Mateus 15

Tlahuitoltepec Mixe NT (MXP_WBT) vs ARIB

Sair da comparação
ARIB Almeida Revisada Imprensa Bíblica
1 Wɨnets ja fariseotøjk wɨna̱a̱gɨn tnɨmendøø ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús, møøt ja ka̱jpxwejpɨtøjktɨ midi jam wyɨnaty tø choondɨ Jerusaléngɨt ka̱jpkøjxp, jøts ja ojts yiktøwdɨ:
1 Então chegaram a Jesus uns fariseus e escribas vindos de Jerusalém, e lhe perguntaram:
2 ―¿Tigøjxp ku yø mbabøjkpɨtøjk tkabadundɨ ja møja̱a̱ꞌychɨna̱a̱ꞌyɨn? Kaꞌats ttundɨ ja wɨndsøꞌjkɨn ku kyøbujtɨ ku kyawya̱ꞌa̱ndɨ.
2 Por que transgridem os teus discípulos a tradição dos anciãos? pois não lavam as mãos, quando comem.
3 Jøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ja ojts nayɨdeꞌen tyiktøøjɨmbity: ―¿Jøts tigøjxpts ku meets ja Dios Teety kyutujk xkamɨmadojɨyɨ, jøts jaꞌ mee myikmajadakpy ja møja̱a̱ꞌychɨna̱a̱ꞌyɨn?
3 Ele, porém, respondendo, disse-lhes: E vós, por que transgredis o mandamento de Deus por causa da vossa tradição?
4 Jøts yɨdeꞌents Dios wya̱a̱ñ: “Wɨndsøꞌøgɨ mdeety mda̱a̱k”, jøts “Pønɨ pøn tyeety tya̱a̱k tkaꞌømyɨga̱jpxp, wan tpaꞌøøky.”
4 Pois Deus ordenou: Honra a teu pai e a tua mãe; e, Quem maldisser a seu pai ou a sua mãe, certamente morrerá.
5 Jøts kaꞌ meets jadeꞌen mwa̱ꞌa̱ñ, pø mnømpxɨ meets jøts wan ja̱a̱ꞌy tnøjmɨ ja tyeety tya̱a̱k: “Nɨwɨneꞌenɨn ngabudøkɨt, tø øts Dios ndamayꞌa̱jtkøjxnɨ ti jaty øts jap nmøøtꞌajtpy”;
5 Mas vós dizeis: Qualquer que disser a seu pai ou a sua mãe: O que poderias aproveitar de mim é oferta ao Senhor; esse de modo algum terá de honrar a seu pai.
6 jøts ku jadeꞌen pøn wya̱ꞌa̱ñ, kaꞌats tyeety tya̱a̱k ja tꞌukpudøjkɨñɨ. Jadeꞌents meets ja Dios kyutujk xkaꞌukmøjpɨkta̱a̱jknɨyɨ jøts meets ja mgostumbrɨ xyikmajada̱knɨ.
6 E assim por causa da vossa tradição invalidastes a palavra de Deus.
7 ¡Meets wɨnꞌøøꞌmbɨdɨ! Yikxon yjawa̱a̱ñ ja Isaías ja Dios kyugajpxy jøts mdi meets msa̱ meets, ku ja nøky ja yɨdeꞌen tja̱a̱y:
7 Hipócritas! bem profetizou Isaias a vosso respeito, dizendo:
8 — ausente —
8 Este povo honra-me com os lábios; o seu coração, porém, está longe de mim.
9 — ausente —
9 Mas em vão me adoram, ensinando doutrinas que são preceitos de homem.
10 Wɨnets ja tya̱xtsøøy ja mayja̱a̱ꞌy jøts ja tnɨma̱a̱y: ―Ukmadowdɨ meets jøts xja̱ꞌgyukɨdɨt:
10 E, clamando a si a multidão, disse-lhes: Ouvi, e entendei:
11 Kidi yøꞌøjɨp ja̱a̱ꞌy yikpøkpyajtɨp midi tøjkɨp yꞌa̱a̱wjøtpy. Yøꞌ ja̱a̱ꞌy yikpøkpyajtɨp midi pɨdsømp yꞌa̱a̱wjøtpy.
11 Não é o que entra pela boca que contamina o homem; mas o que sai da boca, isso é o que o contamina.
12 Xjats ja pyabøjkpɨtøjk ja ñɨmejnɨyɨ, jøts ja ñɨma̱a̱jyøø: ―¿Tø xꞌixy yø fariseotøjk, ku jadeꞌen tø tmadowdɨ sa̱ tø xnøjmɨ jøts yikxon tø yjantyimyꞌa̱mbøktɨ?
