Mateus 19

Tlahuitoltepec Mixe NT (MXP_WBT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Ku ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús jadeꞌen wyɨnaty tø wya̱ꞌa̱ñ, xjats ja chøøꞌñ Galilea etjotp, jøts ja ñijkxy jam Judeꞌɨt etjotp midi ta̱mp nøøbukøꞌøm Jordán.
1 Quando Jesus terminou de dizer essas coisas, deixou a Galileia e foi para a região da Judeia, a leste do rio Jordão.
2 May ja̱a̱ꞌy ja pawɨdejtɨyɨp, jøts ja jam may tyiktsøøjky ja pama̱a̱ꞌy.
2 Grandes multidões o seguiram, e ele curou os enfermos.
3 Wɨnets ja fariseotøjk wɨna̱a̱gɨn tnɨmendɨ ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús jøts ja tkajpxyꞌejxwa̱ꞌa̱ndɨ, ojts ja tyiktøwdɨ: ―¿Kutuky yø jadeꞌen jøts øy pøn tmajtstuꞌutt ñɨdøꞌøxy ku ja yiin waan tyundɨgøy?
3 Alguns fariseus apareceram e tentaram apanhar Jesus numa armadilha, perguntando: “Deve-se permitir que um homem se divorcie de sua mulher por qualquer motivo?”.
4 Jøts ja tꞌadsøøy: ―¿Kaꞌanɨm meets ja Dios kyajpxy xꞌejxɨ? Pø patyxɨ ja ya̱a̱ꞌy ja tøꞌøxy tyikꞌøyɨyɨɨꞌñ pøn xyiktsoꞌonda̱a̱jkɨndɨp.
4 “Vocês não leram as Escrituras?”, respondeu Jesus. “Elas registram que, desde o princípio, o Criador ‘os fez homem e mulher’
5 Nayɨ nøøm jaꞌ: “Jaꞌagøjxp ja ya̱a̱ꞌdyøjk ja tyeety ja tya̱a̱k tmajtstuꞌutt, jøts ja ñɨdøꞌøxy ja møøt tuꞌugyɨ jaꞌayɨ chøønɨt.”
5 e disse: ‘Por isso o homem deixa pai e mãe e se une à sua mulher, e os dois se tornam um só’.
6 Tuꞌugyɨ ja ñamyayɨ tyimbya̱a̱ty øy ja ja̱a̱ꞌy yjanamajtskɨdɨ, paty kaꞌap pya̱a̱tꞌatyɨ jøts ja̱a̱ꞌy ja tna̱nkñawya̱ꞌkxɨt midi Dios tø ttanɨbɨkta̱a̱gɨ tuꞌuk ya̱a̱ꞌy jøts tuꞌuk tøꞌøxy.
6 Uma vez que já não são dois, mas um só, que ninguém separe o que Deus uniu.”
7 Xjats ja ttɨɨbyøjktɨ: ―¿Jøts tigøjxpts ja Moisés tya̱jky ja tɨyꞌa̱jtɨn ja tøꞌøxyøjk jøts øy ja yikmajtstuꞌutt?
7 Eles perguntaram: “Então por que Moisés disse na lei que o homem poderia dar à esposa um certificado de divórcio e mandá-la embora?”.
8 Jøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ja tꞌadsøøy: ―Meets jadeꞌen ja mgawɨndɨyꞌa̱jtɨn myikmajadakpy ku ja Moisés ojts tyikutuky jøts øy xmɨnawya̱ꞌkxɨdɨt ja mnɨdøꞌøxy; kaꞌapts yø yꞌijty jadeꞌen tsoꞌonda̱ꞌa̱gyɨp.
8 Jesus respondeu: “Moisés permitiu o divórcio apenas como concessão, pois o coração de vocês é duro, mas não era esse o propósito original.
9 Øts wa̱mp, pønɨ pøn tmɨnawya̱ꞌkxɨp ja ñɨdøꞌøxy aꞌøyꞌampy, ku ja wenk ya̱a̱ꞌdyøjk ja wyɨnaty tjagamøøtꞌaty, jøts ja tmøøtꞌamajtskɨgyojmɨ ja wenk tøꞌøxyøjk, jaꞌ ɨdøꞌøn pøktyump; nayɨ pøky ja nayɨdeꞌen pøn tmøøtꞌamajtskɨyɨp ja tøꞌøxyøjk midi tø yikmajtstuꞌuty.
