Lucas 18

Tlahuitoltepec Mixe NT (MXP_WBT) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Xjats Jesús ja ttamadya̱kpa̱a̱jty tuꞌuk ja ejxpajtɨn madya̱ꞌa̱ky. Jaꞌ ɨdøꞌøn ja tyukmadogukɨwyampy jøts ja Diosꞌajotꞌa̱jtꞌettɨt jøts nɨjuunɨ kyaꞌamutskꞌa̱ttɨt.
1 Jesus lhes contou uma parábola para mostrar que deviam orar sempre e nunca desanimar:
2 Jøts ɨdøꞌøn ja tnɨma̱a̱y: ―Jam ɨdøꞌøn kudunk tɨɨdyumbɨ wyɨnaty tuꞌuk jam ka̱jpjotp, nɨwɨneꞌenɨnts ɨdøꞌøn Dios ja tkidyimwyɨndsøꞌøgɨ, nɨpøn ja tkamøjꞌijxy øy yjapønɨ.
2 — Em certa cidade havia um juiz que não temia a Deus, nem respeitava ninguém.
3 Nayjamts ɨdøꞌøn kuꞌøktyøꞌøxy tuꞌuk chɨnaamyɨ, jaꞌats ja kudunk tɨɨdyumbɨ jam tmɨyøꞌøyꞌejtp, ejtp ja yjaꞌøøꞌngunaxy, jøts ɨdøꞌøn ja tjaꞌamɨdøy ja tɨɨdyuꞌunɨn, ja myɨdsep tjanɨꞌøønɨ jøts ja yikpayøꞌøty.
3 Havia também, naquela mesma cidade, uma viúva que sempre o procurava, dizendo: “Julgue a minha causa contra o meu adversário.”
4 Jeky ɨdøꞌøn kudunk tɨɨdyumbɨ ja tkamøjpɨkta̱ꞌa̱ky jøts ja kaꞌap tpayøꞌøy, xjanɨmts ja wyɨnma̱a̱y: “Øy øts ɨdøꞌøn Dios ngawɨndsøꞌøgɨ, øy øts ɨdøꞌøn nɨpøn ngatunkꞌaty,
4 Por algum tempo, ele não a quis atender, mas depois pensou assim: “É bem verdade que eu não temo a Deus, nem respeito ninguém.
5 kuwa̱nɨts øts ɨdøꞌøn jadeꞌen nduꞌunt, pø ejtpts øts yø xjanchmɨyøꞌøyꞌity, janch møk ø xyikjotkixy, tikuts øts yø nganɨtanɨ jøts jadeꞌen kyaꞌukmenɨt jøts øts yø xkaꞌukyikjotma̱ꞌtnɨt.”
5 Porém, como esta viúva fica me incomodando, vou julgar a sua causa, para não acontecer que, por fim, venha a molestar-me.”
6 Jøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm yɨdeꞌen yja̱a̱kwa̱a̱ñ: ―Ja kaꞌøy kudunk tɨɨdyumbɨ døꞌøn jadeꞌen wa̱mp.
6 Então o Senhor disse:
7 Kuts ɨdøꞌøn Dios, ¿ti jaa ja tkidyimñɨtanɨt ja yjaꞌ pøn ja xɨnaxy tsunaxy ja̱ꞌmyajtsꞌejttɨp? ¿Ti kidi ja jatyɨ tpudøjkɨñɨt?
7 Será que Deus não fará justiça aos seus escolhidos, que a ele clamam dia e noite, embora pareça demorado em defendê-los?
8 Øts ɨdøꞌøn wa̱mp jøts ku ja jatyɨ tnɨtanɨt ku ja jatyɨ tnɨka̱jpxuꞌutt. Kuts ø nmeꞌent, ¿wɨndem øts na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy nꞌukpa̱a̱ty tum jadeꞌen tuꞌugyɨ ja yjanchja̱ꞌwɨn?
8 Digo a vocês que, depressa, lhes fará justiça. Contudo, quando o Filho do Homem vier, será que ainda encontrará fé sobre a terra?
