1 Coríntios 15
Deus ekawẽntup Kawẽn iisuat ekawẽn (MYU) vs AAI
1 Okitpitpiyũ, g̃ebum cuy epesop kawẽn idipat kay. Kuy bima juk adi iboap ekawẽn og̃uwẽnuwẽn eywebe. Iboap ekawẽn kay eyetabut epesop. Iboap ekawẽn tag̃ eyju jekukum g̃asũ dak.
1 Taitu, boun i akokok tur gewasin abinan kwanowar, imaim yawas kwabai, naatu imaim kwabatabatkikin isan nuhi akukusib.
2 Iboap ekawẽn cekawẽntip. Iboap ekawẽn cuk adi og̃uwẽnuwẽn eywebe. Deus eydaxijojom iboap ekawẽn kay eyetabut puye. Eybu'u'ũm pima, jeydaxijo. Eybu'u bima bit, te'e ma juk eyetabut epesop.
2 Iti tur gewasinamaim kwa iyawasi, imih tur abinan kwanonowar kwanabubukikin, baise men kwanabubukikin kwa a baitumatum boro nan yabin en namatar.
3 Apẽn cuk adi oya'ĩjojoiap cuk og̃uwẽn eywebe. Iboap ekawẽn podi ma xipat. Cristo oe'ũ ikẽrẽat uk am wuywebe. Oe'ũ apẽn ibararak opop Deus ekawẽntup pe iap tag̃.
3 Ayu abisa abaib i kwa isa aya’abun, naatu nati tur ana’an gagamin i iti, Keriso it ata bowabow kakafin isan morob, Bukamaim eo na’atube.
4 Ixe'ũm o'jomõg̃ ip witabikũy be. Xepxep xet kap puje dak, Deus ixe o'g̃uyu ce'ũ'ũayũ dopap pewi. Waram g̃uto o'jetait apẽn ibararak opop Deus ekawẽntup pe iap tag̃.
4 Hibai hin hubemaim hiyai, veya tounu ufunamaim misir maiye, Bukamaim eo na’atube.
5 Pedro kay o'jebapuk je'ũap tomukadi. G̃asũ 12 beayũ kay o'jebapuk―jemumujuyũ kay.
5 Peter isan irerereb, imaibo tur abarayah nah 12 isah irerereb.
6 G̃asũ jeweju juk adi oekuku'iayũ kay o'jebapuk adeayũ kay―500 beayũ kay. Ade ma buk ixeyũ'in pit itabẽg̃ ma. Warara'acat kuy oe'ũ'ũ ixeyũ'in.
6 Nati ufunamaim veya ta’imon wanawanan ana bai’ufununayah etei 500 tafanamaim auman isah irerereb, moumurih na’in i boun yawasih tema’am baise afa i himorob.
7 Tiago kay o'jebapuk g̃uyjom. Soat jemumujuyũ kay o'jebapuk g̃uyjom.
7 Nati ufunamaim James isan irerereb, imaibo ana tur abarayah etei isah irerereb.
8 Ixeyũ kay jebapukap tomukadi okay o'jebapuk. It kapat wa'ũmat puxim õn, kanomũm okay o'jebapuk puye.
8 Uftoro’ot ayu atufuw kokobeya na’atube ama’am isou irerereb.
9 Imẽnpuye obodi ma ip ya'õbuyxi warara'acayũ Jesus emumujuyũ. Kuy bima Jesus kay itabucayũ be ipiatpi'ajojoan cuk adi ojekukuku. Imẽnpuye osũsũn “Jesus emumuju õn” i'e am.
9 Ayu i tur abarayah etei babahimaim imih ayu i men boro tur abarayan hinarouw hinao, anayabin God ana ekaleisia ai nununih arouw ai’a’akirih.
10 Deus pit soat podi ma xipan okug̃, xipat g̃u ma'g̃u õn. Imẽnpuye juk omuy Jesus emumujum. Te'e g̃u juk omuy. Warara'acat ekapikap podi ma juk adi ocekapikpik Jesus emumujuyũ ekapikap podi ma. Wa'õbacaam g̃u bit cuk adi ocekapikpik―Deus a'õbacaam acã. Ixe wa'õmucanucan'uk osunuy soat em.
