1 Coríntios 1

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ñati Corinto cʉto gãna mʉa. Yʉ ña Pablo. Sóstenes mani yagʉ rãca, “Quenajaro”, ya gʉa. Dios ĩ ãmoro bajiroti Jesucristo ocare yʉ riaso ucutoni yʉre cũñi ĩ.
1 Ayu Paul God ana kokomaim eafu atit Keriso Jesu ana Tur abarayan amatar taituwa Sosthenes airi.
2 Mʉa Corinto cʉto gãna cʉni Dios ñarã ña mʉa. Ito bajiri adi papera cõa yʉ mʉare. Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari Dios ñarã ña mʉa. Dios mʉare beseñi ñeñarise yimenati mʉa ñatoni. No mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrãti ito bajiroti ĩna ñare ãmoguĩji Dios. Mani Ʉjʉ ñami Jesucristo. No ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩna Ʉjʉ ñami Jesucristo.
2 God ana Ekaleisia nati Corinth wanawanamaim kwama’am, iyabowat afa’af kwabai kwatit Keriso Jesu wanawananamaim kusouwi God ana sabuw kakafiyih kwamatar kwama’am, naatu sabuw efan tata’amaim iyabowat it bairit taikofan ata Regah Jesu Keriso wabinamaim tao takwakwafir auman.
3 Mani Jacʉ Dios, ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristore cʉni seni ĩsia yʉ mʉare yiari. Mʉare ĩna queno yijaro yirocʉ ĩnare senia yʉ. Mʉa ya ʉsijʉ queno mʉa wanʉ quenatoni mʉare yiari ĩnare senia yʉ.
3 Manaw kabeber, tufuw, Tamat Godane naatu ata Regah Jesu Keriso’one kwa etei isa nama.
4 Jesucristo ĩ goda ĩsirajʉna sʉoriti queno yami Dios mʉare. Ito bajiro ĩ yijare, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia yʉ ĩre.
4 Ayu mar etei kwa isa God merarayow abitin, anayabin Keriso Jesu wanawananamaim God manaw kabeber bit isan.
5 Cristore tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñajare queno mʉare ejabʉami Dios. Ĩ gayere queno mʉa tʉo rẽtobutoni ito bajiro yami Dios. Ito bajiri mʉa bʉsirise, mʉa masirise cʉni queno mʉa masi rẽta budiroca yami ĩ.
5 Naatu i wanawananamaim kwa i kwana ef tata’ane totobuyoy wairaf kwamatar, a turamaim naatu not rerekabamaim sawar etei kwaso’ob.
6 “Jesucristore mʉa tʉorʉ̃nʉja, mama ʉsi mʉare wasoagʉ yiguĩji ĩ”, yʉ yiado bajiroti bajia mʉare.
6 Anayabin ayu Keriso isan ao’orereb i kwa wanawanamaim matar ebiturobe.
7 Ito bajiri Jesucristo mani Ʉjʉ ĩ ejari rʉmʉ mani bocatiroca queno yi ñagʉ̃ yiguĩji Dios manire. Ito bajiro manire queno ĩ yijare ñejʉa rʉyabeto yiroja manire, ĩre mani moa ĩsi masitoni.
7 Isan imih kwa ata Regah Jesu Keriso na bairerereb isan kwama kwakakaif wanawanan, men kafa’imo ayub ana baigegewasin ta kwasasa’irimih.
8 Macãrʉcʉ̃ro iti jediroto riojʉa Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉ jidicãbititoni manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri Jesucristo mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejari rʉmʉ, “Seti cʉtirã ñama ĩna”, sĩgʉ̃jʉa yi masimena yirãji ĩna manire.
8 Naatu God boro nabototofari kwanan ana yomanin, saise ata Regah Jesu Keriso nanan ana Veya’amaim kwa boro aur ubar en na’iti.
9 “Ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ”, ĩ yiado bajiroti yigʉ yiguĩji Dios. Dios ĩti ñami manire beserʉ. Ĩ Macʉ Jesucristo mani Ʉjʉ rãca sĩgʉ̃re bajiro mani queno ñatoni manire beseñi Dios.
