Marcos 10
Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NVT
1 Xjats ja Jesús jam chøøꞌñ Capernaum, jøts ja ñijkxy Judea, jøts ku ja jam ña̱jxy wɨnets ja møj nøø ja ttana̱jxy midi txøøwꞌa̱jtp Jordán. Jøts ja tnɨyøꞌøyɨ ja ka̱jp midi jam wyɨnaty ta̱mp jaduktama̱jñꞌampy, jamts ja ja̱a̱ꞌy mayꞌampy ñamyukojmɨyɨdøø ma̱ ja wyɨnaty, jøts ja ojts tyikꞌɨxpiky jadeꞌeñɨm sa̱yɨm ja wyɨnaty jekyɨp tø ttuñ.
1 Então Jesus deixou Cafarnaum e foi para a região da Judeia, a leste do rio Jordão. Mais uma vez, multidões se juntaram ao seu redor e, como de costume, ele as ensinava.
2 Xjats ja fariseotøjk wɨna̱a̱gɨn tnɨmendøø ja Jesús jøts ja nugo tkajpxyꞌejxwa̱ꞌa̱ndɨ, yɨdeꞌen ja tnɨmadyɨ pønɨ øy ɨdøꞌøn jadeꞌen ku ñɨya̱a̱ꞌy ja tmajtstuꞌutwa̱ꞌa̱ñ ja ñɨdøꞌøxy, jadeꞌen ja ojts tyiktøwdɨ.
2 Alguns fariseus vieram e tentaram apanhar Jesus numa armadilha com a seguinte pergunta: “Deve-se permitir que um homem se divorcie de sua mulher?”.
3 Xjats ja Jesús yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ:
3 Jesus respondeu: “O que Moisés disse na lei a respeito do divórcio?”.
4 Wɨnets ja yꞌadsoodøø jøts ja wya̱ndøø:
4 “Ele o permitiu”, responderam os fariseus. “Disse que um homem poderia dar à esposa um certificado de divórcio e mandá-la embora.”
5 Xjats ja Jesús yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ:
5 Jesus, porém, disse: “Moisés escreveu esse mandamento porque vocês têm o coração duro,
6 Kumɨ Dios tyiktsoꞌonda̱kɨjxy tukɨꞌɨyɨ ku ya̱a̱ꞌdyøjk ku tøꞌøxyøjk tyiknajtskojɨyɨɨꞌñ jøts ja ja̱a̱ꞌy yꞌamajtskɨdɨt.
6 mas ‘Deus os fez homem e mulher’ desde o princípio da criação.
7 Paty ya̱a̱ꞌdyøjk kuwa̱nɨ tmajtstuꞌutt ja tyeety ja tya̱a̱k, jøts ñɨdøꞌøxy tuꞌugyɨ tmøøtsøønɨt nadyuꞌuk,
7 ‘Por isso o homem deixa pai e mãe e se une à sua mulher,
8 ku ja̱a̱ꞌy yꞌamajtskꞌa̱ttɨ kaꞌap ja yꞌuknamajtskɨnɨdɨ, tuꞌugyɨ ja ñamyayɨ ñabya̱a̱jtnɨyɨdɨ.
8 e os dois se tornam um só’. Uma vez que já não são dois, mas um só,
9 Paty kaꞌap yꞌøyɨ ku ja̱a̱ꞌy tyiknawya̱ꞌkxɨt midi ja Dios tø tyikꞌamajtskɨ.
9 que ninguém separe o que Deus uniu”.
10 Xjats ku ja tyøjkɨdøø tøjkjøtpy, wɨnets ja pyabøjkpɨtøjk tyiktøødøø jadɨgojk midi ja Jesús wyɨnaty tø tmadya̱ꞌa̱ky.
10 Mais tarde, quando Jesus estava em casa com seus discípulos, eles tocaram no assunto outra vez.
11 Ñɨga̱jpx ɨdøꞌøn ja Jesús jaꞌ, yɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ:
11 Jesus respondeu: “Quem se divorcia de sua esposa e se casa com outra mulher comete adultério contra ela.
12 jøts ku ja tøꞌøxyøjk tmajtstuꞌuty ja ñɨya̱a̱ꞌy, jøts ja tmøøtꞌamajtskɨmɨ ja wenk ya̱a̱ꞌdyøjk, pøktyump ɨdøꞌøn ja nayɨdeꞌen.