10 Baise God ana manaw ana kabeberamaim ayu tur abarayan amatar, naatu manaw kabeber ayu bitu i men yabin en, baise bowabow gagamin na’in abow, tur abarayah etei ana tabirih, men ayu au fairamaim abowabowamih, baise God ana manaw ana kabeber ayu wanawana’umaim ma ebowabow.
11 Kawẽn idipat acã og̃uwẽn eywebe. Warara'acayũ dak ibeat acã o'g̃uwẽn eywebe―Jesus emumujuyũ. Abu imuwẽnuwẽn iat pit yobog̃ g̃u. Cekawẽn pit yobog̃. Iboap ekawẽn kay juk eyetabut epesop.
11 Isan imih i tibibinan naatu ayu abibinan ana itinin i men ta’amih, baise ana’an gagamin i abisa abibinan i kwa kwaitumatum.
12 — Deus waram g̃uto Cristo o'g̃utait ce'ũap tomukadi — i wuyju e'em.
12 Boun aki abibinan ai tur i Keriso morobone mimisir isan ao’o, baise mi’itube’emih kwa afa kwao moroboyah boro men hinayawas maiye hinamisir?
13 Ixeyũ e'eap icẽm pima bit: — Deus waram g̃uto Cristo o'g̃utait g̃u — i dak e'em ip. 1
13 Morobone misir maiye men nama’am na’at, ana itinin Keriso morobone men misir maiye’emih.
14 Deus pe waram g̃uto Cristo mutait'ũm pima bit, te'e ma kuka kawẽn idipat wara'acat pe―te'e ma dak kuka adi eyetabut iboap ekawẽn kay.
14 Naatu Keriso morobone men tamimisir maiye na’at, aki ai binan i yabin en, naatu kwa Keriso kwabitumitum auman i yabin en.
15 — Deus waram Cristo o'g̃utait — i wuyju e'em.
15 Naatu murumurubih men hinamimisir maiye na’at, aki i God isan abifufuwen. Anayabin Keriso morobone God baiyawasin arouw ao, naatu moroboyah morobone men hinamimisir maiye na’at, nati ebiturobe, God Keriso morobone men iyawas maiye misirimih.
16 Waram g̃uto ce'ũ'ũ'ibiyũ mutaicit'uk'ũm pima, Cristo dak waram g̃uto o'g̃utait g̃u.
16 Morobone misir maiye men nama’am na’at, Keriso morobone men misir maiye.
17 Ixe be waram g̃uto Cristo mutait'ũm pima, te'e ma juk eyetabut cekay. Ikẽrẽat kug̃ mabuk eyju. Ixe be imutait'ũm pima, ipiat'ajojoap kay epeju eye'ũ buje.
17 Naatu Keriso morobone men tamimisir na’at, kwa a baitumatum i yabin en, naatu kwa i boro’ika bowabow kakafin tafatumi kwatama’ama.
18 Ixe be imutait'ũm pima, Cristo kay itabucayũ'ũm'ũm wũy ma opop ip Deus wi. Ipiat'ajojoap pe ma ip opop.
18 Naatu iban maiye sabuw iyab Keriso wabinamaim himomorob ana itinin i hikasiy na’atube.
19 Ijodi bima acã du Cristo xipan wuykug̃? Wuye'ũ buje bit wuykay g̃u xe'e? Imẽn pima, warara'acat podi ma kuka wuyg̃uycũg̃ ace.
19 Keriso wanawananamaim yawas tabai nuhit fot tama’am. Baise ata yawas i iti tafaram akisin isan tanama tananotanot na’at. It i tafaram wananwanan ana gonenet sabuw tamatar.
20 Imẽnpit ixeyũ e'eap icẽm g̃u. Deus waram g̃uto Cristo o'g̃utait. O'g̃utait waram g̃uto soat webekitkiyũ'ũm'ũm og̃utait iam wuymutaybit am.
