Hebreus 11
Deus ekawẽntup Kawẽn iisuat ekawẽn (MYU) vs MNT
1 Deus kay wuyetabut pima wuyetaybit cĩcã wuyemumuwiwi acejat iam. Deus kay wuyetabut pima: — G̃asũ wuyju ijojom g̃u iap g̃uyjom acejojo — i wuyju e'em wuyewewebe.
1 Baitumatum ana itinin i sawar ta anababatun taso’ob ema’ama boro nuhi nafot tanama’am nati sawar tanab. Naatu sawar ta men ta’i’itin, baise taso’ob nati sawar i ema’am boro tanab, nati i boun baitumatum tao’o.
2 — Xipat cĩcã eyju oxe — io'e Deus kuyjeayũ be, itabut ip cekay buye.
2 Imih ata a’agir marasika hima’ama hai baitumatumamaim God itin, ana baibasit itih.
3 Wuyetabut cekay bima wuyetaybit Deus ja'õbi ipi o'g̃ujurũg̃ iam. Wuywebe ijo but iap o'g̃ug̃ẽ Deus. Wuywebe ijo ba'orean soat o'g̃ug̃ẽ.
3 Baitumatumamaim taso’ob tafaramamaim sawar etei i God awanamaim eo himatar, naatu iti sawar himamatar i men ta’i’itahimaim eo himataramih, baise buriburihimaim.
4 Deus kay itabut osunuy Abel. Imẽnpuye ixe emumuũm Caim emumuũm podi ma xipat osunuy Deus xe.
4 Baitumatumamaim Abel siwar gewasinamak bai na God bitin i men Cain ana siwar na’atube’emih. Ana baitumatumamaim God iyasisir ana ef mutufurin rouw eo, anayabin ana siwar gewasin. Abel i marasik morob, baise ana baitumatumamaim fanan i ema’ama.
5 Deus kay itabut osunuy Enoque. Imẽnpuye oe'ũ g̃u. Deus ixe ita'in ma o'tujuu jewekay. Ibureyũ ixe o'tobuxik g̃u, Deus kuy o'tujuu buye. Deus icokcok osunuy ixe ekukuap kay i'e'em Deus ekawẽntup.
5 Baitumatumamaim Enoch morobo’e, yawasin au mar yen, sabuw hinuwih men hitita’ur, anayabin God bora’ah. Baise au mar yena’e ana veya abisa sisinaf God itin eo, “O isa ayu abiyasisir.”
6 Wuyetabut'ũm pima, Deus imucokcok pa'ore wuywebe. Wuyju Deus kay bima, wuyetabun cuy ajop Deus kake iap kay; Deus xipacat ũmũm jebikuyap tag̃ jeku pin cĩcãayũ be iap kay dak.
6 Orot babin yait aurin baitumatum en God nati orot babin isan men ebiyasisir, anayabin orot babin yait God nanamaim titamih i nitumatum God i ema’am, naatu orot babin yait turobe’emaim enunuwih ana baiyan boro nitih.
7 Deus kay itabut osunuy Noé. “Ipi juayũ og̃u'ũm idibim soat” i'e buje, Deus ekawẽn kay itabut osunuy. Muba'at puk o'jojojo g̃u. Inaka itabut osunuy Deus ekawẽn kay. Kobexixi o'g̃ug̃ẽ jebekitkiyũ daxijo am. Kũyjobit g̃u osodop ip warara'acayũ ipi juacayũ Deus a'õ kay iap ibapuk cĩcã o'e, Noé kũyjobit puye. Imẽneju:
7 Baitumatumamaim sawar abisa boro hitamatar isan God Noah bimatanuw ana veya, bir kakafiyinamaim God fanan bai wa wowab aawan natunatun bairi hiyawasih. Ana baitumatumamaim tafaram ana kakafinane kusib tabaratait tit nabin bat, naatu God biyanane yawas mutufurin bain ana baibasit ma’ama ana baitumatumamaim bai.
8 Deus kay itabut osunuy Abraão. Deus pe jenaẽ buje, kũyjobit osunuy ya'õ kay. Deus a'õbi jeka bewi o'jẽm itaybit g̃u ma'g̃u apoma oju iam.
8 Baitumatumamaim Abraham tafaram ta boro uf i nowanamih tamamatar isan God eo’omatan ana veya’amaim, God fanan bai ana tafaram itumar misir asir remor kwaneyan in.
9 — Ijop eipi og̃ũm eipim — io'e Deus cebe.
9 Baitumatumamaim Abraham na omatanen me’emaim tit, touman orot na’atube menah tatabirih hai tafaramamaim sis ya ma remor. Isaac naatu Jacob hairi auman na’atube hisinaf, anayabin i auman me nati isan God eomatanih.
