Atos 2
Deus ekawẽntup Kawẽn iisuat ekawẽn (MYU) vs AAI
1 Deus biõg̃buk o'kop Jesus eju etaybitbinayũ kay. Pentecostes bima o'kop. Pentecostes i kabia butet osodop. Pentecostes ajẽm puje pũg̃ pe ma ip osodop awerom itabucayũ―Jesus eju etaybitbinayũ dak―doze beayũ. Judeuyũ petata'uk osodop ip Pentecostes kabia be.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Deus biõg̃buk imẽn o'kop cekay ip. Kabi bewiata'õ o'ya'ĩjojo ip. Kabidoxixi a'õ buxim o'e kabi bewiat'a'õ. Kaxikxik'i osodop ip uk'a be. Soat ip o'ya'ĩjojo.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Daxae jo'iat o'jebapuk cekay ip. Daxae jo'iat o'kop ceparakpe ip―soat parakpe. Soat pe o'sueabik cebe ip.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Deus biõg̃buk imẽn oõm soat pe cebe ip.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Ade powatwat Jerusalém ka be osodop ip―soat kaka dag̃wiayũ. Judeuyũ etabucap puxim itabut ip osodop Deus kay.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Ixeyũ a'õm ekawẽn co buje, soat ip o'ju cekay ip ya'ĩjom powatwat. Yag̃uy'ũm ip o'e itabucayũ soat a'õm kawẽnwẽn puye. Soat ip ja'õ ma o'ya'ĩjojo.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Imẽnpuye yag̃uy'ũm ip o'e.
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 — Apẽntak soat wuyju wuya'ĩjojom―bekin pima wuyju kawẽnwẽnap a'ĩjojom? — io'e ip. — Wuya'õm ma ip kawẽnwẽn! — io'e ip jewewebe.
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 — Pártia eipi bewi ajot peta be, Média eipi bewi dak, Elão eipi bewi dak — io'e ip. — Mesopotâmia eipi bewi dak ajot, Judéia eipi bewi dak, Capadócia eipi bewi dak, Ponto eipi bewi dak, Ásia eipi bewi dak,
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 Frígia eipi bewi dak, Panfília eipi bewi dak, Egito eipi bewi dak, Líbia eipi bewi dak, Cirene ka bewi dak, Roma ka bewi dak — io'e ip.
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 — Pũg̃pũg̃ wuy'in Judeuyũ ma. Warara'acayũ ka'ũma. Ixeyũ etabucap co'i wuyju dak wuyetabut Deus kay — io'e ip. — Creta eipi bewi dak ajot, Arábia eipi bewi dak. “Deus soat podi ma ya'õbaca,” i'e'em ip itabucayũ wuywebe. “Soat podi ma xipat ixe,” i'e'em ip wuywebe. Wuya'õm ma kawẽnwẽn ip — io'e ip jewewebe.
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Imẽn o'e ip yag̃uy'ũm puye. Yag̃uybabi'ũm'ũm o'e ip.
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 — Ika'o'o ip — io'e ip napa ma warara'acayũ bit Jesus eju etaybitbinayũ waywayway am.
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Kirik'ãy. Pedro o'ãy jekawen am je'awero'ibiyũ be. O'ãy onze beayũ eju. O'jekawẽn ya'õberen adeayũ be.
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 — Oceka'o'o g̃u. Tũybe ip ika'o'o iãn eyju e'em. Kaxicug̃ mabuk 9 horas acã. Kabiam pit oceju uva'abidi kõnkõn g̃u. Õn jeymukũyjo apẽnpuye oceju eya'õm ma kawẽnwẽn iam — io'e.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 — Apẽn Joel juk adi o'e'e iap tag̃ oceju eya'õm kawẽnwẽn g̃asũ. Soat a'õm kawẽnwẽn. Imẽn e'em Joel emudupmubararaktup―Deus ekawẽn muwẽnuwẽn'ukat emudupmubararaktup:
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 “Ipi'ũm awap obiõg̃buk og̃uju eykay,” i'e'em Deus, io'e Joel. “Soat pe og̃uõm,” i'e'em, io'e. “Enaxeg̃ebitbit wekawẽn g̃uwẽn,” i'e'em, io'e. “Ag̃okatkayũ og̃uyxeyxey wekawẽn,” i'e'em, io'e. “Aypapayũ dak og̃uyxeyxey,” i'e'em, io'e.
