Atos 19

Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Apolosji Korint sitio gome Polji Antiokia siti bokeru prowins goine odureru raru raru koe qaŋaŋineo Efesus sitio ropeya. Roperu oo kiŋariŋ goine bofukeru ŋone yabeya.
1 Apollos Corinth ma’am ana veya Paul tafaram ta ta oyaw wanane run tit remor na Ephesus tit. Nati’imaim bai’ufununayah sabuw afa titaurih.
2 Ŋone yaberu iŋi weu yareya, “Ŋoŋo manesiŋ garu maŋ-ŋaŋuŋ kerisiebuŋ, Moro Tiriineji damaŋ oo maŋ-ŋaŋuŋgo rakaya me mata?” Oŋu weu yareme iŋi bokirieru mibuŋ, “Moro Tiriineji goga, niŋo ore buŋo oi mata yobu manebeŋ.”
2 Naatu bai’ufununayah ibatiyih, “Kwabitumatum ana maramaim Anun kakafiyin re iwani?” Hiya’afut hio, “Aki nati Anun Kakafiyin ana tur men kafa’imo hio anowar.” |alt="map" src="Pauljr3.tif" size="col" ref="Acts 19.2"
3 Bokirieru mibi iŋi yajiya, “Ŋoŋo wamo miti meso rau ŋarebi gogobi?” Oŋu yajime bokiriebuŋ, “Niŋo Jonji miti meso rau ore miku goya, oi rau norebi robeŋ.”
3 Basit Paul ibatiyih, “Bo kwa bapataito i menatan kwabai?” Hiya’afut hio, “John Baptist nowan.”
4 Oŋu bokiriebi Polji miya, “Jonji Yesure buŋo miku ŋiŋigo kubu maŋyaŋuŋ bapakareko iŋi manebuŋ, ‘Nonde ŋadio ŋi mo wareiŋ, ŋoŋo oi manesiŋ garu maŋ-ŋaŋuŋ kerisieinebi.’ Oŋu miko maneru maŋyaŋuŋ kerisiebuŋ, Jonji oi miti meso rau yareru goya.”
4 Paul iuwih eo, “John ana bapataito i dogor baikitabiren kakafih hibihamiyen isan. Naatu orot ta wabin Jesu i ufunamaim nan baitutumin isan iuwih.
5 Oŋu miko manebi Polji Ofoŋ Yesure tinao miti meso rau yareya.
5 Tur iti na’atube eo hinonowar ufunamaim etei Regah Jesu wabinamaim bapataito hibai.
6 Rau yareru meine qoruyaŋuŋgo ruame Moro Tiriineji maŋyaŋuŋgo rakame kantri goinere buŋo furuine furuine fuŋgaru miku kajeqouŋ buŋo mibuŋ.
6 Naatu Paul uman tafah yara’aten yoyoban ana veya Anun Kakafiyin re iwanih menah botabir tur ta ta hio naatu tur Godane nan hi’orerereb.
7 Ŋi oi qodureru 12 ore so gobuŋ.
7 Orot nah etei i 12 iti kou’ay wanawanan.
8 Polji oŋgawowosi pigo roperu dimaku Anuture qorumande fuŋne mimane eku koimo dimaku ŋonemeqoti oŋuine maŋyaŋuŋ bapakareko buŋoine kepieiŋgo ore embimbiŋgaru gobuŋ. Oŋu gobi kaiŋ yokaomo tariya.
8 Paul Kou’ay Bar run itafofor sumar tounu wanawanan sabuw bairi hio, God ana aiwob isan sabuw iuwih dogoroh rouw tafofofor.
9 Kepieiŋgo embimbiŋgabuŋyoŋ, goineji keta eru so manesiŋ garu Ofonde fuŋne totogo misembearu ŋiŋigo jiŋoyaŋuŋgo buŋo kisoŋgaru miku dimabuŋ. Oŋu miku dimabi Polji osoeru boroiŋga yareru boke yaberu kiŋariŋpuine oga yabeme jojoroine rabuŋ. Jojoroine raru ŋi tinaine Tiranus iŋore tumoqoqo mamane korogo una so (aua 5 tumaŋgaru) qaji yareko mi maneru gobuŋ.
9 Baise sabuw afa dogoroh fokar, men kafa’imo hikok boro hititumatum naatu bebeyanamaim Regah ana ef gewasin isan tur kakafih maiyow hi’o. Basit Paul ihamiyih naatu bai’ufununayah buwih bairi hin. Veya matan yimo Tyrannus ana bai’obaiyen efanamaim ma bi’obaibiyih.
