Lucas 7

Deus ekawẽntup Kawẽn iisuat ekawẽn (MYU) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Adeayũ be jekawẽn epere buje, Jesus o'ju Cafarnaum ka kay. Oajẽm. Sorarayũ kukat ibo ka be osunuy.
1 Jesu tur etei eo binan sabuw hinowar in sasawar ufunamaim na Capernaum tit.
2 Ixe ibuywatwat'ukat iwãtaxipi o'e―kariwa xe ikukpinat. Oe'ũ pin ibuywatwat'uikat.
2 Nati’imaim Roman baiyowayan orot ukwarin ana akirwairafin isan biyabow kwanekwan i sawow gagamin bai morobomih biwa’an.
3 G̃ebuje sorarayũ kukat pũg̃pũg̃ Judeuyũ kukukayũ o'g̃uju Jesus kay. O'g̃uju ip Jesus Cafarnaum ka be iam o'jekũyjo buye.
3 Baise Jesu na nati’imaim titit ana tur nonowar ana maramaim, Jew hai orot gagamih iyunih hin Jesu biyan hitit ana akir wairafin baiyawasin isan Jesu hifefeyan.
4 Oajẽm ip. O'jekawẽn ip Jesus eju.
4 Basit Jew hai orot gagamih hina Jesu biyan hitit turobe’emaim hifefeyan hio, “Iti orot ana yababan i ekokok kwanekwan o baibais initin ana akir wairafin iniyawas.
5 — Ocebadipyũ ikukpin cĩcã ixe xe — io'e ip. — Deus eju kawẽnwẽnap'a o'yamuyat ocewebeap'am — io'e ip.
5 Anayabin ata sabuw isah i yabow, aki ai Kou’ay Bar wowab.”
6 Imẽnpuye Jesus o'ju ceweju ip.
6 Basit bairi hin, naatu hina bar hibiyubin auman, baiyowayan orot ana ofonah afa iyunih hin Jesu biyan hitit hio, “Regah aki ai of iti na’atube eo, Aisim inan a nababan, anayabin ayu men orot gagamu boro inan au bar inatit.
7 Cedag̃ g̃u emudot am oduk'a be wa'õbuyxi'ũm puye,’ i juy ece cebe,” io'e ocewebe — io'e ip Jesus pe. — “ ‘ “Ece'ada juy,” i ẽn e'em pima, obuywatwat'ukat je'ada.
7 Na’atube ayu auman taiyuwu ai’itu ayu men orot gewasu boro anan nanamaim anatit, baise akokok turawat nao au akir wairafin boro nayawas.
8 Õn tak warara'acat mujujum. Wa'õ kay kũyjobit ip wesorarayũ. Pũg̃ pe õn e'em “Ejẽm” i bima, je'jẽm. Wara'at pe õn e'em “Ejot” i bima, je'dot. Obuywatwat'ukat pe õn e'em: “Imẽn cuy ece,” i bima, imẽn je'e,’ i juy ece Jesus pe,” io'e ocewebe — io'e ip Jesus pe. — Imẽn ja'õmudodon ewebe — io'e ip Jesus pe.
8 Anayabin ayu auman baiyowayah orot isah, au fair ema’am, orot ta aniyun anao, ‘Ni’imaim kwen.’ I boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti’imaim kuna.’ I boro nan, naatu au akir wairafin orot ta isan anao, ‘Iti kusinaf.’ I boro nasinaf.”
9 Iboap co buje Jesus itabẽg̃ o'e ixeyũ ekawẽn cocom. O'jekorepẽn adeayũ kay.
9 Jesu iti orot ana tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu tatabir sabuw hi’ufunun bairi hinan iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen Israel wanawananamaim ama areremor, men kafa’imo orot ta ana baitumatum iti na’atube aitinimih.”
10 G̃ebuje Jesus kay o'g̃uju'iayũ o'jepit sorarayũ kukat tuk'a kay. Ibuywatwat'ukat o'tobuxik ip―iwãtaxipi topibit. Kuy xipat o'e Jesus a'õbi.
