Mateus 6

Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 ’Øyɨm xꞌejxtɨt, jøts kidi mdsɨna̱a̱ꞌyɨn nugo xaꞌødyøkɨ ñadyijyɨ ja mmɨguꞌuk xukꞌejxtɨ øy pa̱a̱t. Pønɨ mꞌadøꞌøtswa̱ndɨpts jadeꞌen, nɨwɨneꞌenɨnts meets Dios Teety mayꞌa̱jtɨn ja mgadagumøyɨdɨt jaꞌ midi jap tsa̱jpjøtpy.
1 — Tenham o cuidado de não praticarem os seus deveres religiosos em público a fim de serem vistos pelos outros. Se vocês agirem assim, não receberão nenhuma recompensa do Pai de vocês, que está no céu.
2 Paty ku xpudøkɨdɨt øy pøn ayoobɨ ja̱a̱ꞌy, kidits meets ja nɨdukɨꞌɨyɨ ja̱a̱ꞌy xamɨmadya̱kixy, kidi mee nayɨdeꞌen mꞌadøtsnɨ sa̱m ja ja̱a̱ꞌdyɨ midi jam tsa̱jptøjkjotp, midi jam nøøꞌa̱m tuuꞌa̱m wɨnꞌøøꞌndɨp. Jadeꞌenꞌampy ɨdøꞌøn ja jadeꞌen yꞌadøꞌøtstɨ jøts ja kajxa̱ꞌa̱ky pyɨdsøꞌømdɨt, jadeꞌeñɨts myayꞌa̱jtɨn ja tpøktɨ.
2 — Quando você der alguma coisa a uma pessoa necessitada, não fique contando o que fez, como os hipócritas fazem nas
3 Jøts ku xmoꞌot øy ti ja ayoobɨ ja̱a̱ꞌy, tunts ɨdøꞌøn jadeꞌen jøts kidiba̱a̱t ja xuknɨja̱wɨ pøn me mjadyimyjamøjmɨguꞌukꞌajtpy,
3 Mas você, quando ajudar alguma pessoa necessitada, faça isso de tal modo que nem mesmo o seu amigo mais íntimo fique sabendo do que você fez.
4 neꞌegɨ øy ku kaꞌ pøn xuknɨja̱wɨt ku jadeꞌen xuꞌunt. Jøts ja Dios Teety wa̱ꞌa̱ts ja tꞌixy ti jaty me mdumpy øy ja pøn xjagaduknɨja̱wɨ, mba̱a̱jtɨpts mets ja myayꞌa̱jtɨn jaꞌ.
4 Isso deve ficar em segredo; e o seu Pai, que vê o que você faz em segredo, lhe dará a recompensa.
5 ’Jøts ku mdsa̱pka̱jpxtɨt, kidi jadeꞌen xundɨ sa̱m ja ja̱a̱ꞌy midi wɨnꞌøøꞌndɨp, jaꞌ midi tsojktɨp jøts ja tanɨ Diosꞌajotꞌa̱ttɨt jap tsa̱ptøjkjøtpy, uk ma̱ ja̱a̱ꞌy yꞌejxɨdɨt jøts ja jadeꞌen yikajxa̱ꞌa̱ktɨt. Jadeꞌeñɨts ja køꞌøm ñadyukpikyɨdɨ ja myayꞌa̱jtɨndɨ.
5 — Quando vocês orarem, não sejam como os hipócritas. Eles gostam de orar de pé nas
6 Kuts ja Dios xꞌajotꞌa̱ttɨt, tøkɨdɨ mdøjkjøtpy, agøꞌødɨ ja mdøjk jøts xmɨnuuꞌkxa̱ꞌa̱ktɨt anadyuꞌukꞌampy ja mDios Teety, pø ɨxajpxɨ ja nayɨdeꞌen jøts yꞌijxpy jaꞌ ti jaty mee mdumpy, øy meets ja pøn xjagaduknɨja̱wɨ.
