Atos 17
Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs VC
1 Xjats ku jam chooꞌndøø, jøts ña̱xtøø ma̱ ka̱jp txøøwɨ Anfípolis jøts nayɨdeꞌen Apolonia, majtsk ja ka̱jp ttana̱xtøø jøts jam yja̱ꞌttøø møj ka̱jpjotp midi txøøwꞌa̱jtp Tesalónica, jam wyɨnaty ja tsa̱ptøjk.
1 Passaram por Anfípolis e Apolônia e chegaram a Tessalônica, onde havia uma sinagoga de judeus.
2 Wɨnets ja Pablo tyøjkɨdøø ka̱jpxwa̱ꞌkxpɨ jam tsa̱ptøjkjotp, sa̱yɨm ja ttuñ øy ma̱dsoo ma̱ jaty ja wyɨdity, tɨgøøk sama̱nɨ jam tyikꞌɨxpɨjky ja ja̱a̱ꞌy wɨmbooꞌkxɨn xøøw.
2 Paulo dirigiu-se a eles, segundo o seu costume, e por três sábados disputou com eles.
3 Yɨdeꞌen ja ojts ttukꞌɨxpiky pønɨ sa̱ ja Dios Teety kyajpxy ojts yikjaadyañ, jøts kuwa̱nɨ myeꞌent ja yiknɨtsokpɨ, jøts kuwa̱nɨ yꞌayoꞌomba̱a̱tt jøts yꞌooꞌkɨmba̱a̱tt, jøts kuwa̱nɨ yjujkpyøkt jadɨgojk. Yɨdeꞌen ɨdøꞌøn ja wya̱ꞌa̱ñ:
3 Explicava e demonstrava, à base das Escrituras, que era necessário que Cristo padecesse e ressurgisse dos mortos. E este Cristo é Jesus que eu vos anuncio.
4 Ku ja Pablo ja ɨxpøjkɨn jam jadeꞌen tꞌukyikta̱ndøø, wɨnets ja israelɨt ja̱a̱ꞌy wɨna̱a̱gɨn tmɨbøjktøø, jøts ja møøt ñabyøjknɨyɨdøø ja Pablo jøts ja Silas, jøts nayɨdeꞌen namay ja griegɨt ja̱a̱ꞌy pøn ja Dios Teety twɨndsøꞌjkɨdɨp. Nayɨdeꞌen namay ja griegɨt tøꞌøxyøjk tmɨbøjktɨ pøn jam wɨndsøꞌøgɨꞌejttɨp.
4 Alguns deles creram e associaram-se a Paulo e Silas, como também uma grande multidão de prosélitos gentios, e não poucas mulheres de destaque.
5 Wɨnets ja israelɨt ja̱a̱ꞌy nɨdukɨꞌɨyɨ yꞌa̱mbøjktøø pøn jaty ja Pablo kyajpxy yꞌayuujk tkagupøjkxɨdɨp, jaꞌats twa̱a̱muktøø ja kaꞌøybɨ ja̱a̱ꞌy pøn jap nugo wɨdejttɨp ka̱jpjøtpy. Xjats nugo wyɨdejtnɨbøjkɨdøø jøts ja ja̱a̱ꞌy tuꞌuk tuꞌuk tyikꞌa̱mbøjktøø. Wɨnets yja̱ꞌttøø tuꞌuk ja ja̱a̱ꞌy tyøjkjøtpy pøn txøøwꞌa̱jtp Jasón, xjats awa̱ꞌa̱nꞌampy tyøjkɨdøø tøjkjotpy ta̱jpɨ ka̱a̱ꞌpɨ. Ja Pablo jøts ja Silas jaꞌ ɨdøꞌøn jadeꞌen yikꞌɨxaadyɨp jøts tyikpɨdsømwa̱ꞌa̱ndɨ jøts ja tyiknøjkxtɨt mayja̱a̱ꞌy agujkp.
5 Os judeus, tomados de inveja, ajuntaram alguns homens da plebe e com esta gente amotinaram a cidade. Assaltaram a casa de Jasão, procurando-os para os entregar ao povo.
6 Kumɨ kaꞌap ja tpa̱a̱ttɨ jap tøjkjøtpy, wɨnets ja tma̱tstøø ja kudøjk møøt ja myøøtjanchja̱ꞌwɨbɨdɨ, xjats tpawetstøø tpakooꞌtstøø, kudunk wyɨndump tyiknøjkxtøø, xjats ja Pablo jøts ja Silas yikxɨguya̱xtøø, jøts jadeꞌen wya̱ndøø:
6 Mas como não os achassem, arrastaram Jasão e alguns irmãos à presença dos magistrados, clamando: Estes homens amotinam todo o mundo. Estão agora aqui! E Jasão os acolheu!
