João 12

Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Anutuji ronekoŋ ŋone noberu emboŋ eru nodureya, ore ŋonemaiŋ kombanji bembeŋgaru una 6 tariko oiji wareru fukeiŋgo eya. Yesuji damaŋ oo kae tinaine Betani oo raya. Rone ŋi tinaine Lazarus bogboreme komegone pakereru goya, iŋore pigo ropeya.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Oo ropeme Yesu araŋ bateiŋgo ore pi mogo uqo rigaru bomogabuŋ. Martaji rigaru ruabomo eri keku yareyayoŋ, ŋi Yesuke moko ŋeku uqo nobuŋ, Lazarusji yoŋore botugo ŋeya.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Oŋu ŋebi Mariaji jiji sogo mo yobiŋine 500 gram oi roru Yesureo wareya. Wareme oi obu kouineke foriine tinaine nad furiine ropekiine sogo oiji pupuseine. Iŋoji oi roru wareru dikanji keru Yesure kufuo keseru rauteru qoru sikiineji bokereŋgame kereŋgaya. Oŋu fukeme pi maŋgo ŋebuŋ, oi obure kouji isirigaru sagaru peko manebuŋ.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Oŋu fukeko Yesure kiŋariŋ yoŋoreone mo tinaine Judas Iskariot, jiki Yesu babae baya, ŋi iŋoji qomuku teku iŋi miya,
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 “Obu kouineke oi wamore furiine banimiŋ ore so ruaga? Yei, mamagore sia! Oi ruana ine, giobobo 300:re furi (Kina 6,000) ore so kitigana. Oi ŋiŋigo wakiqoqoine yarebi sagana.”
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Oŋu miyayoŋ, buŋo oi ŋiŋigo wakiqoqoine yoŋore manebu eya ore eru so miya. Yoŋore eru matayoŋ, kiaŋ bobo ŋi goku qoqodure moneŋ kekereyaŋuŋ siŋaŋ gaku moneŋ ruabi rakame oone mobeine iŋoyoŋunde roru goya. Iŋo ore eru oi miya.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Oŋu miko Yesuji yajiya, “Ŋoŋo ŋigo yo so miteniŋ. Nonji komebe yaŋga nuniminde damaŋ bembeŋgaga ore soine sakine obu kouinekeji rau narega.
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Ŋiŋigo wakiqoqoine yoŋo damaŋ so botuŋaŋuŋgo gogobiyoŋ, nonji ŋoŋoke damaŋine damaŋine so gobemiŋ.” Oŋu.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Yesuji Betani kaeo goya, oi Juda ŋiŋigo kubu kokoineji maneru oo warebuŋ. Yesure akoŋ so warebuŋyoŋ, Lazarus komegone bogboreme pakereya, oi moko ŋoneiŋgo ore mobemobe oone poreru wapebuŋ.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 Oŋu wapebuŋyoŋ, soriŋ gio siŋaŋ yoŋoji “Lazarus oŋuakoŋ qabeneŋ komeiŋ,” miku buŋo kipebuŋ.
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 Juda ŋiŋigo kokoineji Lazarusre eru Betani raru maŋyaŋuŋ kerisieru Yesu manesiŋ gabuŋ. Ore eru buŋo oŋu kipebuŋ. Oŋu.
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Oŋu ketebi peku pakereru oo ŋiŋigo kubu sogoji ŋonemaiŋ kombaŋ ore Jerusalem sitio waperu gobuŋ, yoŋoji biŋe buŋo iŋi manebuŋ, “Yesuji Jerusalem wareiŋgo kadio warega.”
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 Buŋo oŋu maneru tupe meine rekaineke roru kadio bofukeru ŋoneiŋ ore raru iŋi miku oŋgabuŋ,
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Yesuji doŋgi mendaine mo bofukeru ore paio roperu ŋeya. Oi kajeqouŋ buŋo mo iŋi quraŋgabi pega ore so fukeya,
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 “O Jerusalem ŋiŋigo Zaion tuku roregaru ŋegobi, ŋoŋo maneniŋ, ŋoŋore Kiŋ Koitoŋaŋunji wareiŋ.
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Yesure kiŋariŋpuji ya fukeya, ore fuŋine rone so mane mukubuŋyoŋ, jiki soine mane taniŋgabuŋ. Yesuji Sombuŋgo roperu kuririquraŋineke goya, buŋo oi damaŋ oo manesuku iŋi mibuŋ, “Aha! Buŋo oi Yesure quraŋgabi pega eru ŋiŋigoji buŋo ore so etebuŋ foriineke fukeya.”