20 Baise turobe Keriso i anababatun morobone misir maiye, God ana sabuw iyab himomorob wanawanahimaim Keriso i wan morobone misir.
21 Soat je'ũ'ũm ace'e pũg̃ ma ag̃okatkat ikẽrẽat o'g̃ug̃ẽ buye. Imẽnpuxim soat acejetait waram wara'at pit idipat o'g̃ug̃ẽ buye.
21 Anayabin orot ta’imon ana sinafumaim morob matar, imih orot ta’imon ana sinafumaim morobone misir maiye matar.
22 Soat je'ũ'ũm ace'e wuyju Adão naxeg̃ebitbit puye. Imẽnpuxim waram acejetait Cristo eju mũg̃'i wuyju buye.
22 Sabuw etei tamomorob, anayabin Adam ana rara, naatu morobone boro tanamisir maiye anayabin Keriso yawasin ema’am.
23 Cristo koap o'jetait waram. G̃uyjom pit Cristo a'õkayayũ waram g̃uto jetait. Waram acejetait ixe ajẽm puje.
23 Baise morobone tanamimisir maiye, i boro koumutufuren inu’in na’atube hinabusuruf, wantoro’ot boro Keriso namisir, naatu nanan ana veya sabuw iyab Keriso nowan boro hinamisir.
24 Cristo Deus kay'ũmayũ a'õbacaap g̃u'ũm. Soat g̃u'ũm. Soat xipat'ũmayũ kukukat a'õbacaap g̃u'ũm. Soat ya'õbuyxiat a'õbacaap tak g̃u'ũm. Soat ya'õcaat a'õbacaap tak g̃u'ũm. Ka'ũma ma kũyjobit jeenuy ixeyũ a'õ kay. Deus a'õ kay acã jeedop ip kũyjobit.
24 Imaibo mar yomanin nan natit, tafaram hai bonawiyenenayah, hai aiwob, hai kaifenayah etei hai fair tutufin Keriso nagugurus ufunamaim, aiwob nab Tamah God nitin.
25 Cristo soat kukukan je'e Deus pe cekay itakomaayũ a'õbacaap mu'ũm puje. Soat jeedop ip kũyjobit Cristo a'õ kay.
25 Naatu Keriso i boro ni’aiwob nanan ana rakit sabuw etei nabow nan an babanamaim nawastanen.
26 Wuye'ũap wuykay itakomaat puxim. Wuyparara wuykay itakomaat puxim. Wuyparara dak je'ũm. Deus soat kukukan pima bit ace'ũ g̃u.
26 Naatu uftoro’ot i sawar wabin Morob it ata rakit gagamin boro nagurus nitaiy nare.
27 Imẽn e'em Deus ekawẽntup:
27 Anayabin Buk Atamaninamaim eo, “Sawar etei boro nabow an babanamaim naya.” Iti tur Sawar etei an babanamaim yara’iyen rouw eo, i rerereb yan, God men i auman bobar eomih, anayabin God sawar etei boro Keriso ana fair babanamaim naya.
28 Cristo a'õ kay am Deus pe soat mukũyjo buje, Cristo jeenuy kũyjobit Deus a'õ kay―jebay a'õ kay. Koap cebay soat g̃ukũyjo ja'õ kay am. G̃asũ:
28 Sawar hinabow hinan God Natun babanamaim hinaya’ay ufunamaim, Jesu boro Tamah God ana fair babanamaim namare, anayabin sawar etei God bow Natun babanamaim ya, naatu God boro sawar tutufin etei ni’ukwarin ana sabuw etei isah.
29 Deus pe ce'ũ'ũ'ibiyũ mutaicit'uk'ũm pima, te'e ma pũg̃pũg̃ ey'in jemubatisasanan ce'ũ'ibit tieg̃.
29 Naatu morobone misir maiye en na’at, sabuw iyab moroboyah efanih bapataito hibaib boro abistan hinasinaf? Naatu morobone misir maiye en na’at, aisim sabuw moroboyah efanih taih tuwah hina bapataito tebaib?