10 Oŋu eru gobi Ofonde Biŋe buŋoji saueme gosa yoyoka tariya. Oi tariko Biŋe buŋo oi Eisia prowins maŋineo moreŋ rauine eru Juda ŋiŋigo sosowo yoŋore kajego rakame mane forebuŋ. Oŋu.
10 Iti na’atube ma sinaf kwamur rou’ab sawar, naatu sabuw etei nati Asia wanawanan Jew naatu Ufun Sabuw etei Regah ana tur hinowar.
11 Anuture usunji Polreo ropeme gio baku meine ŋiŋigo qoruyaŋuŋgo ruame Anutuji mosi qoqowirie furuine furuine bako fukeya.
11 Paul wanawananamaim God ina’inan fokarih maiyow sisinaf.
12 Oŋu gome ŋiŋigo jibe eyareme gobuŋ, goineji Polre sakigone suŋoŋ keketi eru kambaŋ mobeine goine oŋuakoŋ roru ra wareru paiyaŋuŋgo ruabi jibeyaŋuŋ boke yabeko gemokakuyaŋuŋ waperu rabi fiabuŋ.
12 Paul ana agesaf naatu ana faifuw i biyan gubamin hibai hin sawusawuwih biyah hiyayanowahih i hiyayawas naatu afiy kakafih auman i hibibihir.
13 Juda saki siŋaŋ goineji roregaru gemokaku yobe yabeku ra wareru gobuŋ, yoŋoji oŋuakoŋ fuŋgaru gemoji bapeboriŋ ba yabebuŋ, yoŋore paio Ofoŋ Yesure tina oŋgaku usuŋine keporenimiŋ ore eesoi babuŋ. Eesoi baku iŋi mibuŋ, “Polji Yesure tina oŋgaku maŋbapakare ba nobeega, nonji Ofoŋ iŋore tinao gemokaku waperu usenimiŋ ore mitiga yarego.”
13 Jew sabuw afa bar merar ta ta hirun hitit sabuw iyab biyahimaim afiy kakafih hitar sumih hima’am Regah Jesu wabinamaim hinununih. Naatu hai tur i iti na’atube hio, “Demon kakafih hinununih seven Paul ana orot wabin Jesu isan ebibinan i wabinamaim kwa abi’a’ari kwatit!”
14 Yesure tina oŋu mibuŋ, yoŋore botugo Juda soriŋ gio siŋaŋ qoruine tinaine Sewa iŋore madepu 7 yoŋoji oŋuakoŋ gobuŋ.
14 Naatu Jew hai Firis Gagamin wabin Skeva natunatun etei seven i iti na’atube auman hisisinaf.
15 Yoŋoji gemo mo oŋu mitiga tebuŋyoŋ, iŋoji bokirieru iŋi yajiya, “Noŋ Yesu manego eru Pol manegoyoŋ, ŋoŋo uri ŋoŋo?”
15 Baise afiy kakafin iuwih eo, “Jesu i ayu aso’ob naatu Paul auman i ayu aso’ob, bo kwa iyab?”
16 Oŋu yajiru ŋi maŋineo dimaya, iŋoji bio riŋaru paiyaŋuŋgo roperu qafa yabeya. Oŋu sosowo gbiŋ eru boserereŋ ba yareru sakiyaŋuŋ botiqoti eru kambaŋ marikuyaŋuŋ kesuqosugaya. Kesuqosugame bubu sakiyaŋuŋgo darijombuŋ wakiru dimako useru osoyaŋuŋ baku pi maŋine oi bokeru sakiyaŋuŋ gbarandaŋ wakiru ra usebuŋ.
16 Naatu orot nati afiy kakafih hiwan ma’am misir bow yow tar, hai faifuw seb nunih ufun hitit segar biyah ererara ana bar hihamiy hibihir.
17 Oŋu fukeko Juda kotu eru moreŋ rauine Efesus gobuŋ, sosowo yoŋoji ore biŋeine maneru kokoine popureru waragabuŋ. Waragabi goineji Ofoŋ Yesure tina yameŋ keku miteŋ gabi kuririineke fukeya.
17 Jew sabuw etei naatu Ufun Sabuw etei iyab nati Ephesus wanawanan hima’am iti tur hinonowar ana veya, etei yah birubir fafar, naatu Regah Jesu Keriso wabin bora’ara’aten gagamin maiyow hitin.