12 Então os discípulos, aproximando-se dele, perguntaram-lhe: Sabes que os fariseus, ouvindo essas palavras, se escandalizaram?
13 Jøts ja Jesús yɨdeꞌen yꞌadsojɨmbijty: ―Øy ja tyimyidi ɨxpøjkɨn, pønɨ kaꞌap ja tmɨnabya̱a̱dyɨ ja Dios yjaꞌ møøt, wɨndɨgøøpy ja yꞌity.
13 Respondeu-lhes ele: Toda planta que meu Pai celestial não plantou será arrancada.
14 Ɨxma̱tstɨ; jadeꞌen yja̱ttɨ sa̱m ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy ttuuꞌwa̱wdɨ ja myɨwɨna̱p ja̱a̱ꞌdyɨ. Jøts ku ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy tjanchꞌuktuuꞌway ja myɨwɨna̱p ja̱a̱ꞌy, kuts jut ja tpa̱a̱ttɨt namajtskts ja jap kyuna̱xtɨt.
14 Deixai-os; são guias cegos; ora, se um cego guiar outro cego, ambos cairão no barranco.
15 Wɨnets ja Pedro wya̱a̱ñ, jøts ja tnɨma̱a̱y ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús: ―Tukmadook øøts ti yø yjadeꞌembɨ madya̱ꞌa̱ky tyijpy.
15 E Pedro, tomando a palavra, disse-lhe: Explica-nos essa parábola.
16 Xjats ja nwɨndsɨnꞌa̱jtɨm Jesús wya̱a̱ñ: ―¿Nɨ meets pa̱a̱t yø xkanɨmadoonɨ?
16 Respondeu Jesus: Estai vós também ainda sem entender?
17 ¿Yøꞌ ɨdøꞌøn mgaja̱ꞌgyukɨdɨp, midi tøjkɨp a̱a̱wjøtpy jøts ja ñijkxy jam maatsjotp, jøts pyɨdsimy ku nnawyɨyøꞌøyɨn?
17 Não compreendeis que tudo o que entra pela boca desce pelo ventre, e é lançado fora?
18 Midiꞌits yø a̱a̱w yikpɨdsimpy, jam ɨdøꞌøn ja chøøñ a̱mjotp; yøꞌøts ɨdøꞌøn ja̱a̱ꞌy yikpøkpyajtɨp.
18 Mas o que sai da boca procede do coração; e é isso o que contamina o homem.
19 Jam ja a̱mjotp chøøñ ja kaꞌøwyɨnma̱a̱ꞌñ ku ja̱a̱ꞌy myɨguꞌuk tyikꞌøøky, ku ja̱a̱ꞌy ñɨya̱a̱ꞌy uk ñɨdøꞌøxy tpøjkxɨ, ku ja̱a̱ꞌy kyawɨndɨy wɨnma̱a̱ꞌñ tyiktuñ, ku ja̱a̱ꞌy myeech, ku ja̱a̱ꞌy tya̱a̱yɨ, jøts ku ja̱a̱ꞌy øy ti tumjɨwɨmbet tmadya̱knaxy.
19 Porque do coração procedem os maus pensamentos, homicídios, adultérios, prostituição, furtos, falsos testemunhos e blasfêmias.
20 Yø yjadeꞌembɨ wɨnma̱a̱ꞌñ ɨdøꞌøn ja ja̱a̱ꞌy yikpøkpyajtɨdɨp; jøts kidi yøꞌøjɨp ku ja̱a̱ꞌy tkatuñ jadeꞌen ja wɨndsøꞌjkɨn ku tkapujy ja kyøꞌ ku kyaawya̱ꞌa̱ñ.
20 São estas as coisas que contaminam o homem; mas o comer sem lavar as mãos, isso não o contamina.
21 Xjats ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús jam chooꞌna̱a̱, jøts ja ojts ñijkxy ma̱ ja ja̱a̱ꞌy yꞌet jamdɨ, pøn kuga̱jpꞌa̱jttɨp Tiro jøts Sidón.
21 Ora, partindo Jesus dali, retirou-se para as regiões de Tiro e Sidom.
22 Jøts tuꞌuk ja tøꞌøxyøjk myiiñ midi tsoꞌomp cananea, midi jam wyɨnaty tsɨnaapy jaꞌabɨ etjotp, jøts ja tnɨmiñ ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús, yɨdeꞌen ja møkꞌampy tnɨma̱a̱y: ―¡Wɨndsønꞌa̱jtɨm, metsxɨ rey David mꞌuꞌnkꞌa̱jtɨp mꞌa̱pꞌa̱jtɨp, ayoꞌejxk øts! Yø nøøx øts ɨdøꞌøn ja mɨkuꞌ tø tyatøjkɨnɨyɨ, jøts yøꞌ møk yjanchyikꞌayojɨp.