6 Mas você, quando orar, vá para o seu quarto, feche a porta e ore ao seu Pai, que não pode ser visto. E o seu Pai, que vê o que você faz em segredo, lhe dará a recompensa.
7 ’Jøts ku døꞌøn jadeꞌen ja Dios xꞌajotꞌa̱ttɨt, kidi ja xka̱jpxjɨmbettɨ xka̱jpxꞌadøjtɨ midi tø xjaꞌuka̱jpxtɨ, kidi jadeꞌen mꞌadøtsnɨdɨ sa̱m ja ja̱a̱ꞌdyɨ pøn Dios tkanɨja̱ꞌwɨdɨp, pøn wɨnmaadyɨp ku ja yꞌøømayɨdɨt kya̱jpxmayɨdɨt wɨnets Dios ja myadowɨdɨt.
7 — Nas suas orações, não fiquem repetindo o que vocês já disseram, como fazem os pagãos. Eles pensam que Deus os ouvirá porque fazem orações compridas.
8 Kidits meets nayɨdeꞌen mꞌadɨꞌɨch sa̱m ja yꞌadøꞌøtstɨn; pø wa̱ꞌa̱tsxɨ Dios Teety ja neꞌegɨ tnɨja̱wɨ pønɨ ti meets ɨdøꞌøn mgaꞌejtxɨp, pønɨ ti meets ɨdøꞌøn mdsøjkpy, wa̱ꞌa̱ts ja tnɨja̱ꞌwɨñɨ ya̱m meets ja xkaꞌamɨdøynɨm.
8 Não sejam como eles, pois, antes de vocês pedirem, o Pai de vocês já sabe o que vocês precisam.
9 Paty ɨdøꞌøn yɨdeꞌen ja Dios xꞌajotꞌa̱ttɨ:
9 Portanto, orem assim:
10 Øyts ku xmɨmiñ ja mgutujk midi mdanɨtanaapy ja mja̱a̱ꞌy.
10 Venha o teu
11 Møøkyts øøts ɨxya̱m ja nga̱a̱jyɨk nꞌuujkɨk midi øøts xkaꞌejtxɨp.
11 Dá-nos hoje o alimento que precisamos.
12 Maaꞌkxɨk øøts ja ngaꞌøyꞌa̱jtɨn ti jaty øø tø nduñ, kumɨ tø øøts nayɨdeꞌen nmaaꞌkxuky pøn øøts xjemdump xedump.
12 Perdoa as nossas ofensas
13 Agɨdyujk øøts axa̱jtujk øøts, kidi øøts xmajtstuꞌuty jøts kidi myajada̱ꞌa̱ky ja mɨkuꞌ yjaꞌ.
13 E não deixes que sejamos tentados,
14 ’Pønɨ mmaaꞌkxuktɨp ja ja̱a̱ꞌy pøn mjemduujnɨdɨp mdeduujnɨdɨp, nayɨdeꞌents meets ja Dios Teety mmaaꞌkxukɨdɨt pøn jap tsa̱jpjøtpy;
14 — Porque, se vocês perdoarem as pessoas que ofenderem vocês, o Pai de vocês, que está no céu, também perdoará vocês.
15 kuts pøn xkamaaꞌkxuktɨt, kaꞌats meets ja Dios Teety mbojkpɨmaaꞌkxɨdɨt.
15 Mas, se não perdoarem essas pessoas, o Pai de vocês também não perdoará as ofensas de vocês.
16 ’Jøts ku mꞌama̱a̱yꞌa̱ttɨt ku ø xkagugayɨdɨt xkaguꞌuugɨdɨt, kidi meets jotmayꞌøøgyɨm xꞌejxnɨdɨ, kidi meets ja jadeꞌen xyiknɨgaxɨꞌɨky sa̱m yꞌadøꞌøtstɨ ja wɨnꞌøøꞌmbɨ ja̱a̱ꞌdyɨ; jadeꞌenꞌampy ja jadeꞌen ttundɨ jøts ja ttukꞌejxtɨ øy pøn ja̱a̱ꞌy ku ja jadeꞌen yꞌama̱a̱yꞌa̱ttɨ. Jadeꞌeñɨ ja tpa̱a̱ttɨ ja mayꞌa̱jtɨn jøts ja kaꞌap Dios yjaꞌ tpa̱a̱jtɨdɨ.
