Mateus 21
Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI
1 Yesuji kiŋariŋpuine yoŋoke Jerusalem siti bombeŋgaru Oliwe yo tukuo Betfage kaeo warebuŋ. Wareru kiŋariŋyokaine yoyoka sore yabeiŋgo eku
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hirun hinan, hina bar merar ta wabin Bethage hitit, Olive Oyawemaim, Jesu ana bai’ufununayah rou’ab wan iyunih
2 iŋi yasiya, “Kae jiŋo maiŋakuŋgo ŋega, ŋoko oo rani. Raru oo roperu doŋgi ŋigoine niginji kipebi dimaga eru doŋgi mendaine oi oo akoŋ bofuke yapenimi. Oi pirue yaperu ro yaperu nondeo wareni.
2 eo, “Kwanan bar merar nati namaim kwanatitit boro donkey hi’utan ebatabat kwana’itin naatu donkey boubun auman sisibinamaim ebatabat. Hairi kwanarufamen kwanabow kwanan.
3 “Piruebire moji buŋo mo miko iŋi ojinimi, ‘Ofoŋnokunji ore embimbiŋgaga.’ Oŋu ojibire doŋgi oi pipa ŋateme yoo wareni.”
3 Orot ta nati’imaim nabibatiyi ana tur kwana’owen, ‘Regah ekokok naatu boro nihamiyen kwanabow kwanan.’ Baise ana tur kwana’owen boro niyafarih hinamatabir maiye.”
4 Anutuji buŋo mo kajeqouŋ ŋi more maŋgo ruame miya, oiji foriineke fukeiŋ ore oŋu fukeya. Buŋo oi iŋi,
4 Iti sawar himamatar abisa God ana dinab orot eo kikirum ina i turobe.
5 “O Jerusalem ŋiŋigo Zaion tuku roregaru gogobi, yoŋore iŋi yajibi maneniŋ,
5 “Jerusalem sabuw hai tur kwana’owen, a aiwob enan kwa’itin, taiyuwin yare donkey afe’en mara’at enan, ana donkey boubun tafanamaim mara’at enan.”
6 Yesuji kiŋariŋyokaine sore yapeko raru buŋo yasiya ore so ebu.
6 Basit Jesu ana bai’ufununayah eo baimanih na’at hin hisinaf.
7 Yoko doŋgi maŋgo made oga yaperu warebu. Warebire marikuyaŋuŋ kemukuru doŋgi paiyakuŋgo ruabi Yesuji madeinere paio roperu ŋeya.
7 Donkey hibai hina hai faifuw tafah hibosairen hiyabar afa rabod rourih hi’afuw ef yan hiyabar.
8 Oŋu ŋeku rame ŋiŋigo kubu sogoji araŋ ba teku marikuyaŋuŋ kemukuru kadi sogoo ramegabi goineji yo maŋineo raru tieŋine bajiru kadi sogoo ramegabuŋ.
8 Sabuw rou’ay gagamin na’in hai faifuw hibosairen hiyabar afa ai raurih hi’afuw hiyabar.
9 Ramegabi ŋiŋigo kubu sogo bonieru keporeru rabuŋ eru ŋadiineo boyoberu warebuŋ, yoŋoji iŋi miku oŋgabuŋ,
9 Sabuw Jesu nanane hinan, naatu ufunane hinan fanah sib hiwow hio,
10 Oŋu oŋgabi Jerusalem sitio roperu sitire ŋiŋigo sosowoji popureru oyowoqojibu fonuŋ eru iŋi weubuŋ, “Ŋi yo moji?”
10 Jesu na Jerusalem rur, kawasa ra’at uruw giririf retenafut, sabuw hibatebat hio, “Iti orot yait?”
11 Weubi ŋiŋigo kubu sogo yoŋoji iŋi bokiriebuŋ, “Iŋoji kajeqouŋ ŋi Yesu, Galili prowinsre kae Nazaret oone.” Oŋu.
11 Rou’ay gagamin hiyafutih hio, “God ana dinab orot wabin Jesu, Galilee wanawananamaim tafaram Nazareth orot.”
12 Yesuji boji sorinde jokoroŋ maŋgo raya. Oo ŋiŋigo ŋone yabeme mebo furiine banimiŋ ore ruabi furiine babuŋ, iŋoji yoŋo sosowo yobe yabeme wakibuŋ. Moneŋ nareŋgareŋ ŋiŋigo yoŋore koro romaeŋgaru bokirieme rabuŋ. Oŋuakoŋ kabu furiyaŋuŋ banimiŋ ore ruabuŋ, yoŋore ŋeŋe oi oŋuakoŋ ketuŋgame rabuŋ.
