1 Coríntios 10

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mani ñicʉsabatiare ĩna wa masi jeditoni ide buerina ĩnare ĩoyijʉ Dios. Riaca jajosa Ide Sũarise wame cʉtirisa ĩna jẽa masi jediroca yiyijʉ Dios. Itire tʉoĩa ãcabojabesa mʉa.
1 Taitu, ata a’agir Moses nawiyih hititit ana veya abisa isah mamatar i kwananot. Ata a’agir etei rofom re tafafarih nawiyih Red Sea yan owasasin hirabon rewan rounane hiyen.
2 Moisés ñayorʉre tʉorʉ̃nʉcõri ide buerire sʉya wayijarã ĩna. Ito yicõri riaca jajosa jẽayijarã ĩna. Moisés ñayorʉre tʉorʉ̃nʉcõri ĩre sʉya jediyijarã ĩna.
2 Rofom wanawanan naatu riy wanawanan hirarabon ana veya, etei bapataito hibai Moses ana bai’ufununayah himatar.
3 Ũmacʉ̃jʉ gaye maná wame cʉtirise Dios ĩ queore ba jediyijarã ĩna.
3 Naatu Ayubih ana bay itinin ta’imon marane hire’er etei hibow hi’aa.
4 Ĩna idi catitoni gʉ̃tagã ide budiroca yiyijʉ Dios. Iti gʉ̃tana sʉoriti meje catiyijarã ĩna. Cristo ĩnare tirʉ̃nʉjare catiyijarã ĩna. No ĩna waroti ĩnare tirʉ̃nʉsotiyijʉ Cristo.
4 Na’atube ayubit ana harew itinin ta’imon marane re’er etei hitom, naatu ayubit ana To’one harew tit hitomatom nawiyih bairi hin, nati to i Keriso taiyuwin.
5 Ito bajibojarocati ĩna jãjarã Diore cʉdibisijarã. Ĩna cʉdibeja ticõri, ĩnare wanʉbisijʉ Dios. Ito bajiri Diore ĩna cʉdibitire waja yucʉ manojʉ goda jediyijarã ĩna.
5 Baise God ata a’agir moumurih na’in isah men iyasisir, imih himorob arar yan hai rarik awan karatan.
6 “ ‘Ito bajiro rẽtayijʉ ĩnare’, yi masibojarãti mani ñeñaro yi ãmoja, ito bajiroti rẽtaroja manire cʉni”, mani yi tʉo güija quena.
6 Naatu sawar iti himamatar i bai’obaiyen na’atube it isat, ebimatnuwit saise men kakafin sinafumih nakura’ara’ahit hisisinafube tanasinafumih.
7 Ito bajiri ĩna meni rujeoana ĩna rʉ̃cʉbʉoado bajiro rʉ̃cʉbʉobesa mʉa. Jeyaro ĩnare bajigore gaye Dios oca tuti iti gotija, ado bajiro gotia: “Ba rujiyijarã. Ito yicõri jiarise idiyijarã ĩna. Ito yicõri ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉorona basayijarã ĩna”, yi gotia Dios oca tuti.
7 Wagabur ata a’agir sawar iu’inuwih hikwakwafirih na’atube tanasinafumih. Buk Atamaninamaim iti na’atube eo “Sabuw himare hiyuw hi’aa hibiyasisir, hai yasisir botabir hitom hikoko’aw himisir hiwa’an kwanekwan.
8 Rocati romiare ĩna ajeado bajiro yibitirʉja manire. Ito bajiro ñeñaro yicõri veintitrés mil ñarã co rʉmʉti goda jediyijarã ĩna.
8 Imih uwatanah afa hibiwa’an kwanekwanabe men taniwa’an kwanekwan, anayabin nati na’atube hisisinaf, veya ta’imon wanawanan sabuw etei 23,000 ah uy hire himorob.
9 “Mani ñeñaro yibojarocati manire waja senibiquĩji Dios”, yi mani ñicʉsabatia ĩna yibojado bajiro yibitirʉja manire. Ito bajiro ñeñaro yicõri ãña ocana jãjarã godayijarã ĩna.