7 jøts ya̱ꞌa̱t Jasón ja tø tyikja̱ꞌa̱da̱ꞌa̱ky tyøjkjøtpy. Yøꞌøbɨ ja̱a̱ꞌy tukɨꞌɨyɨ yꞌɨxwetswa̱ngøjxtɨp ja møj wɨndsøn César kyutujk midi adøm nga̱jp xnɨtana̱a̱jyamp. Jadeꞌenxɨ wya̱ꞌa̱ndɨ ku ja ja møj wɨndsøn jaduꞌuk pøn txøøwꞌa̱jtp Jesús.
7 Todos eles contrariam os decretos de César, proclamando outro rei: Jesus.
8 Ku ja tmadoodøø ja ja̱a̱ꞌy møøt ja kudunktøjk, wɨnets nɨdukɨꞌɨyɨ yjanchꞌa̱mbøjktøø.
8 Assim excitavam o povo e os magistrados.
9 Xjats ja Jasón kuwa̱nɨ tmøøy ja meeñ ja kudunk jøts ja yikmajtstuꞌuttɨt; jøts yiknɨmaadyøø ku kuwa̱nɨ tyimbyɨdsøꞌømdɨt ja Pablo møøt ja Silas jam ka̱jpjotp jawyeen, jaanɨmts ja myeeñ ja jadɨgojk wyɨmbett. Wɨnets jadeꞌen yikmajtstuttøø møøt ja myɨguꞌuk.
9 E só depois de receberem uma caução de Jasão e dos outros é que os deixaram ir.
10 Xjats nay jatyɨ koots ja Pablo møøt ja Silas ja myøøtjanchja̱ꞌwɨbɨ kyajxtsooꞌnɨdøø jøts jam ñøjkxtɨ ma̱ ka̱jp txøøwɨ Berea. Ku jam yja̱ꞌttøø wɨnets nay jatyɨ ñøjkxtɨ jam tsa̱ptøjkjotp.
10 Logo que se fez noite, os irmãos enviaram Paulo e Silas para Beréia. Quando ali chegaram, entraram na sinagoga dos judeus.
11 Yujyts ja neꞌegɨ yja̱a̱ꞌyꞌa̱ttɨ jaꞌabɨ israelɨt ja̱a̱ꞌdyɨ, kaꞌap ja tyimyjadeꞌenɨdɨ sa̱m jaꞌadɨ pøn jam tsɨnaadyɨp Tesalónica. Chojktɨp ja øy wɨneꞌen tmadoꞌodɨt ja Jesús yꞌøgyajpxy yꞌømyadya̱ꞌa̱ky, jøts ja ejtp wɨnjabom txumɨꞌejxtɨ ja nøky ma̱ ja Dios kyajpxy jap yja̱ꞌa̱yɨ, pønɨ tɨy janch ɨdøꞌøn jaꞌ sa̱ ja Pablo ja ñɨɨꞌmxyɨdɨ.
11 Estes eram mais nobres do que os de Tessalônica e receberam a palavra com ansioso desejo, indagando todos os dias, nas Escrituras, se essas coisas eram de fato assim.
12 Xjats ja namay tja̱a̱ꞌgyukɨdøø jøts tmɨbøjktøø, jøts nayɨdeꞌen namay ja griegɨt ja̱a̱ꞌy tpabøjktøø pøn anaꞌamdɨp, ja ya̱a̱ꞌy ja tøꞌøxy.
12 Muitos deles creram, como também muitas mulheres gregas da aristocracia, e não poucos homens.
13 Xjats ku ja israelɨt ja̱a̱ꞌy pøn jam tsɨnaadyɨp Tesalónica tnɨja̱ꞌwɨdøø ku wyɨnaty ja Pablo tka̱jpxwaꞌkxy nayɨdeꞌen ja Dios kyajpxy jam Berea, wɨnets ñøjkxtɨ ja israelɨt ja̱a̱ꞌy jam Berea, jøts jamts ja̱a̱ꞌy nugo tyikjotꞌa̱mbøjktøø.