12 E, se a mulher se divorcia do marido e se casa com outro homem, comete adultério”.
13 Xjats ja ja̱a̱ꞌy yꞌuna̱ꞌjkuꞌnk tyikmendøø, jaꞌ ja tyuknɨmendøø jøts ja Jesús ja tkønɨxa̱jt, jøts ja møja̱a̱ꞌy jadeꞌen yja̱ꞌa̱ttøø jam møøt ja mutskuna̱ꞌjk; wɨnets ja pyabøjkpɨtøjk ja ojts møkꞌampy wyɨnguga̱jpxɨyɨdɨ.
13 Certo dia, trouxeram crianças para que Jesus pusesse as mãos sobre elas, mas os discípulos repreendiam aqueles que as traziam.
14 Xjats ku ja Jesús ja jadeꞌen ojts tꞌixy ja pyabøjkpɨtøjk, wɨnets ja yjanchꞌa̱mbɨjky jøts ja wya̱a̱ñ:
14 Ao ver isso, Jesus ficou indignado com os discípulos e disse: “Deixem que as crianças venham a mim. Não as impeçam, pois o reino de Deus pertence aos que são como elas.
15 Janch øts ɨdøꞌøn nwa̱ꞌa̱ñ, pønɨ pøn tkagupøjkp ja Dios kyutujk midi ja tyanɨtanaapy ja yja̱a̱ꞌy, nɨwɨndem xøøw ja ja̱a̱ꞌy ja nøjkx tkadatøkɨ jadɨgojk pønɨ ku ja wyɨnaty jadeꞌen tø tkagupiky ejxɨm mutskuꞌnk yikupikyɨn.
15 Eu lhes digo a verdade: quem não receber o reino de Deus como uma criança de modo algum entrará nele”.
16 Wɨnets ja ttsaꞌanjɨꞌjky ja mutskuna̱ꞌjk jøts ja ojts tkunuuꞌkxy, ojts ja kyøꞌ ja ttanɨxa̱jkixy.
16 Então tomou as crianças nos braços, pôs as mãos sobre a cabeça delas e as abençoou.
17 Xjats ku ja yja̱a̱kwɨdijty, wɨnets ja ja̱a̱ꞌy ja tuꞌuk putyɨ ñɨmejnøø jøts ja wyɨnguxana̱a̱jyɨ, yɨdeꞌen ja ñɨma̱a̱jyøø:
17 Quando Jesus saía para Jerusalém, um homem veio correndo em sua direção, ajoelhou-se diante dele e perguntou: “Bom mestre, que devo fazer para herdar a vida eterna?”.
18 Xjats ja Jesús wya̱a̱ñ:
18 “Por que você me chama de bom?”, perguntou Jesus. “Apenas Deus é verdadeiramente bom.
19 Mnɨja̱ꞌwɨpxɨ døꞌøn ja Dios kyutujk midi nømp: “Kidi mmɨguꞌuk ñɨya̱a̱ꞌy ñɨdøꞌøxy xpøjkxɨ; kidi myikja̱a̱ꞌyꞌøøky; kidi mmeech; kidi mmɨguꞌuk xwɨnda̱a̱yꞌaty; wɨndsøꞌøgɨ mdeety mda̱a̱k.”
19 Você conhece os mandamentos: ‘Não mate. Não cometa adultério. Não roube. Não dê falso testemunho. Não engane ninguém. Honre seu pai e sua mãe’.”
20 Xjats ja ja̱a̱ꞌy yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ:
20 O homem respondeu: “Mestre, tenho obedecido a todos esses mandamentos desde a juventude”.
21 Wɨnets ja Jesús twɨnꞌejxjɨꞌjky ja ja̱a̱ꞌy a̱myujy tsaachyujy, jøts ja tnɨma̱a̱y:
21 Com amor, Jesus olhou para o homem e disse: “Ainda há uma coisa que você não fez. Vá, venda todos os seus bens e dê o dinheiro aos pobres. Então você terá um tesouro no céu. Depois, venha e siga-me”.
