Romanos 9
Mundurukú NT (MYU_WBT) vs AAI
1 — Og̃uycũg̃ cĩcã obadipyũ kay―Judeuyũ kay — i õn e'em. Imu'ũm pa'ore ma og̃uycũg̃ap. Icẽmãn õn e'em eywebe. Cristo kay wetabut. Imẽnpuye napapa'uk g̃u õn. Ibiõg̃buk xipacat omuy owebe wag̃uymucũg̃ucũg̃. Imẽnpuye napa g̃u õn e'em: — Og̃uycũg̃ cĩcã obadipyũ kay―Judeuyũ kay — i.
1 Ayu i Keriso wabinamaim tur anababatun ao, men abifufuwenamih. Anayabin dogorou naniyan atatatam Anun Kakafiyin ebibasit ayu abisa ao.
2 — ausente —
2 Ayu dogorou wanawanan yababan awan karatan, naatu baiyufarir isan abiwa’an men ekakaram.
3 Obikuy jĩjã Deus pe okitpitpiyũ mutabun am Jesus kay. Obadipyũ ip. Pũg̃ ma ocedobu bit. — Bay, wũy ma og̃uy Cristo wi soat em ipiat'ajojom ewebe obadipyũ daxijoap teim — i õn e ojuy aco'i Deus pe.
3 Anayabin ayu au sabuw, biyau finimu turin naatu au rara anababatun, i wabihimaim mi’itube God tao rarafu. Naatu Keriso’one hita’afuru’umu atatit nabin,
4 Obadipyũ Israel naxeg̃ebitbit. Kuyje: — Eyju webekitkiyũ — io'e Deus cebe ip. Deus ixeyũ o'jomuy jebekitkiyũm. Deus jedipap o'g̃ũm cebe ip jewejo'i i'e am. — Xipan õn jeykuk — i juk adi o'e'e Deus cebe ip. — Ade jĩjã je'e ip enaxeg̃ebitbiyũ — i juk adi o'e'e cebe ip. — Ipi og̃ũm eyipim — i juk adi o'e'e. Jekawẽn o'g̃uwẽn Moisés pe ixeyũ awẽ ãm. Icẽmãn ip Deus mubuyxixin. — Eynaxeg̃ebit ma otaẽ ipi dag̃ayũ daxijojo'ukan — i juk adi o'e'e Deus cebe ip.
4 saise Israel sabuw yawas hitab, God natunatunamih hitamatar: ana marakaw, ana obaibasit, ana obaiyunen tur hitab, kwafiren anababatun, naatu ana omatanen isah tirerereb.
5 Israel ipotpot naxeg̃ebitbiyũ ip―doze beayũ naxeg̃ebitbiyũ. Ijodi ikap puje Cristo dak ixeyũ badim o'e. Ixe Cristo soat podi ma ya'õbacaat. — Soat podi ma ẽn a'õbuyxi — i juy acece cebe. Soat em ma juy imẽn acece.
5 Nati sabuw hai a’agir kwafe’en i Hebrew big ana kik owe’owen, imaim gin tanay boro tanan Keriso ana tufuw ana’an tanatit. God akisinamo sawar etei ana bonawiyenayan tanabora’ara’ah wanatowan wanatowan. Amen.
6 Deus ja'õ dag̃ g̃u e'em, xepxep ã Judeuyũ itabut g̃asũ Deus kay buye — i'ũmg̃u juy ace. Soat g̃u Israel naxeg̃ebitbit Deus emunaẽyũ―pũg̃pũg̃ ã.
6 Baise God ana omatanen i men ta baifuwenamih, mar etei i yabih temamatar. Iti ao anayabin Israel sabuw etei hai tufuw ana’an i Israelane hitufuw, baise etei’imak boro men hinan Israel sabuw hinamataramih.
7 Soat g̃u Abraão naxeg̃ebitbit tak taxeg̃ebitbicat Deus xe―pũg̃pũg̃ ã. — Pũg̃at taxeg̃ebitbit acã enaxeg̃ebitbicat oxe―Isaque naxeg̃ebitbit acã — i juk o'e Deus Abraão be.
7 Na’atube Abraham ana rara’ane hitutufuw men etei Abraham natunatunamih. Bukamaim God iti na’atube eo hikirum inu’in kwaso’ob. “O natu Isaac ana rara’ane iti omatanen abit boro i hinab.”
8 Imẽneju wuyetaybit soat g̃u Abraão naxeg̃ebitbit Deus o'taẽ jebekitkiyũm iam. Deus a'õ dag̃ o'kapiat taxeg̃ebitbit acã Deus ebekitkiyũ. Wara'at taxeg̃ebitbit pit ka'ũma.