16 — Quando vocês jejuarem, não façam uma cara triste como fazem os hipócritas, pois eles fazem isso para todos saberem que eles estão jejuando. Eu afirmo a vocês que isto é verdade: eles já receberam a sua recompensa.
17 Kuts mee mꞌama̱a̱yꞌa̱tt, nawyoogɨ nagya̱a̱xɨ, puj mween mꞌa̱a̱w,
17 Mas você, quando jejuar, lave o rosto e penteie o cabelo
18 jøts ja ja̱a̱ꞌy kidi tnɨja̱wɨdɨ jøts kudam me mꞌama̱a̱yꞌaty. Ja Dios Teety ja tuꞌugyɨ tnɨja̱ꞌwɨp, pø ɨxajpxɨ mets ja møøt. Øy mets ti xuñ xkajpxy, ñɨja̱ꞌwɨpts ja wa̱ꞌa̱ts; nay jaꞌats mets ja mayꞌa̱jtɨn mmoꞌojɨp.
18 para os outros não saberem que você está jejuando. E somente o seu Pai, que não pode ser visto, saberá que você está jejuando. E o seu Pai, que vê o que você faz em segredo, lhe dará a recompensa.
19 ’Kidi meeñ kidi pɨkta̱ꞌa̱ky ya̱ na̱xwiiñ nugo xꞌabøjktøkɨdɨ ma̱ ja̱ꞌa̱mbɨ jøøꞌkxpɨ tyikudɨgøy ja pɨkta̱ꞌa̱ky, jøts ma̱ maaꞌtspɨ kadyeꞌebyɨ tyøkɨdɨ jøts ja tukɨꞌɨyɨ tyikpɨdsømguixy ja pɨkta̱ꞌa̱ky.
19 — Não ajuntem riquezas aqui na terra, onde as traças e a ferrugem destroem, e onde os ladrões arrombam e roubam.
20 Neꞌegɨ øbyɨdsøꞌømp jadeꞌen ku xjøpꞌijxyꞌa̱ttɨt jøts xpa̱a̱ttɨt ja jujkyꞌa̱jtɨn midi jap tsa̱jpjøtpy, midi kaꞌap mwɨndɨgøꞌxɨyɨdɨp.
20 Pelo contrário, ajuntem riquezas no céu, onde as traças e a ferrugem não podem destruí-las, e os ladrões não podem arrombar e roubá-las.
21 Pønɨ ma̱ xnajtsja̱wɨdɨ xpa̱a̱twa̱ꞌa̱ndɨ ja jujkyꞌa̱jtɨn, nay japts meets ja mwɨnma̱a̱ꞌñ yꞌity.
21 Pois onde estiverem as suas riquezas, aí estará o coração de vocês.
22 Xjats ja Jesús yja̱a̱kwa̱a̱ñ:
22 — Os olhos são como uma luz para o corpo: quando os olhos de vocês são bons, todo o seu corpo fica cheio de luz.
23 kuts ja mween kyaꞌøyɨ, nayɨdeꞌents ja tyikjaty ja neꞌkx ja kojpk sa̱m pøn kubeꞌets kugoots yꞌity. Pønɨ jamts ja ja̱j xmøødɨ jøts kuts ja xja̱a̱ktyimyikꞌooknɨ ku ja jadeꞌen yja̱a̱ktyimyja̱jtnɨ sa̱m kyootsꞌityɨn, ¡ja̱a̱ktyimyjɨna̱jxpts jaꞌ ya̱m ja tø yjakoodsɨmyɨ!