9 God Natun ata Regah Jesu Keriso ana baita’ayomaim bairi run isan ea’afi i kwanitumitum.
10 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mʉare yʉ gotitoni yʉre cũñi mani Ʉjʉ Jesucristo. Ĩre tʉorʉ̃nʉrã ña mʉa. Ito bajiri sĩgʉ̃re bajiro mʉa tʉoĩaja quena. Ricati riti tʉoĩabesa mʉa. Ado bajirojʉa mʉa yija quena. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri oca manoti queno mʉa ñaja quena.
10 Ata Regah Jesu Keriso ana roubabaruwen fair tafanamaim ayu abifefeyani taitu, abisa isan kwao’o etei kwanibasit, saise kwa wanawanamaim kouseb boro men nama, a not tutufin etei ta’imon namatar kwanama.
11 “Ricati riti tʉoĩama ĩna”, Cloé mesa ĩna yija tʉocõri, iti mʉare bʉsia, yʉ ñarã yʉ.
11 Taitu, ayu i Chloe tain tuwan afa hina, kwa wanawananamaim kwama kwabigamigam isan hio anowar.
12 Ado bajiro yʉre goticã Cloé mesa: “Ricati riti tʉoĩama Corinto cʉto gãna. Tite mʉ. ‘Pablore tʉo sʉyarã ña gʉama’, yama gãjerã. ‘Apolosre tʉo sʉyarã ña gʉama’, yama gãjerã. ‘Pedrore tʉo sʉyarã ña gʉama’, yama gãjerã. ‘Cristore tʉo sʉyarã ña gʉama’, yama gãjerã”, yi goticã Cloé mesa yʉre.
12 Ayu boro iti na’atube anao, kwa ta’ita’imon a tur ta ta kwao, o ta kuo, “Ayu i Paul abi’ufunun,” ta kuo, “Ayu Apollos abi’ufunun,” ta kuo, “Ayu Peter abi’ufunun,” naatu ta kuo, “Ayu i Keriso abi’ufunun.”
13 Ricati riti masa ĩna tʉoĩaroca yigʉ meje ñami Cristo. Mʉare yiari yucʉtẽojʉ goda ĩsibiticʉ yʉ. Yʉre tʉorʉ̃nʉcõri meje idé gu rotiyija mʉa. Cristojʉare tʉorʉ̃nʉcõri idé gu rotiyija mʉa.
13 Keriso i kwatarsisib in kau’ay nanabin matar. Iban Paul onaf afe’en kwa isa morob? Ai Paul bai’ufnuninamih bapataito kwabai?
14 — ausente —
14 Ayu God ana merar ayiy kwa men ta bapataito aitimih, Krisipas naatu Gaius hairi’imo,
15 — ausente —
15 imih men yait ta boro inao, ayu i Paul wabinamaim bapataito abai abi’ufunun.
16 Baʉ, gãjerã Estéfanas ñarãre idé gucʉ yʉ. “Iti cʉto gãna gãjerãre idé gucʉ yʉ”, yi masibea yʉ.
16 (Boro’obo anot Stephanas aawan ana nibur bairi bapataito aitih, baise anotanot men yait ta bapataito aitinimih.)
17 Masare yʉ idé gutoni meje yʉre cũñi Cristo. “Masare masogʉ̃ yiguĩji Cristo”, yire oca yʉ gotitoni yʉre cũñi ĩ. Bʉto masirena masa ĩna tʉo seyotoni bʉsibea yʉ. Bʉto tʉo seyore oca yʉ bʉsija, yʉjʉare tʉorʉ̃nʉcõri Cristore tʉorʉ̃nʉbitiboana masa. “Masare yiari yucʉtẽojʉ godañi Cristo”, yi yʉ masare gotija, iti ña ñasarise.
17 Anayabin Keriso i men bapataito isan iyafaru’umih, baise tur gewasin binan isan iyafaru, naatu men orot babin maiyow hai tur naatu hai notamaim ana’omih, nati na’atube ana’orerereb Keriso onaf afe’en momorob tur gewasin ana fair boro yabin en namatar.