8 Tur iti na’atube ana kubuna kwananowar, God natunatun i men Abraham ana rara’amaim hitutufuw akisih ebowabowamih. Baise sabuw iyab omatanenane hitutufuw God natunatun i nati sabuw.
9 — Wara'at koato dak oajẽm ekay ija ekaxi ma — i mo a'g̃u o'e Deus. — Ija ekaxi ma Sara i'it'et je'e — i juk o'e Deus Abraão be. Imẽn Deus o'jekawẽn Abraão be.
9 Anayabin God Abraham iti na’atube eomatan, Veya ayai’iya’imaim boro ana matabir naatu Sarah boro nataub kek orot nayai.
10 Wara'at ekawẽn tak og̃uwẽn eymutaybit am soat g̃u Deus o'taẽ―pũg̃pũg̃ ã iam. Deus o'jekawẽn Rebeca eju xepxepayũ yuk pe bima―wuydobu Isaque ipotpoyũ yuk pe bima.
10 Men nati akisin baise kwana’itin, Rebecca auman toub kek kikif ya, tamah ta’imon ata’agir Isaac.
11 — Iwag̃o kũyjobit jeenuy jekitpit a'õ kay — io'e Deus Rebeca be xepxepayũ yuk pe bima. Xipat'ũmat o'g̃ug̃ẽ g̃u buk ip―xipacat tak ka'ũma. Deus pũg̃ ma jebekin o'taẽ. Wara'at pit ka'ũma. Apẽn kuy bima jewag̃uyg̃uy osunuy iap tag̃ o'taẽ. Apẽn ixeyũ juk adi oekuku iap tomuju g̃u o'taẽ. Jebikuyap tag̃ acã o'taẽ.
11 Anakubuna gewas kwananowar, kek kikif wanawanahimaim kek ta bai ana kok abisa yayakitifuw isan, naatu Rebecca iu, “Kek ain boro tain isan nabow.” Kek i men hitufuw,
12 — ausente —
12 naatu men sawar ta gewasin o kakafin hisinafumih, baise i ana yayakitifuwen tafanamaim bat ta rubin. Men i hai bowabowamaim ta rubinimih, en.
13 Imẽn e'em Deus ekawẽn tup: Jacó ikukpin o'e oxe, Esaú bit ikukpin g̃u oxe o'e, i. Imẽn o'tupmubararak ip Rebeca iyũ muwẽnuwẽn.
13 Bukamaim hikirum inu’in kwaso’ob, “Jacob i ayu abiyabuw, baise Esau i ayu abifa’ifai.”
14 Pũg̃ ma o'taẽ, wara'at pit ka'ũma. Imẽnpuye: — Deus cũg̃ g̃u — i du ace'e? Imẽn g̃u juy ace!
14 God isan boro mi’itube tanao? I bowabow kakafin orot? Aiyabin anababatun!
15 Imẽnpuye: — Wetabotaidabotbot pin pima, wetabotaidabotbon oce — io'e Deus Moisés pe. — Obu'u bima bit, wetabotaidabotbon g̃u oce — io'e cebe. Imẽnpuye: — Wemukaypinpucayũ kay acã wetabotaidabotbon oce — io'e Deus Moisés pe.
15 Anayabin Moses isan eo, “Ayu orot babin yait ta anarurubin i boro anakabibir.”
16 Imẽn Deus itabotaidabotbot wuykay “Etabotaidabotbon cuy eg̃uy ocekay,” i wuyju e'eap tomuju g̃u, wuyju xipacat mujurũg̃rũg̃ap tomuju g̃u dak. Ixe itabotaidabotbon wuykay, itabotaidabotbot pin puye acã.
16 Isan imih sawar etei i men it sabuw takokok o tabowabowamaim emamatar, baise sabuw iyab God ana kokomaim ekakabibirih.
17 Imẽn e'em Deus ekawẽn tup―Faraó be kuyje o'jekawẽn iaptup―Egito eipi kukukat pe o'jekawẽn iaptup: “Õn ma juk emuy adeayũ kukan,” io'e Deus, i. “Ade em wa'õbacaap og̃ubapukpuk etabutpe,” io'e Deus, i. “Imẽnpuye soat kaka watwat itaybit je'e obuten. Itaybit ip je'e Deus soat podi ma ya'õbacaat iam” i'e'em Deus, i. Imẽn e'em Deus ekawẽn tup.