9 Ata Regah men routobonamaim tanayai, uwatanah afa na’atube hisinaf Regah hirurutubun etei tuwamorob yubih himorob.
10 Diore ĩna bʉsitu ñado bajiro yibitirʉja manire. Ito bajiro ĩna yijare, sĩgʉ̃ ángel jãjarãre ĩ sĩa batetoni cõayijʉ Dios.
10 Men tanagam kwanekwan, anayabin afa na’atube hisisinaf gurugurusen ana tounamatar na etei rouw himorob.
11 Jeyaro mani ñicʉsabatiare rẽtagore oca ña jedia Dios oca tutijʉ. Mani Jesús ĩ ejarotire tʉoĩa yurã, mani tiroti ña iti oca. Ĩnare bajiro ñeñaro mani yibititoni, Dios oca tutijʉ ña iti oca. Ĩnare bajiro mani yija, tõbʉjarã yirãji mani cʉni.
11 Sawar iti himamatar etei i bai’obaiyen na’atube it isat, naatu baimatnuwit isan bukamaim hikirum. Anayabin veya iti boun tama’ama i tana mar yomanin tatit.
12 No “Ñeñaro yibicʉja yʉ”, yi tʉoĩabojagʉti, ñeñaro yigʉ yiguĩji gajea. Ito bajiri ñeñaro yibe yirocʉ queno ĩ tʉoĩaja quena.
12 Imih o yait kunotanot i kubatabatkikin, inakaif gewas men inare’emih.
13 Manire riti mani ñeñaro yitoni meje ʉsirioro yi codeami rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Mani riojʉa gãnare cʉni, masa jeyarore cʉni ʉsirioro yi codeami ĩ. Manire ĩ ʉsirioro yi codebojarocati, mani ñeñaro yibititoni Diore mani tʉorʉ̃nʉja, manire ejabʉagʉ yiguĩji ĩ. “Mʉa ñeñaro yibititoni mʉare ejabʉagʉ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yiado bajiroti manire ejabʉagʉ yiguĩji ĩ. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás bʉto ʉsirioro manire ñeñaro ĩ yi rotibojarocati, Diore mani tʉorʉ̃nʉja, itire mani ñemecʉtiroca yigʉ yiguĩji Dios manire. Mani ñeñaro yi ãmorise mani yibititoni manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios.
13 Routobon mar etei o kubaib na’atube, nati routobon ta’imon sabuw etei tebaib. Baise God ana omatanen mar etei ekakaif. Imih boro men nihamiy routobon gagamin inab a fair nanatabir a niyaweyaw inare’emih. Baise routobon inabaib ana veya i boro fair nit inabatkikin naatu ef nabotawiy inahaiw inatit.
14 Ito bajiri yʉ ñarã mʉa, ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉobesa mʉa.
14 Isan imih au ofonah, wagabur hai bowabow etei kwanihamiyen.
15 Yʉ bʉsirisere tʉo masirã ña mʉa. “Riti gotiami Pablo”, yi tʉoĩarã ña mʉa.
15 Ayu iti tur i kwa not wairafi isa ao, saise au tur naniyan kwanab abisa ao kwana’itin.
16 “Queno ya Dios mʉ. Gʉa ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉre mʉ Macʉ Cristore cõayija mʉ”, yicõri ʉyé ide bato idia mani. Itire tʉoĩarã, “Yucʉtẽojʉ manire yiari goda ĩsiñi Cristo”, yi tʉoĩa jedia mani. Cristo ya rujʉre tʉoĩarã, najure bato ba mani. “Yucʉtẽojʉ manire yiari goda ĩsiñi Cristo”, yi tʉoĩa jedicõri bato ba mani.
16 Merarayow ana kerowas imaim God ana merar tayiy tatomatom ana veya, Keriso ana rara etei tafafaram. Naatu rafiy taimasib ta’ani’aan ana veya it etei’imak Keriso biyan tafafaram.
17 Jãjarã ñabojarãti sĩgʉ̃re bajiro riti tʉoĩarã ña mani. Jesure tʉoĩarã najuro corona bato ba mani. Ito bajiro yicõri Cristore riti tʉorʉ̃nʉa mani. Sĩgʉ̃re bajiro riti tʉoĩarã ña mani. Ito bajiri jãjarã ñabojarãti co rujʉ robo bajiro bajirã ña mani.