10 Deus emukamuweg̃ũnka wiwim osunuy Abraão―Deus emukamug̃ẽka wiwim―ika'ũm'ẽm'ũmatka wiwim.
10 Abraham sisimaim ma reremor anayabin i bitumatum bar merar gewasin anababatun God taiyuwin yakitifuw wowowab imaim boro narun wanatowan nitutut nama.
11 — ausente —
11 Iban maiye kwana’itin, Abraham i iregah naatu Sarah i a’arin, baise baitumatumamaim Abraham, kek tamah matar, anayabin i so’ob God ana omatanen isah i mar etei ebobosunusunub.
12 — ausente —
12 Imih bebeyan tana’itin, Abraham biyan etei i morob, baise iti orot ta’imon biyanane ana ub ra’at tafaram awan karatan, daman naatu dones na’atube baiyabin en.
13 Jetabut cĩcãap kug̃ ma ip oe'ũ'ũ―Abraão, Isaque dak, Jacó dak.
13 Iti sabuw erebaitumatum hima’am himorob, sawar God eo’omatanih men hibai, baise hinuwamo ef yok na’in hi’itin, naatu yasisiramaim nati sawar hai merar hiyi. Imih taiyuwih isah iti tafaramamaim i nah toumanih naatu ef rimurih na’atube hima.
14 “Eykadujukapkam acã oceju” i'e'e'ukayũ jeka kudadam mabuk ip.
14 Anayabin sabuw sawar iti na’atube isah teo i tafaram ta bain nowah matar, imaim wanatowan ma’amih tinunuwet.
15 Yag̃uyepit g̃u osodop ip kuy bima o'jẽm ip iatka kay. Yag̃uyepit pima kuka juk iba'ore g̃u o'e cepit am ip.
15 Naatu hai tafaram atamanin hibihamiy isan hitanotanot na’at, marasika boro ef hitanuwet hitamatabir maiye.
16 Wara'atka kay bit ip osodop yag̃uyg̃ebu. Kuy o'jẽm ip iatka bodi ma xipat iboka. Kabi beatka kay ip osodop yag̃uyg̃ebu. Imẽneju Deus isũsũn g̃u o'e cebuxim ip, “Deus ebekitkiyũ oceju cekay ocetabut puye” io'e ip cebe buye. Deus o'sukamubapuk ikam ip.
16 Baise nati efanin i tafaram ta gewasin anababatun hinunuwih, tafaram no maramaim. Isan imih God isan hai God hirouw hio i men biyah eo’ohow. Anayabin hai bar merar gewasin imaim wanatowan ma isan yabuna’ika.
17 — ausente —
17 God routobon Abraham bitin ana veya, baitumatumamaim natun ta’imonamo Isaac bai siboromih yai. God ana omatanen Abraham isan i iti na’atube eo,
18 — ausente —
18 “O natu Isaac wanawananamaim boro a ub nara’at.” Baise God Abraham rurutubun ana veya Abraham nowarasit.
19 — Iba'ore g̃u Deus pe waram Isaque'ũm mutait am — io'e jewebe ma Abraão.
19 Abraham so’ob Isaac namomorob God karam boro niyawas maiye, naatu ana itinin boro iti na’atube tatao, Abraham natun easabunibo uman botan.
20 Deus kay itabut osunuy Isaque. Imẽnpuye:
20 Baitumatumamaim Isaac natunatun rou’ab, Jacob, Esau hairi baigegewasin itih, mar boro hai ma gewas isan.
21 Itabut osunuy Jacó dak Deus kay. Je'ũ pinpin puje: — Deus cuy xipacat je'g̃ũm eywebe — io'e José ipotpoyũ be.
21 Jacob baitumatumamaim ma’am iregah morobomih ana veya na kakabom auman Joseph natunatun rou’ab igegewasinih. Naatu ana tu’umaim ibais kuso bat God ana merar yi.
22 Itabut osunuy José dak Deus kay. Je'ũ pinpin puje: — Israel naxeg̃ebitbit jeejẽm Egito eipi bewi — i mo adi a'g̃u o'e. — We'ũap tomukadi ojebit cuy epetujowat oka be imõg̃ ãm witabikũy be — i mo adi a'g̃u o'e jekpotpoyũ be.
22 Baitumatumamaim Joseph morobomih ana veya na kakabom auman, Israel sabuw Egypt baihamiyin maiye tit isan hai tur eowen, naatu ana rarik auman bai tit isan hai tur eowen.
