Atos 27

Deus ekawẽntup Kawẽn iisuat ekawẽn (MYU) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Paulo muju ap ojuy ip Roma ka kay Festo, Agripa dak. Kobexixi dag̃ ip o'g̃uju Roma ka kay―Itália eipi beatka kay.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Kobexixi be oceõm. Ixe kobexixi Adramítio ka ebikopap pewiat osunuy. Soat Ásia eipi ebikopap tag̃ cum. Purewuh. Ocejẽm Cesaréia ka bewi. Tibog̃ cĩcãati ocetimudek.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Kuyaje ocajẽm Sidom ka be. Jay. Júlio xipan cĩcã Paulo o'jukuk. Paulo iju pi g̃u o'e jebureyũ jom. Paulo bureyũ iju pi g̃u o'e Paulo buywat am.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Ibocewi waram oceju. Purewuh. Tibog̃ cĩcãati mudekdeg̃ oceku. Kabido o'subidoajẽm ocedopa bewi. Imẽnpuye tip'awerorobog̃ kay oceju wuyba'ũg̃at kadi. Tip'aweroro butet Chipre i osunuy.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Totek. Tibog̃ cĩcãati ocetimudek. Cilícia eipi weg̃ũn ocekap, Panfília eipi weg̃ũn tak. Jay. Mirra ka be ocajẽm Lícia eipi beatka be. Ibo ka be bima ocekap koapat pewi kobexixi bewi.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 100 be sorarayũ kukukat wara'at o'tobuxik kobexixi. Ixe kobexixi Alexandria ka ebikopap pewiat osunuy. Cum Itália eipi kay. Porog̃. Oceõm ixe kobexixi be waram oceju am.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Pũg̃ kabia g̃u daodaodao g̃u oceju. Pa'orem cĩcã Cnido ebikopap pe ocejemũg̃. Mũg̃.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Pa'orem cĩcã oceju Creta eipi tẽg̃ ma.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Ibun cĩcã ocesop ibo ka be. Judeuyũ epeta kuy o'kap Deus xe jemuisusunap epeta. Imẽnpuye oceku pi oce'e kobexixi dag̃. Kabidoxixi oeku kabiam, muba'atxiri dak.
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 — Obureyũ — io'e. — Tibog̃ cĩcãati dag̃ wuyju buje iba'ore jĩjã kuka o'e wuywebe. Wuyju buje bit soat wuybubut kuka oakõm, soat kobexixi beat tak — io'e. — Kobexixi dak kuka o'jepirig̃. Wuyju dak kuka aje'ũ — io'e.
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Imẽnpit 100 be sorarayũ kukukat Paulo a'õ kay g̃u o'e―kobexixi iwat a'õ kay acã, kobexixi mujuju'ukat a'õ kay dak.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Ocesopiat ebikopap xipat g̃u osunuy ihi bun ocedop am kabidoxixi buye, muba'atxiri buye dak. Soat warara'acayũ iju pin ibocewi. Wara'at ebikopap pe ajẽm ojuy warara'acayũ―Fenice ka ebikopap pe. Ibo ka dak Creta eipi be osunuy. Kabidoxixi g̃u ajẽmjẽm'uk Fenice ebikopap pe―kaxie tajoreg̃atpido acã. Imẽneju iboce ihi mukap ojuy ip.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Kaxietajoreg̃atpido o'subidoajẽm―ibidodipat. Kabido ibidobog̃ g̃u o'e―ibido'ĩt ma. O'subidoajẽm ocenomujuwi. Imẽnpuye o'jekawẽn ip jeweweju.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 G̃uyjomsũm kabidoxixi o'subidoajẽm ocekay. Ooooxxx'i. O'subidoajẽm ocedopa bewi jĩjã. O'subidoajẽm kapurũg̃ kadiwi―Creta eipi kadiwi.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 O'subidoajẽm kobexixi kay. Ixe kabido butet Nordeste i osunuy. O'subidoajẽm ocedopa bewi jĩjã. Iba'ore o'e kobexixi mukorẽrẽn ãm kabidoxixi dopabe. Imẽnpuye ocebu'un kobexixi mukorẽrẽn ãm. Kabido kobexixi o'tujowat.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Oceju wara'at tip'aweroro biõg̃ kay. Tip'aweroro butet Cauda i osunuy. Kabidoxixi'ũmg̃u o'e iboce―kabido'ĩt ma.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Kobe yopĩcat kug̃ tak ocesop. Kururug̃ oeku kobexixi nomuju. Pa'orem kobe yopĩcat oceg̃uyu idibi bewi. Oceg̃uyu kobexixi be.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Kuyaje tarekrek o'joxikxik ip idibi be―kobexixi be tujowat ojuyap. O'joxikxik ip kobexixi poxi mu'ũm ãm. O'joxikxik ip tipodoyat ocemudekudekun cĩcã buye. Ocekat. Xet. Ocexet iboce.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Kuyajebusu kobexixi be kapikpik'ukayũ kobexixi beat o'joxik ipoxiat. Jebum ip o'joxik. Xet. Xet. Xet. Xet.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Ade kabia oceju kaxi jojom g̃u, kasopta dak, kabidoxixi buye. Ocewedaxijo ba'ore.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Ade kabia ocejekõnkõn g̃u.