17 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum inu’in, Moses Egypt hai aiwob orot isan eo, “Anayabin iti isan ayu abora’ahi efan yatetoro’ot ayara’ahi. Saise ayu au fair wanawanamaim anayai nabow naatu ayu wabu nara’at tafaram tutufin etei hinanowar.”
18 Imẽneju Deus itabotaidabotbot jemukaypinpucayũ kay. Kũyjobit'ũmayũ mukũyjobit'ũm'ũm tak big̃ ma.
18 Isan imih, God ebiyasisir sabuw iyab baibais tekokok boro nibaisih, baise sabuw iyab dogoroh efofokar boro niwa’an hinafokar.
19 — Deus ma “Ãg̃ jeenuy itabut'ũmãn” i'e'em Judeuyũ be bima, cũg̃ g̃u Deus pe i'e am cebe ip “Ipiat osupi'ajoat eywebe eyetabut'ũm puye,” i kuka ece te'e ma owebe. — Deus ibu'u bima, itabut pa'ore ip — i te'e ma kuka ece owebe.
19 Kwa orot ta ayu isau boro iti na’atube inao, “Aisimamih God aki ebi’ubari? Yait boro ana kok nakwahir?”
20 — Tapu, imẽn g̃u juy ece — i õn pit e'em. Ecede g̃u juy Deus pe: — Apẽnpuye dak ẽn imẽn omug̃ẽ? — i'ũmg̃u e'em itĩg̃'a bit jamug̃ẽat pe.
20 O i yait, orot maiyow aisim God awan kuyayafutifut? Noukwat men karam boro ana bu’urayan isan nao, ‘Aisim iti na’atube ibu’uru?’
21 Wuynõm mug̃ẽg̃ẽ'ukat jebikuyap tag̃ yamug̃ẽg̃ẽm. Pũg̃tõm pewi ma xepxep'a yamug̃ẽg̃ẽm. Pũg̃'a yadeibog̃at'a yamug̃ẽg̃ẽm. Wara'at'a bit yadei'ĩcat'a yamug̃ẽg̃ẽm. Jebikuyap tag̃ ma yamugẽg̃ẽm.
21 Orot noukwat bu’irayan i akisin ana kokomaim me ta’imonamaim noukwat boro rou’ab nabu’ir, ta hiyuw ana noukwat, ta veya maiyow baitab isan ana noukwat.
22 Wuynõm mug̃ẽg̃ẽ'ukat puxim Deus Judeuyũ kug̃. Jebikuyap tag̃ ma ip ikug̃. Jetakomaap mubapuk ojuy osunuy kũyjobit'ũmayũ be. Ja'õbacaap mubapuk ojuy dak osunuy. G̃uyjom pit ipiat supi'ajoat cebe ip, kũymobit'ũm puye. Inaka tog̃a osunuy jetakomaap kug̃―ade koato. Ipiat o'supi'ajoat g̃u cebe ip. Warara'acayũ nomuwãwãm jebekitkiyũm pima, ipiat o'supi'ajoat g̃u Judeuyũ be―kũyjobit'ũmayũ be. Imẽn Deus cuk wuynaẽ jebekitkiyũm. Pũg̃pũg̃ wuy'in Judeuyũ. Warara'acayũ Judeu'ũmayũ. Deus pit soat wuynaẽ jebekitkiyũm. — G̃asũ bit okpot kay itabucayũ acã webekitkiyũm je'e — i juk adi o'e'e Deus jewebe ma. Imẽnpuye ixe juk wuynaẽ wuyetabut am Jesus kay. — Wetabotaidabotbot eykay — i juk adi o'e'e jekpot kay itabucayũ be. — Ojo'i je'e ip jedipap kug̃ okpot kay itabucayũ — i juk adi o'e'e Deus jewebe ma. Imẽg̃ap soat podi ma odip iam jekayayũ mutaybitbin.
22 God ana yaso’ar i kok kwanekwan boro sabuw ti’obaiyih. Iyab hisisinaf kakaf isan tagurusih, saise ana fair imaim hita’itin, baise nati efanin i yatenub wainab bairi hima.
23 — ausente —
23 Iti na’atube sinaf, saise i ana marakaw bonamanamarin ti’obaiyit tata’itin naatu ana sabuw iyab kabibirih bairi ana marakaw faram isan rurubinih auman tataso’ob.