18 Manesiŋ garu maŋyaŋuŋ kerisiebuŋ, yoŋoreone kokoineji raru agiburaŋyaŋuŋ barariŋgaru mifukebuŋ.
18 Sabuw moumurih na’in iyab hina bai’ufununayah himamatar bebeyanamaim hitit abisa kakafin hisisinaf isan etei hi’e’en.
19 Goineji qaŋge seroŋ munaŋqoqo baku gobuŋ, yoŋoreone kokoineji buk papiayaŋuŋ roru wareru qojugaru ŋiŋigo sosowo yoŋore jiŋo maio dimaku totogo misigo bokebi jaya. Buk papia ore furiyaŋuŋ oseru qojukabi qoqodure jareyaŋuŋ oi silwa moneŋ (Kina) 50,000 ore so fukeya.
19 Sabuw moumurih na’in iyab hikwerakwer hai buk hibow hina hibutuw naatu sabuw etei matahimaim hi’afusar. Naatu buk ta’ita’imon hai baiyan hibiyab i 50,000 drachma ana fofonin. Paul Efasis hai kwerakwer buk hi’afusar bat i’itah|alt="Paul watching Ephesians burn books" src="cn02003B.tif" size="col" loc="Act 19.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.19"
20 Kamasi oŋu ruabi Ofonde Biŋe buŋo oi usuŋ suŋsuŋineke saueru sanaŋgaru raya. Oŋu.
20 Sinaf fairih iti himamataramaim Regah ana tur tasasar tit naatu busuruf ra’at ana fair bai yen.
21 Ya sosowo oi fuke foreme Moro Tiriineji Pol boburo teme buŋoine kiperu iŋi miya, “Noŋ koe petigaru Grik kantrire mobe yoyoka Masedonia eru Akaia oo roregabe tariko bokeru Jerusalem sitio rabemiŋ.” Oŋu miku jikigaya, “Oo raru ŋeku Jerusalem bokeru Rom siti oŋuakoŋ raru ŋonebemiŋ.”
21 Sawar iti himamatar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Akaiya naatu Masedonia tafaram hairi wanawanahiwat remor na. Naatu na Jerusalem titamih ana not bogaigiwas eo, “Iti tafaram anabinanawan ufunamaim ayu boro anan Rome ana’itin.”
22 Oŋu miku muraŋyokaine Timoti eru Erastus sore yapeme Masedonia rabire iŋoyoŋekoŋ jikigaru damaŋ goine Eisia prowins maŋgo goya. Oŋu.
22 Basit ana baibais orot rou’ab Timothy, Erastus hairi iyafarih hin Masedonia wanawanan hima, i baise veya au gagaminaka Asia wanawanan imaim ma.
23 Efesus sitio Ofonde kadi boyobebuŋ ore damaŋ oo bobojibu oyowoqojibu yasogo yobu fukeya.
23 Nati ana veya’amaim yare kakafin anababatun Ephesus wanawanan matar, anayabin Regah ana Ef isan.
24 Silwa gio bobo ŋi mo tinaine Demitrius iŋoji silwa rigako peregame qakatoru nemu ŋigo tinaine Artemis iŋore boji sorinde so sasako memenda baku goya. Oi bame furiine baku gobi moneŋ ropekiine furugame rojiki-bajiki ogopuineji boroiŋgaru babuŋ.
24 Orot wabin Demetrius silver imaim sawar ebu’ur temamatar i nati’imaim ma’am. Iti orot i god babin wabin Artemis ana kwafiren gagamin ana yumatabe, silver amaim bu’ur sabuw hitotobon. Naatu nati bowabowamaim kabay gagamin maiyow bai ana sabuw isah rur.
25 Babi Demitrius eru kubu goineji gio oŋuine baku gobuŋ, oi moko oŋga yareme wareru tumaŋgabi iŋi yajiya, “Ogopune, niŋo gio yo babeneŋ furiine fiine fukeru wareega, oi manegobeneŋ.
25 Basit ana bowayah etei e’af ayuwih naatu sabuw afa i bairi hai bowabow ta’imon auman e’af hiru’ay iuwih eo “Au sabuw kwanaso’ob, ata bowabow iti’imaim kabay gagamin tatain erur.
26 Oi manegobeneŋyoŋ, Pol ŋi oiji Efesus yo oo waperu ŋiŋigo maŋyaŋuŋ sikeku oi eru Eisia prowins sosowo sagaru ŋiŋigo kubuine kubuine bapakare yabeko tiŋtuŋ fukegobi, oi damaŋ yoo soine ŋone mukugobi. Iŋoji iŋi miega, ‘Nemu meji bakine oi nemu foriine mata.’
26 Naatu boun iti orot Paul abisa esisinaf i kwa taiyuw matamaim kwa’itin naatu tainimaim kwanonowar, god orot umahimaim tibiwa’an i men kafa’imo godamih.” Tur iti na’atube eo i orot babin moumurih maiyow yah ikitabir. Iti sawar i men Ephesus wanawanan akisin emamatar, baise Asia wanawanan etei kafa’imo nisawar.
