Atos 9
Deus ekawẽntup Kawẽn iisuat ekawẽn (MYU) vs AAI
1 Saulo o'ju Judeuyũ epaĩyũ kukukat kay, itakoma jĩjã wuykukukat Jesus a'õkayayũ kay buye. Warẽmtag̃ suykukukat Jesus a'õkayayũ kug̃ oekukuku. Taomũn ojuy ip oekukuku. Soat aokaka ojuy oekukuku. Imẽnpuye o'ju Judeuyũ epaĩyũ kukukat kay. O'jekawẽn ceweju.
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 — Cum õn Damasco ka kay — io'e cebe. — Cartadup cuy etupũm owebe — io'e. — Damasco ka be bime otuptujowat Judeuyũ e'aweroroap'a kukayũ be―Deus eju kawẽnwẽnap'a kukayũ be. Ixeyũ aco'i Jesus a'õkayayũ g̃ubapuk owebe carta dup ũm puje — io'e. — Tobuxik puje otujupit ip ijoce Jerusalém ka be — io'e. — Ekay ip otujupit. Taomũnmũn ip otujupit―ag̃okatkayũ, aoyũ dak — Saulo o'e.
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Damasco ka kay Saulo o'ju. E dag̃ pima Damasco ka tẽg̃ pima, dao ma kabi bewiat ekabia oikabia. Yakokoreren kabia jĩjã o'e.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Akoh! O'jeako. O'at ipi ju jeakoat pibun.
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 — Abu ẽn tak, Kariwa? — io'e.
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 — E'ãy — io'e Saulo be. — Ikabog̃atka be juy eõm. Iboka be bima, ag̃okatkat og̃udot ekay. Apẽn ẽn em iam cuy jemukũyjo — io'e wuykukukat. Imẽn kabi beat o'jekawẽn Saulo eju.
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Imẽnpuye cewejuayũ o'jecũcũ jĩjã ip. O'jekõbidaekug̃ ip jeparara pibun. Mũg̃ ma ip o'e. Kabi kadiwiat a'õ o'ya'ĩjojo ip. Imẽnpit o'jojojo g̃u ma ip.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Saulo o'ãy ipi juwi. Wedak. O'jetaewedakwedak. Imẽnpit ijojom g̃u. Imẽnpuye cewejuayũ iba com ma o'tujowat Damasco ka be.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Ebapũg̃ kabia ibo ka be osunuy ijojom g̃u. Jekõnkõn g̃u osunuy, tikõnkõn g̃u dak.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Wuykukukat o'jebapuk Ananias kay cexeybi. Ananias Damasco ka be osunuy. Jesus kay itabut osunuy. Wuykukukat o'jekawẽn cebe cexeybi.
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 — Uk'a ukpibubu dag̃ cuy eju―cũg̃at ka ukpibubu dag̃ — io'e. — Ag̃okatkat cuy ejokudada iboce―Tarso ka bewiat — io'e. — Ibutet Saulo i — io'e. — Judas duk'a kay juy eju — io'e. — Saulo omuy ixe duk'a be. Kawẽnwẽn oweju.
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Ixe juk ag̃okatkat o'jojojo jexeybi. Ixe ag̃okatkat putet Ananias i osunuy cexeybi — io'e. — Ananias o'jewebumõg̃ yajeje itada am iap o'jojojo jexeybi — io'e. — Soat iboap o'jojojo jexeybi — wuykukukat o'e Ananias pe.
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 — Okukukat, odaobu'u — io'e. — Oparara oce. Obureyũ kuy omukũyjo apẽn ixe ag̃okatkat e'em iam — io'e. — “Saulo juk adi ipiat o'supi'ajojoat Jesus a'õkayayũ be―Jerusalém ka watwat pe,” i juk o'e ip owebe — io'e.
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 — “Ixe Paulo oajẽm ijoce paĩyũ kukukayũ a'õbi,” i'e'em ip owebe — io'e Ananias. — “Ixe oajẽm wuydaomũn ãm―Jesus eju kawẽnwẽn'ukayũ daomũn ãm,” i'e'em ip owebe — io'e Ananias.
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 — Epararam g̃u juy eg̃uy — io'e. — Eju juy cekay — wuykukukat o'e. — Õn ma ixe Saulo otaẽ kapik am owebeam. G̃axin ma ixe omuwẽn adeayũ be―Judeu'ũmayũ be, ipi kukukayũ be dak, Judeuyũ be dak — io'e.
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 — “Ẽn cuy ipiat ecesupi'ajo jĩjã ẽn wekawẽn muwẽnuwẽn puye,” i oce kuy cebe — wuykukukat o'e Ananias pe.
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Ananias o'ju Saulo kay. Judas duk'a be o'ju. Jay. Oajẽm. Cereg̃. Oõm. Jebu o'jebumõg̃ Saulo abi jeje.
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Axima xee jo'iat dao ma o'jedu Saulo eta bewi. Cecoat put o'e. O'ãy Saulo. O'jewemubatisaat “Jesus ebekit õn g̃asũ” i'e am soat pe.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Jexat o'om o'e waram. Oibacan waram.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Itabun'isum Jesus o'g̃uwẽnuwẽn soat pe ibo ka watwat pe. Jesus o'g̃uwẽnuwẽn Judeuyũ e'aweroroap'a be―Deus eju kawẽnwẽnap'a be.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 — Jesus Deus ipot — io'e'e'e soat pe.