9 Jøts ja Jesús ttanɨmadya̱ktøjkɨyɨɨꞌñ jaduꞌuk ja madya̱ꞌa̱ky, jøts ja ttukmadøy pøn namyɨkaxɨ ja̱a̱ꞌyꞌa̱jttɨp, køꞌømyɨ ñayꞌødyijyɨdɨ ñayꞌøbyɨkta̱ꞌa̱gyɨdɨ jøts ja myɨguꞌuk ja kawɨnꞌijxyɨm tja̱wɨdɨ. Jaꞌats ɨdøꞌøn ja ñɨma̱a̱y:
9 Jesus também contou esta parábola para alguns que confiavam em si mesmos, por se considerarem justos, e desprezavam os outros:
10 ―Namajtsk ɨdøꞌøn ja ja̱a̱ꞌy ñøjkxtøø Dios ajotꞌa̱jtpɨ jam tsa̱ptøjkjotp: tuꞌuk fariseo, jøts ja yjaduꞌukpɨ yikugubajtpɨ ja̱a̱ꞌy.
10 — Dois homens foram ao templo para orar: um era fariseu e o outro era publicano.
11 Tanaapy ja fariseo jøts ja yɨdeꞌen tmɨgajpxy: “Dios Teety, ndukmøja̱ꞌwɨp ndukunuuꞌkxyja̱ꞌwɨp mets ku ø kaꞌ nayɨdeꞌen nduñ sa̱m o pøn myaatstɨ kyawɨndɨyja̱a̱ꞌyꞌa̱ttɨ, sa̱m øy pøn axøøk pyøktyundɨ; nɨ ngajadeꞌenɨ pa̱a̱t øts sa̱m yø yikugubajtpɨ ɨxa tyanɨ.
11 O fariseu ficou em pé e orava de si para si mesmo, desta forma: “Ó Deus, graças te dou porque não sou como os demais homens, roubadores, injustos e adúlteros, nem ainda como este publicano.
12 Majtsk ojk me nꞌama̱a̱yꞌaty tuksama̱a̱n, ngagugayɨ ngaguꞌuugɨ mets, jøts ndamɨyøjxpy mets nbɨkta̱ꞌa̱ky wan jaty ti jaty ø nbatpy nꞌijxpy.”
12 Jejuo duas vezes por semana e dou o dízimo de tudo o que ganho.”
13 Jøts ɨdøꞌøn ja yikugubajtpɨ jagam ja neꞌegɨ wya̱ꞌkꞌøyɨyɨɨꞌñ, kaꞌap ja jadɨneꞌen yꞌa̱a̱w yjoojt myajada̱ꞌa̱ky jøts ja wɨneꞌenɨn yꞌejxjøꞌøkt jøts ja wɨneꞌenɨn cha̱jpꞌext, jøts ja neꞌegɨ ñagyachkoxɨ, yɨdeꞌen ja wya̱ꞌa̱ñ: “¡Dios Teety, ayoꞌejxk øts, janch pojkpɨtumbɨja̱a̱ꞌy øts!”
13 O publicano, estando em pé, longe, nem mesmo ousava levantar os olhos para o céu, mas batia no peito, dizendo: “Ó Deus, tem pena de mim, que sou pecador!”
14 Xjats ja Jesús yɨdeꞌen wya̱a̱ñ: “Øts nømp jøts ku ja yikugubajtpɨ ojts neꞌegɨ yikmeeꞌkxy, jøts ja ojts wyɨmbejtnɨ ñøjkxnɨ tyøjkwɨndum, tø ja yiktameeꞌkxy ja pyøky. Jøts ja fariseo nɨgɨdi yikmeeꞌkxy pøn namyɨkaxɨ ja̱a̱ꞌyꞌa̱jtɨp, pøn køꞌømyɨ nayꞌødyejɨdɨp nawya̱ꞌa̱tspɨkta̱a̱jkɨdɨp, kaꞌats ja mɨba̱a̱t tmɨna̱xtɨ ja wyɨnma̱a̱ꞌñ jam Dios wyɨndum. Pønts tpøkjya̱ꞌwɨdɨp ja pyøky, pøn yikꞌayowɨm tmɨnuuꞌkxa̱ktɨp ja Dios, jaꞌats ɨdøꞌøn neꞌegɨ møjtøjkɨdɨp jam Dios wyɨngujkp.”
14 Digo a vocês que este desceu justificado para a sua casa, e não aquele. Porque todo o que se exalta será humilhado; mas o que se humilha será exaltado.