24 — ausente —
24 Anayabin it sabuw i God ea’afit, men Jew sabuw akisih, baise Ufun Sabuw auman ea’afih.
25 Imẽn Deus e'em Oséias emudupmubararaktup pe:
25 God ana tur iti na’atube eo Hosea ana Bukamaim kirum.
26 Imẽn Deus e'em Oséias emudupmubararaktup pe, apẽn Judeu'ũmayũ dak Deus ebekitkin je'e iap tup pe.
26 Nati efamaim God eo, “Kwa i men ayu au sabuw.” Baise i boro nao, “Kwa i God ma’ama wanatowanin natunatun.”
27 Isaías tak Israel naxeg̃ebitbit mug̃ẽaptup o'tupmubararak: Israel naxeg̃ebitbit ade jĩjã―ka'oririt puxim, i. Xepxep ã bit Deus idaxijo, i.
27 Isaiah Israel sabuw isah tur rererebamaim eo, “Kwa Israel sabuw i tor ana dones na’atube, God boro matan ta’amo niyawasih.
28 Deus ipiat supi'ajoat soat kũyjobit'ũmayũ be, i. Apẽn kuy o'e'e iap tag̃ ipiat supi'ajoat cebe ip, i. G̃axĩn ma ipiat supi'ajoat cebe ip, i. Pũg̃ em ma ipiat supi'ajoat cebe ip, i. Imẽn Isaías e'em jemudupmubararaktup pe.
28 Anayabin, Regah i saise’ewat esisinaf sabuw tafaramamaim tema’am etei boro marta’imon baimakiy nitih nasawar.”
29 Wara'atup pe imẽn ibararak―Isaías emudupmubararaktup pe―kuy bima o'tupmubararakiatup pe: Wuykukukat soat podi ma ya'õbacaat, i. Ixe pũg̃ wuy'inat taxijo'ũm pima, soat kuka juk oap―apẽn Sodoma ka watwat'ũm'ũm oap iap puxim―apẽn Gomorra ka watwat'ũm'ũm oap iap puxim, i. Imẽn ibararak opop Isaías emudupmubararaktup pe―apẽn Deus pũg̃pũg̃ ã Judeuyũ idaxijo iap tup pe.
29 Marasika iti tur Isaiah eo, “Regah Fairin men agir hai durun ta ebihamiy i, it boro tatan bar merar Sodom naatu Gomorah hairi bi’afiyih na’atube ti’afiyit.”
30 — Apẽnpuye ade Judeu'ũmayũ itabut Jesus kay xepxep ã Judeuyũ itabut pima? — i du eyju e'em owebe? Apẽn cũg̃ ma ajeku Deus xe iap o'jokudada g̃u Judeu'ũmayũ. Inaka: — Eyju cũg̃ ma oxe — io'e Deus cebe ip, Jesus Cristo kay itabut ip puye.
30 Tur yomanin boro iti na’atube tanao, Ufun Sabuw i men ofafar hinuwih hibai imaim God hai ef mutufurin rouw eorerebamih, baise abisa Keriso isah sisinaf hitumatum imih God hai ef mutufurin rouw eorereb.”
31 Tũybe cũg̃ ma acesop Deus xe wuyawẽwẽap ekawẽn tag̃ wuyekuap tomuju iãn o'e ip Judeuyũ bit―Deus emunaẽyũ. — Cũg̃ ma eyju oxe — i'ũmg̃u o'e Deus pit cebe ip, iboap ekawẽn tag̃ ceku ba'ore cebe ip puye.
31 Baise Israel sabuw ofafar hinuwih hinotanot hai ef i mutufor hirouw hio, baise en, anayabin i ofafar eo’omaim hisisinaf.
32 Itabut g̃u ip osodop cũg̃ ma wuyju Deus xe wuyetabucap tomuju iap kay. Imẽnpuye: — Cũg̃ ma eyju oxe — i'ũmg̃u o'e Deus cebe ip. Tũybe cũg̃ ma acesop Deus xe wuyawẽwẽap ekawẽn tag̃ wuyekuap tomuju iãn o'e ip. Ibu'u ip o'e jetabut am Jesus Cristo kay. Imẽn e'em Deus ekawẽn tup: Pũg̃'a oyamuy Sião ka be wita'a, i. Ig̃o'a be Sião ka watwat jeweikaka, i. Je'at'at ip ya be, i. Cekay itabucayũ bit soat em icokcok jeedop ip jetabucap kug̃, i. Iboap tup ekawẽn pe Cristo wita'a buxim e'em―Judeuyũ jeweikaka'ibiyũ buxim.
32 Ana’an aisim? Ana’an i men baitumatumamaim hibat, baise abisa i hisisinafumaim hibat. Imih a rousukusukunen ana kabayamaim ah rusukun hire.
33 — ausente —
33 Bukamaim hikikirum na’atube,
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.