10 Imaibo orot kob nayah himatabir maiye hin bar hititit, akir wairafin yawas ma’am hi’itin.
11 O'ju jeweju etaybitbinayũ eju. Ade warara'acayũ dak o'ju ceweju. Naim ka be o'ju ip.
11 Nati ufunamaim sabuw rau’ay gagamin na’in, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar wabin Nain imaim hitit.
12 Jesusyũ oajẽm ikabog̃atka exĩntabi be―Naim ka exĩntabi be. Jay.
12 Jesu na bar merar ana fur awan titit auman, kwafur babin natun orot ta’imonamo morob, sabuw rau’ay gagamin na’in kwafur babin hibai hirerey auman natun hi’abar hititit bairi hitar.
13 Wuykukukat Jesus ite jo buje, itabotaidabotbot cĩcã o'e ce'ũat xibuk kay.
13 Jesu nuw kwafur babin i’itin ana maramaim dogoron wanawanan yababan awankaratan naatu kwafur isan eo, “Babin men inarerey.”
14 O'ju ce'ũat kay. Ce'ũat tujujẽmjẽmap o'g̃ucay. Ce'ũat tujujẽmjẽmayũ o'jecũ ip e bidase.
14 Imaibo na sabuw biyah tit eof ir sum butubun, sabuw orot hi’abar hinan hinutanub hibat, Jesu orot murubin isan eo, “Orot boubun kumisirimih ayu ao!”
15 G̃ebuje ce'ũ topibit itabẽg̃ o'e. O'je'ag̃obucẽg̃. O'jekawẽn.
15 Orot murubin inu’in yawas misir mare ma tur eo. Jesu nawiy hairi hin hinah itin.
16 Imẽnpit soat imu'adaap cocoayũ yag̃uybabi'ũm cĩcã ip o'e.
16 Sabuw etei orot murubin yawas mimisir hi’itin hai bir ra’at baise God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah hio, “Dinab orot fairin anababatun wanawanatamaim tit! God ana sabuw baiyawasih isan na!”
17 Ibocewi Judéia eipi watwat Jesus ce'ũat o'g̃u'ada iap awẽg̃ o'yawẽg̃tobuxik―soat ka watwat.
17 Jesu iti sisinaf ana tur ra’at tafaram Judea wanawanan hima’am etei hinowar na’atube tafaram nati sisibinamaim hima’am auman hinowar.
18 Ceweju etaybitbinayũ be Jesus ce'ũat o'g̃u'ada iam João mukũyjo buje, João xepxepayũ o'tomuwã jewekay―jeweju etaybitbinayũ.
18 — ausente —
19 Ixeyũ o'g̃uju ja'õmuju am wuykukukat Jesus kay.
19 — ausente —
20 Jay. Oajẽm ip Jesus kay.
20 Iti na’atube eo imaibo hina Jesu biyan hitit ana tur hi’owen hio, “Aki John Baptist o baibatiyimih iyafari ana, imih akokok inao ananowar, John o isa eo anonowar o iti ina, o aki boro orot ta isan anama anakaif.”
21 G̃asũ Jesus tak adeayũ o'g̃u'ada'ada João emumudotyũ etabutpe. Iwãtaxipipiayũ o'g̃u'ada'ada. Ibiõg̃buk kẽrẽat o'g̃ujẽmujẽm ikug̃ayũ bewi. Ita'ũmayũ o'sutada. Ierepayũ o'g̃u'ada'ada. Jesus tak o'jekawẽn xepxepayũ eju―João emumudotyũ eju.
21 Nati ana veya’amaim Jesu sabuw maumurih na’in hai sawow yumatah ta ta, naatu demon kauh hiyen hima hibiwawa’anih etei biyawasih. Naatu sabuw moumurih na’in matah fim iwa’an matah higewasin hinuwanuw.
22 — Epeyepit cuy João kay — io'e cebe ip. — Epejojojoiap cuy epeg̃uwẽn João be, epeyekũyjojoiap tak — io'e. — Ita'ũm topibiyũ itate o'e g̃asũ. Taojere topibiyũ dak xipan ip o'e xĩg̃xĩg̃ g̃asũ. Ierep topibiyũ dak xipat o'e g̃asũ. Ya'õpi'ũm topibiyũ dak ya'õpipe o'e ip. Jekũyjojom ip o'e. Ce'ũ topibiyũ dak waram itait o'e g̃asũ. Itadaybotbocayũ dak kawẽn idipat cocom g̃asũ — io'e.