27 “Oŋu miku goko niŋo rojiki-bajiki gionoŋuŋ baegobeneŋ, ore tinaine bosembeako mipemiriŋ egu enimiŋ ore maŋyobiŋ fukega. Eme oŋuakoŋ matayoŋ, maŋyobiŋ mo iŋi pega: Ŋiŋigo sosowo Eisia prowins maŋgo eru moreŋine moreŋine sosowo oo nemu ŋigo ropekiine Artemis ohoweine baku miteŋ gaegobi, iŋore nemu tinabiŋe yasogoji sibirigaru tobiriineji egu wakiiŋ eru boji soriŋinere tinaji sembearu ŋiŋigo jiŋoyaŋuŋgo wakiru omaine egu fukeiŋ. Maŋyobiŋ oŋu pega. Ore eru manebu maneru buŋo yo migo.”
27 Iti ata bowabow i kakafin wanawanan run naatu ata bowabow wabin boro na’af, men wabit akisin na’af, baise god babin Artemis ana kwafiren bar gagamin auman boro yabin en namatar. Naatu sabuw nati Asia wanawanan, naatu tafaram wanawanan sabuw etei iti god babin hikakafiy hikwakwafir boro nuhih nabur.”
28 Demitriusji oŋu miko gio ogopuineji oi maneru maŋyaŋuŋ rigaŋgame iŋi miku oŋga jojorabuŋ, “Efesus niŋore Artemis oi ropekiine!”
28 Sabuw hiru’ay hima iti tur hinonowar higagamat himisir hiwow hio, “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe gagamin.”
29 Oŋgaku jojorakabi bobojibu oyowoqojibu oiji saueru raru siti sosowo sagaya. Oŋu fukeko Masedonia ŋi yoyoka tinayakuŋ Gaius eru Aristarkus Polre ogoyokaine oi qafagaru ro yaperu furu yaperu qoqodure pigo raru tutumaŋ ebuŋ.
29 Basit nati bar merar gagamin wanawanan uruw ra’at, na hibuyuw ne hibuyuw hinunuw. Masedonia orot rou’ab Gaius Aristakus hairi Paul bairi hinanawan hinan hibuwih hinunuw hin sabuw hai rou’ay efan gagaminamaim hitit.
30 Tutumaŋ ebi Polji oŋuakoŋ ŋiŋigo kubu sogo yoŋore botugo raiŋgo maneyayoŋ, maŋkekerisie ŋiŋigoji oi sabarebuŋ.
30 Paul akisin i kok sabuw nahimaim tatit, baise bai’ufununayah hi’otan.
31 Eisia prowinsre siŋaŋyayabe ŋi goineji Polre ogopu fukebuŋ, yoŋoji oŋuakoŋ kiŋaŋ eru iŋi karie tebuŋ, “Qoqodure pigo tutumaŋ egobi, go gake oo so fukende ŋone guinebi.”
31 Nati tafaram wanawanan hai orot gagamih, iyab Paul ana ofonah auman tur hiyafar hifefeyan men hikok boro tan kou’ay ana efan gagaminamaim yumatan ta’ototait.
32 Tutumaŋ ebuŋ, oo ŋiŋigo kokoineji dimaku tumaŋgabuŋ ore fuŋine mo so manebuŋ ore bubu kosabasa oŋga jojoraru jijibu bojiqojibu yasogo babi saueru raya.
32 Nati ana veya’amaim kou’ay ana efanamaim uruw i na’at, sabuw afa nati’imaim i tur ta hiwow hio, sabuw afa ni’imaim ibo tur ta hiwow hio. Naatu sabuw au moumurihika i men kafai hiso’ob aisim hina iti kou’ayamaim hitit.
33 Oŋu rako Juda yoŋoji ŋi tinaine Aleksander bapakareru kitiŋgabi kubu yoŋoji poreru kadi ruabi mamai paibe roperu dimaya. Roperu dimaku ŋiŋigo jiŋo maiyaŋuŋgo buŋo mobeine bomukuku miiŋgo maneru me bajiku soi ba yareya.
33 Naatu Jew sabuw afa Alexander hibonawiy hitit nahine bat, naatu sabuw afa roube’aten tur hitin, imaibo Alexander umanamaim sabuw rutanih awah fot naatu i taiyuwin wasfafarin isan ana tur eo.
34 Soi ba yareyayoŋ, Juda ŋi fukega, oi mane mukugaru oo akoŋ miyaŋuŋ qodureru sosowoji fuŋgaru buŋo iŋi oