Mateus 9
Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NTLH
1 Xjats ja Jesús tyøjkɨyɨɨꞌñ ba̱rkɨjotp, jøts ja ojts ñijkxy jam jaduktama̱jñ, ojts ja ñøønaxy jøts ja yja̱ꞌjty kya̱jpkøjxp.
1 Jesus entrou num barco, voltou para o lado oeste do lago e chegou à sua cidade .
2 Jamts ja̱a̱ꞌy ja ojts tuꞌuk yiktanɨnijkxy midi køxujxp pakxujxp, kɨꞌɨy ja jam ojts tyiknøjkxtɨ. Jøts ku døꞌøn ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ojts jadeꞌen tꞌixy ja ja̱a̱ꞌy jøts kudam ja møkꞌampy ja janchja̱ꞌwɨn tjanchmøødɨdɨ, jøts ja pama̱a̱ꞌy ja tnɨma̱a̱y:
2 Então algumas pessoas trouxeram um paralítico deitado numa cama. Jesus viu que eles tinham fé e disse ao paralítico:
3 Wɨnets wɨna̱a̱gɨn ja ka̱jpxwejpɨtøjk wyɨnmaadyøø jøts ja wya̱ndøø: “Dios yø jadeꞌen kyaꞌømyɨgajpxpy, pø nugo ja̱a̱ꞌyxɨ yøꞌ.”
3 Aí alguns mestres da Lei começaram a pensar: — Este homem está
4 Jøts kumɨ wa̱ꞌa̱ts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ja tnɨja̱wɨ sa̱ jaty ja wyɨnmaydɨ, jøts ja tnɨma̱a̱y:
4 Porém Jesus sabia o que eles estavam pensando e disse:
5 ¿Ja ti neꞌegɨ jawaanɨ ja̱jtnɨ, kuts yø pa̱ꞌa̱mja̱a̱ꞌy nnøjmɨt: “Nmeeꞌkxpy øts yø mbøky”, uk ku nnøjmɨt: “Wa̱ꞌkukɨ, pøkmuknɨ yø mma̱a̱bajt jøts nøjkxnɨ mdɨga̱m”?
5 O que é mais fácil dizer ao paralítico: “Os seus pecados estão perdoados” ou “Levante-se e ande”?
6 Ɨxya̱mnɨm meets ɨnet xꞌukꞌext ma̱ba̱a̱t øts ɨdøꞌøn ja møkꞌa̱jtɨn nmøøtꞌaty ya̱ na̱xwiiñ jøts ø nmaaꞌkxt ja pøky.
6 Pois vou mostrar a vocês que eu, o Então disse ao paralítico:
7 Wɨnets ja pama̱a̱ꞌy jatyɨ wya̱ꞌkukɨyɨɨꞌñ jøts ja ojts ñijkxy jam tyøjkwɨndum.
7 O homem se levantou e foi para casa.
8 Kuts ja mayja̱a̱ꞌy ja ojts jadeꞌen tꞌejxtɨ, xjats ja yjanchøꞌjkɨñɨdɨ, wɨnets ja tja̱ꞌmyajtstɨ ja Dios jøts ja tmøja̱ꞌwɨdøø tkunuuꞌkxyja̱ꞌwɨdøø, jaꞌagøjxp ku ja jadeꞌen tꞌejxtɨ jøts kudam ja Dios Teety myøkꞌa̱jtɨn tmøøtꞌa̱jttɨ, pø nɨñugo ja̱a̱ꞌyxɨ ja ttejtɨ.
8 Quando o povo viu isso, ficou com medo e louvou a Deus por dar esse poder a seres humanos.
9 Xjats ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús jam ojts chøøñ, jøts ja ojts tꞌejxpa̱a̱ty tuꞌuk ja ja̱a̱ꞌy pøn txøøwꞌa̱jtp Mateo, jam ja wyɨnaty chøønɨ ma̱ ja yikugubajtpɨ yꞌɨxa̱ꞌa̱ktɨ, jøts ɨdøꞌøn ja tnɨma̱a̱y:
9 Jesus saiu dali e, no caminho, viu um cobrador de impostos, chamado Mateus, sentado no lugar onde os impostos eram pagos. Jesus lhe disse: Mateus se levantou e foi com ele.