30 Ixe be ce'ũ'ũ'ibiyũ mutaicit'uk'ũm pima, te'e ma soat kabia oaoka ojuyap cocom õn. Imẽnpit waram g̃uto ip imutaicit'uk. Imẽnpuye te'e g̃u wuyaoka ojuyap cocom wuyju.
30 Naatu it auman aisim ata yawas takwahir tatit veya matan tayi tabowabow?
31 Ocokcok eykay, wuykukukat Jesus Cristo eju mũg̃'i eyju jekukum puye. Imẽnpuye:
31 Taitu ayu i mar etei morob ana efanamaim ama’am. Anayabin sawar abisa Keriso kwa isa sisinaf imaim ayu kura’ara’ahu iti tur akukurerereb.
32 Ijopka be dak cuk adi we'ũpinpinap ojojojo wida ika'uat eju ocebacacanap puxim. Deus ekawẽn muwẽnuwẽn pima, we'ũpinpinap ojojojo ijopka be―Éfeso ka be. Omucokcok am imuwẽn puje, te'e ma kajuk we'ũpinpinap ojojojo.
32 Morob ufunamaim yawas men tama’am, aisim ayu iti Ephesus hai sigarafor bairi atiyow? Abisa ana gewasin boro anab? Morobone misir maiye en na’at.
33 Eyday'em'um cuy epesop wara'acat pe eymug̃uykukuap puxim. Ikẽrẽat mujurũg̃rũg̃xiat purem pima, wuyju dak kuka cũg̃ ma wuyekukuap acepere ma ixeyũ buxim ikẽrẽat mujurũg̃ ãm.
33 Men sabuw hinifufuwi a not hinakwaris. “A ofonah kakafih boro ayawas gewasin hinagurus.”
34 Pũg̃pũg̃ ey'in pit eyetaybit g̃u Deus e'e am. Imẽg̃ãm õn e'em eymusũsũn ãm. Waram pit cuy eyag̃uysan epesop. Ikẽrẽat mujurũg̃rũg̃ap cuy epeyepere!
34 Ukwar kwanabotawiy gewas, ef kakafih kwasisinaf kwanihamiyen, anayabin kwa afa God men kwaso’ob, iti ao, saise kwa biya hina’ohow.
35 Imẽnpit:
35 Sabuw afa boro hinibatiy hinao, “Moroboyah boro mi’itube hinamisir maiye? Naatu hina mimisir biyah ana itinin boro mi’itube hinab?”
36 Eyetaybit g̃u eyju. Kadaida dadadam wuyju ipi be. Tamuwexat puje acã kadaim e'em.
36 Taitu, kwabikoko’aw, ub me yanamaim kutatanum boro men saife nakuboun nayenamih, baise wantoro’ot i boro namorob nare, imaibo nakuboun nayen.
37 Kadai g̃u wuyju taidadam―warẽmtaksug̃ta ma. Trigoda aco'i taidadam wuyju―warẽmtaksug̃ta ma.
37 Naatu sanabey ub o ub afa kutatanum i men biyan tutufin kwatatanumimih, baise ro’on, sanabey ro’on o ub ta ro’on.
38 Deus jekpiwatpin ma tamuwexaxan kadaim. Kadaida taida'ibita buxim ma jedaewexaxan yaypan puje―wara'atam g̃u.
38 God ub ta’ita’imon biyah hai itinin ta ta i ana kokomaim ya, naatu ub ta’ita’imon biyah anababatun itih.
39 Soat itabẽg̃ayũ ẽn pũg̃ẽn g̃u. Wuyẽn pũg̃ẽn. Pucaẽn pit wara'atẽn ma. Wasũẽn tak wara'atẽn ma. Aximaẽn tak wara'atẽn ma.
39 Naatu sawar tafaramamaim biyah finimih auman hai itinin i men ta’imon, biyah i ta ta, orot babin biyah ana itinin ta, haru for biyah ana itinin ta, mamu hai itinin i ta naatu siy i hai itinin ta.
