Lucas 10
Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NTLH
1 Jøts ku ja jadeꞌen yꞌukja̱jt, jøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm twɨwijch ja nɨduguiꞌpxmya̱jk ja yja̱a̱ꞌy, jøts ja tpaguejxy namajtsk jaty. Jadeꞌen ja ojts tyiknijkxy o ma̱ga̱jp ma̱ døꞌøn ja køꞌøm wyɨnaty ñøjkxwa̱ꞌa̱ñ,
1 Depois disso o Senhor escolheu mais setenta e dois dos seus seguidores e os enviou de dois em dois a fim de que fossem adiante dele para cada cidade e lugar aonde ele tinha de ir.
2 jøts ja tnɨma̱a̱y:
2 Antes de os enviar, ele disse:
3 Nøjkxtɨts meets; jadeꞌenxɨ mee mnøjkxt sa̱m borreek ñijkxy ma̱ may mɨyꞌuk jamdɨ.
3 Vão! Eu estou mandando vocês como ovelhas para o meio de lobos.
4 Nɨ mbejn xkawetstɨt, nɨ mmeeñꞌabøjkꞌɨɨꞌñ, nɨ mgøꞌøk, nɨti xkakoꞌondɨt; jøts kidi pøn xmɨꞌøømayɨdɨ xmɨga̱jpxmayɨdɨ ku pøn xka̱jpxpooꞌkxtɨt tuuꞌa̱jy.
4 Não levem bolsa, nem sacola, nem sandálias. E não parem no caminho para cumprimentar ninguém.
5 Jøts ku ma̱ mja̱ꞌta̱a̱jk xꞌamɨdowa̱ꞌa̱ndɨt yɨdeꞌen jawyeen mga̱jpxpooꞌkxtɨt: “Ma̱ meets, Dios mjagyepyɨdɨ.”
5 Quando entrarem numa casa, façam primeiro esta saudação: “Que a paz esteja nesta casa!”
6 Pønɨ jamts pøn jotøjkɨyɨp ja Dios, jaꞌats ɨdøꞌøn Dios janchjagyapɨp; pønɨ kaꞌats pøn mꞌadsojɨmbejtxɨyɨdɨ ja mga̱jpxpooꞌkxɨndɨ, ana̱xtɨts ja tøjk.
6 Se um homem de paz morar ali, deixem a saudação com ele; mas, se o homem não for de paz, retirem a saudação.
7 Jøts jam mda̱ꞌa̱ndɨt jaꞌ tyøjkjotptɨ pøn Dios jotøjkɨyɨdɨp, mgaꞌadyɨp mjøøꞌkxtɨp ɨdøꞌøn pønɨ ti ja mmøøjyɨdɨp, mba̱a̱tꞌa̱jttɨp ku jadeꞌen myikmoꞌodɨt. Kidits tøjkp tøjkp nugo mwɨdettɨ.
7 Fiquem na mesma casa e comam e bebam o que lhes oferecerem, pois o trabalhador merece o seu salário. Não fiquem mudando de uma casa para outra.
8 Ku o ma̱ga̱jp mja̱ꞌa̱ttɨt, pønɨ ma̱ myikupøktɨ mgaꞌadyɨpts mjøøꞌkxtɨpts jaꞌ pønɨ ti myikmøødyɨp;
8 — Quando entrarem numa cidade e forem bem-recebidos, comam a comida que derem a vocês.
9 myikmøkpøktɨp ja pama̱a̱ꞌy jam, jøts ja ja̱a̱ꞌy xnøjmɨdɨt: “Jaanɨ Dios kyutujk ya̱ midi ja tyanɨtanaapy yja̱a̱ꞌy, ja adøm ja nmøøtꞌa̱jtnaꞌandɨ.”
9 Curem os doentes daquela cidade e digam ao povo dali: “O
10 Kuts ma̱ ja ka̱jp xpa̱a̱ttɨt ma̱ mgayikupøktɨt, yøꞌøpyɨdsømdɨts jam jøts tuuꞌa̱m mnøꞌømdɨt:
10 Porém, quando entrarem numa cidade e não forem bem-recebidos, vão pelas ruas, dizendo:
11 “Puꞌuxpa̱a̱t øø ndekyɨjxy tø tya̱ꞌtspøjknɨ midi ya̱ ka̱jpjøøjty, ɨxya̱mts øøts nyikwa̱ꞌa̱ch meets køjxp, ejxtɨ sa̱ xꞌejxtɨ, nañɨwa̱a̱jtsɨp øøts jadeꞌen. Ja ti wɨnets xkanɨja̱wɨdɨt, jaa Dios kyutujk wyɨngøñ midi ja tyanɨtanaapy ja yja̱a̱ꞌy.”