22 E eis que uma mulher cananéia, provinda daquelas cercania, clamava, dizendo: Senhor, Filho de Davi, tem compaixão de mim, que minha filha está horrivelmente endemoninhada.
23 Jøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús kaꞌap ja tꞌadsøy nɨwɨneꞌenɨn jaꞌagøjxp ku ja tkamɨguga̱jpɨ, wɨnets ja pyabøjkpɨtøjk myendøø, jøts ja møkta̱ꞌa̱ky wya̱ndøø, møkta̱ꞌa̱ky yiknɨma̱a̱y: ―Kajxnɨ, janch naꞌambɨm adøm yø xpayøꞌøyɨm.
23 Contudo ele não lhe respondeu palavra. Chegando-se, pois, a ele os seus discípulos, rogavam-lhe, dizendo: Despede-a, porque vem clamando atrás de nós.
24 Wɨnets ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús wya̱a̱ñ: ―Yøꞌøyɨ øts Dios Teety xanɨgajxp pøn ja Dios kyutujk kapa̱a̱jtɨpnɨm ya̱ Israelɨt na̱xjøøjty, ya̱ Israelɨt ka̱jpjøøjty.
24 Respondeu-lhes ele: Não fui enviado senão às ovelhas perdidas da casa de Israel.
25 Jøts ja tøꞌøxyøjk myiiñ wɨngon jøts ja ojts wyɨnguxanɨyɨ, yɨdeꞌen ja wya̱ꞌa̱ñ: ―¡Wɨndsønꞌa̱jtɨm, pudøjkɨk øts!
25 Então veio ela e, adorando-o, disse: Senhor, socorre-me.
26 Jøts yɨdeꞌen nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ja tꞌadsøøy: ―Kaꞌ yꞌøyɨ ku uꞌnk una̱ꞌjk yikpøjkxɨt ja cha̱pkaaky jøts uk ja yikmoꞌot.
26 Ele, porém, respondeu: Não é bom tomar o pão dos filhos e lançá-lo aos cachorrinhos.
27 Jøts ja tøꞌøxyøjk wya̱a̱ñ: ―Nwɨndsønꞌa̱jtɨm, janch jadeꞌen ɨdøꞌøn ejx ɨxa mwa̱ꞌa̱ñ; ja ukts yjøøꞌkxmukøxtɨp ja kaaky abuꞌxk midi ja wyɨndsøn yika̱ꞌa̱dɨp jap mesɨ patkiꞌpy.
27 Ao que ela disse: Sim, Senhor, mas até os cachorrinhos comem das migalhas que caem da mesa dos seus donos.
28 Jøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ja ñɨma̱a̱jyøø: ―¡Janch møj mjanchja̱ꞌwɨn! Wan jadeꞌen tyiktuñ sa̱m ɨdøꞌøn xtsøkyꞌaty. Jøts ja nay jatyɨ myøkpɨjky ja ñøøx.
28 Então respondeu Jesus, e disse-lhe: ó mulher, grande é a tua fé! seja-te feito como queres. E desde aquela hora sua filha ficou sã.
29 Xjats ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús jam chøøꞌñ, jøts ja ña̱jxy Galileɨt mejpyaꞌa̱m; wɨnets ja pyatøjkɨyɨɨꞌñ ma̱ jam ja kojpk tuꞌuk jøts ja yꞌɨxa̱a̱jky.
29 Partindo Jesus dali, chegou ao pé do mar da Galiléia; e, subindo ao monte, sentou-se ali.
30 Janch namay ja ja̱a̱ꞌy jam yja̱ꞌttɨ ma̱ ja jam wyɨnaty, jadeꞌen ja tyikmendɨ pøn tekmya̱ꞌa̱t, pøn wɨna̱p, pøn uum, pøn køma̱ꞌa̱t, jøts pøn tigati pa̱ꞌa̱m pøjkɨdɨp. Jøts ja jam tyimwyɨngon tpɨkta̱ktøø ma̱ ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm wyɨnaty, xjats ja tyikmøkpøjkɨjxy.
