Mateus 13
Tlahuitoltepec Mixe NT (MXP_WBT) vs VC
1 Jøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús jam tøjkjotp pyɨdsɨɨmy, jøts ja ojts ñijkxy jam mejyꞌa̱m, jamts ja yꞌɨxa̱a̱jky.
1 Naquele dia, saiu Jesus e sentou-se à beira do lago.
2 Jøts kumɨ janch may ja ja̱a̱ꞌy ñamyujkɨdɨ ma̱ ja jam wyɨnaty, wɨnets ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús tyøjkɨyɨɨꞌñ jap ba̱rkɨjøtpy, japts ja yꞌɨxa̱a̱jky, jøts ja mayja̱a̱ꞌy jam nɨdukɨꞌɨyɨ tya̱ndøø nøø adsayjotp.
2 Acercou-se dele, porém, uma tal multidão, que precisou entrar numa barca. Nela se assentou, enquanto a multidão ficava à margem.
3 Xjats ja ttukꞌɨxpɨjky ja yꞌɨxpøjkɨn, ñɨmyay ɨdøꞌøn ja ojts tnɨga̱jpxkøjy. Tum ejxpajtɨn madya̱ꞌa̱ky ja tyanɨmadyakpy pønɨ midi ɨdøꞌøn ja yꞌukyiktamɨja̱ꞌgyukɨp, yɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ: ―Tuꞌuk ja ja̱a̱ꞌy chøøꞌñ neppɨ;
3 E seus discursos foram uma série de parábolas.
4 jøts ku ja ojts twɨjy ja tyømt, xjats ja tømt wɨna̱a̱gɨn ña̱xkɨda̱a̱jky jam tuuꞌa̱m, jaꞌats ja joon ojts tnɨmendɨ jøts ja wa̱ꞌa̱ts tpeemujkøjxtøø.
4 Disse ele: Um semeador saiu a semear. E, semeando, parte da semente caiu ao longo do caminho; os pássaros vieram e a comeram.
5 Wɨna̱a̱gɨn ja tømt ña̱xkɨda̱a̱jky jam tsa̱a̱jotp ma̱ ja na̱a̱jx kyamajpxyɨ; jaꞌats ojts tsojk myujxkojtɨ kumɨ kaꞌap ja na̱a̱jx kyøjkɨ.
5 Outra parte caiu em solo pedregoso, onde não havia muita terra, e nasceu logo, porque a terra era pouco profunda.
6 Kuts ja xøøw jaꞌayɨ pyɨdsɨɨmy, jaꞌats ja ojts cha̱a̱ꞌyɨyɨ, ya̱ts yꞌa̱a̱ts ja yja̱a̱kidyimyꞌejtnɨdɨ, xjats ja tukɨꞌɨyɨ ojts tyøtskøjxnɨ.
6 Logo, porém, que o sol nasceu, queimou-se, por falta de raízes.
7 Jøts ja tømt wɨna̱a̱gɨn ña̱xkɨda̱kmøø jam maagyujpꞌagujkp, jøts ku ja maagyujp yøøñ, jaꞌats ja ojts ñɨꞌa̱a̱ꞌmbajtnɨyɨ.
7 Outras sementes caíram entre os espinhos: os espinhos cresceram e as sufocaram.
8 Jøts ja tømt ojts waanɨ ña̱xkɨda̱kmɨ ma̱ øña̱a̱jx, jaꞌats janchꞌøyɨyɨɨꞌñ; wɨna̱a̱gɨn magøꞌpxy pya̱jkpejty ja tuꞌukpɨ tømt, wɨna̱a̱gɨnts tuguiꞌpxy, jøts wɨna̱a̱gɨn eeꞌpxma̱jk.
8 Outras, enfim, caíram em terra boa: deram frutos, cem por um, sessenta por um, trinta por um.
9 Pønɨ pøn ja ja̱ꞌgyukɨn tmøøtꞌa̱jtp, wan tja̱ꞌgyukɨdɨ.
9 Aquele que tem ouvidos, ouça.
10 Wɨnets ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ja pyabøjkpɨtøjk ñɨmejnɨyɨ wɨngon jøts ja tyiktøødøø: ―¿Jadits ku yø ja̱a̱ꞌy jadeꞌen xamɨmadya̱ꞌa̱ky ejxpajtɨn madya̱ꞌa̱ky ku xyikꞌɨxpiky?