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Ŋiŋigo Yesuke Betani gobuŋ, yoŋoji munaŋ moge oŋuine dimaku biŋeine misauebuŋ. Yesuji Lazarus oŋga teme komegone gboreru pakereru jiŋorunde ko kouŋ bokeru wapeme ŋiŋigo kubuji ŋonebuŋ, yoŋoji Yesure fuŋne kitiŋgaku miku mitaniŋgabi.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Yesuji mosi qoqowirie oi baya, buŋo oi manebuŋ ore eru ŋiŋigo kubu sogoji doduru keporeiŋ ore rabuŋ.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Oŋu rakabi Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) yoŋoji yoŋoyoŋe akoŋ mimane eku iŋi mibuŋ, “Maneniŋ. Moreŋine moreŋine ŋiŋigo yoŋo dodu poreru iŋore ŋadio raegobi eru niŋo buŋo gio oi akoŋ baku bibiebeneŋ foriine mo so fukega.” Oŋu.
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Juda ŋiŋigo ŋonemaiŋ kombaŋ ore Jerusalem sitio roperu Anutu ohoweine baku miteŋ gabuŋ, yoŋore botugo Grik ŋiŋigo goine moko gobuŋ.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Yoŋoji kiŋariŋ tinaine Filip iŋoreo warebuŋ. Filipji Galili prowinsre taoŋ tinaine Betsaida ore ŋi goya. Grik yoŋoji iŋoreo wareru weuku iŋi ojibi maneya, “Sogunenoŋuŋ, niŋo aŋinoŋuŋgo Yesu ŋoneiŋgo manegobeneŋ.”
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Oŋu ojibi maneru Andrureo raru buŋo oi ojiya. Miko maneru moko raru Yesu mibire maneya.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Buŋo oi maneru kerisieru iŋi miya, “Sombunde kuririquranji Sombuŋ eru morende Ŋi Foriine iŋoreo moke fuke mukume taniŋgaiŋ, ore damanji bembeŋgaga.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Nonji komenere soso buŋo foriine yobu mo iŋi ŋajibe maneniŋ: Yagoŋ koruŋ moreŋgo so rakaru pougaiŋ ine, omaine oŋuakoŋ peiŋ. Oŋu omaine peiŋyoŋ, rakaru pougaiŋ ine, bobuineji pougaru erioŋbarioŋ wapeko foriine kokoine fukeiŋ.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 “Ore so uri yoŋoji gogoyaŋuŋ yoŋoyaŋunde sabareku yoŋoyaŋunde aŋigo batiqatiine tomiri goinde aŋi maneega, yoŋore gogoji jibugaiŋ. Oŋu jibugaiŋyoŋ, moji mo iŋoyoŋunde gogo ŋiŋira ruaru noŋ miineo rua nuiŋ, iŋoji gogo foriine erioŋbarioŋke bofukeru tatariine tomiri sanaŋgaru go ropeiŋ.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Moji noŋ kiŋaŋ qanareiŋgo miga, iŋoji bio noŋ boyobe nuru goko sagaiŋ. Kiŋaŋ qaega, noŋ roware eru gobemiŋ, oo oŋuakoŋ noke goiŋ. Moji noke goku kiŋaŋ qanareega, Mamaji iŋo araŋ baneko goiŋ.” Oŋu.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 Yesuji miya, “Beune muŋambe yo waperu kejigame beune wapeko gogo. Bio uruŋu minobo? Buŋo baago. O Mama, go soine koŋkoŋ aua damaŋ yoone bomuku nu. Jibu iŋi ore oŋu so oŋga wosigabemiŋ: Aua yoore joiserereŋ oi maneku karieru osigabemiŋ ore eru gogake paineo ruage.
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 O Mama, go gakere kuririquraŋ nareku tinabiŋego bosogueigoŋ.” Oŋu oŋga wosigako Sombuŋgone buŋo iŋi fukeya, “Nonji kuririquraŋne gareku oo tinabiŋene bosogueba eru jikigaru bosoguebe saueru raiŋ.”
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Buŋo oi fukeko ŋiŋigo kubu dimabi yoŋoji oi maneru mibuŋ, “Bobori parandaŋ oŋgaga.” Goineji mibuŋ, “Sombuŋ mimerereŋ moji iŋo buŋo ojime fonuŋine manegobeneŋ.”
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Oŋu oŋu mikabi iŋi yajiya, “Fonuŋ oi nonde eru so fukegayoŋ, oi ŋoŋore eru fukega.
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Damaŋ yoo moreŋine moreŋine ŋiŋigo eebobo sembene boyobeegobi, yoŋore oosoe damanji mai yabega. Anutuji yoŋore buŋo mitariru geoine bokirie yareme paiyaŋuŋgo ropeiŋgo ega. Damaŋ yoo Anutuji Sembenere Nemu moreŋ so siŋaŋ yabeega, oi yobeme sakiineo wakiiŋ ega.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Iŋoji wakiiŋyoŋ, nonde iŋi fukeiŋ: Ŋiŋigoji moreŋgone ro nuru sowoo qakasi nubi roperu dimabe kadi fukeko ŋiŋigo moreŋ so furu yabebe doduru nondeo wareru kubu baku dimanimiŋ.”