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 “Obiõg̃buk og̃uju obuywatwat'ukayũ kay―ag̃okatkayũ kay, aoyũ kay dak,” i'e'em Deus, io'e Joel. “Imẽnpuye wekawẽn g̃uwẽn ip,” i'e'em, io'e.
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 “I'e ba'oreat og̃ubapuk kabi be. Og̃ubapuk ipi juayũ ag̃uy mubabi'ũm ãm,” i'e'em, io'e. “Soat podi ma wa'õbaca iap og̃ubapuk adeayũ be,” i'e'em, io'e. “Doy jedoyebapuk. Daxa dak je'bapuk. Daxidig̃ tak jedig̃ebapuk,” i'e'em, io'e.
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Kaxiepiat kabiok je'e. Kaxi ipakpuk je'e doy-buxim. Imẽn je'bapuk wuykukukat ajẽm awap, io'e Joel. Ixe ajẽmap kabia idip cĩcã je'e. Yajẽm puje ixe soat kukukan je'e―ipi juacayũ kukukan, io'e Joel.
20 Veya matan boro nagugum
21 “Kariwa, odaxijom cuy ece” i'e'e'ukat ma Deus idaxijo, io'e Joel — io'e Pedro.
21 Orot yait
22 — Israel naxeg̃ebitbit — io'e. — Eya'õpicũg̃cũg̃ cuy wekawẽn kay — io'e. — Jesus cuy og̃uwẽn eywebe―Nazaré ka bewiat. Ixe Jesus Deus a'õbi wuywebe i'e ba'oreat mubapukpug̃ oeku. Wuymucoatcoanap mubapukpug̃ oeku. Deus a'õbacaap mubapukpug̃ oeku. Eyetaybit iboam eyetabutpe ixe oeku buye — io'e Pedro adeayũ be.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 — Ikẽrẽat mujurũg̃rũg̃'ukayũ Jesus o'jat. O'jat ip apẽn Deus ibikuy osunuy iap tag̃. Eyju ma ikẽrẽat mujurũg̃rũg̃'ukayũ be Jesus epesubamupayaat korosa be ce'ũ ãm―Judeuyũ kukukayũ be.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Deus pit Jesus o'g̃utait waram. Ce'ũ buje Jesus o'g̃uyu ce'ũap pewi ibun topap puxim — io'e.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 — Deus a'õbi Davi Jesus o'g̃uwẽn wuydobuyũ'ũm'ũm pe kuyje — io'e.
25 David nati orot isan eo,
26 Ocokcok cĩcã ma õn e'em, io'e. Soat em “Deus, ẽn xipat cĩcã oxe” i õn e'em, i. Wetaybit soat em exe og̃uy iam, i. We'ũ buje dak a'g̃u og̃uy ewiwim, i.
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 Okukukat, obiõg̃buk esuiwat g̃u ce'ũ'ũayũ dopap pe, i. Wetabut cĩcã iboap kay, i. Ẽn ojebit iwan g̃u ierepap puxim, õn xipat exe buye―õn ekpot puye dak, i.
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Okukukat, waram adi ẽn omutait, i. Ẽn ma'g̃u omukũyjo soat em wetabẽg̃ og̃uy exe iam, i. Omucokcokcog̃ ece'e soat em exe og̃uy buye, io'e―o'e Davi Deus a'õbi — io'e Pedro.
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 — Tapupuyũ, ibapug̃ ma juy Davi og̃uwẽn eywebe — io'e Pedro jebadipyũ be. — Kuyje ma wuy'ajore'ũm oe'ũ―ya'õbuyxiat'ũm oe'ũ. O'jomõg̃ ip witabikũy be. G̃asũ dak puk ixe'ũm mõg̃apkũy omuy ma.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Ixe Deus ekawẽn muwẽnuwẽn'ukat osunuy. “Enaxeg̃ebit wemunaẽm je'e,” io'e Deus cebe. “Wemunaẽ soat kukukan je'e―Israel eipi watwat kukukan,” io'e Deus cebe. Soat em Davi iboap ekawẽn kay g̃ebum osunuy.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Itaybit osunuy Deus jemunaẽ g̃utait ce'ũap tomukadi iam. Imẽn Cristo mutaicap o'g̃uwẽn imutait awap. Imẽn o'e:
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 — Deus ixe Jesus waram o'g̃utait ce'ũap tomukadi — io'e Pedro. — Waram cetait puje ocejojojo. Imẽnpuye oceju iboap muwẽnuwẽn eywebe — io'e Pedro.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 — Deus Jesus o'g̃uyu kabi kay―jenuyap kay. Deus xe Jesus omuy g̃asũ. Soat kukukan Deus eju. Deus co'i ya'õbaca. “Obiõg̃buk og̃uõm itabucayũ be,” io'e Deus Jesus pe. G̃asũ Jesus Ibiõg̃buk xipacat o'g̃udot ijodi apẽn Deus cuk adi o'e'e iap tag̃ — io'e Pedro. — Ixe a'õbi oceju eya'õm ma kawẽnwẽn. Imẽnpuye eyju eya'ĩjojom g̃asũ — io'e Pedro.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 — Davi'ũm jebit g̃u o'jeu kabi kay ce'ũ buje. Imẽnpuye Davi o'e:
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 “G̃asũ bit ekay itakomaayũ a'õbacaap og̃u'ũm,” io'e, i. “Kũyjobin jedop ip a'õ kay,” io'e Deus, io'e Davi ajore wuydobuyũ'ũm'ũm pe — io'e Pedro.