12 Naatu Jesu na Tafaror Bar run. Sabuw iyab nati hima hai sawar hitotobon rauw nunih hai urama’ama, hai gemogem bora’aten, kabay hisuwa hire, urama’ama afe’eh hima mamu imak hitotobon bow israuwen ufun hitit.
13 Oŋu eru iŋi yajiya, “Aisaiaji buŋo mo iŋi quraŋgame pega, ‘Nonde sorinji oŋgawowosi pi fukeiŋgo miinebi.’ Buŋo oi pegayoŋ, ŋoŋo oi igokogabi suroŋqoqo yoŋore kouŋ oŋuine fukega.”
13 Naatu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God eo hikikirum i iti na’atube eo, ‘Ayu au Tafaror Bar i yoyoban ana bar,’ baise kwa abisa kwasisinaf i kwabotabir bainowah hai watu matar.”
14 Oŋu fukeko jiŋokombi eru puriŋ ŋiŋigo yoŋo boji soriŋgo iŋoreo warebi bobiaŋ yabeya.
14 Sabuw matah fim naatu ah umah kakafih hina Tafaror Bar hirun Jesu etei iyawasih.
15 Oŋu fukeyayoŋ, soriŋ gio siŋaŋ eru Kadi buŋore qaqaji yoŋoji mosi qoqowirie baya, oi ŋonebuŋ eru odumade boji soriŋgo oŋgaku “Hosana! Deiwidre osigida ohowe ohowe!” mibuŋ, yoŋo ŋone yaberu maŋsembe manebuŋ.
15 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu sawar gewasih sisinaf hi’itin yah so’ar. Kek auman Tafaror Bar wanawanan fanah sib Jesu hibora’ara’ah hio, “Orokaiwa David natun, ensairen.”
16 Maŋ sembene maneru iŋi mitebuŋ, “Odumade buŋo oŋgagobi, oi manege me mata?” mitebi iŋi bokirie yareya, “Soine manego. Ŋoŋo damaŋ mogo Biŋe buŋo yo osebuŋ me mata,
16 Jesu hiu, “Iti kek teo kunonowar?” Jesu iyafutih eo, “Anonowar. Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwa’itin, mi’itube hikirum?
17 Oŋu bokirie yareru boke yaberu kae iŋaŋgako siti bokeru Betani raru peya. Oŋu.
17 Naatu nati’imaim ihamiyih hima i tit in Bethany bar merar imaim mar fo in.
18 Peku kae fufurere akoŋ pakereru moke sitio raru uqore komeya.
18 Mar auman Jesu au merar gagamin matabir inan, basit bayumih morob.
19 Uqore komeru kadi qaŋaŋineo fig yo mo ŋoneru ore fuŋineo raya. Rayayoŋ, foriine so bofukeyayoŋ, rekaineke akoŋ ŋoneya. Oŋu ŋoneru yo oi iŋi miteya, “Goji damaŋ mogo forigo moke so peine.” Oŋu mitari teko fig yo oiji oo akoŋ gbaŋiya.
19 Naatu ef rewanamaim ai fafou batabat itin, basit na ai an tit, baise men ro’on ta itin, raurinawat. Basit ai isan eo, “O i boro men iniw.” Mar ta’imonamo ai fenem.
20 Gbaŋiko kiŋariŋpuineji oi ŋoneru popureru iŋi mibuŋ, “Fig yoji uruŋu eru fofoakoŋ gbaŋiga?”
20 Ana bai’ufununayah hi’itin hifofor men kafaita, naatu hio, “Ai fafou mi’itube’emih mar ta’imon fenem?”
21 Mibi Yesuji iŋi bokirieya, “Nonji buŋo foriine mo iŋi ŋajibe maneniŋ: Mamanesiŋ damaŋ so sabareku maŋyoka so enobuŋ ine, fig yogo ya fukega, ŋoŋoji oŋuakoŋ so enimiŋyoŋ, ya yo oŋuakoŋ soine enobuŋ: Tuku yoore raure iŋi mitiganobuŋ, ‘Go tuku yo qomukuru ogaru pakereru raru koego rua.’ Oŋu mitigaku Anutu manesiŋ gako ore so fukeiŋ.