23 Porém, se os seus olhos forem maus, o seu corpo ficará cheio de escuridão. Assim, se a luz que está em você virar escuridão, como será terrível essa escuridão!
24 ’Kaꞌ pøn tumbɨ namajtsk wyɨndsøn tmɨduñ, ku ja jadeꞌen ttuꞌunt, tuꞌukts ja pyɨdsøꞌømt pøn ja wyɨnja̱wɨp, jøts ja yjaduꞌukpɨ ja tkawɨnja̱wɨt, tuꞌuk ja tꞌømyɨduꞌunt jøts ja yjaduꞌukpɨ ja tkaꞌømyɨduꞌunt. Paty nayɨdeꞌen kaꞌ pya̱a̱tꞌatyɨ jøts nmɨduꞌunɨn ja meeñ ɨxya̱damts Dios njamɨduꞌunmaꞌandɨ, tuꞌugyɨ Dios nꞌajotꞌa̱jtɨn.
24 — Um escravo não pode servir a dois donos ao mesmo tempo, pois vai rejeitar um e preferir o outro; ou será fiel a um e desprezará o outro. Vocês não podem servir a Deus e também servir ao dinheiro.
25 ’Jaꞌagøjxp øts ɨdøꞌøn nwa̱ꞌa̱ñ, jøts kidi xjotmayꞌa̱ttɨ pønɨ ti døꞌøn mgaꞌadyɨp mꞌuuktɨp, pønɨ ti døꞌøn mdajujkyꞌa̱ttɨp, nɨ ja mwet mna̱a̱my xkajotmayꞌa̱ttɨt ti døꞌøn mnadyaxoxɨdɨp. ¿Ti jadeꞌen ja jujkyꞌa̱jtɨn yikpa̱a̱ty sa̱mɨ kaaky jɨɨꞌkxyɨn? Pø kaꞌaxɨ. ¿Jøts ja wet na̱a̱my mɨba̱a̱t ja tꞌukꞌamɨba̱a̱t nayɨdeꞌen pønɨ sa̱ døꞌøn ja neꞌkx ja kojpk yikmøøtꞌaty?
25 — Por isso eu digo a vocês: não se preocupem com a comida e com a bebida que precisam para viver nem com a roupa que precisam para se vestir. Afinal, será que a vida não é mais importante do que a comida? E será que o corpo não é mais importante do que as roupas?
26 Ejxtɨ yø joon, ejxtɨ yø jɨyujk midi kakwɨdejttɨp jam tsa̱jpwemp, kaꞌaxɨ yø ñeꞌeptɨ kyojtɨ, kaꞌaxɨ pyɨkta̱ꞌa̱ky yø tyikpɨdøꞌøktɨ, kaꞌaxɨ pyɨkta̱ꞌa̱ky yø tpøkjøꞌøktɨ jøts tpɨkta̱ꞌa̱ktɨt jap tsaꞌjxjøtpy; øy yø jadeꞌen yjagatundɨ, yikmøødyɨpts yjɨɨꞌkxy yøꞌ, jaꞌ yø tmøøpy pøn mee mꞌajotꞌa̱jttɨp, ja Dios Teety pøn jap tsa̱jpjøtpy. ¡Tits mee mdsow sa̱ ja jɨyujk jadeꞌen ja yjaꞌ yikmoꞌodɨ!
26 Vejam os passarinhos que voam pelo céu: eles não semeiam, não colhem, nem guardam comida em depósitos. No entanto, o Pai de vocês, que está no céu, dá de comer a eles. Será que vocês não valem muito mais do que os passarinhos?
27 ¿Pøn køꞌømdsøky tyimyꞌukna̱nkyojnɨp jagujkp metrɨn, øy ja ma̱ba̱a̱t jadeꞌen tjadyimyjatsøky?