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 — Wa'õ kay bit cuy eya'õpicũg̃cũg̃ epesop — io'e. — Eyju ma ocekukukat Jesus epesubamupayaat korosa be ce'ũ ãm, Israel naxeg̃ebitbit ma'g̃u eyju. Deus pit ixe o'jomuy wuykukukan. Deus ixe o'taẽ soat taxijo am―wuydaxijo am. Icẽmãn õn e'em eywebe — io'e Pedro.
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Iboap co buje ig̃uycũg̃cũg̃ cĩcã ip o'e.
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 — Eyg̃uycũg̃cũg̃ cuy epe'e ikẽrẽat kug̃ puye — io'e. — Ikẽrẽat mujurũg̃rũg̃ap cuy epeyepere — io'e Pedro. — Jewemubatisasaan cuy epesop “G̃asu bit Jesus Cristo ebekitkiyũ oceju” i'e am soat pe — io'e. — Imẽn cuy epe'e Deus pe ikẽrẽat'uk am eywebewi. Imẽn ey'e buje Ibiõg̃buk xipacat jeõm eywebe―Deus emumudot — io'e.
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 — “Obiõg̃buk muõm pin õn eywebe,” io'e wuykukukat Deus kuy bima — io'e. — “Obiõg̃buk og̃uõm eywebe, eyebekitkiyũ be dak, eybadip'ũmayũ be dak―soat wemunomuwãyũ be,” io'e Deus — io'e Pedro.
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Pedro imẽn ip o'yawẽwẽ.
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Imẽneju adeayũ itabut o'e Jesus kay, Pedro Jesus o'g̃uwẽn puye. Tak g̃u ip oitabun―3000 beayũ. O'jewemubatisasan ip. Jesus a'õkayayũ eju ip oekuku g̃ebuje bit.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Itabun'isuayũ mutaybitbin'uk ip osodop Jesus a'õkayayũ. Jewemukũyjojo'uk ip osodop. Jeburerexi osodop ip itabucayũ. Jeweweju ip jekõnkõn'uk osodop. Jekawẽnwẽn'uk ip osodop Deus eju. Pão'a o'o'uk osodop ip Jesus e'ũap kay g̃ebum am.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Jesus emumujuyũ Deus a'õbacaap mubapukpug̃ oekukuku soat etabut pe. Wuymucoatcoanap mubapukpug̃ ip oekukuku. Imẽnpuye adeayũ itabẽg̃bẽg̃ o'e ip ijojom — Deus acã ya'õbaca — i'e'em.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Soat jeburerexi ip osodop Jesus kay itabucayũ. Jebubut mu'ẽ'ẽ'uk osodop ip jewewebe.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Ka'ũma ma tacup o'e jebure be. Jebubut taidada'uk ip osodop dinheiro bu am, jeipi dak. Ixe dinheiro ũmũm'uk ip osodop tadaybocayũ be―ibubut'ũmayũ be.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Soat kabia Deus eju kawẽnwẽnap'a be je'aweroro'uk ip osodop―yabog̃at'a be. Jeweweju ip jekõnkõn'uk osodop jeduk'a be. Awerom jekõnkõn'uk ip osodop jebureyũ eju. Imẽneju icokcok cĩcã ip osodop. Ka'ũma ma jewexe ya'õca osunuy. Jewekay g̃u g̃ebum osodop ip―jebure kay acã.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 — Ẽn xipat cĩcã ocewebe — i'e'e'uk ip osodop Deus pe. Soat itabut'ũmayũ xe cũg̃ ma ip oekukuku.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.