Atos 16

Agusan Manobo NT (MSM_WPS) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Na, migpadajun si Pablo dow si Silas diya to mgo yunsud to Derbe dow Listra. Duon to Listra meyduon magtutuu no iyan ngadan si Timoteo. Hibru to inoy din no sakup ni Jesus, di to amoy din Grigu.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Nasaja si Timoteo to tibo mgo taga-Listra dow taga-Iconio no mgo magtutuu.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Pagkabaeki ni Pablo ki Timoteo, pigduma din. Di no wada pad sikandan likat, impatuli sikandin ni Pablo agun kona madootan to mgo Hibru, su namaan sikandan no Grigu to amoy ni Timoteo aw kona ogtuman to sikan no tumanon to mgo Hibru.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Na, pigyogob-yogob dan to mgo kayunsudan aw inawnangon dan sikan ogpalikajan to kona no Hibru no migtuu on. Sikan to naujunan to mgo apustulis hasta to mgo panguyu to mgo magtutuu diya to Jerusalem.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Na, migdigon to pagtuu to mgo sakup to Ginuu, aw kada aedow migdugang to kahan-in dan.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Og-andiya podom onsi Pablo to prubinsya to Asia su ogwali to kagi to Diyus, di wada tugut to Ispiritu Santu. Kaling duon sikandan baja to mgo prubinsya to Frigia dow Galacia.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 No madani on sikandan to prubinsya to Misia, ogsuwoy podom pailing to prubinsya to Bitinia, di wada isab tugut to Ispiritu ni Jesus, no ko ita pa, Ispiritu Santu.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Kaling migbaja sikandan duon to Misia aw togbang diya to yunsud to Troas.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 To diya no kadukiloman, meyduon taga-Macedonia no otow no nasailow ni Pablo. Migtindog kun sikandin aw pakiyuuy no mig-iling, “Sadangay payahus ka dini to Macedonia aw tabangi koy.”
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Dajun koypanghimos su nakasabut koy no ogsuguon koy to Diyus to pagwali to sikan Madojow no Nawnangonon diya to prubinsya to Macedonia.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Na, migsakoy koy to barku no linayagan likat to Troas pailing diya to Macedonia. To una no aedow migpayohus koy diya to sikan puyu to dagat no og-ilingon to Samotracia, aw pagkabukas migpadajun koy diya to yunsud to Neapolis.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Pagduung noy, mighaw-as koy aw panow pailing diya to Filipos no mayow-ag no siyudad duon to sikan distritu to Macedonia. Mahan-in to mgo taga-Roma no mig-ugpa duon, aw migtuman sikandan to mgo balaod dow batasan to Roma. Nayugoy-yugoy koy duon to sikan no siyudad.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Duon to Aedow no Tigpahuway, migyuwas koy to siyudad aw togbang diya to higad to wohig su basi meyduon oghihimun no mgo Hibru no og-ampu duon. Pagtidow noy, meyduon iyan pigkita noy no mgo bohi no mighihimun. Dajun koy ingkud aw walihi noy sikandan.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Songo magsisimba to Diyus no naminog to mgo kagi noy iyan ngadan si Lydia. Taga-Tiatira sikandin no mamaligjaay to mahalon no panapton no bayulit to kulur. Pagdinog din to sikan kagi ni Pablo, pigdugangan to Diyus to pagsabut din hangtod migtuu sikandin ki Jesus.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Dajun sikandin pabawtismu dow to tibo panimayoy din. Tapus to sikan, pigpak hinggat koy din. Kagi din, “Ko naaha now no matuud to pagtuu ku to Ginuu, dini kow paabut to bayoy ku.” Na, wada koy makabalibad to hangyu din.
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Songo aedow no ogpadodoyog koy duon to sikan ampuanan noy, nakatagbu koy to udipon no daega no meyduon diwata no ogpanag-an. Sikan mgo tag-udipon nangkasapian tongod to pagpanag-an din.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Sikan daega migyupug-yupug kanami dow ongki Pablo aw kinuligsik, “Seini no mgo otawa mgo suguonon to Diyus no Yabow to Tibo! Ognangonan kow dan dow og-amonuhon agun mayuwas kow.”
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Sed to mahan-in no mgo aedow migkinuligsik sikan daega hangtod no naingey on yagboy si Pablo. No wada din on kaantus sikan no kasamuk, piglingi din sikan bohi aw ikagihi sikan migyona kandin, “Tongod to gahom to ngadan ni Jesu-Cristo ogsuguon ku sikuna, yaguji sikan daega!” Duon-dajun migyaguy sikan migyona kandin.