40 Imẽn ma opop kabi be dak warẽmtaksug̃at ma. Ipi dag̃ tak imẽn ma―warẽmtaksug̃at ma. Kabi beacat idip. Ipi dag̃acat tak idip. Jewejojo'i g̃u bit ip idip.
40 Naatu mar ana biyan itinin ibo ta, na’atube tafaram biyan itinin ibo ta. Baise biyat no mar nowan ana bonamanamarin itinin ibo ta, naatu biyat tafaram nowan ana bonamanamarin ibo itinin ta.
41 Imẽntak kaxie iesop. Kaxiamat pit g̃uto iesop warun ma. Kasopta bit g̃uto taesop warun ma. Jewejojo'i g̃u ip isop. Imẽntak pũg̃pũg̃ta bit g̃uto kasopta wara'atasop co'i g̃u―tasop warun ma.
41 Veya ibo ana bonamanamarin itinin ta, sumar ibo ana bonamanamarin itinin ta, naatu daman ibo hai bonamanamarin itinin ta, baise daman wanawanahimaim ta’ita’imoh ibo hai bonamanamarin ta ta.
42 Imẽnpuxim Deus waram g̃uto wuymutaicin. Wuykot puje wuyjebit ierep e'em. Waram g̃uto imutait puje bit, ierep pa'ore je'e.
42 Baise Moroboyah hinamimisir maiye ana itinin i boro nati na’atube, biyat morob hubemaim tayayare ana veya biyat i emasamas, baise morobone namimisir ufunamaim boro nama wanatowan.
43 Wuykot puje ikẽrẽ e'em wuyjebit ibaca g̃u dak. Waram g̃uto imutait puje bit, idip cĩcã je'e. Ibaca jĩjã dak je'e.
43 Biyat hubemaim tayayare itinin i kakafin, naatu siba’u’un, baise emimisir ana veya itinin i gewasin naatu fairin.
44 Wuykot puje, ijodiat'ũm jebit ma wuyjebit. Waram g̃uto wuymutait puje bit, wara'an je'e. Deus biõg̃buk emumug̃ẽ jebin je'e wuyjebit. Ijodi bima wuyjebit ijodiat jebit ma. Waram wuymutait puje bit Deus biõg̃buk emumug̃ẽ jebit wuyjebin je'e.
44 Biyat tayayare i tafaram nowan, baise emimisir i mar biyan.
45 Imẽn e'em Deus ekawẽntup:
45 Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube, “Orot wantoro’ot wabin Adam i biyan ana yawas bai,” baise Adam bairou’abin nan i ayubit ana yawas wanatowanin baitit isan na.
46 Koapat pit wuyjebit ijodiat jebit ma. G̃uyjom pit Deus wara'at jebit je'g̃ũm wuyjebin. Jebiõg̃buk mug̃ẽg̃ẽ je'g̃ũm―kabi beat jebit.
46 Orot ayubit ana yawas auman ma’am i men mat na, baise orot biyat ana yawasamaim ma’am i mat na, imaibo orot ayubit ana yawasamaim ma’am na.
47 Koapat Adão ka'wi mug̃ẽg̃ẽ osunuy. Kanomũmat pit o'kop kabi bewi―wuykukukat Jesus.
47 Orot wantoro’ot Adam i me nowan fofobane matar, baise Adam bairou’abin i marane ra’iy.
48 Ijodiat jebit ka'wi mug̃ẽg̃ẽ Adão jebit puxim. Kabi kay cumayũ bit wara'at je'jat jejebin je'ũ buje―Cristo jebit puxim―kabi beat jebit puxim.
48 Sabuw iyab me nowan biyah i orot me’emaim ma’am biyan na’atube, sabuw iyab mar nowan biyah i orot marane rara’iy biyan na’atube.
49 G̃asũ ka'wi mug̃ẽg̃ẽ buxim wuyju. G̃uyjom pit kabi beat puxim acesop.
49 Tafaram orot ana ana itinin tabaib na’atube, mar ana orot nanan ana itinin boro tanab.
50 Okitpitpiyũ, imẽn õn eymutaybin pin. Deus soat kukukan pima ka'ũma ma je'ũ. Imẽnpuye ijodiat jebit kug̃ pima aceõm g̃u cexe ixe soat kukukan pima―ierep em iat kug̃ pima. Ierep em iat g̃u jeenuy cexe.