11 “Até a poeira desta cidade que grudou nos nossos pés nós sacudimos contra vocês! Mas lembrem disto: o Reino de Deus chegou até vocês.”
12 Ɨxya̱mts mee ndukmadøy jøts ku nøjkx ja tɨɨdyuꞌunɨn ñaxy, neꞌegɨ kajaa yø yjadeꞌembɨ ja̱a̱ꞌy ja ayoꞌon tyimbya̱a̱ttɨt, jøts nɨgɨdi jadeꞌen yꞌayoꞌomba̱a̱ttɨt neꞌegɨ ja kawɨndɨy ja̱a̱ꞌdyɨ pøn jam Sodoma kuga̱jpꞌa̱jttøø.
12 E Jesus disse mais isto:
13 ’¡Corazingɨt ja̱a̱ꞌdyɨ, Betsaidɨt ja̱a̱ꞌdyɨ, mjanchꞌayøøy meets, ti jadeꞌen mnadyatuujnɨdɨp! Ku jeexyɨp jam ka̱jpjotp jam Sidón jam Tiro neꞌegɨ yiktuñ ja mɨla̱grɨꞌa̱jtɨn midi meets ya̱ tø myiktuꞌunxɨ, wɨndiꞌixyɨp ja jeexyɨp ja chɨna̱a̱ꞌyɨn tyiktɨga̱jtsnɨdɨ, ku ja pyøky jeexyɨp tyimchaachja̱wɨdɨ.
13 Jesus continuou:
14 Kuts nøjkx ja tɨɨdyuꞌunɨn ñaxy, mguꞌayowɨpts meets ja jɨnaxy, nɨkaꞌap ja neꞌegɨ jadɨneꞌen yꞌayoꞌodɨt ja ja̱a̱ꞌdyɨ pøn tsɨnaadyɨp jam Tiro jøts jam Sidón,
14 No Dia do Juízo, Deus terá mais pena de Tiro e de Sidom do que de vocês, Corazim e Betsaida!
15 jøts meets Capernaumɨt ja̱a̱ꞌdyɨ, ¿ma̱ mee xijy tø mdyimyja̱ꞌa̱ty, tsa̱jpjøtpy? Pø japxɨ meets ayoda̱a̱jkjøtpy mnøjkxtɨt.
15 E você, cidade de Cafarnaum, acha que vai subir até o céu? Pois será jogada no
16 Jøts ja Jesús ja pyabøjkpɨtøjk ja tnɨma̱a̱y:
16 Então disse aos discípulos:
17 Xjats ja ñɨduguiꞌpxmya̱jkpɨ ja̱a̱ꞌy ejtnɨ xonɨ yjanchwɨmbejtnɨdøø, jøts ja wya̱ndøø:
17 Os setenta e dois voltaram muito alegres e disseram a Jesus: — Até os demônios nos obedeciam quando, pelo poder do nome do senhor, nós mandávamos que saíssem das pessoas!
18 Jøts ja Jesús ja tnɨma̱a̱y:
18 Jesus respondeu:
19 Øtsts meets ja nmøkꞌa̱jtɨn tø nmøꞌøy jøts kaꞌ sa̱ mja̱ttɨt. Øy meets ja tsa̱a̱ꞌñ øy meets ja ka̱jpy xjadawa̱ꞌkpety, øy meets ja mɨkuꞌ ja myøkꞌa̱jtɨn sa̱ mjadatunwa̱ꞌa̱ñɨdɨ, mɨmajada̱a̱jkɨp meets yjaꞌ jaꞌ jøts meets ja kaꞌ sa̱ mdunɨt.
19 Escutem! Eu dei a vocês poder para pisar cobras e escorpiões e para, sem sofrer nenhum mal, vencer a força do inimigo.