10 Os discípulos aproximaram-se dele, então, para dizer-lhe: Por que lhes falas em parábolas?
11 Jøts ja tꞌadsøøy: ―Meets Dios jaꞌayɨ mduknɨja̱ꞌwɨyɨp ja kyutujk jap tsa̱jpjøtpy midi pøn tkanɨja̱ꞌwɨpnɨm; jøts kaꞌ yø mɨba̱a̱t tnɨja̱wɨdɨt.
11 Respondeu Jesus: Porque a vós é dado compreender os mistérios do Reino dos céus, mas a eles não.
12 Pønts tjagyajp ja ja̱ꞌgyukɨn, ja̱a̱ktyimyikmoꞌopts jaꞌ jøts yikxon tyimyja̱ꞌgyukɨt; jøts pøn kaja̱ꞌgyukɨp, ja̱a̱ktyimyikpøjkxɨpts jaꞌ pønɨ wɨneꞌen pa̱a̱dɨn ja jap tja̱a̱kjamøødɨ ja wyijyꞌa̱jtɨn.
12 Ao que tem, se lhe dará e terá em abundância, mas ao que não tem será tirado até mesmo o que tem.
13 Paty øts yø jadeꞌen ndukmadowdɨ wenk madya̱ꞌa̱kyøjxp; yjadyimyꞌejxtɨpxɨ jadeꞌents yja̱ttɨ sa̱m tø tkidyimyꞌejxtɨ, yjadyimyjamadoodɨp jadeꞌents yja̱ttɨ sa̱m ti tkidyimñɨmadowdɨ, uk sa̱m pøn ti tkidyimyadøyɨn.
13 Eis por que lhes falo em parábolas: para que, vendo, não vejam e, ouvindo, não ouçam nem compreendam.
14 Jadeꞌen ɨdøꞌøn ɨxya̱m tyimyja̱tɨ sa̱m wya̱a̱ñ ja Isaías ja Dios kyugajpxy, ku ja yɨdeꞌen wya̱a̱ñ:
14 Assim se cumpre para eles o que foi dito pelo profeta Isaías: Ouvireis com vossos ouvidos e não entendereis, olhareis com vossos olhos e não vereis,
15 — ausente —
15 porque o coração deste povo se endureceu: taparam os seus ouvidos e fecharam os seus olhos, para que seus olhos não vejam e seus ouvidos não ouçam, nem seu coração compreenda; para que não se convertam e eu os sare {Is 6,9s}.
16 Xjats ja Jesús tja̱a̱knɨma̱a̱y ja pyabøjkpɨtøjk: ―Meetsts ɨdøꞌøn janchjotkujkꞌatyɨm, kumɨ mdaꞌejxtɨp ja mween jøts kumɨ mdamadoodɨp ja mda̱tsk.
16 Mas, quanto a vós, bem-aventurados os vossos olhos, porque vêem! Ditosos os vossos ouvidos, porque ouvem!
17 Jøts janch øts ɨdøꞌøn nwa̱ꞌa̱ñ, jøts ku may ja ja̱a̱ꞌy pøn jaty Dios kugajpxyꞌa̱jtɨdɨp, pøn jaty øyja̱a̱ꞌyꞌa̱jttɨp, jadeꞌen tyimyjawempꞌejxwa̱ndɨ pøn meets ɨxya̱m mꞌijxpy, jøts nɨjuunɨts tø tkaꞌejxtɨ; yjadyimyjamadoowa̱ndɨ ya̱ꞌa̱t jadeꞌen midi meets ɨxya̱m mmadøøpy, nɨjuunɨts ja tkamadowdɨ.
17 Eu vos declaro, em verdade: muitos profetas e justos desejaram ver o que vedes e não o viram, ouvir o que ouvis e não ouviram.
18 ’Ukpatmadowdɨm meets, jøts xja̱ꞌgyukɨdɨt pønɨ sudsoꞌampy ɨdøꞌøn ya̱ꞌa̱t madya̱ꞌa̱ky tijy ku ja ja̱a̱ꞌy chøøꞌñ neppɨ.