18 Adi oca iti gotija, “Manire masorocʉ yucʉtẽojʉ godañi Cristo”, ya iti oca. “Bʉroti bajia iti, mecʉre oca ña iti”, yama jeame ʉ̃jʉrojʉ warona. Mani Dios ĩ masoanareama oca wanʉ quenare gaye ña. Sẽorise ña Dios oca. Ito bajiri ĩ oca tʉorʉ̃nʉcõri, “Cristo ĩ godarena sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa mani.
18 Anayabin onaf ana tur sabuw kasikasiyih isah i yabin en, baise iyabowat tayayawas isat i God ana fair
19 Dios oca tuti iti gotija ado bajiro gotia:
19 Buk Atamaninamaim eo na’atube:
20 “Queno masirã ña gʉa”, yama coriarã adi sita gãna. “Queno riaso masia gʉa”, yama gãjerã. “Adi macãrʉcʉ̃ro gayere queno tʉoĩa bʉsi masia gʉa”, yama gãjerã. Ito bajiro ĩna yibojarocati, “Queno masirã meje ñama ĩna”, gãjerã masa ĩna yi ti masiroca yigʉ ñami Dios.
20 Bo orot ukwarin rerekabin menamaim ema’am? Orot kirum so’obayan menamaim ema’am? Naatu orot baibasayan ana not gagamin iti tafaram nowan menamaim ema’am? God iti tafaram ana ukwar rerekab botabir na koko’aw mamatar men kwaso’ob?
21 Jeyaro ñejʉa rʉyabeto tʉo masi jeogʉ ñami Dios. Adi sita gãna ĩna tʉo masirena meje ĩre masire ãmoñi Dios. Ĩ ocare tʉorʉ̃nʉrena sʉoriti ĩre masire ãmoñi Dios. Ito bajiri ĩ oca tʉorʉ̃nʉrãre riti masoami Dios. “Ito bajiro masare masoami Dios”, yire oca tʉocõri, “Bʉroti bajia, mecʉre oca ña”, yama Diore masimena.
21 Anayabin God ana ukwar rerekabamaim iwa’an sabuw tafaram ana ukwar rerekabamaim hima’am men karam boro hitaso’ob, naatu sabuw iyab iti tafaram ana ukwar rerekab hibaib, iti tur isan yabin en hirouw hio, baise aki onaf isan abibinanumaim God iti tur bai sinaf sabuw hitumatum yawas hibai.
22 Tiyamani Dios ĩ ĩore ti ãmoama judio masa. Masa ĩna masirisejʉare tʉo sʉya ãmoama griego masa.
22 Jew hikok ina’inan hita’itin hititurobe naatu Greek sabuw i ukwarerekab hinuwih.
23 “Masare yiari yucʉtẽojʉ godañi Cristo”, yire oca gotia maniama. Iti gayere mani gotija tʉo ãmobiticõri, junisiniama judio masa. Judio masa meje cʉni iti oca tʉocõri, “Bʉroti bajia, mecʉre oca ña iti”, yama ĩna cʉni.
23 Baise it i Keriso onaf afe’en hi’onaf momorob isan tabibinan, iti tur Jew sabuw tenonowar i tainih ekuyikuy, naatu Ufun Sabuw tenonowar isah i yabin en.
24 Maniama Dios ĩ beseana ñari Cristore tʉorʉ̃nʉa mani. Mani judio masa, ito yicõri judio masa meje cʉni Cristore mani tʉorʉ̃nʉja Dios ĩ beseana ña mani. Ito bajiri ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, “Rẽtoro sẽogʉ̃ ñami Dios ito yicõri jeyaro masigʉ̃”, yi tʉoĩa mani. Ito bajigʉ ñari jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca Cristona sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji Dios.
24 Baise Jew sabuw naatu Ufun Sabuw wanawanahimaim iyab God eafih hina yawas hibaib, nati sabuw isah Keriso i God ana fair naatu ana ukwar rerekab.