20 Kidits yøꞌøyɨ tuꞌugyɨ xajotkujkꞌa̱ttɨ ku yø mɨkuꞌ mmɨmadøyɨdɨ, jaꞌ mdajotkujkꞌa̱ttɨp ku ja Dios mꞌejxkapyɨdɨ xemɨkøjxp jap tsa̱jpjøtpy.
20 Porém não fiquem alegres porque os espíritos maus lhes obedecem, mas sim porque o nome de cada um de vocês está escrito no céu.
21 Wɨnets ja Jesús tjantyaxonda̱a̱jky ja Espíritu Santo, jøts ja wya̱a̱ñ:
21 Naquele momento, pelo poder do Espírito Santo, Jesus ficou muito alegre e disse:
22 ’Tum jaꞌ øts nDeety xuktump midi ja køꞌøm tyunwampy. Kaꞌap øts pøn wa̱ꞌa̱ts xnɨja̱wɨ sa̱m øts nDeety køꞌøm xnɨja̱wɨn, nɨkaꞌats øts nDeety pøn wa̱ꞌa̱ts ñɨja̱wɨyɨ sa̱m øts ja køꞌøm nnɨja̱wɨn. Jøts pønɨ pøn øts ja nduknɨja̱wɨwyampy, jaꞌats tnɨja̱wɨdɨp ja Dios Teety.
22 — O meu Pai me deu todas as coisas. Ninguém sabe quem é o Filho, a não ser o Pai; e ninguém sabe quem é o Pai, a não ser o Filho e também aqueles a quem o Filho quiser mostrar quem o Pai é.
23 Wɨnets ja pyabøjkpɨtøjk ja twɨnꞌejxjɨꞌjky jøts ja yɨdeꞌen jaꞌayɨ yiknɨmaadyøø:
23 Então Jesus virou-se para os discípulos e disse só para eles:
24 may Dios kyugajpxy, may wɨndsøndøjk yø køꞌøm tjaꞌejxwa̱ndøø tjanɨja̱wɨwya̱ꞌa̱ndɨ midi meets ɨxya̱m køꞌøm mꞌijxpy mnɨja̱ꞌwɨp, nɨkaꞌats ja tꞌejxtøø; ojts ja tjamadowa̱ꞌa̱ndɨ midi meets ɨxya̱m køꞌøm mmadøøpy, nɨkaꞌats ja tmadoodøø.
24 Eu afirmo a vocês que muitos
25 Xjats tuꞌuk wya̱ꞌkukɨyɨɨꞌñ ja ka̱jpxwejpɨdɨ jøts ja nugo kajpxyꞌejxwa̱ꞌa̱ñ ja Jesús, yɨdeꞌen ja tyiktɨɨy:
25 Um mestre da Lei se levantou e, querendo encontrar alguma prova contra Jesus, perguntou: — Mestre, o que devo fazer para conseguir a vida eterna?
26 Jøts ja Jesús ja yꞌadsojɨmbejtøø:
26 Jesus respondeu:
27 Jøts ja ka̱jpxwejpɨ yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ:
27 O homem respondeu: — “Ame o Senhor, seu Deus, com todo o coração, com toda a alma, com todas as forças e com toda a mente. E ame o seu próximo como você ama a você mesmo.”
28 Wɨnets ja Jesús ja ñɨma̱a̱jyøø:
28 — A sua resposta está certa! — disse Jesus. — Faça isso e você viverá.
29 Jøts ja ka̱jpxwejpɨ kaꞌap ja ttajotkukɨ ku ja jadeꞌen yikꞌadsøy, jøts ja tnɨma̱a̱y ja Jesús:
29 Porém o mestre da Lei, querendo se desculpar, perguntou: — Mas quem é o meu próximo?
30 Jøts ja Jesús yꞌadsøøy jøts ja tnɨma̱a̱y:
30 Jesus respondeu assim:
31 Xjats jam jotmøñ wyɨna̱a̱jky nay jam tuꞌuk ja israelɨt teety; øy ja tjaꞌijxy, wyɨnɨna̱a̱jk jaꞌ.
31 Acontece que um sacerdote estava descendo por aquele mesmo caminho. Quando viu o homem, tratou de passar pelo outro lado da estrada.