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 — G̃asũ bit eya'õcam cuy epesop — io'e. — Kobexixi juy jepirig̃. Ka'ũma ma wuy'in pit jeap — io'e.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 — Koapat exima Deus ekawẽn tojotjot'ukat o'jebapuk okay — io'e. — Deus ixe o'g̃udot okay. Ixe Deus okukukat. Ixe Deus ebekit õn. Cekawẽn tojotjot'ukat o'jekawẽn oweju.
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 — “Paulo, epararam g̃u juy eg̃uy,” io'e owebe — io'e Paulo. “Ajẽm cuy César kay―Roma ka kukukat kay,” io'e. “Õn ag̃ ekay, ewejuacat kay dak eye'ũap puxim, ẽn cuk imẽn ejoojuy oxewi buye,” io'e. “Deus je'e ewebeam apẽn cuk ejoojuy cexewi iap tag̃,” Deus ekawẽn tojotjot'ukat o'e owebe — io'e Paulo.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 — Imẽnpuye, eya'õcam cuy epesop, oburereyũ — io'e. — Deus kay wetabut. Apẽn je'bapuk wuywebe iap o'g̃uwẽn owebe Deus imẽn ebapuk awap. Imẽn je'bapuk.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Imẽnpit pipim cuy acejemũg̃ tip'aweroro be — Paulo o'e kobexixi beayũ be.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Xepxep semana kap puje:
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Imẽnpuye o'tibimuweg̃ũn ip tibimuweg̃ug̃ũnãm. Tibiraat 36 metros o'e. Bosusu oceju. Waram o'tibimuweg̃ũn ip. Tibiraat 27 metros o'e―tibira g̃ũn ma.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Iparara o'e ip wita'a be kobexixi kakaap puxim. Imẽnpuye ebadipdip kobexixi muycũcũap o'g̃uakõm ip. O'g̃uakõm ip kobexixi ukpu bewi kobexixi muycũ ãm. O'jecũ. Cucum g̃u o'e g̃asũ―iwiwim acã. Kabia pin cĩcã o'e ip.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 G̃ebuje kobexixi be kapikpik'ukayũ kobexixi bewi jenapõn ojuy. Kobe'it'it o'g̃ukop ip tibog̃ cĩcãati be jewexe kobexixi muycũcũap muakõmkõm pima.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Imẽnpit kobexixi bewi jenapõn ojuy ip. Paulo o'jekawẽn l00 be sorarayũ kukukat pe―wara'acat sorarayũ be dak.
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Imẽnpuye sorarayũ kobe'it'it ekabobu o'subudakat. Kobe'it'it o'at idibi be. Uhum o'jewede kobexixi xewi.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Kabia'isum Paulo o'jekawẽn kobexixi beayũ eju.
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Epeyekõn cuy eybaca am — io'e. — Eyag̃uybabi'ũm'ũm g̃u juy epsop — io'e. — Ka'ũma ma wuy'in je'ũ — io'e.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Paulo pão'a o'yabu. O'jekawẽn Deus eju pão'a kug̃ puye. Soat etabun o'jekawẽn ceweju.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Imẽneju soat ip waram o'ya'õcan―kobexixi beayũ.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Soat ip o'jekõn. Ade jĩjã ocesop kobexixi be. 276 be ocesop.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Ibeg̃beg̃ puje kobexixi be kapikpik'ukayũ tarekrektata o'taxikxik ip idibi be―badi o'tadop'iata―trigoda. O'taxikxik ip kobexixi poxi mu'ũm ãm. Jepirig̃ap puxim ip o'taxikxik.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Kabia buje tinebabaat o'tobuxik ip kobexixi be kapikpik'ukayũ. Tinebabaat kay oceju. Itaybit g̃u o'e ip apoceat ipi iam. Ka'oririt ixe tinebabaat pe osodop. Adeg̃u wita'a o'yadop iboce. Kobexixi muymũg̃ ojuy ip iboce.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Imẽnpuye kobexixi muycũcũapu o'subudakat ip. O'subudakat ip tinebabaat xe bima. Pilatokukatpu o'subumurore ip. Kobexixi mujujuap epag̃o o'g̃upaya ip kabido at am. Kobexixi o'ju ka'oririt kay.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Imẽnpit kabido kobexixi o'g̃uyjayjay tibacaat ewebotbocap kay. Iboce kobexixi'a o'jeaece. O'jecug̃. Iju ba'ore o'e. Kobexixi ukpu o'jekpuewekap. Tipodoyat paca ma o'yukpumuweka. Imẽn kobexixi o'jepirig̃.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Sorarayũ taomũnmũnayũ aoka ojuy dokdog̃ jenapõnap puxim kapurũg̃ kay.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Imẽnpit l00 be sorarayũ kukukat ibu'u o'e Paulo e'ũ ãm. Taomũnmũnayũ oyaokaat g̃u sorarayũ be.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 — Kobexixi bag̃bag̃ epejat! — io'e. — Kapurũg̃ kay juy epeju ip com! — io'e itaybit'ũm jedog̃ayũ be.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.