Atos 2

Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yesuji komeya, damaŋ oone sonda 7 tariko una 50 oo bobosu damaŋ ware fukeko maŋkekerisie ŋiŋigo sosowo yoŋoji tumaŋgaru kombaŋ ŋebuŋ.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Ŋebi Qonikiŋgone ya mo ututuŋ boribori oŋuine wakiko fonuŋ yasogo fukeko manebuŋ. Tembonji qaega, ore kamasi oŋuine fukeru wakiru pi ŋebuŋ, oi sosowo puseya.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Pi puseru ya oiji roiŋgaru saueru misi boruŋ oŋu qoruyaŋuŋ paiineo ropeko ŋonebuŋ.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Oŋu fukeko Moro Tiriineji sosowo yoŋore maŋ puseko kantri goine yoŋore buŋo fuŋgaru mibuŋ. Moro Tiriineji boburoru buŋo saŋu ruaya ore so totogo mibuŋ.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Juda ŋiŋigo goineji Anutu araŋ baku kantri fuŋne fuŋne qonikiŋ rurumaŋgo ŋeku ragobi, oiji roiŋgaru raru goku Jerusalem kirieru warebuŋ, goine oŋuine yoŋoji sitio gobuŋ.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Oŋu goku fonuŋ yasogo oi maneru ŋiŋigo kubu kokoineji waperu tumaŋgabuŋ. Tumaŋgaru dimabi mamanesiŋ ŋiŋigoji buŋo furuine furuine mibuŋ, oi sosowo maneru bubu mane taniŋgaru ore eru popureru qiqu ebuŋ.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Qiqu eru waragaru iŋi mibuŋ, “Maneniŋ! Ŋi yo buŋoine buŋoine migobi, yoŋoji sosowo Galili ŋiŋigo fukegobi me?
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 Niŋo kantri furuine furuine oo fukeru waperu gobeneŋ yoŋoji uruŋu eru goku sogueru kantrinoŋuŋ so buŋonoŋuŋ bubu mibi manegobeneŋ?
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Niŋo Partia ŋiŋigo, Midia ŋiŋigo eru Elam ŋiŋigo yo dimagobeneŋ. Niŋo goineji Mesopotemia gobeŋ. Goineji Judia gogobi eru goineji Kapadosia kaeo gobuŋ. Ŋiŋigo goineji Pontusre, goineji Eisia prowinsre fukegobeneŋ eru yoŋoji noŋunde buŋoo buŋo mibi manegobeneŋ.
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 “Goineji Frigia moreŋ bokeru yo wareru gogobi. Goineji Pamfilia taoŋ bokebuŋ. Goineji Ijipt moreŋgo gobuŋ. Goineji Sairini moreŋ aribe Libia moreŋgo gobuŋ. Goine niŋo Rom siti yayaba yo wareru gogobeneŋ.
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 Niŋo goineji Juda ŋiŋigo fukeru gogobeneŋ eru goineji kantri goineo fukeru jiki Juda ŋiŋigo fukebeŋ. Oŋu dimagobeneŋ eru yoŋoji buŋo mibi niŋo buŋonoŋuŋ moakoŋ moakoŋ oi soine mane mukugobeneŋ. Niŋoreone goineji nu tinaine Krit bokeru koe petigaru warebuŋ. Goineji Arebia buŋo miegobi. Niŋo oŋuineji gogobeneŋyoŋ, yoŋoji jerieru Anutuji mosi qoqowirie ropekiine baya, ore fuŋine oi noŋunde buŋoo bubu mibi manegobeneŋ.”
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Oŋu miku sosowo yoŋoji popureru manebi jibugako yoŋoyoŋe iŋi miku weweu ebuŋ, “Yo ore fuŋine oi uruŋu?” Oŋu weweu eku buŋo baaru mumutu dimabuŋ.
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Koŋkoŋ dimabuŋyoŋ, goineji igosisi eru iŋi mibuŋ, “Yoŋoji wain obu aŋiineke kokoine nogu manjibu fukegobi.” Oŋu.
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Oŋu mibi Pitaji aposol 11 yoŋoke moko pakereru dimaku sanaŋine oŋgaku ŋiŋigo kubu oi iŋi yajiya, “Ogopune, Juda ŋiŋigo eru ŋiŋigo sosowo Jerusalem gobuŋ, nonji ya fukega ore fuŋine mibe oi kaje ruaru maneniŋ.