25 “Masare yiari goda ĩsi rotiñi Dios Cristore”, yire oca tʉocõri, “Queno masigʉ̃ meje ñami Dios”, yi tʉoĩama ĩre masimena. Ito bajibojarocati Dios ĩ masirise masa ĩna masirise rẽto bʉsaro ñasarise ña. “Yucʉtẽojʉ godañi Cristo”, yire oca tʉocõri, “Queno sẽogʉ̃ meje ñañi Dios”, yi tʉoĩama ĩre masimena. Ito bajibojarocati masa ĩna sẽorise rẽto bʉsaro sẽogʉ̃ ñami Dios.
25 Anayabin God ana ukwar rerekab hi’itin koko’aw hirouw hio’o, i orot ana ukwar rerekab natabir, naatu God ana ririmin hi’itin hio’o, i orot ana fair natabir.
26 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Bʉto masirã meje ñabojarãti Dios ĩ beseana ña mani. Diore masimena ĩna tija bʉto masirã meje ña mani. Mani wato coriarãti ñama gãjerãre rotiri masa. Mani wato coriarãti ñama ñasari masa rĩa. Bʉto ñasarã meje mani ñabojarocati manire beseñi Dios.
26 Taitu, kwa marasika mi’itube kwama’am ana maramaim God ea’afi i kwananot, sabuw hai itininamaim kwa moumur na’in i men not wairafi, men orot faifir, na’atube atufuwamaim men orot gagamih hai rara’ane kwatufuwamih.
27 “Bʉto masirã meje ñama ĩna”, Diore masimena ĩna yianare beseñi Dios. Ito bajiro yiñi Dios, masimenare ĩ beseja ticõri, “Masirã ña gʉa”, yirã ĩna bojo bʉjatoni. “Queno sẽorã meje ñama”, Diore masimena ĩna yianare beseñi Dios. Ito bajiro yiñi Dios, sẽomenare ĩ beseja ticõri, “Sẽorã ña gʉa”, yirã ĩna bojo bʉjatoni.
27 Baise God tafaram ana sawar koko’aw hirarouw, rubinen sabuw not wairafih ibiya’uhuwih. Naatu tafaram ana sawar ririmih hirarouw rubinen, sabuw fairih ibiya’uhuwih.
28 “Ñasarã meje ñama ĩna”, Diore masimena ĩna yianare beseñi Dios. Ĩre masimena ĩna ti tudianare beseñi Dios. Ito bajiro yiñi Dios, “Ñasarã ña gʉa”, yirã, “Ñasarã meje ña gʉa”, ĩna yi tʉoĩa masitoni.
28 Abisa tafaram itin yabin en rarouw i rubin bai, naatu abisa tafaram itin gagamin rarouw i gurus.
29 Ito bajiro Dios ĩ yijare, ĩ tiro riojo, “Ñasagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa masigʉ̃ mami.
29 Saise men yait ta God nanamaim naora’ara’atamih.
30 Cristore mani tʉorʉ̃nʉre ãmoñi Dios. Ito bajiri ĩre bajiro mani tʉoĩaroca yiñi Dios manire. Jesucristona sʉoriti ĩ oca mani tʉo masiroca yiñi Dios. Jesucristona sʉoriti manire boca ãmicõri mani queno yiroca yiñi Dios. Mani ñeñaro yirisere Cristo ĩ waja yi ĩsicãjare, ñe seti mana ña mani Dios ĩ tija. Ĩ ñarã ña mani ĩja. Cristona sʉoriti manire masoñi Dios.
30 Baise God buwit tana Keriso Jesu wanawananamaim ikofanit naatu sinaf Keriso ata ukwar rerekab matar. Naatu kakafhine rufamit tatit, yamutufurit God ana sabuw kakafiyih tamatar.
31 Ito bajiri ĩ oca tuti iti gotija ado bajiro gotia: “ ‘Ñasarã ña gʉa’, yi tʉoĩabitirʉja manire. Ado bajirojʉa yirʉja: ‘Manire queno yiñi Cristo. Ĩjʉa ñami ñasagʉ’, yi wanʉ quenarʉja manire”, yi gotia Dios oca tuti.
31 Isan imih Buk Atamaninamaim eo na’atube, “Yait nakokok ora’ara’atamih Regah abisa sisinaf tafanamaim nao ra’ara’at.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.