito bajibojarocati, “Seti macʉ ñami ĩ”, yireoni meje ña iti. Mani Ʉjʉ Cristo riti ñaguĩji, “Queno moa ĩsiquĩ Pablo yʉre”, yigʉ.
4 Ayu taiyuw au not iu’uwu men kakafin ta asinaf, baise boro men nati’imaim anab au kakafin en ana’omih. Regah akisin boro ayu nibatiyu.
5 Mani Ʉjʉ ĩ ejaroto riojʉa, gãjerã ĩna yirise ticõri, “Ñeñaro yirã ña mʉa”, yibitirʉja manire. Mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejari rʉmʉ, yeyorojʉa masa ĩna yibojare gãjerã masa ĩna tiro riojo itire gotigʉ yiguĩji ĩ. “Ado bajiro yi ãmoa yʉ”, yi masa ĩna tʉoĩa ñarise cʉni recoti ĩogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre queno moa ĩsigoana mani ñaja, “Queno yʉre yicʉ mʉa”, yi wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios manire.
5 Isan imih orot babin baibatiyin isan veya hiyai’iyai boro enan, kwanakaif Regah nan natitabo. I nanan ana veya gugumin wanawanan abisa wa’iwa’irin inu’in marakaw boro nakusisiar narun naatu orot dogoroh ana wa’iwa’irin etei boro nabow hinatit hinirerereb. Imaibo orot ta’ita’imon abisa hisisinaf isan God boro nabora’ara’ahih.
6 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Queno mʉa ñatoni iti gaye mʉare bʉsia yʉ. Yʉ gaye, Apolos gaye cʉni mʉare gotia yʉ. “Ado bajiro yami Pablo, Apolos cʉni”, mʉa yi masitoni iti gaye mʉare gotia yʉ. Itire masicõri adi tuti iti rotiro bajiro ricati yibitirʉja mʉare. Ito yicõri, “Gʉajʉare riasori masa, mʉare riasori masa rẽto bʉsaro masirã ñama ĩna”, gãmeri yibitirʉja mʉare.
6 Taitu, boun ayu akokok Apollos airi biyai’imaim bai’obaiyen ta anayai kwata’itin, saise tur abisa hio hikikirum yabin kwanaso’ob. “Tur abisa hikikirum ana fofoninamaim kwanao, men kwanatetebon.” Orot ta kwanabora’ah naatu ta kwananuw furuw kwanau kwaniyimih.
7 “Gãjerã rẽtoro masirã ña gʉa”, yire ma mʉare. Jeyaro mʉa masirise Dios ĩ mʉare jidicãre ña. Mʉa masirise mʉamasiti mʉa bʉjare meje ña. Dios ĩ jidicãre ña. “Dios oca riasoticõri, gʉamasiti queno tʉo rẽtobua gʉa”, yire ma mʉare. “Dios ĩ ejabʉarisena queno tʉo rẽtobua gʉa”, mʉa yija quena.
7 Yait eo kwanowar kwa i turanah etei tafahimaim? Sawar etei kwabow kwama’ama etei i God it. Aisim taiyuw kwabobora’ara’ahi, ana itinin iti usar i kwabai kwaniyibe?
8 “Dios oca queno masia gʉa. Dise rʉyabeto jeyaro masi jeoa gʉa”, yi tʉoĩa mʉa, yʉ tija. “Ʉjarã robo bajiro bajicã gʉa ĩja”, yi tʉoĩabojacõri gʉare jidicã mʉa ĩja. Ito bajiro mʉa yija, “Queno tʉoĩarã meje ñama ĩna”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. Riti ʉjarã mʉa ñaja, quena ñaboadoja. Ʉjarã mʉa ñaja mʉa rãcati rotiboana gʉa cʉni.
8 Kwa a kok sawar etei i kwabow karam kwama’am. Naatu boun kwa i totobuyoy wairaf kwamatar, kwana kwai’aiwoboka, aki baise en. Au notamaim akokok mi’itube kwati’aiwob gewas, saise aki auman bairit tati’aiwob youn.
9 Ado bajiro tʉoĩa yʉama. Gʉa Jesucristo ocare riaso ucurã, “Bero gãna manire cũñi Dios”, yiado bajiro tʉoĩa gʉa. “Ĩnare sĩacõrã yirãji mani”, ĩna yiana bajiro tʉoĩa gʉa. “No bajiro ĩnare rẽtaja tiana mani”, yi tiama masa gʉare. Adi sita gãna, ũmacʉ̃jʉ ángel mesa cʉni gʉare rẽtarotire ti ñarãji ĩna.
9 Ayu akisu au itinin, aki tur abarayah ai efan i urantoro’ot anababatun God yai, ana itinin dibur sabuw bebeyan ma’o’ow ana efanamaim terouw temomorob na’atube. Aki boro bebeyanamaim ana morob tounamatar naatu sabuw tutufin etei hinamau’uwi.
10 Jesucristo oca gʉa riasojare, “Mecʉri masa ñama ĩna”, yi tʉoĩama masa gʉare. Ito bajiro gʉare ĩna yiroca, “Queno masirã ña gʉama”, yi tʉoĩa mʉa. “Dios oca queno goti masirã meje ñama”, yi tʉoĩama masa gʉare. Ito bajiro gʉare ĩna yiroca, “Dios ocare queno goti masia gʉa”, ya mʉama. Gʉareama masa ti te ñama. “Masa ĩna ti rʉ̃cʉbʉoana ña mani”, ya mʉama.
10 Keriso wabinamaim taiyuwi ai’itinin na koko’awabe amatar, baise kwa i Keriso wanawananamaim kwana not wairafi kwamatar. Aki i ariririm, baise kwa a fair i erara’at, aki tinunuw furuwi, baise kwa i tekakakafiyi.