13 Mas os judeus de Tessalônica, sabendo que também em Beréia tinha sido pregada por Paulo a palavra de Deus, foram para lá agitar e sublevar o povo.
14 Jøts ja Pablo ja janchja̱ꞌwɨbɨdɨ jatyɨ kyajxtsooꞌnɨyøø jøts ja ñijkxy jam mejyꞌa̱m, xjats ja myɨguꞌuk japyɨ tꞌukyikta̱a̱na̱a̱ midi txøøwꞌa̱jttɨp Silas jøts Timoteo.
14 Então os irmãos fizeram que Paulo se retirasse e fosse até o mar, ao passo que Silas e Timóteo ficaram ali.
15 Xjats ja Pablo yikjamyøøtꞌa̱jty jøts tmøødɨdøø jagamba̱a̱t ma̱ ka̱jp txøøwɨ Atenas. Xjats ja Pablo tkajxjɨmbity ja ayuujk jøts ñøjkxtɨt ja Silas møøt ja Timoteo pojyɨꞌɨky, jøts ja jam tmɨnabya̱a̱dɨdɨt ma̱ ja wyɨnaty.
15 Os que conduziam Paulo levaram-no até Atenas. De lá voltaram e transmitiram para Silas e Timóteo a ordem de que fossem ter com ele o mais cedo possível.
16 Ɨxam ɨdøꞌøn ja Pablo wyɨnaty tꞌawixy ja Timoteo jøts ja Silas, jøts ja kaꞌap yjanchjotkukɨ ku jap ka̱jpjøtpy tꞌixy janchmay ja awa̱na̱x ja tsa̱maxa̱n midiꞌibɨ ja diosꞌa̱jttɨp.
16 Enquanto Paulo os esperava em Atenas, à vista da cidade entregue à idolatria, o seu coração enchia-se de amargura.
17 Kumɨ kaꞌ yjotkukɨ, wɨnets jam ñijkxy tsa̱ptøjkjotp, jamts møøt kyajpxy myadya̱a̱jky ja israelɨt ja̱a̱ꞌy, jøts jaꞌ møøt pøn jaty Dios Teety tꞌajotꞌa̱jttɨp, jøts nayɨdeꞌen jabom jabom ja ñijkxy ma̱a̱yjøtpy, japts nayɨdeꞌen møøt kyajpxy myadya̱a̱jky pønɨ pøn jaty jap pyajtpy.
17 Disputava na sinagoga com os judeus e prosélitos, e todos os dias, na praça, com os que ali se encontravam.
18 Jamts wyɨnaty ja ɨxpiky ja̱a̱ꞌdyɨ wɨna̱a̱gɨn midi yꞌɨxpøjktɨp ja epicureo yꞌɨxpøjkɨn, jøts jam nayɨdeꞌen jaduꞌuk midi yꞌɨxpøjkmɨdɨp ja estoico yꞌɨxpøjkɨn, jaꞌats ojts tpatmadowdɨ ja Pablo ku ja tka̱jpxwaꞌkxy pønɨ pøn ɨdøꞌøn ja Jesúsꞌa̱jtp, jøts ku kuwa̱nɨ ja na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy wyɨmbettɨt jadɨgojk pøn jaty tø yꞌøøky. Wɨnets ja ɨxpiky ja̱a̱ꞌy wɨna̱a̱gɨn yɨdeꞌen nawya̱jnɨdøø jøts wya̱ndøø:
18 Alguns filósofos epicureus e estóicos conversaram com ele. Diziam uns: Que quer dizer esse tagarela? Outros: Parece que é pregador de novos deuses. Pois lhes anunciava Jesus e a Ressurreição.
19 Xjats ja Pablo yikwetsøøꞌñ, jøts jam yiknøjkxøø ma̱ ja tjagyaptɨ juntɨ tunda̱a̱jk. Jaꞌ ja et xyøøw Areópago, jamts tyiktøødøø jøts tnɨmaadyøø:
19 Tomaram-no consigo e levaram-no ao Areópago, e lhe perguntaram: Podemos saber que nova doutrina é essa que pregas?
20 Wenkts yja̱wɨ xkajpxy, nnɨja̱wɨwyampy øøts ti jadeꞌen tyijpy ku jadeꞌen mwa̱ꞌa̱ñ.
20 Pois o que nos trazes aos ouvidos nos parece muito estranho. Queremos saber o que vem a ser isso.
21 Paty ja Pablo yikꞌamɨdøøy jadeꞌen, kumɨ jadeꞌen tukɨꞌɨyɨ ja Atenas ja̱a̱ꞌy yjujkyꞌa̱ttɨ, jøts nayɨdeꞌen pøn jaty jam ja̱ꞌa̱tja̱a̱ꞌyꞌa̱jttɨp, jaꞌ nugo ejtp chøkyꞌa̱jttɨp jøts ña̱nktyuknɨga̱jpxɨdɨt sa̱ ja køꞌøm wyɨnmaydɨ, wɨnets ja jemy ɨxpøjkɨn tpa̱a̱ttɨ jadeꞌen.