9 E eu lhes digo o seguinte: quem se divorciar de sua esposa, o que só poderá fazer em caso de imoralidade, e se casar com outra, cometerá adultério”.
10 Xjats ja pyabøjkpɨtøjk ja ñɨma̱a̱jyɨyøø: ―Pønɨ jadeꞌendam ya̱a̱ꞌdyøjk tmøøtsøønɨ ja ñɨdøꞌøxy, neꞌegɨ øy tamts jaꞌ ku nguidyimyꞌamajtskaꞌant.
10 Os discípulos de Jesus disseram: “Se essa é a condição do homem em relação à sua mulher, é melhor não casar!”.
11 Jøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ja ñɨma̱a̱jyɨdøø: ―Pø janch jadeꞌen, kaꞌapts nɨdukɨꞌɨyɨ tkupøktɨ. Kaꞌap ya̱ꞌa̱t wɨnma̱a̱ꞌñ pøn nugo aja̱wɨ tja̱ꞌgyukɨ, jaꞌayɨ døꞌøn tkupøjktɨp pøn Dios møøjyɨdɨp.
11 “Nem todos têm como aceitar esse ensino”, disse Jesus. “Só aqueles que recebem a ajuda de Deus.
12 Ja mayjøøjp ja wɨnma̱a̱ꞌñ jøts ja̱a̱ꞌy kyaꞌamajtskɨdɨ: ku wɨna̱a̱gɨn kaꞌpxy kyamendɨ na̱xwiiñ, wɨna̱a̱gɨnts køꞌøm ñadyuñɨdɨ ku ñayꞌisa̱bikyɨdɨ jøts kaꞌ yꞌamajtskɨdɨt, jøts ja wɨna̱a̱gɨn pøn tkaguꞌamajtskɨp ja Dios kyutujk. Pønɨ pøn jadeꞌen ttunwa̱mp, wants jadeꞌen ttuñ.
12 Alguns nascem eunucos, alguns foram feitos eunucos por outros e alguns a si mesmos se fazem eunucos por causa do reino dos céus. Quem puder, que aceite isso.”
13 Wɨnets ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús yiktanɨmiiñ mutsk mixyuna̱ꞌjktɨ jøts ja tkønɨxa̱jt jøts ja tkuꞌamɨdowɨt; jøts ja pyabøjkpɨtøjk yɨdeꞌen ja tnɨma̱a̱y ja ja̱a̱ꞌy pøn twa̱a̱mendɨp ja mutskuna̱ꞌjk jøts kyatøkɨdɨt ja mutskuna̱ꞌjk.
13 Certo dia, trouxeram crianças para que Jesus pusesse as mãos sobre elas e orasse em seu favor, mas os discípulos repreendiam aqueles que as traziam.
14 Yɨdeꞌents ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús wya̱a̱ñ: ―Majtstuꞌuttɨ, wan øts yø mutskuna̱ꞌjk xnɨmendɨ, kidi meets yø xkayikna̱jxnɨ; yøꞌ døꞌøn Dios jaꞌa̱jtɨdɨp pøn jadeꞌendɨ sa̱m yø mutskuna̱ꞌjkɨndɨ, jaꞌats tpa̱a̱ttɨp ja Dios kyutujk.
14 Jesus, porém, disse: “Deixem que as crianças venham a mim. Não as impeçam, pois o reino dos céus pertence aos que são como elas”.
15 Jøts ja ojts tkunuuꞌkxy ja mutskuna̱ꞌjk, jøts ja jam ojts choꞌonɨ.
15 Então, antes de ir embora, pôs as mãos sobre a cabeça delas e as abençoou.
16 Tuꞌuk ɨdøꞌøn una̱ꞌjk ja̱a̱ꞌy, jaꞌats ojts tꞌatsꞌixy ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús, jøts ja tꞌatsnɨma̱a̱y: ―Mets øyja̱a̱ꞌy yikꞌɨxpøjkpɨ, ¿ti øyꞌa̱jtɨn ø nduꞌump jøts øts ja nꞌanmɨja̱ꞌwɨn ja jujkyꞌa̱jtɨn tpa̱a̱tt xemɨkøjxp?