11 Iti rʉmʉjʉ gʉa ñiocõcato bajiroti ñiocõa gʉa adocãta cʉni. Ide ma gʉare. Yutabujuri cʉni ma gʉare. Masa ñeñaro yama gʉare. Wi ma gʉare.
11 Iti boun ana veya’amaim aki sikai harewamih mamah, abi’aamorob, ai ar ai faifuw tibiririk, segar hiborabirabi efamaim a’in ama areremor ai bar en.
12 Ruje moacõri boga gʉa. Masa ĩna ñeñaro gʉare ĩna bʉsitubojarocati, “Dios queno yijaro mʉare”, yire gaye rãca ĩnare cʉdia gʉa. Gʉare ĩna ʉsirioro ĩna yi codebojarocati ĩnare gãmebea gʉa.
12 Bowabow gagamin maiyow abowabow isan ahahahar, sabuw teo rarafi ana veya’amaim aki baigegewasin abitih, terabi tibia’akiri ana veya aki ewawainabi.
13 Gʉare ñeñaro ĩna bʉsitubojarocati, ʉsiriomenati ĩnajʉare oca goti quenoa gʉa. Gʉare ti wanʉbeama ĩna. Adi sita gãna ĩna ãmobitire, ĩna cõado robo bajiro gʉare tiama ĩna. Iti rʉmʉjʉ cʉni, adocãta cʉni ñaro bajiroti gʉare ti teama ĩna.
13 Tiu’uwi kwanikwaniyi ana veya, yabow turamaim abiyafutih. Boun ana veya’amaim aki i tafaram ana hain naatu bay ana merekas na’atube amatar.
14 Mʉa bojo bʉjatoni meje ito bajiro mʉare uca yʉ. Yʉ rĩa yʉ mairã robo bajiro mʉare tʉoĩa yʉ. Ito bajiri mʉare goti riasogʉ adi mʉare uca yʉ.
14 Ayu iti fef i men kwa itinin biya’ohow isan akikirumamih. Baise akokok animatnuwi, anayabin kwa i ayu natunatu au yabow.
15 Diez mil ñarã Jesús oca riasori masa ñabojarocati sĩgʉ̃ ñami mʉare Jesús oca riasosʉorʉ. Yʉ ña mʉare cajero riasosʉocacʉ. Ito bajiri mʉa jacʉ robo bajigʉ ña yʉ. “Jesucristore mʉa tʉorʉ̃nʉja, mʉare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yʉ yija tʉocõri, ĩre tʉorʉ̃nʉsʉocʉ mʉa.
15 Basit kwa ayub ana bonawiyenayah etei 10,000 na’atube tibi’obaiyi, baise tamatanah i men moumurih, anayabin Keriso Jesu ana baikofanamaim ayu ana kwa tamat amatar tur gewasin abai ana ait.
16 Yʉ yiado bajiroti mʉa yitoni mʉare josa yʉ.
16 Imih abifefeyani, ayu abisa asisinaf na’atube kwani’u’uru.
17 Ito bajiro mʉa yire ãmoa yʉ. Ito bajiri Timoteore mʉa tʉ cõa yʉ. Ĩ ñami mani Ʉjʉre queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃. Ito bajiri yʉ macʉre bajiro ĩre tʉo maia yʉ. “Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari ado bajiro ñasotiami Pablo”, mʉa yi masitoni mʉare gotigʉ yiguĩji Timoteo. Jesucristore masirãre jeyaro yʉ riaso ucure gaye mʉare goti rẽtobugʉ yiguĩji ĩ.
17 Ana’an iti isan ayu natu au yabow kek wabin Timothy kwa isa abiyafar. Iti kek i Regah ana bowabow isan ebobosunusunub, i enan boro kwa nuhinakusib, ayu au yawas naatu au bowabow mi’itube Keriso ana yawasamaim ama abowabow boro nao kwananowar, naatu mi’itube ekaleisia sabuw efan ta ta abi’obaiyih auman boro nao kwananowar.
18 “Mani tʉ ejabicʉ yiguĩji Pablo. Ito bajiri mani ãmoro bajiroti yiana”, yi tʉoĩa wanʉboja mʉa coriarã.
18 Kwa afa kwanotanot ayu boro men atan atinanawani kwarouw, imih kwa abai’oro’orot erara’at.
19 “Dios ĩ ãmoja, yoari mejeti mʉare tigʉ wacʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa yʉ. Mʉa tʉ yʉ ejaja, ito bajiro tʉoĩa wanʉbojarãre tigʉ yigʉja yʉ. Mʉa tʉ ejacõri, no bajiro ĩna yija tigʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri, riti Dios ĩ masirisena ĩna moaja ti ejagʉ yigʉja yʉ.
19 Baise ayu boro’omo anan aninanawani, Regah nakokok na’at. Imaibo boro taiyuwu anaso’ob, naatu men bai’o’orotoyah hai tur akisin, baise hai fair menane hibaib auman anaso’ob.
20 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, mani yi masija, oca riti meje bʉsirãji mani. Ĩ ejabʉarisena queno ĩre moa ĩsirã yirãji mani.
20 Anayabin God ana aiwob i men turawat namomon, baise ana fair auman.
21 ¿No bajiro ãmoati mʉa? Ñeñaro mʉa yisotire mʉa jidicãbeja, “Quenabea mʉa”, ¿yʉ yi tʉdi ejare ãmoatite mʉa? Ñeñaro mʉa yirise mʉa jidicãja, ¿mʉa tʉ ejacõri yʉ wanʉrejʉare ãmoatite mʉa?
21 Kwa a kok i boro abisa anab anan kwana’itin? Wabir anab anan ana wabir? O taiyuwu ana yara’iyu yabowamaim anan kwa isa?
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.