15 Nayɨ yiktanɨmemp ɨdøꞌøn ja Jesús ja mutsk una̱ꞌjk jøts ja tkønɨxa̱jt; jøts kuts ja pabøjkpɨtøjk jadeꞌen tꞌejxtøø, wɨnets ja ojts møk twɨnguga̱jpxɨdɨ pøn jaty ja mutsk una̱ꞌjk tyikmendɨp.
15 Traziam também as crianças a Jesus para que ele as abençoasse, mas os discípulos, ao verem isso, os repreendiam.
16 Wɨnets ja Jesús ja mutsk una̱ꞌjk tya̱a̱jxmiiñ, jøts ja pyabøjkpɨtøjk ojts tnøjmɨ: ―Wan yø mutsk una̱ꞌjk tmendɨ, kidi meets yø xkaduknɨmiñ; ja yjadeꞌembɨ ja̱a̱ꞌy ɨdøꞌøn Dios kyutujk nɨtana̱a̱jyɨdɨp.
16 Jesus, porém, chamando as crianças para junto de si, disse:
17 Janch meets ɨdøꞌøn nnøjmɨ, pøn tkagupøjkɨp ja Dios kyutujk midi ja tyanɨtanaapy yja̱a̱ꞌy sa̱m ja mutsk una̱ꞌjk ja tkupikyɨn, nɨwɨndemts ja tkapa̱a̱ty tkaꞌixy ja Dios ñɨtsoꞌokꞌa̱jtɨn pønɨ kaꞌap ja tkupøktɨ.
17 Em verdade lhes digo: Quem não receber o Reino de Deus como uma criança de maneira nenhuma entrará nele.
18 Jøts ɨdøꞌøn ja Jesús tuꞌuk ja kumeeñ ja̱a̱ꞌy ñɨma̱a̱jyøø: ―Mets øyja̱a̱ꞌy yikꞌɨxpøjkpɨ, ¿ti ø nduꞌump jøts øts ja nꞌanmɨja̱ꞌwɨn tpa̱a̱tt ja nɨtsoꞌokꞌa̱jtɨn xemɨkøjxp?
18 Certo homem de destaque perguntou a Jesus: — Bom Mestre, que farei para herdar a vida eterna?
19 Jøts ja Jesús wya̱a̱ñ yɨdeꞌen: ―¿Ti jadeꞌen myikwa̱jnɨp jøts ku øts øy? Kaꞌap ma̱ pøn tuꞌugɨn yꞌøyɨ sa̱m Dios.
19 Jesus respondeu:
20 Mnɨja̱ꞌwɨpts ja Dios kyutujk sa̱ ja wya̱ꞌa̱ñ: “Kidi mmɨguꞌuk ñɨya̱a̱ꞌy ñɨdøꞌøxy xpøjkxɨ; kidi myikja̱a̱ꞌyꞌøøky; kidi mmeech; kidi mmɨguꞌuk xwɨnꞌɨɨñ; wɨndsøꞌøgɨ mdeety mda̱a̱k.”
20 Você conhece os mandamentos: “Não cometa adultério”, “não mate”, “não furte”, “não dê falso testemunho”, “honre o seu pai e a sua mãe”.
21 Jøts ja ja̱a̱ꞌy wya̱a̱ñ: ―Jaayɨm øts yø jadeꞌen nbaduñ ku nmutskꞌaty.
21 Então o homem disse: — Tudo isso tenho observado desde a minha juventude.
22 Kuts ja Jesús ja jadeꞌen tmadøøy, xjats ja tnɨma̱a̱y: ―Jap jaduꞌuk midi mgabadumpñɨm: tooꞌkøx ti jaty jam mmøøtꞌajtpy jøts ayoobɨ ja̱a̱ꞌy ja xabudøkɨt, jøts ja jap tsa̱jpjøtpy nøjkx mwɨngaxøꞌjkxɨ ja jujkyꞌa̱jtɨn; wɨnets mdsoont jøts øts xmøødɨt.
22 Ouvindo isso, Jesus lhe disse:
23 Kuts ja jadeꞌen tmadøøy jøts ja jatyɨ yjanchjotmadyøjkɨyɨɨꞌñ kumɨ janch kumeeñ ɨdøꞌøn jaꞌ, kaꞌap ja tmajtstuꞌutwa̱ꞌa̱ñ ja pyɨkta̱ꞌa̱ky.
23 Mas, ouvindo ele estas palavras, ficou muito triste, porque era riquíssimo.
24 Kuts ja Jesús tꞌijxy jøts ku ja ja̱a̱ꞌy jadeꞌen yjotmayꞌøøky, jøts ja wya̱a̱ñ: ―¡Wɨndemnɨm ja kumeeñ ja̱a̱ꞌy jadeꞌen tpa̱a̱jtnɨyɨdɨ ja Dios kyutujk midi ja tyanɨtanaapy yja̱a̱ꞌy!
24 Jesus, vendo-o assim triste, disse:
25 Neꞌegɨ tsojk ña̱xt tuꞌuk møj jɨyujk jap xuuꞌñ jutjøtpy, jøts nɨgɨdi tuꞌuk kumeeñ ja̱a̱ꞌy tyøkɨt jadeꞌen ma̱ Dios kyutujk tnɨtanɨ tukɨꞌɨyɨ.
25 Porque é mais fácil um camelo passar pelo fundo de uma agulha do que um rico entrar no Reino de Deus.
26 Pøn jaty ja jadeꞌen tmadoodɨp, jaꞌats wa̱ndøø: ―¿Pømbɨts ɨdøꞌøn nɨtsoꞌokꞌa̱tp?
26 Os que ouviram isto perguntaram: — Sendo assim, quem pode ser salvo?
27 Wɨnet Jesús ja ñɨma̱a̱jyɨdøø: ―Kaꞌap yø øy pøn ja̱a̱ꞌy køꞌøm ña̱nkñɨtsoꞌogɨyɨt, ja Dios jaꞌayɨ myøøtꞌajtpy ja møkꞌa̱jtɨn sudso xyiknɨtsoojkɨnt, nɨti Dios tkatsepja̱wɨ.
27 Mas Jesus respondeu:
28 Jøts ja Pedro wya̱a̱ñ: ―Wɨndsønꞌa̱jtɨm, tøts øøts nbɨkta̱ꞌa̱ky tukɨꞌɨyɨ nmajtstutkixy ti jaty øøts yꞌijty nmøøtꞌajtpy, ɨxya̱ts øøts jadeꞌen nwɨdity møøt mets.
28 Então Pedro disse: — Eis que nós deixamos nossa casa e seguimos o senhor.
29 Jøts ja tꞌadsøøy: ―Janch øts ɨdøꞌøn nwa̱ꞌa̱ñ, pøn yjøøn tyøjk tkabaꞌayoop, pøn tyeety tya̱a̱k, yꞌuch myɨguꞌuk, yꞌuꞌnk ñɨdøꞌøxy tkajotmayꞌa̱jtp, jaꞌagøjxp ku ja neꞌegɨ tyikmøjɨyɨ ja Dios kyutujk midi yja̱a̱ꞌy ja tyanɨtanaapy;
29 Jesus lhes respondeu:
30 pønɨ wɨneꞌenɨn ja ya̱ na̱xwiiñ yja̱a̱ktsøønɨ, pya̱a̱jtɨpts Dios kyunuuꞌkxɨn jaꞌ jøts nɨtsoꞌokꞌa̱tp yꞌanmɨja̱ꞌwɨn ja xemɨkøjxp ku ja Dios jaduꞌukpɨ tsɨna̱a̱ꞌyɨn ja myoꞌojɨyɨt.
30 que não receba, no presente, muitas vezes mais e, no mundo por vir, receberá a vida eterna.
31 Xjats ja Jesús abiky tya̱a̱jxɨyɨɨꞌñ ja nɨmakmajtskpɨ pabøjkpɨtøjk, jøts ja tnɨma̱a̱y: ―Ya̱mnɨmts ɨnet jam Jerusalén nnøjkxɨndɨt, ma̱ jadeꞌen yja̱tt sa̱ jaty ja kugajpxtyøjk tjaadya̱ndøø jøts ja tnɨga̱jpxtɨ ti ø nduꞌump, ti nba̱a̱tp.
31 Chamando os doze para um lado, Jesus lhes disse:
32 Yikma̱tsp øts jøts ø nyikøya̱kt nyiktagødøkɨt pøn ø ngamɨguga̱jp, nyiknɨxeꞌekt nyiktaxeꞌekt øts, nyikwɨdsujt nyikjøptsujt, kawɨneꞌen nyikjemnøjmɨt nyiktenøjmɨt.