21 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Men erekasiy auman kwanasinafumih, baise kwanitumatum. Karam abis iti boun ai fafou isan asisinaf boro kwanasinaf namatar. Baise men iti akisin. Karam oyaw isan kwanao, kumisir kwen riy yan kubat boro namatar.
22 Wamo yare weu oŋga wosinimiŋ, oi sosowo rauganiminde manesiŋ gabi biŋeŋaŋuŋ fukeiŋ.” Oŋu.
22 Initumatum abisa isan kuyoyoban boro inab.”
23 Yesuji boji sorinde jokoroŋ maŋgo raru ŋiŋigo qaji yareme soriŋ gio siŋaŋ eru kantrire minebobo goine yoŋoji iŋoreo wapebuŋ. Waperu iŋi weu tebuŋ, “Go yoo ya ege, oi moji mitiga gareme eege? Ore usuŋ oi moji gareya?”
23 Jesu matabir maiye Tafaror Baremaim run bat bi’obaibiyih. Basit Firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “O yait fair it iti sawar kusisinaf, naatu yait ibasit ina kubowabow?”
24 Weu tebi iŋi bokirie yareya, “Nonji oŋuakoŋ buŋo mo weu ŋarebemiŋ. Oi bokirie narenimiŋ ine, nonji oŋuakoŋ moji usuŋ nareko ya yo eego, oi ŋajibemiŋ.
24 Jesu iyafutih eo, “Ayu auman au baibat ta’imon kwa anibatiyi kwanao ananowar, imaibo ayu boro anao kwananowar, ayu fair menamaim abai abowabow.
25 Jonji ŋiŋigo miti meso rau yareku goya, iŋoji ore usuŋ oi uroone roya? Sombuŋ Rauineji oteya me moreŋ rauineji otebuŋ?” Oŋu bokirie yareme botuyaŋuŋgo mimane eku iŋi mibuŋ, “‘Usuŋineji Sombuŋgone fukeya,’ oŋu mikimiŋ ine, iŋoji iŋi miiŋ, ‘Ŋoŋo wamore Jon so manesiŋ gabuŋ?’ Oi so sagaga.
25 John ana fair menane bai sabuw bapataito itih Godane bai, ai orot maiyow biyahine bai?” Hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? Godane tanao’o i boro nao bo aisim John men kwaitumitum.
26 “Me ‘Moreŋ ŋiŋigone fukeya,’ mikimiŋ ine, niŋoji ŋiŋigo kubu yoŋore kokoi maneru embimbiŋgakimiŋ. Kufufuŋ sosowo yoŋoji Jonde ‘Kajeqouŋ ŋi fukega,’ miku gogobi.”
26 Baise it orot biyanane fair bain tanao, sabuw isah tabirubir anayabin sabuw etei tebitumatum John i God ana dinab orot ta.”
27 Buŋo oŋu osoeru Yesure iŋi bokiriebuŋ, “Oi so manegobeneŋ.” Oŋu bokiriebi Yesuji iŋi yajiya, “Oŋu fukeko nonji oŋuakoŋ ya yo baego ore usuŋine moji nareya, oi so ŋajibemiŋ.” Oŋu.
27 Imih sabuw Jesu isan hiya’afut hio, “Aki men aso’ob.” Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman boro men anao kwananowar, baibasit menane abai iti sawar asisinaf.
28 Yesuji soso buŋo mo iŋi miya, “Ŋoŋo buŋo yoore eru uruŋu manesugobi? Ŋi mo madeyokaine yoyoka gobuŋ. Damaŋ mogo mamayakunji madeine moreo raru iŋi ojiya, ‘Madene, go soine muŋambe nonde wain nigiŋ gioo raru gio baigoŋ.’
28 “Kwa mi’itube kwanotanot? Ana veya ta orot natunatun bairi hima’am basit orot natun ain isan eo, ‘Aro ayu akokok boun inan grape ana masaw inabow.’