17 Anayabin rafiy fafar i ta’imon, it moumurit na’in, baise biyat i ta’imon, imih rafiy ta’imon tafafaram.
18 Israel sita gãnare tʉoĩate mʉa. Ĩna ñeñaro yirise waja, waja yirona waibʉcʉ ri soerãji ĩna Diore rʉ̃cʉbʉorã. Sĩgʉ̃re bajiro riti tʉoĩacõri ĩna soe ĩsirere barãji ĩna.
18 Israel sabuw hai sinaf i kwananot. Sheep tebow terouw gem tafanamaim tisibor finimih turih tefaram ta’aau i God bairi nati’imaim tibita’imon maiye.
19 “Masa ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉoja quena ña”, yirocʉ meje ya yʉ itire. Ito yicõri, “Ĩna meni rujeorʉre waibʉcʉ ri ĩsire gaje waibʉcʉ ri rẽtoro ñasarise ña”, yirocʉ meje ya yʉ itire.
19 Men kwananot ayu nati wagabur naatu sibor nati wagabur isah kwasisibor i abibasit kwanarouw.
20 Ado bajirojʉa mʉare yirocʉ ya yʉ: Diore masimena ĩna meni rujeorʉre ĩna ecaja, Diore ecarã meje yama ĩna. Rʉ̃mʉ́are ecarã yama ĩna. Ito bajiri ĩna rãca baba cʉticõri mʉa baja rʉ̃mʉ́are rʉ̃cʉbʉorã bajiro yirãji mʉa. Ito bajiro mʉa yire ãmobea yʉ.
20 En! Baise, abisa au’uwi ana’an i iti na’atube. Eteni Sabuw hai sibor i wagabur isah tisisibor, men God isan. Imih ayu men akok kwa wagabur bairi kwanikofan.
21 Rʉ̃mʉ́are mani cʉdija, Jesús mani Ʉjʉre cʉdirã meje ña mani. Ito bajiro mani yija, Jesure tʉoĩarã idisʉsare gaye ʉyé ide idibitirʉja manire. Ito yicõri Jesure tʉoĩarã basʉsare gaye babitirʉja manire.
21 Kwa men karam boro Regah ana kerowasamaim kwanatom, naatu iban maiye wagabur hai kerowasimaim kwanatom. Naatu men karam Regah ana gem kakafiyinamaim kwanaa, naatu wagabur ana gem tafanamaim kwanaa maiye.
22 “Yʉ ñarã ñabojarãti rʉ̃mʉ́re cʉdiama ĩna”, Jesús ĩ yi junisiniroca yibitirʉja manire. Ĩ rẽtoro masirã meje ña mani.
22 Men tanasinaf Regah ana yaso’ar tanakura’ahimih. Kwanotanot it Regah ana fair tanatabir? En!
23 “Dios ĩ rẽobeja mani ãmoro bajiro mani yija quena”, yi tʉoĩama gãjerã. Ito bajiro ĩna yi tʉoĩabojarocati ado bajirojʉa ya yʉama. Jeyaro mani yi ãmoro bajiro mani yibojarocati queno ejabʉabetoja manire. Mani ãmoro bajiro mani yija, Jesure tʉorʉ̃nʉsʉogʉ ĩ tʉorʉ̃nʉ jidicãroca yirã yirãji gajea mani.
23 Sawar etei i sinaf isan hibasit, baise sawar etei boro men ta ana gewasin nitimih. Naatu sawar etei i sinaf isan hibasit, baise sawar etei boro men hinibaisimih.
24 Mani queno ñaroti gaye riti tʉoĩabitirʉja manire. Gãjerã ĩna queno ñatoni, ĩnare ejabʉarona tʉoĩarʉja manire. Jesure tʉorʉ̃nʉ jidicãbitijaro ĩna, yirona tʉoĩarʉja manire.