32 Ele será entregue aos gentios, que vão zombar dele, insultá-lo e cuspir nele.
33 Ku øts jawyeen nꞌukyikwɨnwopt nꞌukyikjøpwopt, jøtsnɨm øts ja xyikꞌooktɨt; pɨdsøꞌømpts øts jap ooꞌkpɨ jutjøtpy kɨdɨgøøk xøøw.
33 Depois de açoitá-lo, eles o matarão, mas, ao terceiro dia, ressuscitará.
34 Jøts ja kaꞌap tja̱ꞌgyukɨdɨ nɨsudsoꞌampy, pø ti ja jadeꞌen yiktamɨmadya̱ktɨp, nɨsudsoꞌampy ja tkaja̱ꞌgyukɨdɨ.
34 Eles, porém, não entenderam nada disso. O significado dessas palavras lhes era encoberto, e eles não sabiam do que Jesus estava falando.
35 Kuts ja Jesús jam wyɨnaty Jericó yja̱ꞌa̱twa̱nɨ, jøts jam tuuꞌpaꞌa̱m tuꞌuk chøønɨ ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy, jam ja yiklɨmunsɨmuky.
35 Aconteceu que, quando Jesus se aproximava de Jericó, um cego estava sentado à beira do caminho, pedindo esmolas.
36 Kuts ja tmadøøy jøts ku ja mayja̱a̱ꞌy jam yjanchna̱xtɨ, jøts ja ojts tyiktɨy ti døꞌøn tuujnɨp ja̱jtɨp.
36 E, ouvindo o barulho da multidão que passava, perguntou o que era aquilo.
37 Jøts ja yiktukmadøøy jøts ku ja Jesús jam wyɨnaty ñaxy pøn jam Nazaret tsooꞌmp.
37 Anunciaram-lhe que Jesus, o Nazareno, estava passando.
38 Wɨnets ja møkꞌampy wya̱a̱ñ: ―¡Jesús, mets mꞌa̱a̱tsꞌajtpy mgugojꞌajtpy ja David, ayoꞌejxk øts!
38 Então ele gritou: — Jesus, Filho de Davi, tenha compaixão de mim!
39 Pønts jam wyɨnaty jawyeen yøꞌødyɨp, jaꞌats ja møkꞌampy nɨma̱a̱jyøø jøts yꞌamoꞌont, jøts yja̱a̱ktyimyikjɨnajxpy jaꞌ, kaꞌap ja yꞌamøñ, jɨnaxy ja wya̱nꞌadɨꞌɨch: ―¡Jesús, ayoꞌejxk øts!
39 E os que iam na frente o repreendiam para que se calasse. Mas ele gritava cada vez mais: — Filho de Davi, tenha compaixão de mim!
40 Wɨnets ja Jesús wya̱ꞌkꞌøyɨyɨɨꞌñ jøts ja wya̱a̱ñ jøts yꞌatsyikwa̱ꞌa̱t ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy. Kuts ja wyɨngumeꞌenɨyøø wɨngon, xjats ja tyiktɨɨy jøts ja tnɨma̱a̱y:
40 Jesus parou e mandou que trouxessem o cego. E, tendo ele chegado, Jesus perguntou:
41 ―¿Ti døꞌøn mdsøjkpy, ti øts ɨdøꞌøn xuktunwa̱mp? Jøts ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy yꞌadsøøy: ―Wɨndsønꞌa̱jtɨm, wɨnꞌejxwa̱mp øts.
41 — O que você quer que eu lhe faça? Ele respondeu: — Senhor, que eu possa ver de novo.
42 Jøts ja Jesús ja ñɨma̱a̱jyøø: ―¡Wɨnꞌejxts ɨnet! Jaꞌagøjxp yø mween tø yꞌøyɨ ku ø tø xjanchja̱wɨ.
42 Jesus lhe disse:
43 Jøts ɨdøꞌøn ja wɨna̱p ja̱a̱ꞌy jadeꞌen wyɨnꞌejxpɨjky, jøts ja tpadsøꞌjñ ja Jesús, møk ja ttukmøja̱wɨ ttukunuuꞌkxyja̱wɨ ja Dios. Jøts ja nayɨdeꞌen wya̱mɨdɨ pøn jaty jam ja jadeꞌen tꞌejxtøø.
43 Imediatamente ele passou a ver de novo e seguia Jesus, glorificando a Deus. Também todo o povo, vendo isto, dava louvores a Deus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.