22 Xjats ku ja ja̱a̱ꞌy jadeꞌen tmadøøy, wɨnets ja nugo tkuma̱a̱ꞌyɨyɨɨꞌñ tkuda̱jɨyɨɨꞌñ, janch ñɨyjotmayꞌooꞌkpɨm ojts ñøjkxnɨ, kumɨ janch kumeeñ ja̱a̱ꞌy ɨdøꞌøn ja wyɨnaty.
22 Ao ouvir isso, o homem ficou desapontado e foi embora triste, pois tinha muitos bens.
23 Xjats ja Jesús twɨnꞌejxjøꞌkɨjxy ja ja̱a̱ꞌy pøn ja jam wyɨnaty nɨdana̱a̱jyɨp, wɨnets pyabøjkpɨtøjk ja tnɨma̱a̱y:
23 Jesus olhou ao redor e disse a seus discípulos: “Como é difícil os ricos entrarem no reino de Deus!”.
24 Xjats ja pyabøjkpɨtøjk jadiꞌiñɨ myondɨ tyuktɨ ku ja Jesús jadeꞌen wya̱ꞌa̱ñ; wɨnets ja Jesús wya̱a̱ñ jadɨgojk:
24 Os discípulos se admiraram de suas palavras. Mas Jesus disse outra vez: “Filhos, entrar no reino de Deus é muito difícil.
25 Neꞌegɨ tsojk ña̱xt tuꞌuk ja møj jɨyujk jap xuuꞌñ jutjøtpy, jøts nɨgɨdi tuꞌuk ja kumeeñ ja̱a̱ꞌy tyøkɨt jadeꞌen ma̱ Dios kyutujk ttanɨtanɨ ja yja̱a̱ꞌy.
25 É mais fácil um camelo passar pelo buraco de uma agulha que um rico entrar no reino de Deus”.
26 Xjats ku ja jadeꞌen tja̱a̱ktyimyadoodøø ku ja Jesús wya̱ꞌa̱ñ, wɨnet ja tyimñɨgyuma̱a̱p yja̱jttøø, jøts ja xem ya̱m ñawya̱jnɨdøø:
26 Perplexos, os discípulos perguntaram: “Então quem pode ser salvo?”.
27 Xjats ja Jesús yꞌejxjɨꞌjky, jøts ja wya̱a̱ñ:
27 Jesus olhou atentamente para eles e respondeu: “Para as pessoas isso é impossível, mas não para Deus. Para Deus, tudo é possível”.
28 Wɨnets ja Pedro kya̱jpxøjkɨyɨɨꞌñ jøts ja wya̱a̱ñ:
28 Então Pedro começou a falar: “Deixamos tudo para segui-lo”.
29 Xjats ja Jesús yꞌadsøøy:
29 Jesus respondeu: “Eu lhes garanto que todos que deixaram casa, irmãos, irmãs, mãe, pai, filhos ou propriedades por minha causa e por causa das boas-novas
30 pya̱a̱tp ja nøjkx ja tøjk mayꞌampy, mayꞌampy ja nøjkx tpa̱a̱ty yꞌuch yꞌa̱jch, ja tyeety ja tya̱a̱k, ja ña̱a̱jx ja kya̱m, øy ja tjakuꞌayoꞌomba̱a̱dɨ øts køjxp; pønɨ myɨdanaapy ɨdøꞌøn ku sa̱ yiktuꞌunt, wɨnets yꞌanmɨja̱ꞌwɨn ñøjkxt ma̱ Dios.
30 receberão em troca, neste mundo, cem vezes mais casas, irmãos, irmãs, mães, filhos e propriedades, com perseguição, e, no mundo futuro, terão a vida eterna.
31 Jøts may ja ja̱a̱ꞌy Dios nøjkx yikꞌamutskɨyɨdɨ, pøn nugo namyøjpɨkta̱kꞌejtɨp; jaꞌ neꞌegɨ ja Dios kajxa̱ꞌa̱ky yikpɨdsøꞌømp, pøn yikꞌayoꞌomꞌejtp.
31 Contudo, muitos primeiros serão os últimos, e muitos últimos serão os primeiros”.
32 Jam ɨdøꞌøn ja wyɨnaty pyattɨ ma̱ jam ja tuuꞌ pyety midi nøjkxp Jerusalén, ja Jesús wyɨnaty jawyeen yøꞌøpy jøts ja pyabøjkpɨtøjk ɨxꞌoojk yøꞌødyɨ. Xjats ja pyabøjkpɨtøjk ja ñɨgyuma̱a̱p tja̱wɨdɨ ku ja Jesús jadeꞌen ñijkxy, jøts janch tsøꞌjkɨdɨp jaꞌ. Wɨnets Jesús ja yjɨwa̱ꞌwɨdøø nɨmakmajtsk, jøts ja ojts tyukmadoowɨnɨbøjkɨdɨ jadɨgojk sa̱ jaty ja wyɨnaty yja̱twa̱ꞌa̱ñ kyubatwa̱Lgxa̱ñ.
32 Por esse tempo, subiam para Jerusalém, e Jesus ia à frente. Os discípulos estavam muito admirados, e o povo que os seguia tinha grande temor. Jesus chamou os Doze à parte e, mais uma vez, começou a descrever tudo que estava prestes a lhe acontecer.
33 Yɨdeꞌen ja ñɨma̱a̱jyɨdøø:
33 “Ouçam”, disse ele. “Estamos subindo para Jerusalém, onde o Filho do Homem será traído e entregue aos principais sacerdotes e aos mestres da lei. Eles o condenarão à morte e o entregarão aos gentios.
34 Yikxon ø nyiktaxeꞌekt, yikwop yikoxp øts, xnɨdsujɨp øts ja ja̱a̱ꞌy, jøts øts ja ja̱a̱ꞌy xyikꞌookt; jøts ku øts wyɨnaty jadeꞌen tø nꞌøøky, kyɨdɨgøøk xøøw øts jadɨgojk nbɨdsøꞌømt jap ooꞌkpɨ jutjøtpy.
34 Zombarão dele, cuspirão nele, o açoitarão e o matarão, mas depois de três dias ele ressuscitará.”
35 Xjats ja Jacobo, møøt ja Juan pøn ja Zebedeo mya̱jnkꞌa̱jttɨp, jaꞌ ojts tnɨmendɨ ja Jesús jøts ja tnɨmaadyɨ:
35 Então Tiago e João, filhos de Zebedeu, vieram e falaram com ele: “Mestre, queremos que nos faça um favor”.
36 Wɨnets ja Jesús tyiktɨɨy yɨdeꞌen:
36 “Que favor é esse?”, perguntou ele.
37 Xjats ja wya̱ndøø:
37 Eles responderam: “Quando o senhor se sentar em seu trono glorioso, queremos nos sentar em lugares de honra ao seu lado, um à sua direita e outro à sua esquerda”.
38 Wɨnets ja Jesús wya̱a̱ñ:
38 Jesus lhes disse: “Vocês não sabem o que estão pedindo! São capazes de beber do cálice que beberei? São capazes de ser batizados com o batismo com que serei batizado?”.
39 Xjats ja yꞌadsoodøø jøts ja wya̱ndøø:
39 “Somos!”, responderam eles. Então Jesus disse: “De fato, vocês beberão do meu cálice e serão batizados com o meu batismo.
40 tyimyøꞌ ku meets xmøøtsɨnaawya̱ꞌa̱ñ adsow aduuk, kidi øtsɨp meets ja nmoꞌop, ja Dios Teety ja tya̱kp jøts jaꞌ ja myoꞌop pønɨ pøn ja jadeꞌen tø ttamɨdsøky.
40 Não cabe a mim, no entanto, dizer quem se sentará à minha direita ou à minha esquerda. Esses lugares serão daqueles para quem eles foram preparados”.
41 Xjats ku ja yjaduꞌukpɨ pyabøjkpɨtøjk tmadoodøø jadeꞌen, wɨnets ja yjanchꞌa̱mbøjktøø, jøts ja Jacobo yikmɨꞌa̱mbøjktøø møøt ja Juan.
41 Quando os outros dez discípulos ouviram o que Tiago e João haviam pedido, ficaram indignados.
42 Wɨnets ja Jesús pyabøjkpɨtøjk tya̱jxmujky, jøts ja tnɨma̱a̱y:
42 Então Jesus os reuniu e disse: “Vocês sabem que os que são considerados líderes neste mundo têm poder sobre o povo, e que os oficiais exercem sua autoridade sobre os súditos.
43 Jøts kaꞌ mee nøjkx jadeꞌen mja̱ttɨ. Wenk meets mjaꞌamɨ, pønɨ pøn namyøjpɨkta̱ꞌa̱kwa̱jnɨp, jaꞌ ɨdøꞌøn jadeꞌen møjtøkɨp pønɨ pøn ja myɨguꞌuk twɨndsøꞌjkɨp;
43 Entre vocês, porém, será diferente. Quem quiser ser o líder entre vocês, que seja servo,
44 jøts pønɨ pøn tsuj wɨndsønꞌa̱twa̱mp, jaꞌ ɨdøꞌøn wɨndsøndøkɨp pønɨ pøn tukɨꞌɨyɨ ja ja̱a̱ꞌy jadeꞌen tpudøjkɨp.
44 e quem quiser ser o primeiro entre vocês, que se torne escravo de todos.
45 Jaꞌagøjxp ø nmiñ jøts ja ja̱a̱ꞌy nbudøkɨt øy ti tunk nduꞌunt, kidi jaꞌajɨp øts tø nnɨmiñ jøts øts ja̱a̱ꞌy øy ti tunk xuujnɨt, jaꞌ ø tø nnɨmiñ jøts øts pøkyja̱a̱ꞌy ngubajtɨt ja pyøky ku nꞌookt wɨnets ja mayja̱a̱ꞌy yikpojkpɨmaaꞌkxt. Øts ɨdøꞌøn jaꞌ myøjkudanaabyɨꞌajtpy ja na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy.
45 Pois nem mesmo o Filho do Homem veio para ser servido, mas para servir e dar sua vida em resgate por muitos”.
46 Xjats ja yja̱ꞌttøø Jericó. Jøts ku ja Jesús pyabøjkpɨtøjk jam wyɨnaty tmøøtpɨdsimy ka̱jpjotp møøt ja mayja̱a̱ꞌy, wɨnets wɨna̱p ja̱a̱ꞌy ja tuꞌuk tpa̱ttøø pøn txøøwꞌa̱jtp Bartimeo, ja Timeo yꞌuꞌnk, jam ja wyɨnaty chøønɨ tuuꞌa̱m jøts ja tigati tyikmuky.
46 Então chegaram a Jericó. Quando Jesus e seus discípulos saíam da cidade, uma grande multidão os seguiu. Um mendigo cego chamado Bartimeu, filho de Timeu, estava sentado à beira do caminho.
47 Xjats ku ja tnɨmadøøy jøts ku ja Nazaretɨt ja̱a̱ꞌy jam wyɨnaty ñaxy midi txøøwꞌa̱jtp Jesús, wɨnets ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy møkꞌampy kya̱jpxkejky jøts ja wya̱a̱ñ:
47 Quando Bartimeu soube que Jesus de Nazaré estava perto, começou a gritar: “Jesus, Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
48 Xjats ja mayja̱a̱ꞌy ja møkꞌampy wyɨnguga̱jpxɨyøø jøts ja yꞌamoꞌont, kaꞌap ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy yꞌamøñ, neꞌegɨ ja tja̱a̱kyikjɨna̱jxꞌadɨꞌɨch, yɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ:
48 Muitos lhe diziam aos brados: “Cale-se!”. Ele, porém, gritava ainda mais alto: “Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
49 Xjats ja Jesús wya̱ꞌkꞌøyɨyɨɨꞌñ, jøts ja pyabøjkpɨtøjk ja tnøjmɨ:
49 Quando Jesus o ouviu, parou e disse: “Falem para ele vir aqui”. Então chamaram o cego. “Anime-se!”, disseram. “Venha, ele o está chamando!”
50 Xjats ja jatyɨ tnajtswøjɨyɨɨꞌñ ja yukwop, woꞌonjøꞌkp ɨnet ja adsuꞌjky, jøts ja tnɨnijkxy ja Jesús.
50 Bartimeu jogou sua capa para o lado, levantou-se de um salto e foi até Jesus.
51 Wɨnets Jesús ja yiktøøjøø:
51 “O que você quer que eu lhe faça?”, perguntou Jesus. O cego respondeu: “Rabi,
52 Wɨnets ja Jesús ja tnɨma̱a̱y:
52 Jesus lhe disse: “Vá, pois sua fé o curou”. No mesmo instante, o homem passou a ver e seguiu Jesus pelo caminho.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.