10 Ku wyɨnaty ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús jam kyay Mateo tyøjkjotp, wɨnets ja mayja̱a̱ꞌy jam mendøø pøn yikugubajtɨp, møøt jaꞌadɨ pøn kaꞌøy ja̱a̱ꞌy yiktejtɨp. Jaꞌats ɨdøꞌøn ojts yjamꞌa̱ttɨ, jøts ja tmøøtꞌɨxa̱ktøø jam kaadya̱a̱jk wɨndum møøt ja Jesús jøts ja pyabøjkpɨtøjktɨ.
10 Mais tarde, enquanto Jesus estava jantando na casa de Mateus, muitos cobradores de impostos e outras pessoas de má fama chegaram e sentaram-se à mesa com Jesus e os seus discípulos.
11 Jaꞌayɨ ja fariseotøjk ja ojts jadeꞌen tꞌejxtɨ, xjats ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús pyabøjkpɨtøjk yikꞌamɨdoodøø:
11 Alguns fariseus viram isso e perguntaram aos discípulos: — Por que é que o mestre de vocês come com os cobradores de impostos e com outras pessoas de má fama?
12 Ojts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ja tmadøy, xjats ja køꞌøm tnɨma̱a̱y ja fariseotøjk:
12 Jesus ouviu a pergunta e respondeu:
13 Kidi jaꞌajɨp ø tø nnɨmiñ pøn øy pøn wa̱ꞌa̱tstɨ, jaꞌ ø tø nnɨmiñ pøn pøktyundɨp jøts ja chɨna̱a̱ꞌyɨn tyiktɨga̱tstɨt. Nøjkxtɨ jɨwa̱ꞌa̱ktɨ, pamaadyɨ pada̱jtɨ pønɨ ti døꞌøn tyijpy ya̱ꞌa̱t Dios kyajpxy: “Jaꞌ ø ndsøjkpy jøts xmøøtꞌa̱ttɨt ja paꞌayoꞌowɨn ja ayoꞌejxɨn, jøts neꞌegɨ kidi xyikꞌooktɨ yø jɨyujk yø tsaka̱a̱ midi jaty myojxtɨp.”
13 Vão e procurem entender o que quer dizer este trecho das
14 Wɨnets ja Juan Bautista tyumbɨ myendøø ma̱ ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús jam wyɨnaty, jøts ja ojts tyiktøwdɨ, yɨdeꞌen ja tnɨmaadyøø:
14 Então os discípulos de João Batista chegaram perto de Jesus e perguntaram: — Por que é que nós e os
15 Xjats ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús yꞌadsøøy jøts ja tnɨma̱a̱y:
15 Jesus respondeu:
16 ’Kaꞌaxɨ pøn wyetpach ttaꞌagɨyɨ jemwyet midi tyimyjemñɨm, ku ja jadeꞌen yiktuꞌunt jøts kumɨ mujkpɨ ja jemwyet jøts ja tja̱a̱ktyimgyøøꞌtsnɨ ja wetpach, ja̱a̱ktyimyɨwenɨp ja kyøøtsꞌa̱jtɨn jaꞌ.
16 — Ninguém usa um retalho de pano novo para remendar uma roupa velha; pois o remendo novo encolhe e rasga a roupa velha, aumentando o buraco.
17 Jøts nayɨdeꞌen kaꞌ yꞌøyɨ jøts yikpɨkta̱ꞌa̱kt ja vino jap poꞌdukjøtpy midi na̱mɨɨꞌkxñɨm; ku ja jadeꞌen nduꞌunɨnt, takøøꞌtsɨpts ja poꞌ jøts jadeꞌen nugo wyɨndɨgøy, wɨndɨgøøpy ja poꞌ jøts nayɨdeꞌen ja vino. Paty ja vino midi na̱mɨɨꞌkxñɨm ndaꞌadaꞌamyɨn ja jembyoꞌa̱k jøts jadeꞌen nɨmidi kyawɨndɨgøꞌøty.