18 Ouvi, pois, o sentido da parábola do semeador:
19 Pøn tjamadojɨdɨp ja Dios kyajpxy sa̱ ja ttanɨtanɨt ja yja̱a̱ꞌy jøts nɨkaꞌap tmøjpɨkta̱ꞌa̱ktɨ, jaꞌats ɨdøꞌøn jadeꞌen ja̱jtɨp sa̱m ja tømt midi na̱xkɨda̱a̱jk jam tuuꞌa̱m; jøts mɨkuꞌ ja jatyɨ ñɨmiñɨyɨ jøts ja pyøjkxɨyɨ ja Dios kyajpxy midi ja tø tjaꞌukja̱ꞌgyukɨ.
19 quando um homem ouve a palavra do Reino e não a entende, o Maligno vem e arranca o que foi semeado no seu coração. Este é aquele que recebeu a semente à beira do caminho.
20 Jøts ja tømt midi na̱xkɨda̱a̱jk jam tsa̱a̱jotp, jadeꞌen ɨdøꞌøn ja ñamyayɨ yjaty sa̱m jaduꞌuk ja ja̱a̱ꞌy pøn tpatmadojɨdɨp ja Dios kyajpxy jøts ja jotkujkꞌatyɨm tkupøjkojtɨ,
20 O solo pedregoso em que ela caiu é aquele que acolhe com alegria a palavra ouvida,
21 jøts kumɨ jadeꞌents yja̱ttɨ sa̱m ja ujts yꞌa̱a̱ts kyaꞌejtxɨyɨ, jøts ja nɨgɨdi jeky tmɨꞌettɨ; ku ja tkuꞌayoꞌomba̱a̱dɨdɨ ja Dios kyajpxy uk yiktabawoptɨ pa̱a̱t, jøts ja jatyɨ tyimyꞌayojɨdɨ.
21 mas não tem raízes, é inconstante: sobrevindo uma tribulação ou uma perseguição por causa da palavra, logo encontra uma ocasião de queda.
22 Jøts ja tømt midi yikwøj jam maagyujp agujkp, jadeꞌen ɨdøꞌøn ja nꞌukpɨkta̱a̱jkɨn sa̱m ja ja̱a̱ꞌy pøn tpatmadojɨdɨp ja Dios kyajpxy, jøts ja pɨkta̱ꞌa̱ky jøts ja jotkujkꞌa̱jtɨn jaꞌ neꞌegɨ yjotmayꞌa̱jttɨp, jaꞌ ja wɨnꞌøøꞌnɨdɨp, jøts ja Dios yjaꞌ tyɨgøøñɨ jøts ja ja̱a̱ꞌy ja yjanchja̱ꞌwɨn nɨkaꞌap tyikwɨngaxɨꞌɨky.
22 O terreno que recebeu a semente entre os espinhos representa aquele que ouviu bem a palavra, mas nele os cuidados do mundo e a sedução das riquezas a sufocam e a tornam infrutuosa.
23 Ja tømt midi ojts ña̱xkɨda̱ꞌa̱ky jam øña̱xjotp, jadeꞌen ja nbɨkta̱a̱jkɨn sa̱m ja ja̱a̱ꞌy pøn tpatmadojɨdɨp ja Dios kyajpxy jøts yja̱ꞌgyukɨdɨp, jøts yikwɨngaxøꞌøktɨp. Jadeꞌen ja wɨna̱a̱gɨndɨ sa̱m ja tuꞌukpɨ tømt pya̱jkpety magøꞌpxy, jøts wɨna̱a̱gɨn jadeꞌen sa̱m jaꞌ midi pa̱jkpajtp tuguiꞌpxy uk eeꞌpxma̱jk.
23 A terra boa semeada é aquele que ouve a palavra e a compreende, e produz fruto: cem por um, sessenta por um, trinta por um.
24 Jøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús tja̱a̱ktamɨmadya̱a̱jky jaduꞌuk ja madya̱ꞌa̱ky, jøts ja mayja̱a̱ꞌy yɨdeꞌen tnɨma̱a̱y: ―Jadeꞌen ɨdøꞌøn ja Dios kyutujk midi yja̱a̱ꞌy ja tyanɨtanaapy sa̱m tuꞌuk ja ja̱a̱ꞌy twɨjyɨn ja ødyømt jam kya̱mjotp,
24 Jesus propôs-lhes outra parábola: O Reino dos céus é semelhante a um homem que tinha semeado boa semente em seu campo.
25 jøts ku ja wyɨnaty ɨxjam mya̱a̱nɨdɨ nɨdukɨꞌɨyɨ, wɨnets ja kuga̱m myɨdsep ojts tyatøjkxɨyɨ ja kya̱m, jøts ja ojts tꞌatswɨjy ja kaꞌøy ujts jam ariinjotp.
25 Na hora, porém, em que os homens repousavam, veio o seu inimigo, semeou joio no meio do trigo e partiu.
26 Kuts ja ariin yøøñ ku ja yꞌuunɨyɨɨꞌñ, jøts ja kaꞌøy ujts jam nayɨdeꞌen pyɨdsɨɨmy.
26 O trigo cresceu e deu fruto, mas apareceu também o joio.
27 Wɨnets ja tumbɨ tꞌatsnɨmaadyøø ja wyɨndsøn: “Wɨndsøn, pø janch tum ødyømts mets ojts xijy xwɨjy jam mga̱mjotp, ¿ma̱ts yø kaꞌøy ujts tø chøøñ?”
27 Os servidores do pai de família vieram e disseram-lhe: - Senhor, não semeaste bom trigo em teu campo? Donde vem, pois, o joio?
28 Jøts ja wyɨndsøn ja ñɨma̱a̱jyɨdøø: “Ja taꞌajkɨbɨ ja tajotma̱ꞌtpɨ net jadeꞌen tø yꞌadøꞌøtstɨ.” Xjats ja tumbɨ tyiktøwdɨ jøts ja wya̱ndøø: “¿Mdsøjkpy jøts øøts ja kaꞌøy ujts nꞌatswejxkøxt?”
28 Disse-lhes ele: - Foi um inimigo que fez isto! Replicaram-lhe: - Queres que vamos e o arranquemos?
29 Yɨdeꞌents ja ojts yꞌadsøyɨdɨ: “Kaꞌ, ku net ja kaꞌøy ujts yjayikwext, nayɨdeꞌents ɨnet ja ariin yikwejxnɨt.
29 - Não, disse ele; arrancando o joio, arriscais a tirar também o trigo.
30 Neꞌegɨ tyimyꞌøyꞌa̱tp jøts jadeꞌen xmajtstuꞌuttɨt, wan jadeꞌen tyondɨ, jaanɨm ku wyɨnaty tø tyimbya̱a̱ty jøts yikwejxnɨt; wɨnets øts ja tumbɨ ngaxt jøts ja jawyeen twejxmujkøxtɨt ja kaꞌøy ujts, yikxon tꞌadsuꞌumdɨt tukꞌøøxy jaty jøts ja jadeꞌen yiknɨtsa̱ꞌa̱t, jøts ja ariin yikpøkjøꞌøkt jap abøjkꞌɨɨꞌñjøtpy.”
30 Deixai-os crescer juntos até a colheita. No tempo da colheita, direi aos ceifadores: arrancai primeiro o joio e atai-o em feixes para o queimar. Recolhei depois o trigo no meu celeiro.
31 Ñayɨ myadya̱a̱jk ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús jaduꞌuk ja madya̱ꞌa̱ky: ―Jadeꞌen ɨdøꞌøn ja Dios kyutujk midi yja̱a̱ꞌy ja tyanɨtanaapy sa̱m ja møj morta̱s tømdɨn midi ja̱a̱ꞌy wyɨjpy kya̱mjøtpy.
31 Em seguida, propôs-lhes outra parábola: O Reino dos céus é comparado a um grão de mostarda que um homem toma e semeia em seu campo.
32 Jøts kumɨ ja̱a̱ktyimchuuꞌkxñɨ ja ñɨdømt yøꞌ, kaꞌap jaduꞌuk jadeꞌen ujts midi yjamɨguꞌukꞌajtpy; kuts yøñ, yikxon yjantyimyøñ møj tukmøj kipyɨn, janch møj ɨdøꞌøn yøñ ti sa̱ øy ti joon myendɨ kɨxy kɨda̱ꞌa̱ky, jøts ja ñabyeꞌeñɨdɨ jam kipy awa̱jkøjxp.
32 É esta a menor de todas as sementes, mas, quando cresce, torna-se um arbusto maior que todas as hortaliças, de sorte que os pássaros vêm aninhar-se em seus ramos.
33 Ñayɨ tyamɨmadya̱a̱jk jaduꞌuk madya̱ꞌa̱ky: ―Jadeꞌen ɨdøꞌøn ja Dios kyutujk midi yja̱a̱ꞌy ja tyanɨtanaapy sa̱m ja levadurɨ midi tøꞌøxyøjk tyamɨmøøꞌkxyɨp ja ariin way ku ja tø tkijpxy tɨgøøk ojk aꞌejxɨ, jøts ja jɨch yikxon yaaꞌkpiky.