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Oi kome uruŋune komeiŋ, ore buŋo keroriine oŋu yajime manebuŋ.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Ŋiŋigo kubu yoŋoji oi maneru iŋi ojibuŋ, “Niŋo Kadi buŋo oseru iŋi manegobeneŋ, ‘Kristoji so komeru tatariine tomiri go roperu goiŋ.’ Goji wamore iŋi nojige, ‘Sombuŋ eru morende Ŋi Foriine moreŋgone roku bopeŋgabi sowoo roperu dimaiŋ.’ Sombuŋ eru morende Ŋi Foriine oi moji?”
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Oi maneru bokirie yareya, “Tatamaji damaŋ pompoŋine moke botuŋaŋuŋgo fureru goiŋ. Qisiriji paiŋaŋuŋgo roperu kema ŋabeme ore biŋe egu fukenimiŋ ore tatamaineo roware eru goinebi. Tatamaji pe ŋareiŋ ore so tatamaineo goinebi. Moji qisirigo qaŋgoqasa raru wareega, uro ropeiŋ, oi so manega.
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Ore eru tatamaineji damaŋ wojimu ŋoŋoke goiŋ, damaŋ oo oi manji mane sabareku goinebi. Tatamare kufufuŋ fukeru gonimiŋ ore tatamaine oi manesiŋ garu goinebi.” Yesuji buŋo oŋu miku boke yaberu sumuŋgaru raya. Oŋu.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Yesuji mosi qoqowirie kokoine baku gome Juda siŋaŋ yoŋoji oi jiŋoyaŋunji noŋebuŋyoŋ, jibu oi so manesiŋ gaku keoma gobuŋ.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Oŋu gobi kajeqouŋ ŋi Aisaiare buŋo mo oi foriineke fukeya. Iŋoji buŋo oi iŋi quraŋgame pega,
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Munaŋqoqo Rauine manesiŋ gaiŋ ore yobiŋgaru embimbiŋgabuŋ, Aisaiaji ore fuŋine maneru buŋo mo ronekoŋ iŋi miku quraŋgame pega,
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 “Yoŋoyaŋunde jiŋoji ya ŋoneru fuŋine egu ŋone mukunimiŋ me maŋyaŋunji buŋo fuŋine egu mane taniŋganimiŋ. Oi mane taniŋgaru maŋyaŋuŋ egu kerisienimiŋ.
40 “God iwa’an matah hifim
41 Yesuji Sombunde kuririquraŋgo fureru gome Aisaiaji oŋu ŋoneru fuŋine mitaniŋgaru buŋo oi miya.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Minebobo eru siŋaŋyayabe ŋi yoŋoreone kokoineji oŋuakoŋ Yesu manesiŋ gabuŋyoŋ, Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) yoŋoji oŋgawowosi pi kubuone egu yobe yabeiŋ ore oi totogo so mifukebi.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Ŋiŋigoji miteŋ yabenimiŋ ore yameŋ kebuŋyoŋ, Anutuji miteŋ yabeiŋ ore oi qaqosori ebuŋ. Oŋu.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Goineji oŋu ebuŋyoŋ, Yesuji oŋgaku iŋi miya, “Moji manesiŋ nuga, iŋoji noŋ akoŋ so manesiŋ nugayoŋ, moji sore nuya, oi oŋuakoŋ manesiŋ gaga.
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Moji noŋ ŋone nuru sore nuya, oi oŋuakoŋ ŋoneega.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Ŋiŋigo mo noŋ manesiŋ nuga, iŋoji qisirigo qakatoru egu goiŋ. Ore eru nonji wakiru fukeru moreŋine moreŋine ŋoŋore tatama fukeru gogo.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 “Nonji wakiru fukeru moreŋine moreŋine ŋoŋore buŋo mitaribemiŋ ore eru so wakiboŋyoŋ, ŋiŋigo moreŋ so muŋaŋ qa yarebe damaŋ yoo qowirieru Sombunde biŋe fukenimiŋ ore eru wakiru gogo. Ore eru ŋiŋigo nonde Biŋe buŋo maneru so reŋgaru boyobeegobi ine, nonji yoŋore buŋo so mitaribemiŋ.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Uri yoŋoji mipemiriŋ enareku Biŋe buŋone so maneru sabaregobi, yoŋore mimitariji iŋi fukeiŋ: Nonji Biŋe buŋo mibe manebuŋ, buŋo oiji damaŋ yasogoo buŋoyaŋuŋ mitarime joiserereŋ ore so manenimiŋ.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 “Fuŋine iŋi ore oŋu fukeiŋ: Nonji Biŋe buŋo miku goboŋ, oi buŋo omaine matayoŋ, oi nakene aŋigone so fukeko miku go wapeboŋ. Oŋu matayoŋ, Mama sore nuya, oi iŋoyoŋe mibuŋo uruŋu mibemiŋ, ore mitiga nareme miku go wapego.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Mamare mimiti oiji ŋoŋo gogo sanaŋineo rua ŋabeega, oi manego. Ore eru Mamaneji oi mibemiŋ ore mitiga nareya, noŋ ore so Biŋe buŋo miego.” Oŋu.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.