17 Ninguém põe vinho novo em
18 Ɨxam ɨdøꞌøn ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús jadeꞌen wyɨnaty wya̱ꞌa̱ñ, ku yja̱ꞌjty tuꞌuk ja wɨndsøn pøn tnɨguba̱jkꞌa̱jtɨp ja israelɨt ja̱a̱ꞌy, jøts ja ojts ñagyuxendya̱ꞌa̱gyɨyɨ jaꞌ wyɨngujkp, jøts ja ñɨma̱a̱jyøø:
18 Enquanto Jesus estava falando ao povo, um chefe religioso chegou perto dele, ajoelhou-se e disse: — A minha filha morreu agora mesmo! Venha e ponha as mãos sobre ela para que viva de novo.
19 Xjats ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús wya̱ꞌkukɨyɨɨꞌñ jøts ja ojts tmøødɨ ja ja̱a̱ꞌy møøt ja pyabøjkpɨtøjk.
19 Então Jesus foi com ele, e os seus discípulos também foram.
20 Wɨnets tuꞌuk ja tøꞌøxyøjk myiiñ jam nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús yjɨxkøꞌøm jøts wyet pa̱ꞌ ja ojts yiktøñ. Myakmajtsk jumøjtɨp ɨdøꞌøn ja wyɨnaty tø pya̱a̱jtnɨyɨ ja ta̱xnaxyɨ jøts ja jadɨneꞌen tmɨꞌity;
20 Certa mulher, que fazia doze anos que estava com uma hemorragia, veio por trás de Jesus e tocou na barra da capa dele.
21 jøts kumɨ yɨdeꞌen ɨdøꞌøn ja wyɨnmay: “Jaꞌayɨk øts ja wyet ɨnet yø ndojnɨt jøts øts ɨnet ndsoꞌokt.”
21 Pois ela pensava assim: “Se eu apenas tocar na capa dele, ficarei curada.”
22 Jøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ojts wya̱ꞌkjɨmbity, ojts ja tyimyꞌixy ja tøꞌøxyøjk jøts ja tnɨma̱a̱y:
22 Jesus virou, viu a mulher e disse: E naquele momento a mulher ficou curada.
23 Kuts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús yja̱ꞌjty jam israelɨt wɨndsøn tyøjkwɨndum, jøts ojts tꞌixy ku ja xuxpɨ ɨxapnɨdɨ, ja ooꞌkpɨ ja yikpɨdøꞌøkwa̱ndɨp, jøts ja mayja̱a̱ꞌy xem ya̱m yjanchya̱ꞌa̱xtɨ,
23 Depois Jesus foi para a casa do chefe religioso. Quando viu os que tocavam música fúnebre e viu a multidão numa confusão geral,
24 xjats ja tnɨma̱a̱y:
24 disse: Então começaram a caçoar dele.
25 Kuts ja tyikpɨdsømgɨjxy ja mayja̱a̱ꞌy, wɨnets ja tyøjkɨyɨɨꞌñ jøts ja ojts kyøꞌkøjxp tmach ja kiixyuꞌnk, jøts ja nay jatyɨ pyɨdɨꞌjky.
25 Logo que a multidão saiu, Jesus entrou no quarto em que a menina estava, pegou-a pela mão, e ela se levantou.
26 Jøts ɨdøꞌøn ja jam jadeꞌen øy ma̱ yiknɨja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ ja kajpxy ja ayuujk midi wyɨnaty tø tyuñɨ.
26 E a notícia a respeito disso se espalhou por toda aquela região.
27 Kuts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús jam chøøꞌñ, wɨnets ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy namajtsk tuuꞌa̱jy pyadsoꞌonɨyɨ, møk ja yjanchnømdɨ:
27 Jesus saiu daquele lugar, e no caminho dois cegos começaram a segui-lo, gritando: —
28 Kuts ja Jesús tyøjkɨyɨɨꞌñ jap tøjkjøtpy, wɨnets ja namajtskpɨ wɨna̱p ja̱a̱ꞌy ñɨmejnɨ, xjats ja tnɨma̱a̱y jøts ja ttɨɨbyɨjky:
28 Assim que Jesus entrou em casa, os cegos chegaram perto dele. Então ele perguntou: — Sim, senhor! Nós cremos! — responderam eles.