16 Um homem veio a Jesus com a seguinte pergunta: “Mestre, que boas ações devo fazer para obter a vida eterna?”.
17 Xjats ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ja tnɨma̱a̱y: ―¿Tiku ø xnøjmɨ jøts ku ø nꞌøyɨ? Tuꞌugyɨ jaꞌ midi øy, jøts ja Dios ɨdøꞌøn jaꞌ. Pønɨ mba̱a̱twampyts ja jujkyꞌa̱jtɨn xemɨkøjxp, paduujnɨts ja Dios kyutujk.
17 “Por que você me pergunta sobre o que é bom?”, perguntou Jesus. “Há somente um que é bom. Se você deseja entrar na vida eterna, guarde os mandamentos.”
18 Jøts ja una̱ꞌjk ja̱a̱ꞌy wya̱a̱ñ: ―¿Midiꞌibɨ? Jøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús tnɨma̱a̱y: ―Kidi myikja̱a̱ꞌyꞌøøky; kidi mmɨguꞌuk ñɨdøꞌøxy xpøjkxɨ; kidi mmeech; kidi pøn xwɨnda̱a̱yꞌaty;
18 “Quais?”, perguntou o homem. Jesus respondeu: “Não mate. Não cometa adultério. Não roube. Não dê falso testemunho.
19 wɨndsøꞌøgɨ mdeety mda̱a̱k; jøts tsok mmɨguꞌuk sa̱m køꞌøm mnachøkyɨn.
19 Honre seu pai e sua mãe. Ame o seu próximo como a si mesmo”.
20 Jøts ja una̱ꞌjk ja̱a̱ꞌy yɨdeꞌen tnɨma̱a̱y ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm: ―Tø øts yø jadeꞌen njatunguixy, jaayɨm øts yø jadeꞌen mbaduñ ku nmutskꞌaty. ¿Tits øts ɨdøꞌøn nja̱a̱ktuꞌump?
20 “Tenho obedecido a todos esses mandamentos”, disse o homem. “O que mais devo fazer?”
21 Jøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ja ñɨma̱a̱jyøø: ―Pønɨ øy yikxon mja̱a̱ꞌyꞌa̱twa̱ꞌa̱ñ, nøjkx xꞌatstoꞌokjøꞌøkixy ti jaty jam mjagyejpy jøts xmoꞌot ja ñɨmeeñ ja ayoobɨ ja̱a̱ꞌy, wɨnets xpa̱a̱tt ja øyꞌa̱jtɨn ja xonda̱a̱jkɨn jap tsa̱jpjøtpy; ku jadeꞌen xꞌuktuꞌunt, wɨnets mmeꞌent jøts ø xpawɨdett.
21 Jesus respondeu: “Se você quer ser perfeito, vá, venda todos os seus bens e dê o dinheiro aos pobres. Então você terá um tesouro no céu. Depois, venha e siga-me”.
22 Xjats ku ja jadeꞌen tmadøøy, jøts ja yjotmadyøjkɨyɨɨꞌñ, kumɨ jantyimgyumeeñ, kumɨ jantyimgyubɨkta̱ꞌa̱ky ɨdøꞌøn jaꞌ.
22 Quando o rapaz ouviu isso, foi embora triste, porque tinha muitos bens.
23 Wɨnets ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús tnɨma̱a̱y ja pyabøjkpɨtøjk: ―Øts ya̱m tyimwya̱mp jøts ku møk yꞌadukyɨ jøts kumeeñ ja̱a̱ꞌy tpa̱a̱jttɨt ja Dios kyutujk midi jap tsa̱jpjøtpy.
23 Então Jesus disse a seus discípulos: “Eu lhes digo a verdade: é muito difícil um rico entrar no reino dos céus.
24 Jøts ja̱a̱ktyimwya̱mp øts jøts ku ja kumeeñ ja̱a̱ꞌy janch apenɨ ña̱xtɨ ma̱ Dios ja kyutujk ttanɨtanɨ tukɨꞌɨyɨ, pø neꞌegɨ tsojk ña̱xt ja møj jɨyujk jap xuꞌunjutjøtpy.