23 Itabut osodop ip Deus kay Moisés ebay, ixi dak.
23 Baitumatumamaim Moses tutufuw ana veya hinah tamah sumar tounu hibun hima, aiwob orot ana ofafar fokarin eo isan men hibirumih. Anayabin kek tufuw hi’i’itin i men kek afa na’atube’emih.
24 Itabut osunuy Deus kay Moisés tak. Yaypan puje ibu'u o'e Faraó daxit'in. Jebadipyũ kay pin o'e.
24 Baitumatumamaim Moses ra’at yen orot mamatar ana veya’amaim, i men kok boro Pharaoh natun babitai natun hitarouw hitao.
25 Ibu'u osunuy ikẽrẽat mug̃ẽ ãm jemucokcok am―pũg̃ kabia dak ka'ũma. Ibu'u g̃u bit osunuy ipiatpi'ajo am jebadipyũ eju―Deus ebekitkiyũ eju. Ibu'u g̃u osunuy ipiatpi'ajo am Deus mucokcok am.
25 Imih iti yasisir kakafin mar kafai baiyasisir isan i kwahir, naatu God ana sabuw bairi bai’akir isan rubin.
26 — Soat tarekrek kug̃ pima kuka ocokcok oce―Egito eipi beat kug̃ pima — i juk o'e jeweweju ma. — Deus emunaẽ mucokcokap ojuy owebe ipiatpi'ajoat puje bit, ibodi ma kuka ocokcok oce — i mo adi a'g̃u o'e jewebe ma. — G̃uyjom Deus kũyjobicaptei je'g̃ũm owebe — i juk o'e jewebe ma.
26 I ana not Keriso wabinamaim sabuw biya’ohow hinitin nabi’akir ana gewasin i ra’at kwanekwan men Egypt wanawan toto buyoy gewasin yomanin en na’atube’emih. Anayabin i ana not etei i ana baiyan boro nan isan yayabuna.
27 Itabut osunuy Moisés Deus kay. Imẽnpuye o'jẽm Egito eipi bewi. Ipi kukukat etakomaap puxim jeparara pibun g̃u o'jẽm Egito eipi bewi. O'jẽm Deus kay itabut cĩcã buye. Deus cocomap puxim oekukuku ijojom g̃u ma'g̃u.
27 Baitumatumamaim Moses misir Egypt ihamiy tit, aiwob orot yan soso’ar isan men bir, baise itafofor tit. Anayabin God wa’iwa’irinamaim ma’am Moses itin.
28 Itabut osunuy Moisés. Imẽnpuye apẽn kũyjobit'ũmayũ muy'ũ'ũ'ukat o'kap iap epeta o'g̃ubapuk Deus a'õbi. Páscoa i peta butet.
28 Baitumatumamaim Moses Tar Nowaten ana bowabow imatar bobaituw hai rara etawan hidadawiren. Saise Gurusenayan kek ai’in rouwamih nanan Israel hai kek ai’in men narouw hinamorob.
29 Itabut ip osodop Deus kay Israel naxeg̃ebitbit Moisés ixeyũ kukukan pima. Imẽnpuye iodi o'timudek ip ipipurukat tag̃. Ixe di butet “Tipakpukati” i osunuy. Egito eipi watwat pit timudek ojuy bima, soat ip oap. Oakõm ip. Ka'ũma ma o'jepoyat.
29 Baitumatumamaim Israel sabuw riy gagamin wabin Red Sea mamah me yanabe hirabon rewan roun hiyen. Baise Egypt baiyowayah hi’ufnunih hirarabon riy matabir maiye re etei himorob.
30 Itabut osodop ip Deus kay Israel naxeg̃ebitbit Josué ixeyũ kukukan pima. Imẽnpuye Jericó ka ekorara o'jedu. Duuuuo. O'jedu 7 kabia ika koreren ceku buje ip.
30 Baitumatumamaim Israel sabuw veya etei umat roun rou’ab tafaram Jericho bar merar gagamin fur ufun hibiwaibibib ufunamaim fur tafofor re sabuw etei himorob.
31 Itabut osunuy Deus kay Raabe dak yapoan ma'g̃u osunuy. Josué ebekitkit o'g̃uõm jeduk'a be imunẽm ãn yaokaap puxim. Jericó ka jom oajẽm'iayũ o'g̃unẽm. Imẽnpuye Deus pe ja'õ kay kũyjobit'ũmayũ aokaat puje, Raabe o'yaoka g̃u ip Josué ebekitkiyũ.