30 E vieram a ele grandes multidões, trazendo consigo coxos, aleijados, cegos, mudos, e outros muitos, e lhos puseram aos pés; e ele os curou;
31 Janch ñɨgyuma̱a̱p ɨdøꞌøn ja ja̱a̱ꞌy ja tyimyja̱ꞌwɨdøø ku ja jadeꞌen tꞌejxtɨ yꞌawijy ja uum ja̱a̱ꞌy, jøts ku kyøꞌ ja myøkpøktɨ pøn køma̱ꞌa̱ttɨ, jøts ku yøꞌøyjøꞌøktɨ pøn tekmya̱ꞌa̱ttɨ, jøts ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy wyɨnꞌejxwa̱ꞌkxtɨ. Xjats ja tjanchtukmøja̱ꞌwɨdøø ja Dios Teety pøn ja Israelɨt ja̱a̱ꞌy Diosꞌa̱jtɨp.
31 de modo que a multidão se admirou, vendo mudos a falar, aleijados a ficar sãos, coxos a andar, cegos a ver; e glorificaram ao Deus de Israel.
32 Wɨnets ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús tya̱xtsøøy ja pyabøjkpɨtøjk jøts ja tnɨma̱a̱y: ―Njanchꞌayoꞌijxpy øts yø ja̱a̱ꞌy, tɨgøøk xøøw øts yø kujk xmøøtsɨnaañɨdɨ, jøts tø ja kyaaky kyøjxnɨdɨ. Kaꞌ øts yø ayuu ngaxwa̱ꞌa̱ndɨ jam tyøjkwɨndum, kuts yø jadiꞌiñɨ tuuꞌa̱jy yꞌukjotkøjxnɨdɨt.
32 Jesus chamou os seus discípulos, e disse: Tenho compaixão da multidão, porque já faz três dias que eles estão comigo, e não têm o que comer; e não quero despedi-los em jejum, para que não desfaleçam no caminho.
33 Xjats ja pyabøjkpɨtøjk ñɨma̱a̱jyɨyɨ: ―¿Ma̱ts ya̱ jadɨneꞌen nbøjkɨn ja kaaky ja jɨɨꞌkxy jøts yø mayja̱a̱ꞌy jadɨneꞌen kyaꞌadyɨt, jøts nɨpønts ya̱?
33 Disseram-lhe os discípulos: Donde nos viriam num deserto tantos pães, para fartar tamanha multidão?
34 Jøts ja ojts tyɨɨbyikyɨdɨ: ―¿Wɨna̱a̱k mdsa̱pkaaky japtɨ? Jøts ja wya̱ndøø: ―Wɨxujkyɨ, jøts ja a̱jkxuna̱ꞌjk waanɨ.
34 Perguntou-lhes Jesus: Quantos pães tendes? E responderam: Sete, e alguns peixinhos.
35 Xjats ja wya̱a̱ñ jøts ku ja ja̱a̱ꞌy yꞌɨxa̱ꞌa̱ktɨt,
35 E tendo ele ordenado ao povo que se sentasse no chão,
36 jøts ja tnɨxa̱jɨyɨɨꞌñ wɨxujk ja tsa̱pkaaky møøt ja a̱jkx, jøts ttamøja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ ja Dios Teety. Jøts ja ttatujkɨyɨɨꞌñ jøts ja ojts tmøꞌøy ja pyabøjkpɨtøjk, jaꞌats ja yikwa̱ꞌkxtɨ jøts ja tmøødyɨ ja mayja̱a̱ꞌy.
36 tomou os sete pães e os peixes, e havendo dado graças, partiu-os, e os entregava aos discípulos, e os discípulos á multidão.
37 Nɨdukɨꞌɨyɨ ja ja̱a̱ꞌy ojts kyaydɨ jøts nɨdukɨꞌɨyɨ kyujxɨdɨ. Yja̱a̱ktyimbyøkmujktɨnɨm jaꞌ ja kaakwyɨnda̱nk ja wɨxujk kach.
37 Assim todos comeram, e se fartaram; e do que sobejou dos pedaços levantaram sete alcofas cheias.
38 Nɨmakta̱xk mil ɨdøꞌøn ja ja̱a̱ꞌy ojts kyaydɨ tum ya̱a̱ꞌdyøjk, abiky ja tøꞌøxyøjktɨ møøt ja mutskuna̱ꞌjktɨ, kaꞌap ja yikmachowdɨ.
38 Ora, os que tinham comido eram quatro mil homens além de mulheres e crianças.
39 Jøtsnɨm ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús tmɨnawya̱ꞌkxɨ ja ja̱a̱ꞌy, jøts ja ojts ttatøjkɨñɨ ja ba̱rkɨ jøts ja ñijkxy jam Magdala etjotp.
39 E havendo Jesus despedido a multidão, entrou no barco, e foi para os confins de Magadã.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.