29 Wɨnets ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ja mɨmøj twɨngudoꞌonɨyɨɨꞌñ, yɨdeꞌen ja tnɨma̱a̱y:
29 Jesus tocou nos olhos deles e disse:
30 Jøts wyeen ja øy tya̱ndøø, ojts ja wyɨnꞌejxpøktɨ. Jøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ja møkta̱ꞌa̱ky tnɨma̱a̱y:
30 E os olhos deles ficaram curados. Aí Jesus ordenou com severidade:
31 Jøts jaꞌayɨ ja jap ñɨbyɨdsømdøø, ojts ja tnɨmadya̱køxtɨ sa̱ nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ja wyɨnaty tø yikmøkpikyɨdɨ, ojts ja tnɨmadya̱ꞌa̱ktɨ øy ma̱dsoo wɨneꞌenɨn ja et jam.
31 Porém eles foram embora e espalharam as notícias a respeito de Jesus por toda aquela região.
32 Kuts ja jam wyɨnaty wya̱ꞌkpɨdsømdɨ, wɨnets wɨna̱a̱gɨn ja ja̱a̱ꞌy ttanɨmendɨ ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús tuꞌuk uum ja̱a̱ꞌy, mɨkuꞌ ɨdøꞌøn ja wyɨnaty mɨꞌejtɨyɨp, jaꞌats ja kaꞌukyika̱jpxnɨyɨp.
32 Quando eles foram embora, algumas pessoas levaram a Jesus um homem que não podia falar porque estava dominado por um demônio.
33 Jaꞌayɨts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús tyikpɨdsɨɨmy ja mɨkuꞌ, jøts ja uum ja̱a̱ꞌy jatyɨ jadɨgojk yꞌawijy. Jøts ɨdøꞌøn ja mayja̱a̱ꞌy ñɨgyuma̱a̱p yja̱jtøø, yɨdeꞌen ja wya̱ndøø:
33 Logo que o demônio foi expulso, o homem começou a falar. Todos ficaram admirados e afirmavam: — Nunca vimos em Israel uma coisa assim!
34 Ja fariseotøjktɨ yɨdeꞌen ja wya̱mɨdɨ:
34 Mas os fariseus diziam: — O chefe dos demônios é quem dá a esse homem poder para expulsar demônios.
35 Wɨdejtp ɨdøꞌøn ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús øy ma̱dsoo wan tka̱mjotpɨ wan tka̱jpjotpɨ, jøts ja yikꞌɨxpiky ma̱ jaty ja tpa̱a̱ty ja tsa̱ptøjk ka̱jp ka̱jp. Ja Dios yꞌøgyajpxy yꞌømyadya̱ꞌa̱ky ja kya̱jpxwa̱ꞌkxɨp sa̱ ttanɨtanɨt ja yja̱a̱ꞌy, jøts ja tyiknaxy øy ti pa̱ꞌa̱m, øy ti pøjkɨn a̱a̱ꞌnɨn.
35 Jesus andava visitando todas as cidades e povoados. Ele ensinava nas sinagogas , anunciava a boa notícia sobre o Reino e curava todo tipo de enfermidades e doenças graves das pessoas.
36 Ku ja ojts tꞌixy ja mayja̱a̱ꞌy, jøts ja ojts tꞌayoꞌixy ku ja tsaachꞌijxyɨmdɨ, janchjotmayꞌooꞌktɨp jaꞌ, nugo ja jadiꞌiñɨ myondɨ tyuktɨ, jadeꞌen ja yja̱wɨ yja̱jtnɨdɨ sa̱m borreek ñɨꞌejxpɨ kyaꞌejtxɨyɨdɨ.
36 Quando Jesus viu a multidão, ficou com muita pena daquela gente porque eles estavam aflitos e abandonados, como ovelhas sem pastor.
37 Xjats ja tnɨma̱a̱y ja pyabøjkpɨtøjk:
37 Então disse aos discípulos:
38 Paty xꞌamɨdoꞌodɨt ja Dios Teety jøts ja tyumbɨ ttanɨgaxt jaꞌabɨ ja̱a̱ꞌy.
38 Peçam ao dono da plantação que mande mais trabalhadores para fazerem a colheita.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.