22 Imih Jesu John ana bai’ufununayah iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itah John ana tur kwa’owen. Sabuw matah fim higewasin tinuwanuw, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, kokom ani’anih biyah igewasin, tainih gugurih higewasin tur tenonowar, naatu sabuw morobone abiyawasih, tur gewasin i yababan sabuw isah abibinan.
23 — Imẽneju eycokcog̃ epesop okay eyetabut am eybu'u'ũm pima — io'e Jesus. — “Ite g̃u omuykuiat,” i'e'em pima bit, eycokcog̃ g̃u epesop — io'e xepxepayũ be―João emumudotyũ be.
23 Sabuw iyab erekasiy auman ayu tibitutumu i boro men baigegewasin hinab!”
24 Jesus João o'g̃uwẽn adeayũ be, cemumudotyũ jẽm puje.
24 Kob nayah himatabir John isan hinan ufut, Jesu tatabir sabuw rau’ay gagamin hina hima’am ibatiyih eo, “Arar yan John abisa sisinaf itinamih kwatit kwan? Kotar wadar bi’inuwas itinamih kwan?
25 João doti teibog̃ g̃u. Teibog̃at kukayũ adeayũ kukat tuk'a be opop ip―ibubut adeayũ.
25 Abisa itinamih kwatit kwan? Orot sawar wairafin e’abur gewas ma’am itinamih kwan? En anayabin sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
26 João bit ibubut adeat g̃u―Deus ekawẽn muwẽnuwẽn'ukat acã. Wara'at Deus ekawẽn muwẽnuwẽn'ukayũ bodi ma João ya'õbuyxi.
26 Imih kwao anowar. Abisa itinamih kwan? Dinab orot? Turobe, baise a tur ana’owen, iti orot i dinab oro’orot etei tafahimaim.
27 Imẽn Deus ekawẽntup e'em―João muwẽg̃aptup:
27 Anayabin John isan, God iti na’atube eo Buk Atamaninamaim hikirum,
28 — Ka'ũma ma omuy João jo'i ya'õbuyxian. Deus xe bit, yopĩcat João bodiat ya'õbuyxiat cebekitkiyũ'in — Jesus o'e.
28 Jesu iban eo maiye, “‘Tur anababatun a tur ao’owen, baibin hitatoub wanawanahimaim, orot men yait ta John natabirimih. Baise orot ta God ana aiwobomaim taiyuwin bikafai i John natabir.”
29 Iboap ekawẽn co buje, — Cũg̃ cĩcã Deus — io'e soat ma, iecug̃ap peam dinheiro bubu'ukayũ dak. João ixeyũ o'g̃ubatisasan.
29 Sabuw etei, kabay o’onayah auman tur hinonowar ana maramaim, hiorereb God ana ef i turobe mutufurin, anayabin iti sabuw etei’imak i John bapataito itih.
30 Fariseuyũ bit ibu'u jĩjã osodop ip Deus bikuyap tag̃ jeku am, Moisés ekawẽn imutaybitbin'ukayũ dak. Ixeyũ g̃u bit o'ju João kay jemubatisan am―wara'acat acã―iecug̃ap peam dinheiro bubu'ukayũ acã, wara'at ikẽrẽat mujurũg̃rũg̃'ukayũ dak.
30 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah God abisa sinafumih kokok i hikwahir men hisinaf naatu John ana bapataito hikwahir.
31 G̃ebuje Jesus waram o'jekawẽn adeayũ eju.
31 “Imih sabuw iti boun tema’am hai itin boro abisa’amaim anayai anao? Hai itinin i mi’itube?
32 Bekitkit puxim ixeyũ―pasiaham ip iap pe pubutbucayũ buxim. Jewãwãwãm ip jebureyũ kay bekitkiyũ.
32 Sabuw hai itinin i Kek gidigidih urababan tefafafow na’atube. Kek turih boro turahinah isah hio, ‘Aki tabin ana douduf arabirab baise kwa men kwabenabenamih. Naatu aki morob ana ew atatabor, baise kwa men kwarerereyamih.’