27 E nenhum de vocês pode encompridar a sua vida, por mais que se preocupe com isso.
28 ’¿Jøts tiku xjotmayꞌa̱ttɨ ja wet ja xox? Ejxtɨ yø ujts ejxtɨ yø pɨjy midi yomp a̱a̱yjøøjty ujtsjøøjty, kaꞌaxɨ yø pyeettɨ kyojtɨ, kaꞌaxɨ yø ti ttundɨ;
28 — E por que vocês se preocupam com roupas? Vejam como crescem as flores do campo: elas não trabalham, nem fazem roupas para si mesmas.
29 jøts øts ɨdøꞌøn ya̱m wa̱mp, jøts ku nɨ ja rey Salomón jadeꞌen ojts kyanadyaxøxyɨ ja xyox ti jaty ja jam wyɨnaty myøøtꞌajtpy, sa̱m yø ujts sa̱m yø pɨjy tmɨdsujkaxɨꞌɨky ja xyox.
29 Mas eu afirmo a vocês que nem mesmo Salomão, sendo tão rico, usava roupas tão bonitas como essas flores.
30 Pønɨ xyøjxpy tamts Dios jadeꞌen ja ujts midi ja ɨxya̱m yomp ja a̱a̱yjøøjty ja ujtsjøøjty, øy ja jabom wɨxøjkp yjayiknɨtsaañɨt, ¡tits mee mdsow sa̱ ja ujts sa̱ ja pɨjy jadeꞌen yja̱a̱kyikxøxy, meets kaja̱ꞌgyukɨbɨdɨ meets kaꞌajotꞌa̱jtpɨdɨ!
30 É Deus quem veste a erva do campo, que hoje dá flor e amanhã desaparece, queimada no forno. Então é claro que ele vestirá também vocês, que têm uma fé tão pequena!
31 Paty kidi mmaydɨ mda̱jtɨ, jøts kidi mwa̱ꞌa̱ndɨ: “¿Ti døꞌøn nga̱a̱ꞌyɨm njøøꞌkxɨm? uk ¿ti døꞌøn nꞌuujkɨm? uk ¿ti døꞌøn nwetꞌa̱jtɨm nna̱a̱myꞌa̱jtɨm?”
31 Portanto, não fiquem preocupados, perguntando: “Onde é que vamos arranjar comida?” ou “Onde é que vamos arranjar bebida?” ou “Onde é que vamos arranjar roupas?”
32 Tum yø yjadeꞌembɨ pɨkta̱ꞌa̱ky pyawɨnmaadyɨp ja ja̱a̱ꞌy pøn Dios yjaꞌ tkaja̱ꞌgyukɨyɨdɨp; meetsts mjagyajpɨp ja Dios Teety midi jap tsa̱jpjøtpy, jaꞌ ja tnɨja̱ꞌwɨp pønɨ ti mee mgaꞌejtxɨp.
32 Pois os pagãos é que estão sempre procurando essas coisas. O Pai de vocês, que está no céu, sabe que vocês precisam de tudo isso.
33 Jaꞌats meets jawyeen mjotmayꞌa̱tp sa̱ xpa̱a̱ttɨt ja Dios kyutujk midi ja tyanɨtanaapy yja̱a̱ꞌy, jøts nayɨdeꞌen ja yꞌøyꞌa̱jtɨn chujꞌa̱jtɨn midi yjaꞌajtpy, mba̱a̱tpts meets ja yjadeꞌembɨ pɨkta̱ꞌa̱ky tukɨꞌɨyɨ.
33 Portanto, ponham em primeiro lugar na sua vida o
34 Paty kidi nugo xjotmayꞌa̱ttɨ pønɨ ti meꞌemp kɨda̱ꞌa̱kp jabom wɨxøjkp, jabɨ køꞌømxɨ ja ña̱nkyꞌejxɨt ña̱nkñɨja̱wɨyɨt ja jabomɨtꞌa̱jtɨn.
34 Por isso, não fiquem preocupados com o dia de amanhã, pois o dia de amanhã trará as suas próprias preocupações. Para cada dia bastam as suas próprias dificuldades.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.