21 Ora {como se sabe}, todos os atenienses e os forasteiros que ali se fixaram não se ocupavam de outra coisa senão a de dizer ou de ouvir as últimas novidades.
22 Wɨnets ja Pablo wya̱ꞌkukɨyɨɨꞌñ jam mayja̱a̱ꞌy agujkp ma̱ jam yjuntɨtundɨ, jøts ja wya̱a̱ñ:
22 Paulo, em pé no meio do Areópago, disse: Homens de Atenas, em tudo vos vejo muitíssimo religiosos.
23 Kuts øts jam wyɨnaty nꞌetꞌixy ma̱ meets mdios xwɨndsøꞌøgɨ, jamts ø ndayøꞌøbyejty tuꞌuk ja alta̱jr midi jap wyɨnaty ja letrɨ tmøøtꞌa̱jtp midi yɨdeꞌen wa̱mp: “Ja Dios ya̱ꞌa̱t yꞌalta̱jr midi kayiknɨja̱ꞌwɨp.” Øyꞌa̱jtp, jaꞌabɨ dios midi mee mwɨndsøꞌjkɨp jøts kaꞌ xnɨja̱wɨdɨ pønɨ pøn jaꞌ, jaꞌats meets ɨdøꞌøn ya̱m ndukmadøøpy pønɨ pøn jaꞌ.
23 Percorrendo a cidade e considerando os monumentos do vosso culto, encontrei também um altar com esta inscrição: A um Deus desconhecido. O que adorais sem o conhecer, eu vo-lo anuncio!
24 ’Jaꞌabɨ Dios tø tyikꞌøyɨ tukɨꞌɨyɨ tuktsa̱jpꞌagɨda̱ꞌa̱ky, jøts nay jaꞌ tukɨꞌɨyɨ tnɨwɨndsønꞌa̱jtkøjxp waꞌn ttsa̱jpɨ waꞌn tna̱a̱jxɨ. Jøts kaꞌap ja Dios kuwa̱nɨ tuꞌugyɨ chøønɨ tsa̱ptøjkjøtpy midi ja̱a̱ꞌy yikꞌøꞌyɨp,
24 O Deus, que fez o mundo e tudo o que nele há, é o Senhor do céu e da terra, e não habita em templos feitos por mãos humanas.
25 jøts kaꞌ Dios ti tyɨgøyꞌa̱jtxɨ midiꞌibɨ ja na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy ja moꞌowa̱jnɨyɨp, pø jaꞌaxɨ tukɨꞌɨyɨ xmøøꞌyɨndɨp ja nmøkꞌa̱jtɨn, jøts pønɨ ti jaty ndajujkyꞌa̱jtyɨndɨp.
25 Nem é servido por mãos de homens, como se necessitasse de alguma coisa, porque é ele quem dá a todos a vida, a respiração e todas as coisas.
26 ’Tuꞌuk ja Dios Teety tpɨkta̱a̱jky adøm nꞌa̱pteetyꞌamøj midi nɨdukɨꞌɨyɨ ja na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy yꞌa̱pteetyꞌamøjꞌa̱jttɨp. Tø ja ttanɨbɨkta̱a̱gɨ nayɨdeꞌen juunɨ ja kyaꞌaxtɨt, nayɨdeꞌen ja chɨnaadya̱a̱jk tmoꞌot ma̱ jaty ja chøønɨdɨt.
26 Ele fez nascer de um só homem todo o gênero humano, para que habitasse sobre toda a face da terra. Fixou aos povos os tempos e os limites da sua habitação.
27 Jaꞌagøjxp ja Dios ttuñ jøts ja adøm nwɨnma̱a̱ꞌnmyeeꞌnɨndɨt pønɨ pøn jaꞌ. Øy udya̱ꞌa̱ky nba̱a̱jtɨndɨt, kaꞌ yjagamɨ Dios, wɨngon ja møøt nꞌijtyɨndɨ.