24 Men yait ta akisin ana gewasin nanuwetamih, baise taituwan hai gewasin nanuwet.
25 Waibʉcʉ ri ĩna ĩsirijʉ waja yicõri mʉa baja quena. “¿Ĩna meni rujeorʉre ecagore meje ñati adi?” yi seniĩabesa. Riojoti waja yicõri mʉa baja quena.
25 Ahar efanamaim masanuw kwanatotobon kwana’aamo, men anot hinamour kwanibatebatemih.
26 Adi sita gaye jeyaro Dios ĩ rujeore ña. Ito bajiri disejʉa rʉyabeto ĩ ye riti ña. Ĩ rujeore iti ñajare, mani baja quena.
26 Anayabin Buk Atamaninamaim iti na’atube eo, “Me yan sawar tutufin etei tema’am i Regah nowan.”
27 Sĩgʉ̃ Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ meje ñagʉ̃, “Yʉ tʉ barã waya”, ĩ yija, ĩ ecaro bajiroti baja quena. “¿Ĩna meni rujeorʉre ĩna ecagore meje ñati?” yi seniĩamenati baja quena.
27 Orot baitumatum atin nifefeyani airi bay aamih kwanamare abisa namaim nayayare ina’aan, men anot hinamour inibatebatemih.
28 Gãji itire ba güigʉ, “Ĩna meni rujeorʉre ĩna ecagore ña adi”, ĩ yi goti masioja, babeja itire. Itire mʉa baja ticõri, ĩ tʉoĩarisejʉ tʉoĩa bʉjatobicʉ yiguĩji ĩ. “Ñeñaro yama ĩna”, yi tʉoĩacõri bʉjatobicʉ yuguĩji. Ito bajiri Jesure ĩ jidicãme yirona, babeja itire.
28 Baise orot ta tainimaim na’afare nao, “Iti bay i wagabur isah hisibor.” Nati bay men ina’aan, orot eo’otani i inakakafiy anayabin masanuw ina’ani’aan boro inasinaf kakaf.
29 “Jeyaro waibʉcʉ ri mani baja quena ña”, yi tʉoĩabojarãti, “Iti gaye mani baja quenabea”, gãjerã ĩna yi tʉoĩarisere babitirʉja manire.
29 Nati i men o kakafin kusisinafumih, baise orot nati eo’otani na’iti boro o kakafin sinaf narouw nao. Aisim boro ayu au roufamen abaib sabuw afa hai notamaim ayu hinafufunu?
30 Gaje ado bajiro yirãji mʉa: Yʉ baroto riojʉa, “Queno ya Dios mʉ”, yʉ yibojarocati gãjerã, “Babitirʉja mʉare”, yi codebitirʉja ĩnare, yirãji mʉa.
30 “Ayu au bay isan God aifefeyan igegewasin abai ani’aan, aisim sabuw boro au bay abigegewasin isan kakafin hinarouw hinao?”
31 Ado robojʉa bajia: No mani bariseti, mani idirise, mani moarise cʉni Diore masa ĩna rʉ̃cʉbʉoroca yirʉja manire.
31 Imih abisa ku’ani’aan o kutomatom o kusisinaf etei God wabin bora’ara’ahin isan inasinaf.
32 Gãjerã ĩna ñeñaro yi ãmoroca yibe yirona, quenarise riti yirʉja manire. Judio masa, judio masa meje cʉni Jesure tʉorʉ̃nʉrãre cʉni ĩna ñeñaro yi ãmoroca yibitirʉja manire.
32 Jew sabuw, Greek sabuw, na’atube ekaleisia sabuw wanawanahimaim men yait ta iniwa’an yababan nab nare’emih.
33 Yʉama ado bajiro tʉoĩa yʉ: Jeyaro yʉ yirise masa ĩna ti wanʉ jedire ãmoa yʉ. Sĩgʉ̃ti queno yʉ ñaroti gayere tʉoĩabea yʉ. Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmogʉ̃ ĩna queno ñaroti gayejʉare tʉoĩa yʉ. Jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna wabore ñaroca ĩnare Dios masore ãmoa yʉ.
33 Ayu i mar etei asisinaftobon sabuw afa aniyasisirih, saise anibaisih yawas hinab, men ayu taiyuwu aniyasisiru.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.