32 Jøts jaduꞌuk kyɨda̱kmøø ja Leví yja̱a̱ꞌy jøts ja nayɨdeꞌen twɨnɨna̱a̱jkma̱a̱, øy ja tjaꞌijxy.
32 Também um
33 Wɨnets jaduꞌuk ja tuuꞌyøꞌøbyɨ kyɨda̱a̱jky Samariɨt ja̱a̱ꞌy, jøts ku ja ojts jadeꞌen tꞌixy xjats ja wyɨnma̱a̱ꞌñ ja tyimchaachmiiñ ku ja jadeꞌen yikꞌayowɨm.
33 Mas um
34 Jøts ja wɨngon twɨngunøjkxɨyɨɨꞌñ ja tsaachɨbɨ, xjats chaachɨ ja tsøøyɨyɨ, ojts ja tpɨkta̱a̱jkɨ ja aceite møøt ja vino jøts ja tꞌadsujmɨ ja chaachɨ. Wɨnets ja ojts tyikpety kyøꞌøm jɨyujkøjxp jøts ja ojts tyikja̱ꞌa̱ty ja̱ꞌta̱a̱jkjotp, jamts ja tpa̱ꞌa̱mꞌejx tsuna̱jxy.
34 Então chegou perto dele, limpou os seus ferimentos com azeite e vinho e em seguida os enfaixou. Depois disso, o samaritano colocou-o no seu próprio animal e o levou para uma pensão, onde cuidou dele.
35 Jøts ku kyɨmjabomꞌa̱jty ku ja samariɨt ja̱a̱ꞌy wyɨnaty choonwa̱nɨ, jøts ja tjuꞌjty majtsk ja myeeñuꞌnk jøts ja tkømøøy ja kudøjk, yɨdeꞌen ja tnɨma̱a̱y: “Ejxꞌet yø ja̱a̱ꞌy, moꞌ pønɨ ti kaꞌejtxɨp, jøts pønɨ kaꞌ yø meeñ tpa̱a̱ty ɨxa nmøꞌøy, yiktunts mgøꞌømeeñuꞌnk, ja øts ja ngubatt ku nwɨmbett jadɨgojk.”
35 No dia seguinte, entregou duas moedas de prata ao dono da pensão, dizendo:
36 Xjats ja Jesús tyiktɨɨy:
36 Então Jesus perguntou ao mestre da Lei:
37 Jøts ja ka̱jpxwejpɨ wya̱a̱ñ:
37 — Aquele que o socorreu! — respondeu o mestre da Lei. E Jesus disse:
38 Xjats ja Jesús jadeꞌen wyɨdity jøts ja yja̱ꞌjty ma̱ ka̱jp wyɨnaty tuꞌuk, jamts ja tøꞌøxyøjk ja tuꞌuk wya̱dsoojøø jøts ja ojts wyayɨ tyøjkjøtpy, Marta døꞌøn ja xyøøw.
38 Jesus e os seus discípulos continuaram a sua viagem e chegaram a um povoado. Ali uma mulher chamada Marta o recebeu na casa dela.
39 Jamts myɨgaꞌax ja tuꞌuk, Maríaꞌa̱jtp jaꞌ, jaꞌats twɨnguꞌɨxa̱jkɨyɨɨꞌñ ja Jesús jøts ja tpatmadøy pønɨ sa̱ ja wya̱ꞌa̱ñ.
39 Maria, a sua irmã, sentou-se aos pés do Senhor e ficou ouvindo o que ele ensinava.
40 Jøts ja Marta, jaꞌ ja jam kyamɨꞌawa̱tsɨp ja tyøjktunk, jøts ja tnɨmiiñ ja Jesús jøts ja tnɨma̱a̱y:
40 Marta estava ocupada com todo o trabalho da casa. Então chegou perto de Jesus e perguntou: — O senhor não se importa que a minha irmã me deixe sozinha com todo este trabalho? Mande que ela venha me ajudar.
41 Jøts ja Jesús yꞌadsøøy:
41 Aí o Senhor respondeu:
42 Kaꞌ mets yø neꞌegɨ xꞌøyja̱wɨ yø øybɨ wɨnma̱a̱ꞌñ midi xemɨkøjxp ta̱mp, jaꞌats yø María tø tja̱ꞌgyukɨ midi pa̱a̱tꞌa̱jtɨp. Ti pønts yø xijy ukpøjkxɨnɨyɨp jadɨgojk.
42 mas apenas uma é necessária! Maria escolheu a melhor de todas, e esta ninguém vai tomar dela.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.