24 Digo também: é mais fácil um camelo passar pelo buraco de uma agulha que um rico entrar no reino de Deus”.
25 Kuuyɨ ja pyabøjkpɨtøjk ja jadeꞌen tmadoodøø, janch ñɨgyuma̱a̱p ja tyimyja̱ꞌwɨdøø, jøts ja xem ya̱m ñayiktøøjɨdøø: ―¿Pønɨmts ɨdøꞌøn nɨtsoꞌokꞌa̱tp?
25 Ao ouvir isso, os discípulos ficaram perplexos e perguntaram: “Então quem pode ser salvo?”.
26 Xjats ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ja ojts yꞌijxyɨdɨ, jøts ja ñɨma̱a̱jyøø: ―Kaꞌap yø øy pøn ja̱a̱ꞌy køꞌøm ña̱nkñɨtsoꞌogɨyɨt, ja Dios jaꞌayɨ myøøtꞌajtpy ja møkꞌa̱jtɨn sudso xyiknɨtsoojkɨnt, nɨti Dios tkatsepja̱wɨ.
26 Jesus olhou atentamente para eles e respondeu: “Para as pessoas isso é impossível, mas tudo é possível para Deus”.
27 Xjats ja Pedro tyiktɨɨy: ―Wɨndsønꞌa̱jtɨm, tø øø tukɨꞌɨyɨ nꞌɨxma̱jtskixy ti jaty øøts yꞌity njagyejpy, jøts øø tø ndsøøñ jøts me myikpawɨdity. ¿Tits øøts ɨdøꞌøn nba̱a̱tp, ti øøts ɨdøꞌøn nbøkp?
27 Então Pedro disse: “Deixamos tudo para segui-lo. Qual será nossa recompensa?”.
28 Jøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ja tꞌadsøøy: ―Janch øts ɨdøꞌøn nwa̱ꞌa̱ñ, ku yja̱ꞌa̱tt ja xøøw ja jumøjt ku tukɨꞌɨyɨ yjemyɨgyøxt jadɨgojk, ku ø nꞌɨxa̱ꞌa̱kt ngutujkta̱a̱jkjøtpy ku øts ja møkꞌa̱jtɨn nmɨꞌɨxa̱ꞌa̱kt, jøts meets wɨneꞌenɨn meets ɨxa xpawɨdity, xnayɨmøøtꞌɨxa̱ꞌa̱kp meets nayɨdeꞌen nɨmakmajtsk jap kutujkta̱a̱jkjøtpy, jøts xɨɨdyuꞌundɨt ja Israelɨt ja̱a̱ꞌy nɨdukɨꞌɨyɨ.
28 Jesus respondeu: “Eu lhes garanto que, quando o mundo for renovado e o Filho do Homem se sentar em seu trono glorioso, vocês, que foram meus seguidores, também se sentarão em doze tronos para julgar as doze tribos de Israel.
29 Jøts nayɨdeꞌen pøn jaty tø tmajtstutkøxtɨ ja tyøjk, ja myɨguꞌuktøjk, chøꞌ yꞌuch, tyeety tya̱a̱k, yꞌuꞌnk ñɨdøꞌøxy, uk ña̱a̱jx kya̱m tmajtstuꞌuttɨba̱a̱t øts ngutujkøjxp, yikmoꞌodɨpts ja jɨnaxy jɨnaxy øy ti, jøts pya̱a̱ttɨp jaꞌ ja jujkyꞌa̱jtɨn midi xemɨkøjxp.
29 E todos que tiverem deixado casa, irmãos, irmãs, pai, mãe, filhos ou propriedades por minha causa receberão em troca cem vezes mais e herdarão a vida eterna.
30 Jøts may ja wyɨndɨgøꞌødyɨt pøn ɨxya̱m namyøjpɨkta̱a̱jkɨdɨp køꞌøm; jøts pøn ɨxya̱m neꞌegɨ wɨndɨgøyꞌejttɨp, jaꞌats neꞌegɨ nøjkx møjtøkɨdɨp.
30 Contudo, muitos primeiros serão os últimos, e muitos últimos serão os primeiros.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.