33 Disse-lhes, por fim, esta outra parábola. O Reino dos céus é comparado ao fermento que uma mulher toma e mistura em três medidas de farinha e que faz fermentar toda a massa.
34 Ejxpajtɨn madya̱ꞌa̱kyøjxp ɨdøꞌøn ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm ja yꞌɨxpøjkɨn tnɨgajpxy, jøts tum jadeꞌen ɨdøꞌøn ja tnɨgajxpy pønɨ ti døꞌøn ja ñɨmadya̱ꞌa̱kwampy.
34 Tudo isto disse Jesus à multidão em forma de parábola. De outro modo não lhe falava,
35 Jaꞌagøjxp ja jadeꞌen yja̱jty jøts kaꞌpxy wyɨmbɨdsøꞌømt sa̱ wya̱a̱ñ ja Dios kyugajpxy ku ja yɨdeꞌen tjaadya̱a̱ñ:
35 para que se cumprisse a profecia: Abrirei a boca para ensinar em parábolas; revelarei coisas ocultas desde a criação {Sl 77,2}.
36 Xjats ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ojts tmɨnawyaꞌkxyɨ ja ja̱a̱ꞌy jøts ja tyøjkɨyɨɨꞌñ tøjkjøtpy, japts pyabøjkpɨtøjk ja ojts ñɨmiñɨyɨ, jøts ja ñɨma̱a̱jyɨyɨ: ―Tuknɨmadook øøts yikxon ja madya̱ꞌa̱ky ku tø xnɨmadya̱ꞌa̱ky ja kaꞌøy ujts midi yomp jam ka̱mjotp.
36 Então despediu a multidão. Em seguida, entrou de novo na casa e seus discípulos agruparam-se ao redor dele para perguntar-lhe: Explica-nos a parábola do joio no campo.
37 Wɨnets nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ja ñɨma̱a̱jyɨdɨ: ―Ja tømt wøjpɨ, øts ɨdøꞌøn jaꞌ,
37 Jesus respondeu: O que semeia a boa semente é o Filho do Homem.
38 jøts ja ka̱m, na̱xwiiꞌñɨt jaꞌ. Jøts ja ødyømt, ja ja̱a̱ꞌdyɨ pøn Dios kyutujk tpaduujnɨdɨp, jøts ja kaꞌøy ujts, ja ja̱a̱ꞌyts jaꞌadɨ pøn ja mɨkuꞌ yjaꞌ tpaduujnɨdɨp,
38 O campo é o mundo. A boa semente são os filhos do Reino. O joio são os filhos do Maligno.
39 jøts ja taꞌajkɨbɨ tajotma̱ꞌa̱tpɨ midi tnepp ja kaꞌøy ujts, nay ja mɨkuꞌ ja køꞌøm. Jøts ku tpa̱a̱ty ja ariin wejxkꞌa̱a̱ts, ja døꞌøn jaꞌ ku na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy yiktɨɨdyuꞌundɨt, jøts pøn tpøkmuktɨp ja pɨkta̱ꞌa̱ky, ja a̱nkɨlɨs jaꞌadɨ.
39 O inimigo, que o semeia, é o demônio. A colheita é o fim do mundo. Os ceifadores são os anjos.
40 Nayɨdeꞌen ɨdøꞌøn yja̱tt ku na̱xwiiꞌñɨt kyøxt sa̱m ja kaꞌøy ujts yikpøkmukyɨn, sa̱m ja yikpɨkta̱ꞌa̱gyɨn jap jønjøtpy jøts ja jap ñɨtøy.
40 E assim como se recolhe o joio para jogá-lo no fogo, assim será no fim do mundo.
41 Ngaxp øts ja nꞌa̱nkɨlɨs jøts ja twa̱a̱mujkøxtɨt pøn jaty ja myɨguꞌuk tyikpøktyundɨp, jøts pøn nayɨdeꞌen ttunkꞌa̱jttɨp ja pøktyunk, jøts ja ttukmajtstuꞌuttɨt øts ja ngutujk jøts kidi mɨba̱a̱t ttatøkɨdɨ.