31 Baitumatumamaim babin ef remorayan wabin Rahab sabuw baifanasairayah hi’a’asbunubunuwen i men hi’asabunimih, anayabin Israel orot rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
32 Deus kay itabut ip osodop warara'acayũ dak. Inaka o'e g̃u owebe itabucayũ muwẽn ãm eywebe: Gideão muwẽn ãm eywebe, Baraque dak, Sansão dak, Jefté dak, Davi dak, Samuel dak, Deus ekawẽn muwẽnuwẽn'ukayũ dak.
32 Tur i moumurih na’in tema’am baise veya men ema’am boro Gideon, Barak, Samson, Jephthah, David, Samuel naatu dinab oro’orot isah anao kwananowar.
33 Itabut cĩcã osodop ip Deus kay. Imẽnpuye wara'at tiwatwat eju nopag̃õg̃õm ip o'e. Ade jĩjã o'yaoka ip. Cũg̃ ma oekuku ip Deus etabutpe. Imẽnpuye Deus cebe iũm ojuy iap o'jat ip. Deus leão o'tũymuymũg̃ jekay itabucat oap puxim.
33 Baitumatumamaim tafaram afa hai aiwob hirouw hinunih, ma gewas ana efamaim sabuw hikaifih bairi hima. Naatu God abisa eomatanih itih, hisinaf lion awah hibit anihimih men hi’anih.
34 Waram pima Deus daxa yobog̃at o'g̃upirẽm jekay itabucayũ aokaap puxim. O'jenapõn ip pajam jaokaap puxim. Ya'õbaca'ũm ip osodop. Ya'õbacaan pit o'e ip Deus a'õbi. Ade jĩjã o'yaoka ip itakomaayũ nopag̃õg̃õm pima. Ade ma dak o'g̃uypõg̃põg̃põg̃ ip powatwat esorarayũ. Soat kaka dag̃ owatwatwat ip.
34 Sabuw ata wairaf in bitakir wan hirouw hiyey men e’arahih, afa kaiy wanane hibihir, afa hiririm hi’inu’in hai fair hibai maiye, afa ahay waf wanawanan hirun nah hi’aiseyasey hibat rakit hi’abargiyigiyih.
35 Itabut Deus kay osodop ip aoyũ. Imẽnpuye Deus waram ixeyũ ipotpoyũ'ũm'ũm o'g̃utait.
35 Baibin afa taih tuwah morobone God iyawasih itih, afa morob hirubin God hibitumitum isan rakit himisir hibow hirouw biyah hibeyat, biyababan bai’akir gagamin maiyow hibai. Anayabin i hiso’ob morobone misir maiye isan i boro gewasinamaim hinamisir maiye.
36 Warara'acayũ itabucayũ o'jowaywayway ip adedeayũ etabutpe. Warara'acayũ o'yukxabiokaka ip ixeemug̃ẽg̃ẽbum yabi be icaat pum. Warẽmtag̃ ma o'g̃uõmõm ip daomũnmũnap'a be.
36 Afa hi’iyabih hi’uwih kwanikwaniyih naatu hibow hirouw biyah hikwimih, afa hibow hifatumih hin dibur hiya.
37 — ausente —
37 Afa kabayamaim hirouw himorob, afa naiwah so’omaim hiboro’omen, afa kaiyomaim hiyow himorob, afa bai’akir gagamin maiyow hibai, sheep, goat, bunibunihimaim ar faifuw hisakir hiyon, yababan hibai aurih sawar i’en, aa murumurubih hi’a’akir naatu hirukoukuwih hima hiremor.
38 — ausente —
38 Iti tafaramamaim hai ma isan i men igewasin, sabuw toumanih na’atube arar yan, oyaw an, watu wanawanan, sou wanawanan imaim hi’in hima hiremor.
39 — Xipat eyju oxe eyetabut cĩcã okay buye — io'e Deus soat pe ixeyũ be. Inaka ijodi bima Deus cebe ip iũm ojuy iap o'jat g̃u ip.
39 Sabuw iti etei i hai baitumatumamaim wabih iti tema’am, baise sawar abisa God eo’omatanih men yait ta bai.
40 Deus kuyayũ kay ã g̃u osunuy g̃ebum. Wuykay dak osunuy g̃ebum―ixeyũ'ũm'ũm nomujuacayũ kay dak. Soat g̃u o'g̃ũm ja'õ dag̃ kuyayũ be. Soat pit je'g̃ũm ja'õ dag̃ jekay itabucayũ be―kuyje itabucayũ be―g̃asũ itabucayũ be dak, g̃uyjom itabut je'e iayũ be dak. Soat je'g̃ũm pũg̃pũg̃ pepepe ma. Soat tag̃ wuymuisun je'e kuyjeayũ muisunap puxim.
40 Anayabin God ana kok nati sabuw i boro hinama hinakaif saise it bairit auta’imon nati sawar gewasin nafaramit youn.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.