29 “Oŋu ojime iŋi bokirieya, ‘Noŋ taki nuga.’ Oŋu ojiyayoŋ, jiki buŋoine ore eru mane sembeaku kirieru raru gio baya.
29 “Naatu kek tamah iya’afut eo, ‘Ayu men akokok.’ Baise ma kafai ana not botabir re in masaw bow.
30 Ore ŋadiineo mamayakunji madeine moreo raru rone madeine ojiya, buŋo oi akoŋ ojiya. Oi ojime buŋo iŋi bokirieru miya, ‘Sogunene, soine rabemiŋ.’ Oŋu miyayoŋ, jibu so raya.”
30 “Naatu orot na maiye natun uf isan tit tur i ta’imonaban eo, naatu kek rufut eo, ‘Basit, Regah boro anan.’ Baise kwahir bar ma men in masaw bowamih.
31 Yesuji oŋu miku weu yareya, “Yoyoka yokoreone moji mamayakunde mi reŋgaya?” Oŋu weu yareme iŋi bokiriebuŋ, “Moru madeine iŋoji.” Oŋu bokiriebi iŋi yajiya, “Nonji buŋo foriine yobu mo iŋi ŋajibe maneniŋ: Takis roro ŋiŋigo eaduyaŋuŋke eru kadi sogore ŋigo yoŋoji ŋoŋo ŋadureru rone Anuture qorumaŋ maŋgo ropenimiŋ.
31 Naatu kek menatan i tamah fanan bai?”
32 “Buŋo ore fuŋine oi iŋi: Jon Mitimeso ŋiji ŋoŋoreo wareru Anuture jiŋoo posikeniminde fuŋne ŋaduko ŋoŋo iŋore buŋo oi so manesiŋ gabuŋyoŋ, takis roro ŋiŋigo eaduyaŋuŋke eru kadi sogore ŋigo yoŋoji oi manesiŋ gabuŋ. Yoŋoji oi manesiŋ gabuŋ, ŋoŋo oi ŋoneru jibu jiki oŋuakoŋ ŋoŋo-ŋaŋe so mane sembeaku kirieru oi so manesiŋ gabuŋ.” Oŋu.
32 Anayabin John Baptist na ef gewasin bai’ufnunin isan bi’obaiyi, kwa men kwaitumitumimih, baise kabay o’onayah, naatu sagasagadiy hitumitum, sawar i kwa’itin, baise men kafa’imo a not uf kwabotabir kwaitumitumimih.”
33 Yesuji miya, “Soso buŋo mo oi iŋi maneinebi: Moreŋ rauine moji wain nigiŋ gio mo keru sariya. Keru sariru saine baku roregaya. Baku roregaru wain jua sogo koji baya. Oo wainde fori ruaru kufuji odeyagabi obuineji roruŋgo rakaya. Wain jua sogo oi koji baku wain kiaŋ egu ronimiŋ ore siŋaŋ bobo koro joroine rouŋineke baya. Ya sosowo ba foreru wain gio siŋaŋ goine bofuke yaberu iŋi yajiya, ‘Ŋoŋo gio baku foriinere mobe ŋoŋo-ŋaŋunde roru mobeine rauine noŋ nareinebi.’ Oŋu miku gio oi meyaŋuŋgo ruaru boke yaberu kantri mogo raru goya.
33 Jesu eo maiye, “Oroubon tabo kwananowar. Orot me matuwan ana veya ta masaw bo grape tanum, fur ear ituwafut naatu Wine bunubunuw ana hub bai naatu ana masaw sabuw bowayah uwih hima’uh hima i tafaram afa bai nanawanamih in.
34 “Goku gome foriine gumuŋgaya ore damaŋine gosa 5 bembeŋgako oo kiŋaŋqoqopuine goine sore yabeme siŋaŋ yoŋoreo raru wain gio foriinere mobe oteniminde miya.
34 Naatu grape hiyamur bairuhin ana veya kakabom, basit orot ana akir wairafih iyafarih hina bowayah biyah ibo au nowahine ai ro’oh bairut isan.
35 Miyayoŋ, siŋaŋ yoŋoji oi oga yaberu kiperu goine kobinji darijombuŋ yaberu goine yabebi komebi goine koji bokeru yabebi komebuŋ.
35 “Baise bowayah himisir orot ana akir wairafih hibow, ta hibai hirab, ta hi’asabun morob, naatu ta kabayamaim hirab.