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Imẽnpit Saulo Jesus o'g̃uwẽnuwẽn cĩcã Judeuyũ be―Damasco ka watwat pe Deus biõg̃buk a'õbacaap kug̃ puye.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Ade xet kap puje Judeuyũ Saulo aoka ojuy o'e ip. O'je'awero ip.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Saulo bit jaoka ojuy ip iap awẽg̃ o'yawẽg̃tobuxik. Judeuyũ soat em ag̃ ma osodop ip ikabog̃atka exĩntabi be Saulo aokaap wiwim. Kabiam ip ag̃ ma osodop. Ixima be dak ip ag̃ ma.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Imẽnpuye Jesus a'õkayayũ Saulo o'g̃ukop ag̃oka ekorara bodi yaokaap puxim. Ixima be o'g̃ukop ip. Pag̃eiro'a bog̃ pe o'g̃ukop ip. Saulo imẽn o'jenapõn Damasco ka bewi.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Saulo o'ju Jerusalém ka be warara'acayũ kay―Jesus a'õkayayũ kay. Jay. Oajẽm. Jesus a'õkayayũ eju ceku pin o'e. Inaka soat ip iparara o'e Saulo buxim. Tũybe warẽmtag̃ g̃asũ dak wuykuk iãn o'e ip. Tũybe Saulo itabut g̃u Jesus kay iãn o'e ip.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Barnabé bit Saulo o'tujowat Jesus emumujuyũ jom―doze beayũ jom. Barnabé o'jekawẽn Jesus emumujuyũ eju.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Imẽneju Jesus a'õkayayũ iparara g̃u o'e ip Saulo buxim.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 O'g̃uwẽnuwẽn Grego a'õm kawẽnwẽn'ukayũ be. Ixeyũ Grego a'õm kawẽnwẽn'ukayũ Saulo a'õ o'ya'õdada. Te'e ma ip Saulo aoka ojuy o'e.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Jesus a'õkayayũ bit itaybit o'e Saulo aoka ojuy ip iam. Imẽnpuye ip Saulo o'tujowat Cesaréia ka kay yaokaap puxim.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 O'ju. Imẽneju itabucayũ kaykay am ip oibu'un itabut'ũmayũ. Ipiat o'supi'ajoat g̃u cebe ip. Kaba'ũm ip osodop Judéia eipi watwat, Galiléia eipi watwat tak, Samaria eipi watwat tak. Warẽmtag̃ itabucayũ kukap o'jepere ip. Imẽnpuye ip big̃ ma oitabun Jesus kay. Deus a'õ dag̃ ip o'e jekukum. Deus biõg̃buk ixeyũ buywatwan osunuy. Imẽnpuye tak g̃u ip oitabun wuykukukat Jesus kay. Ade jĩjã ip oitabun.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Pedro oajẽm Enéias kay. Soat ka dag̃ oekukuku. Jesus a'õkayayũ jojom oekukuku. Lida ka be dak o'ju Jesus a'õkayayũ jom.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Enéias o'tobuxik ig̃o ka be. Enéias ibun po'i osodop jexexecap pe―oito koato bun, ijebit e'ũ buye. Pedro o'ju cekay.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 — Enéias — io'e. — Jesus Cristo jemu'ada — io'e. — E'ãy — io'e. — Exexecap cuy eg̃uxipan eduk'a be eju am — Pedro o'e cebe.
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 O'ãy. Adeayũ ijebit e'ũ topibit o'jojojo―iboceayũ―Sarona ka watwat, Lida ka watwat tak. Imẽnpuye kuyap jetabucap o'jepere ip. Wuykukukat Jesus kay acã oitabun ip.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Jope ka be osunuy Jesus kay itabucat―ayacat. Ibutet Tabita i osunuy. Tabita Dorcas iape Grego a'õm. Ixe soat em xipan warara'acat kukuk'uk osunuy. Xipat cĩcã osunuy. Tadaybocayũ buywatwat'uk osunuy soat em.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Ixe ayacat oiwãtaxipin. Oi'ũ. Imẽnpuye itabucayũ ixe'ũm jebit o'jowuy jebabin. Dorcas'ũm o'tujowat ip umat'abi be.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 G̃ebuje o'jekũyjo ip Pedro omuy Lida ka be iam. Lida ka Jope ka tẽg̃ ma o'sukadop. Xepxep ag̃okatkat o'g̃uju ip Lida ka be Pedro dakoy am. O'ju ip. Jay. Itabucayũ oajẽm Pedro kay.
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Pedro o'ju ceweju ip. Oajẽm Dorcas'ũm kay. Jesus kay itabucayũ Pedro o'tujuu umat'abi be ce'ũat kay. Itop'ũm e'ũ'ibiyũ osodop ip ig̃o'abi be ade―Dorcas'ũm pureyũ. Wawa ip osodop i'ũmcocom. Jesay ip o'g̃ubapuk Pedro be.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Pedro soat ip o'g̃ujẽm umat'abi bewi. O'jẽm ip. O'jẽg̃'aecõg̃cõg̃ kawẽn ãm Deus eju. O'jekoreren ce'ũat kay.
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Pedro ce'ũ topibit o'subaixik.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Waram o'jetait iap awẽg̃ o'jeawẽg̃epõg̃põg̃ soat tag̃ Jope ka watwat tag̃. Imẽnpuye adeayũ itabut o'e ip wuykukukat Jesus kay.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Pedro Jope ka be osunuy ade kabia. Simão duk'a be osunuy. Simão ixeemug̃ẽg̃ẽ'ukat osunuy.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.