50 Taitu, abisa ao au yabin i iti, biyat, naatu finimit men karam boro God ana aiwobomaim narun, anayabin biyat i boro namorob namas, imih men karam boro wanatowan ma’am ana efanamaim narun.
51 Eya'õpicũg̃cũg̃ cuy epesop wa'õ kay. Soat g̃u ace'ũ. Dao ma bit Deus soat wuyju wuymuwexat. Kuy bima iboap iba'arẽm osodop soat xe wuyxe. G̃asũ bit ibapuk o'e.
51 Tain kwanarub gewas, iti tur buriburin anao kwananowar, it etei boro men tanamorobomih, baise ata itinin boro nabotabir bonamanamarin namatar
52 Dao ma wuymuwexat wuyetapokap co'i. Ixe wuymuwexat amãm parasuy jo'iat muyde buje. Parasuy jo'iat g̃uyde kabi be. Imuyde buje, Deus waram g̃uto itabucayũ'ũm'ũm jebit g̃uyu ipi bewi. Iisuat je'g̃ũm ijebin. Waram g̃uto itait je'e ip. Waram pit je'ũ g̃u ip. Soat em itait ip jeedop. Wuyju wuyetait pima parasuy jo'iat muyde buje, iisuat je'g̃ũm wuywebe dak wuyjebin.
52 tour natut ana veya namanamar ebowabow na’atube, tanimatanubamo biyat nabotabir. Anayabin tour natut ana veya murumurubih etei boro biyah fairin hinamisir, naatu biyah ana itinin boro nabotabir.
53 Ijodiat jebit je'ũ'ũm. Ierep e'em. Deus pit ibeat jebit g̃uwexat kabi beat jebin―ierep g̃uian, je'ũ g̃uian.
53 Biyat iti morob emasamas boro nabotabir biyat fairin wanatowan ma’ama’anin namatar.
54 Imẽn e'em Deus ekawẽntup:
54 Biyat iti boun tama’am boro namorob naatu namas, baise morob ufunamaim biyat boro nabotabir nan wanatowan ma’ama ana biyan nab. Imaibo Buk Atamaninamaim hikirum boro nan niturobe,
55 Wuye'ũap dat pe wuyeiduap co'i. Deus pit ce'ũat mutaicin dat tõg̃ta'ukap puxim. Je'ũaptip'ũm pima, ka'ũma buxim ace'e wuyparara. Acesupi'ajo g̃u dak ipiat. Pũg̃ em tak ka'ũma.
55 “Morob o a fair menanamaim ema’am boro inisnowah?
56 Soat ace'ũ ikẽrẽat kug̃ puye. Ikẽrẽat mujurũg̃rũg̃ap dat tõg̃ta buxim. Wuyetaybit wuyju ikẽrẽat kug̃ iam Deus ekawẽn cocom puye.
56 Morob ana biyababan i bowabow kakafinane ebaib, naatu bowabow kakafin ana fair i ofafaramaim ebaib.
57 Deus pit wuya'õmucanucan wuywebe ikẽrẽat mujurũg̃ap puxim, wuykukukat Jesus Cristo a'õ dag̃ wuyju jekukum puye. Imẽnpuye:
57 Baise God ana merar tanay anayabin Jesu Keriso, i morob ana ahay ana waf tagagir yare!
58 Imẽneju, okitpitpiyũ, oxe ikukpinayũ, eyag̃uywarururun g̃u juy epesop! Eybu'um g̃u dak cuy epesop eyetabut am Cristo kay. Soat em cuy kapikpig̃ epesop wuykukukat peam. Ixe a'õbacaam kapikpig̃ pima, te'e g̃u kuka acekapik.
58 Isan imih taitu, yate nanub kwanabatkikin, mar etei Regah isan anot tutufin kwanabow, anayabin Regah isan kwabow kwabi’akir i men anayabin enamih, baise yabin auman.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.