36 Ore ŋadiineo kiŋaŋ ŋi goine jikigaru sore yabeme kokoine fukebuŋyoŋ, yoŋo oŋuine akoŋ pore imo kane eyarebuŋ.
36 Orot ana akir wairafih afa’abo iyafarih hina, moumurihika men marasika biyafarih na’atube’emih, baise bowayah himisir akir wairafih hibow, wan hinan isah hisisinaf na’atube hisinaf hibow hirouw.
37 “Oŋu ebi wain gio rauineji buŋo baaru miya, ‘Nakene made araŋ ba tenimiŋ me uruŋu?’ Oŋu miku tatariine oi iŋoyoŋunde made soreme yoŋoreo raya.
37 Uftoro’ot i natun iyun na bowayah isah, not eo, ‘Sabuw boro natu hinakakafiy.’
38 Rayayoŋ, wain gio siŋaŋ yoŋo madeine ŋoneru botuyaŋuŋgo iŋi mimane eku mibuŋ, ‘Iŋoji merufuinere rau fukega. Ayo, niŋo iŋo roru qabeneŋ komeko wain nigiŋ gioineji noŋunde biŋe fukeiŋ.’
38 “Baise bowayah orot natun nan hi’itin hio, ‘Iti orot masaw matuwan natun enan kwanatabai tarab emorob, saise iti sawar etei boro it ata sawaramih tanabow.’
39 “Oŋu miku qafagaru roru kiperu bokebi gio sakibe rakako qabi komeya.
39 Hina kek hibai fur ufunane hirouw re hitit hibai hi’asabun morob.”
40 Wain gio rauineji oi maneru wareru gio siŋaŋ oi uruŋu eyareiŋ?”
40 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Masaw matuwan namatabir nanan iti sabuw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?”
41 Yesuji oŋu weu yareme iŋi ojibuŋ, “Siŋaŋ sembene yoŋo ketotie yaberu boserereŋ eyareiŋ eru gio siŋaŋ gariine bofuke yaberu wain nigiŋ gioine yoŋore meo ruaiŋ. Yoŋoji foriine gumuŋgainde damaŋgo mobeine poretiŋ oteenimiŋ.”
41 Hiya’afut hio, “Nati orot bowayah etei boro narauw hinamorob, naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif, saise ai ro’oh hinabiyamur bowayah boro hinirut ibo au nowan hinitin.”
42 Yesuji oi maneru iŋi yajiya, “Biŋe Qurande buŋo yo damaŋ mogo osebuŋ me mata,
42 Imaibo Jesu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin.
43 “Ore eru iŋi ŋajibe maneniŋ, Anutuji qorumaŋine oi oga ŋaberu ŋiŋigo kubu mo yareme yoŋoji ore gioine babi foriine soine fukeeiŋ.
43 “Isan imih a tur ao’owen. Mar ana aiwob kwa biyamaim tema’am boro nabosairen sabuw iyab ub gewasih hitanum teyey boro i nitih.
44 Moji otuŋ qoruine oo odetataŋgaru wakiru qaiŋ, oi sakiine ketiqotigaiŋyoŋ, aeŋ otuŋ oiji pariru rondiŋgaru more paio wakiru qaiŋ, oi sosowo qanjaŋbanjaŋgaiŋ.”
44 “Orot yait iti agim afe’en nare narabirab i boro natarsisib, baise agim nare orot babin narabirab boro mutufor nifofob.”
45 Yesuji oŋu miko maneru soriŋ gio siŋaŋ eru Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) yoŋoji soso buŋoine oi maneru fuŋine mane taniŋgaru iŋi mibuŋ, “Oi niŋore miga.”
45 Firis hai ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu ana oroubon eo hinowar hitatam.
46 Ore eru oi roru kipenimiŋgo manebuŋyoŋ, ŋiŋigo kubu soguine yoŋore kokoi maneru embimbiŋgabuŋ. Ŋiŋigo kubu soguine yoŋoji Yesure manebi kajeqouŋ ŋi fukeya. Oŋu.
46 Imih bain fatuminamih himisir, baise sabuw rou’ay hina hima’ama isah hibir. Anayabin sabuw etei Jesu hi’i’itin i God ana dinab orot ta.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.