41 O Filho do Homem enviará seus anjos, que retirarão de seu Reino todos os escândalos e todos os que fazem o mal
42 Jap ja møj jøndøødya̱jkjøtpy tpɨkta̱ꞌa̱ktɨt ma̱ ja yikxon tmɨjøꞌødɨt tmɨya̱ꞌa̱xtɨt, tmɨwɨngɨdsetstɨt tmɨꞌagɨdsetstɨt ja jøøn.
42 e os lançarão na fornalha ardente, onde haverá choro e ranger de dentes.
43 Jøts pønts ja Dios tpadundɨp pønɨ sa̱ ja wya̱ꞌa̱ñ, jaꞌats ɨdøꞌøn jap ja møj kunuuꞌkxɨn tmøøtꞌa̱jttɨp ma̱ ja Dios Teety ja kyutujk ttanɨtanɨ ja yja̱a̱ꞌy. Pønɨ mmøøtꞌa̱jttɨp ja ja̱ꞌgyukɨn, ¡ja̱ꞌgyukɨdɨts!
43 Então, no Reino de seu Pai, os justos resplandecerão como o sol. Aquele que tem ouvidos, ouça.
44 ’Nayɨdeꞌen ɨdøꞌøn ja Dios kyutujk sa̱m meeñ yuꞌuchꞌityɨn ya̱ na̱xjøøjty ka̱mjøøjty. Xjats ja̱a̱ꞌy ja tpa̱a̱ty jøts ja nay jap jadɨgojk tyuꞌuch; jøts kumɨ yjantyaxondakpy wɨnets ñijkxy jøts tꞌatstoꞌokixy tukɨꞌɨyɨ ja pyɨkta̱ꞌa̱ky ti jaty jam yjagyejpy, jøts ja na̱a̱jx tjuy ma̱ tø tꞌukyuꞌuch ja meeñ midi tø tpa̱a̱ty.
44 O Reino dos céus é também semelhante a um tesouro escondido num campo. Um homem o encontra, mas o esconde de novo. E, cheio de alegria, vai, vende tudo o que tem para comprar aquele campo.
45 ’Nayɨdeꞌen ɨdøꞌøn ja Dios kyutujk midi yja̱a̱ꞌy tyanɨtanaapy sa̱m tuꞌuk ajuubyɨ aga̱jpxpɨ, pøn tꞌɨxaapy tum ja øybɨ tsa̱a̱ meeñ midi ja chow kawɨnmaañɨ,
45 O Reino dos céus é ainda semelhante a um negociante que procura pérolas preciosas.
46 kuts ja tpa̱a̱ty tuꞌuk midi janch tsoba̱tp, wɨnets ñijkxy jøts tukɨꞌɨyɨ yꞌatsnawyɨdooꞌkixyɨ ti jaty jam yjagyejpy, jøts ja tjuy ja tsa̱a̱ meeñ.
46 Encontrando uma de grande valor, vai, vende tudo o que possui e a compra.
47 ’Nayɨdeꞌen ɨdøꞌøn ja Dios kyutujk sa̱m tuꞌuk ja xuumy midi yiktaꞌa̱jkxma̱kp, kuts ja yiknøøwejtspety jam mejyjotp, jøts ja tyikpɨdsimy køx kɨda̱ꞌa̱k ja a̱jkx.
47 O Reino dos céus é semelhante ainda a uma rede que, jogada ao mar, recolhe peixes de toda espécie.
48 Jøts ku ja xuumy tø yꞌuch, wɨnets ja a̱jkxma̱kpɨ ja twejtspɨdsømdɨ jøts ja tyiknøjkxtɨ jam nøøꞌadsayjotp, jøts jam yꞌɨxa̱ꞌa̱ktɨ jøts ja jam twɨꞌejxtɨ ja a̱jkx; kachjøtpy ja tpɨkta̱ꞌa̱ktɨ midi janch tumꞌøy jøts ja kaꞌøy a̱jkx yikꞌɨxwɨjy.
48 Quando está repleta, os pescadores puxam-na para a praia, sentam-se e separam nos cestos o que é bom e jogam fora o que não presta.
49 Jadeꞌents ɨdøꞌøn yja̱tt ku na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy kyøxt; nɨbɨdsømɨdɨp jaꞌ ja a̱nkɨlɨs jøts ja abiky pyɨkta̱ꞌa̱gɨdɨt pønɨ sa̱ pønjabøn yꞌøyɨ kyaꞌøyɨ,
49 Assim será no fim do mundo: os anjos virão separar os maus do meio dos justos
50 jøts ja kaꞌøybɨ yikpɨkta̱ꞌa̱ktɨt jap møj jøndøødya̱jkjøtpy ma̱ ja yikxon yjøꞌødɨt ya̱ꞌa̱xtɨt, wyɨngɨdsetstɨt yꞌagɨdsetstɨt.