27 Tudo isso para que procurem a Deus e se esforcem por encontrá-lo como que às apalpadelas, pois na verdade ele não está longe de cada um de nós.
28 Pø Diosxɨ xyikjujkyꞌa̱jtɨndɨp ku nna̱jxɨndɨ ndøjkɨndɨ; pø nayɨdeꞌenxɨ meets mmɨguꞌuk wya̱ꞌa̱ñ wɨna̱a̱gɨn pøn wijtyɨ, ku yɨdeꞌen wya̱ꞌa̱ndɨ ku ja Dios xꞌuꞌnkꞌa̱jtyɨndɨ.
28 Porque é nele que temos a vida, o movimento e o ser, como até alguns dos vossos poetas disseram: Nós somos também de sua raça...
29 Pønɨ janch jadeꞌents jaa ku ja Dios xꞌuꞌnkꞌa̱jtyɨndɨ, kaꞌapts ja Dios jadeꞌen nnajtsja̱ꞌwandɨt jøts ku ja yꞌoorɨ neꞌegɨ, uk pyuxpla̱tɨ neꞌegɨ, uk cha̱a̱dsechɨ sa̱ jaty ja ja̱a̱ꞌy ja køꞌøm wyɨnma̱a̱ꞌñjøtpy tyikpɨdsømdɨ.
29 Se, pois, somos da raça de Deus, não devemos pensar que a divindade é semelhante ao ouro, à prata ou à pedra lavrada por arte e gênio dos homens.
30 Dios kaꞌ ja yꞌijty ttunkꞌaty ja ja̱a̱ꞌy kyaꞌøwyɨnma̱a̱ꞌñ pøn tø ña̱xtɨ, jøts ɨxya̱m tukɨꞌɨyɨ tꞌaneꞌemy ja ña̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy øy yjama̱dsowɨ jøts wan tmajtstuꞌuttɨ ja kyaꞌødyunk.
30 Deus, porém, não levando em conta os tempos da ignorância, convida agora a todos os homens de todos os lugares a se arrependerem.
31 Kumɨ tø ja Dios Teety ttanɨbɨkta̱a̱gɨ ti xøøw ti et ja nøjkx ttɨɨdyuñ ja na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy; jøts tø ja tpɨkta̱ꞌa̱ky ja ejxa̱ꞌa̱n ku ja ojts tyikjujkpyiky jadɨgojk ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús, jøts ja na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy jadeꞌen ttuknɨja̱wɨ jøts ku døꞌøn ja yjaꞌajɨ pøn ɨdøꞌøn meꞌemp.
31 Porquanto fixou o dia em que há de julgar o mundo com justiça, pelo ministério de um homem que para isso destinou. Para todos deu como garantia disso o fato de tê-lo ressuscitado dentre os mortos.
32 Xjats ku ja Pablo jadeꞌen ja ayuujk tyikna̱jxy ku ja̱a̱ꞌy yjujkpyiky jadɨgojk ooꞌkpɨ jutjøtpy, wɨnets ja Atenas ja̱a̱ꞌy wɨna̱a̱gɨn yjanchtaxeknɨbøjkɨdøø, jøts jaduꞌuk wɨna̱a̱gɨn ñømdøø:
32 Quando o ouviram falar de ressurreição dos mortos, uns zombavam e outros diziam: A respeito disso te ouviremos outra vez.
33 Xjats ja Pablo jadeꞌeñɨ tmajtstuujty.
33 Assim saiu Paulo do meio deles.
34 Jamts ja ja̱a̱ꞌy wyɨnaty wɨna̱a̱gɨn pøn tja̱ꞌgyukɨdøø ja ayuujk, jøts ojts tpaduujnɨdɨ ja Jesús yjaꞌ. Jaꞌabɨ ja̱a̱ꞌy nɨduꞌugɨn txøøwꞌa̱jt Dionisio pøn jam wɨndsønꞌa̱jtp ma̱ ja juntɨ tunda̱a̱jk txøøwꞌaty Areópago. Jøts jam nayɨdeꞌen tuꞌuk txøøwꞌaty ja tøꞌøxyøjk Dámaris, jøts jam ja nɨwɨna̱a̱gɨn ja myɨguꞌuk.
34 Todavia, alguns homens aderiram a ele e creram: entre eles, Dionísio, o areopagita, e uma mulher chamada Dâmaris; e com eles ainda outros.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.