33 — João Batista oajẽm eykay. Ixe jekpiwan ma irere oeku Deus eju jekawẽn ãm. Eyju bit napa ma e'em ixe muwẽnuwẽn: “Ibiõg̃buk kẽrẽat kukat teku,” i.
33 John Baptist nan ana veya’amaim yohar bay, harew fokarih men eaa tomatom, naatu kwa kwao, ‘Iti orot i demon kaun hiyen!’
34 Soat wag̃o õn. Ojot eykay. Soat xat o'om ojeku, soat tikõnkõn tak. Eyju bit napa ma e'em omuwẽnuwẽn: “Ka'o'on'ukat teku,” i. “Teku iecug̃ap peam dinheiro bubu'ukat pure,” i dak. “Teku ikẽrẽat mujurũg̃rũg̃'ukat pure,” i dak — io'e.
34 Baise Orot Natun na bay harew eaa tomatom kwa kwao, ‘Iti orot i ana bay aa naatu ana harew tom kakafin, kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah hai begon!’
35 — Wuyju Deus emumutaybitbinap tag̃ jekukum pima bit, warara'acayũ je'e “Deus cũg̃ ma wuymutaybitbin,” i — Jesus o'e.
35 Baise God ana ukwar rerekab i sabuw iyab hikok tebaib isah ebiturobe.”
36 G̃ebuje Fariseu Jesus o'tomuwã jeweju jekõn ãm. Simão ibutet osunuy. Jesus o'ju Fariseu duk'a be. Oajẽm. Oabik jekõn ãm ceweju.
36 Pharisee orot ta wabin Simon Jesu ifefeyan na ana baremaim hairi bay aa isan, basit Jesu na orot ana bar run hairi hima bay hi’aa.
37 G̃ebuje ayacat oajẽm Jesus kay. Ixe ayacat ibo ka wat osunuy. Ikẽrẽat mujurũg̃rũg̃'ukat osunuy. Ixe itaybit o'e Jesus jekõnkõn Fariseu duk'a be iam. Imẽnpuye tide'oati o'tidojot Jesus kay timũn'a be. Timũn'a waenõm mug̃ẽg̃ẽ jo'i osunuy―alabastro mug̃ẽg̃ẽ osunuy.
37 Babin ta bowabow kakafin wairafin nati bar meraramaim ma’am, Jesu Pharisee ana baremaim ma bay eaa ana tur nowar, basit re kibub wabin alabaster kabayamaim hikwak biya rarouw yamurin gewasin hisuwai batabat bai na
38 Oajẽm Jesus kay. Xik'i osunuy Jesus nõg̃pikadi, sui xe. Wa osunuy. Ig̃uycũg̃ osunuy juk adi ikẽrẽat o'g̃ug̃ẽ iap kay. Jesus i o'suimubot jetadim. O'suisup jadam. O'suikõn. O'suimude'o'on tide'oatim. Imẽn o'e Jesus ikukpin cĩcã cexe buye.
38 Jesu ufunane bat, anamaim rerey maturin re an hihuruf, naatu kwafure aribunamaim Jesu an sasam naatu an mamay. Imaibo raiy bai Jesu anamaim isuwai re.
39 Iboap o'jojojo Fariseu―Jesus emunomuwã.
39 Iti na’atube sisinaf Pharisee orot i’itin ana maramaim, nuhinamaim not eo, “Iti orot dinab mowan na’at iti babin ebubutubun boro taso’ob, naatu boro taso’ob iti babin i yait, anayabin iti babin i bowabow kakafin wairafin!”
40 G̃ebuje Jesus o'jekawẽn Fariseu be.
40 Naatu Jesu eo, “Simon, ayu tur ta anao inanowar.” “Bo i aisim bai’obaiyenayan. Kuo anowar.”
41 — Xepxep ag̃okatkat cewero ip osodop jekariwa eju. Pũg̃ ixeyũ'in ceweroap bog̃ jĩjã osunuy. 500 dinheiro osunuy cewero. Wara'acat ixeyũ'in ceweroap bog̃bug̃ ã osunuy. 50 dinheiro isurũg̃at osunuy cewero.