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Ŋoŋo goineji niŋore iŋi migobi, ‘Yoŋoji obu sanaŋine nobi maŋyaŋunji jijibu fukega.’ Oŋu manesuegobiyoŋ, niŋoji oŋuine so fukegobeneŋ. Yo kae fufurere 9 kilok fukega. Kaere oi obu uqo damaŋine mata.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Matayoŋ, kajeqouŋ ŋi Joelji Biŋe buŋo iŋi miya, oiji foriineke fukega,
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 ‘Anutuji miga: Ofonde waware damanji bembeŋgaiŋ, nonji damaŋ oo Morone Tiriine kesebe ŋiŋigo sosowo yoŋore paio ropeiŋ. Roperu boburoru saga yabeme iŋi fukeiŋ:
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Morone Tiriine kesebemiŋ, oi ŋi eru ŋigo nonde kiŋaŋ qaku gonimiŋ, yoŋore paio oŋuakoŋ ropeko kajeqouŋ buŋo mienimiŋ.
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Nonji mosi qoqowirie qonikiŋgo ruabe pibi paibe ropeko ŋonenimiŋ eru moreŋgo soi oi iŋi ŋonenimiŋ:
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Wegi jiŋoineji qisiri fukeko ayonji ojeru dari oŋuine fukeiŋ.
20 Veya matan boro nagugum
21 Uri yoŋoreone moji Ofonde tina oŋga wosiiŋ, Anutuji oi munaŋ qa teko qowirieiŋ.’ Joelji oŋu quraŋgame pega.
21 Orot yait
22 “O Israel ŋiŋigo, ŋoŋo kaje ruaru buŋo yo maneniŋ: Anutuji Yesure gogo damaŋgo boburo teme goko mosi qoqowirie, soi eru eebobo qembibiineke oi ŋoŋore botugo moreŋgo totogo fukeya. Ŋoŋo oi soine manegobi. Anutuji ya oi fuke teru oŋuine oo Nazaret ŋi iŋore fuŋne kitiŋgaku miku ŋaduru goya.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 “Anutuji ronekoŋ Yesure buŋo ronekoŋ kiperu mane mukugaru iŋi miya pega, ‘Munaŋqoqo Rauineji ŋi minebobo ŋoŋore meo wakiiŋ.’
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Yesuji komeyayoŋ, komere nigiŋ gbediji wakiko kome Rauineji oi kiperu damaŋ joroine siŋaŋ gaiŋ ore embimbiŋgaya. Oi Anutureo so sagaya. Ore eru iŋoji oi kegboreru komere joiserereŋgone bomukuko pakereya.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Kiŋ Deiwidji Yesure iŋi miko pega,
25 David nati orot isan eo,
26 — ausente —
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 — ausente —
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Goji gogo sanaŋinere fuŋne nadunde mane mukubemiŋ.
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 “O ogopune, Pita nonji moreŋfuŋ ŋasonoŋuŋ kiŋ Deiwidre fuŋne oi koimo paio totogo iŋi mitaniŋgabemiŋ: Deiwidji komeko yaŋgabi jiŋorunji muŋambe botunoŋuŋgo yo pega.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Deiwidji kajeqouŋ ŋi fukeru goya, iŋoji iŋi maneya: Anutuji osigidapuine yoŋoreone mo roosoeru bofeŋgame iŋoyoŋe oŋuine ŋi ofonde ŋeŋeo ŋeiŋ. Anutuji buŋo oi kiperu mimipaŋ buŋoo misanaŋgaru goya.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Moji ŋeiŋ, oi ronekoŋ ŋoneru maneya. Munaŋqoqo Rauine Kristo iŋoji komegone pakereiŋ, Deiwidji oi maneru iŋi miya,
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Anutuji Yesu bogboreme pakereko oŋuine oiji buŋo oi foriineke fukeya. Niŋo sosowo oi jiŋo koruŋnoŋunji ŋoneru kitiŋgaku miku munaŋ moge oŋu dimagobeneŋ.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Yesuji pakereru goko Anutuji ogagame roperu me furoineo ŋega. Oo ŋeku Mamaineji Moro Tiriine soreiŋ ore mikipeya, iŋoji (mimipaŋ) oi maneru oi keseme wakiko foriine muŋambe yo fukeko ŋoneru manegobi.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Deiwidji Sombuŋgo so ropeya. Iŋoji iŋoyoŋe buŋo iŋi miko pega,
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 Oŋu ŋe gokande nonji damaŋ botuineo yo oo kisopugo yoŋo ode odeparuku gbiŋ eyarebemiŋ.