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Pagkamaan to sikan mgo tag-udipon no natampod to panaepi dan, pigdakop dan dajun si Pablo dow si Silas aw gujuda diya to husajan su ogpaatubangon to mgo huwis.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Pagtidow dan duon to atubangan to mgo huwis, sikan mgo tag-udipon mig-iling, “Seini no mgo Hibru ogsamuk-samuk dini to siyudad ta.
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Gustu dan no ogdawat aw ogtuman ki to sikan batasan dan no supak to balaod ta no mgo sakup to Roma.”
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Dajun masigsikad to mgo otow no nahimun duon aw hinang to kagubut. Dajun sugu sikan mgo huwis no hukasan si Pablo dow si Silas aw palinapdosi.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Tapus dan linapdosi to maagbot, pigprisu sikandan. Pigsugu to sikan mgo huwis sikan sinaligan to prisuhan no deyjawon yagboy to pagbantoy kandan.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Kaling imbotang sikandan diya to kinasoyodan no sinabong aw ipandog to mgo kobong dan.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Na, duon to sikan prisuhan, si Pablo dow si Silas mig-ampu aw kanta to pagsaja to Diyus, aw to duma no mgo prisu naminog kandan. Anoy man no tonga on to kadukiloman,
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 hinggawan migtiyog to maagbot no migkusu-kusu to sikan pigpasikadan to prisuhan. Dajun kangkaabri to tibo mgo pertahan aw kangkatangtang to gapus to tibo mgo prisu.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Pagkapukawi to sikan sinaligan to prisuhan, pigkita din no nangkaabri on to mgo pertahan. Nailing to boot din no namanyaguy on to tibo mgo prisu, kaling pighuyabut to ispada din su og-ogot podom.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Di migbansagon si Pablo, “Hoy! Kona ka’g ogot! Seini koy da tibo!”
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Dajun pasoga-i to sikan sinaligan to sed to prisuhan. Dajun sikandin migpatised aw yuhud no namidpid duon to atubangan ni Pablo dow ni Silas.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Pigpayogwa din sikandan aw pangusip, “Og-amonu a man agun mayuwas a?”
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Migtabak sikandan, “Tuu aw salig ka ki Jesus no Ginuu agun mayuwas ka yakip to mgo sakup to panimayoy nu.”
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Dajun sikandin walihi onni Pablo to kagi to Ginuu hasta to mgo sakup to panimayoy din.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 To diya no uras to kadukiloman, pighunadan to sikan sinaligan to prisuhan to mgo pali dan. Dajun sikandin pabawtismu yakip sikan mgo sakup din.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Tapus to sikan, pigdae din si Pablo dow si Silas diya to bayoy din aw pakoona. Malipajon sikan sinaligan to prisuhan hasta to mgo sakup din su migtuu on sikandan to Diyus.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Pagkabukas, sikan mgo huwis migsugu to mgo pulis no pasabukan si Pablo dow si Silas.
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Kaling pignangonan to sikan sinaligan si Pablo, “Ogpasabukan kow to mgo huwis. Na, ogpakayuwas kow on, wadad ogsamuk iyu.”
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Di pig-ikagihan ni Pablo sikan mgo pulis, “Eh, sikami no mgo sakup to Roma,impayatus koy dan gabii duon to atubangan to kaotawan aw ipaprisu no wada imbistigaha. Kaling nakayapas sikandan to balaod to Roma! Na, pagkakuntoon, ighinobong dan to pagpayuwas kanami. Kona sikan ogkahimu! Kinahangyan no sikandan mismu to umandini aw iyan mupayuwas kanami.”
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Dajun panow sikan mgo pulis aw nangoni to mgo huwis to pig-ikagi ni Pablo. Pagkadinog dan no sakup naan to Roma si Pablo dow si Silas, nangkahaedok sikandan.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Kaling mig-andiya to prisuhan aw pamuju to pasaylu ongki Pablo. Dajun dan payuwasa onsi Pablo aw hangyu-a no yagujan sikan siyudad dan.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 No makayuwas on si Pablo dow si Silas, mig-andiya sikandan to bayoy ni Lydia aw sambagi dan sikan mgo suun dan duon ki Jesu-Cristo no digonon to pagtuu dan. Dajun sikandan panow.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.