41 Jesu eo, “Orot rou’ab hin orot ta kabay wairafin biyan kabay isan hifefeyan, basit orot 500 kina bai orot ta itin naatu 50 kina bai orot ta itin.
42 Xepxem ma teida ba'ore o'e ip jekariwa be. Ixe kariwa bit o'e cebe ip: “Teidam g̃u eyju owebe,” i. “Ka'ũmg̃u g̃asũ bit je'e oweju eyeweroap,” i. Abu-xe ixe kariwa ikukpin cĩcã je'e ixeyũ'in? — Jesus o'e. — 500 dinheiro isurũg̃at cewero tũibit xe xe'e? 50 dinheiro isurũg̃at tũibit xe g̃u xe'e? — Jesus o'e.
42 Baise ana maramaim orot hairi aurih men karam boro orot kabay wairafin ana kabay wan hitay, imih orot kabay matuwan turan hairi’ika wabih bosairen. Imih orot menatan isan i ana yabow ra’at?”
43 — 500 dinheiro isurũg̃at cewero tũibit xe aco'i — Simão o'e. — Cekariwa o'e ixe be: “Teidam g̃u eyju owebe,” i. “Ka'ũmg̃u g̃asũ bit je'e oweju eyeweroap,” i. Imẽnpuye ixe xe aco'i cekariwa ikukpin cĩcã je'e — Simão o'e.
43 Simon Jesu iya’afut eo, “Anotanot orot nati kabay gagamin baibine.” Imaibo Jesu Simon iu, “Nati kuo i turobe.”
44 Jesus o'jekorepẽn ayacat kay. Waram o'jekawẽn Simão be bit―Fariseu be.
44 Imaibo Jesu tatabir babin isan Simon iu, “Iti babin i’itin? Ayu ana o a bar atit o men au sauwin isan harew iyai’imih, baise iti babin maturinamaim au sauw naatu aribunamaim au sasam.
45 — Ẽn ma wag̃obu eyag̃obukõn g̃u wuybabi dag̃. Ite bit oibu'un g̃u wuikõn ãm — io'e.
45 O men au merar iyi imamayu’umih, baise iti babin a bar aruruka busuruf au mamay men ihamiyimih.
46 — Ẽn ma wa'a eyamude'on g̃u axeptim wuybabi dag̃. Ite bit wui o'suimude'on tide'oatim — io'e.
46 O men olive iroro’onamaim aribu isuwei’imih, baise iti babin raiy yamurin gewasin au’umaim isuwai re.
47 — Icẽmãn õn e'em ewebe. Ite ayacat ikẽrẽat kug̃―ade jĩjãat kug̃. Imẽnpit Deus soat o'ju'uk. Ikẽrẽat o'ju'uk cebewi, cexe Deus ikukpin cĩcã buye. Wuywebewi Deus yopĩt ma ikẽrẽat uk puje, ikukpin cĩcã g̃u Deus wuyxe―ikukpinpũn ã — Jesus o'e. — Ade ikẽrẽat uk puje bit, ikukpin cĩcã e'em wuyxe — Jesus o'e Fariseuyũ be.
47 Imih anababatun a tur ao’owen, iti babin ana bowabow kakafin maumurih na’in etei’imak anotanot tawiyen, anayabin ana yabow gagamin na’in ayu itu. Baise orot yait ana bowabow kakafin kikimin anotanotawiyen i ana yabow kikimin.”
48 G̃ebuje Jesus o'jekawẽn ayacat eju.
48 Imaibo Jesu babin isan eo, “A bowabow kakafih etei i anotanotawiyen.”
49 Imẽneju ceweju jekõnkõnayũ o'jekawẽn jeweweju.
49 Sabuw afa bairi hima bay hi’aau, hibusuruf taiyuwih hibabatiyih, “Iti i abi’orot bowabow kakafih notawiyenayan.”
50 — Deus kuy edaxijo, cekay etabut puye — Jesus o'e ayacat pe. — Kaba'ũm cuy eg̃uy g̃asũ bit — io'e.
50 Baise Jesu babin isan eo, “O a baitumatumamaim iyawasi tufuwamaim inatit inan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.