50 e os arrojarão na fornalha, onde haverá choro e ranger de dentes.
51 Wɨnets ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ja yiktøøjɨdɨ: ―¿Mnɨmadoodɨp ɨdøꞌøn tukɨꞌɨyɨ? Xjats ja wya̱ndøø: ―Nnɨmadøøpy øø nwɨndsønꞌa̱jtɨm yøꞌ.
51 Compreendestes tudo isto? Sim, Senhor, responderam eles.
52 Wɨnets ja ñɨma̱a̱jyɨdɨ: ―Ku tuꞌuk ja ka̱jpxwejpɨ tꞌuknɨꞌɨxpøkɨ sudso tnɨja̱wɨt ja Dios kyutujk midi yja̱a̱ꞌy ja tyanɨtanaapy, jadeꞌents ja pyɨdsimy sa̱m tuꞌuk ja wɨndsøn midi tja̱jtp tyikwɨngaxøꞌkp ja yjotkujkꞌa̱jtɨn ku ja tna̱nkyꞌijxyɨ øy ti køx kɨda̱ꞌa̱k, wan tjemyɨ wan tkuꞌa̱a̱myɨ.
52 Por isso, todo escriba instruído nas coisas do Reino dos céus é comparado a um pai de família que tira de seu tesouro coisas novas e velhas.
53 Xjats ku ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús jadeꞌen tnɨmadya̱kꞌaba̱jtɨyɨɨꞌñ, wɨnets ja jam chøøꞌñ
53 Após ter exposto as parábolas, Jesus partiu.
54 jøts ja ojts yja̱ꞌa̱ty jam kyøꞌøm etjotp ma̱ ja kyuga̱jpɨ. Jamts ja yikꞌɨxpøjktøjkøø tsa̱ptøjkjotp midi jam wyɨnaty, jøts ja ja̱a̱ꞌy ñɨgyuma̱a̱p yjanchja̱jtøø, yɨdeꞌen ja wya̱ꞌa̱ndɨ: ―¿Ma̱ yø ja̱a̱ꞌy jadeꞌen tø tjaty yøꞌøbɨ ɨxpøjkɨn? ¿Sudso yø jadeꞌen ttuñ mɨla̱grɨꞌa̱jtɨn?
54 Foi para a sua cidade e ensinava na sinagoga, de modo que todos diziam admirados: Donde lhe vem esta sabedoria e esta força miraculosa?
55 Pø ja tsajtspɨts yøꞌ yꞌuꞌnk, jøts ja María tta̱a̱gɨ. Kidi ja Jacobo yøꞌ yꞌa̱jchtɨ, jøts ja José møøt ja Simón, jøts Judas.
55 Não é este o filho do carpinteiro? Não é Maria sua mãe? Não são seus irmãos Tiago, José, Simão e Judas?
56 Naya̱ts ja yꞌuch kiixy yø chɨnaamyɨdɨ ma̱ adøm ya̱. ¿Ti ma̱ts yø jadeꞌen tukɨꞌɨyɨ tø tjaty?
56 E suas irmãs, não vivem todas entre nós? Donde lhe vem, pois, tudo isso?
57 Patyts ɨdøꞌøn ja jadeꞌen kaꞌ tmøjpɨkta̱ꞌa̱ktɨ. Xjats ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ja ñɨma̱a̱jyɨdɨ: ―Tum yiktsojkp ja Dios kyugajpxy øy ma̱, kuts kyøꞌøm ka̱jpkɨjxy ku kyøꞌøm tøjkjøøjty, kaꞌabɨmts ja tɨɨy yiktsøky.
57 E não sabiam o que dizer dele. Disse-lhes, porém, Jesus: É só em sua pátria e em sua família que um profeta é menosprezado.
58 Jøts ɨdøꞌøn ja jam kaꞌap jadɨneꞌen ttuuñ ja mɨla̱grɨ, kumɨ kaꞌap ja tjanchja̱wɨdɨ.
58 E, por causa da falta de confiança deles, operou ali poucos milagres.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.