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 “O Israel ŋiŋigo, ŋoŋo Yesu maripoŋgo qabi komeyayoŋ, Anutuji Yesu oi igodoŋgame Ofoŋ eru Munaŋqoqo Rauine Kristo fuke noreru goga. Israel kubu sosowo ŋoŋo ore fuŋine mane mukuinebi.”
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Pitaji oŋu miko ŋiŋigo kubuji maneru maŋyaŋuŋ qopogame Pita eru aposol goine oi iŋi yajibuŋ, “Ŋi ogopunoŋuŋ, niŋo uruŋu ebeneŋ sagaiŋ?”
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Yajibi Pitaji iŋi yajime manebuŋ, “Ŋoŋo bio maŋ-ŋaŋuŋ kerisieniŋ. Moakoŋ moakoŋ maŋ-ŋaŋuŋ kerisiebuŋ ore so niŋoji Yesu Kristore tinao meso rau ŋarekimiŋ. Oi ŋarebeneŋ Anutuji agiburaŋ-ŋaŋuŋ jureru bokeru Moro Tiriinere yauŋ oi biŋe qa ŋareiŋ.
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Anutuji Moro oi ŋareiŋ ore mikipeya, buŋo oi ŋoŋo-ŋaŋe eru ŋoŋore osigidapu ŋoŋore eru miya. Ŋoŋore eru goine joroineo raru gobi Anutu Ofoŋnoŋunji oŋga yabeiŋ, iŋoji mimipaŋ buŋo (promis) oi sosowo ŋoŋore eru oŋuakoŋ miku kipeme pega.”
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Pitaji oŋu yajiru jikigaru uŋsowoŋ buŋo goine kokoine oo maŋyaŋuŋ bapakareru iŋi miya, “Ŋiŋigo iŋgoŋmaŋgoŋine yo moreŋgo gobuŋ, Anutuji oi munaŋ qa yareko qowirienimiŋ ore manega. Yoŋoke joiserereŋ egu bofukenimiŋ ore bio maŋ-ŋaŋuŋ kerisieru ŋiŋigo kekesiine oi ruge ruaru boke yabeinebi.”
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Pitaji oŋu miko ŋiŋigo jiŋoraraineji buŋoine maneru sabarebi miti meso rau yarebuŋ. Oi rau yarebi kufufuŋyaŋuŋ jikigabi jareyaŋunji una oo akoŋ 3,000 ore so sogueya. Oŋu.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Maŋyaŋuŋ kerisiebuŋ, yoŋoji maŋmoakoŋ eru maŋyaŋuŋ kikipe eru damaŋ so ŋoŋone eku tumaŋgabi aposol yoŋoji Biŋe buŋo qaji yarebi tebu mokiine eru uqo munjaŋ moko nogu oŋgawowosi gio baku gobuŋ. Damaŋ so gogo oŋu gobuŋ.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Oŋu dimaku Anuture tinaji egu sembeaiŋ ore gburugburu qaku gobuŋ. Oŋu gobi Anutuji boburo yabeko aposol yoŋoji mineboboyaŋuŋ fukeru gio babi mosi qoqowirie soi furuine furuine fukeya.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Anutu manesiŋ gabuŋ, yoŋoji sosowo gogoyaŋuŋ moko goku mebo (tebe mariku) yayaŋuŋ sosowo qodureru moko baku gobuŋ.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Oŋu baku goku moreŋ mebo yayaŋuŋ furiine banimiŋ ore ruabi furiine yarebi wareya, oi botuyaŋuŋgo basaqasa eru embimbiŋgabuŋ ore so boroiŋga eru gobuŋ.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Oŋu qodureru goku jijiki maŋmoakoŋ eru damaŋ so boji soriŋgo tumaŋgaru gobuŋ. Poroŋ oi pi so bajiru noku gobuŋ eru uqo munjaŋyaŋuŋ oi kikoyaŋuŋ tomiri jeri paio ŋeku noku gobuŋ.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Eeboboyaŋuŋ oŋu eru Anutu miteŋ garu gobi ŋiŋigo sosowo yoŋoji oi ŋone aŋi eyareku gobuŋ. Ŋone aŋi eyareku gobi kubuyaŋunji sogueme Ofonji damaŋ so ŋiŋigo goine qowirie yabeme maŋyaŋuŋ kerisieru qoqodure buruyaŋuŋgo jikigabuŋ. Oŋu.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.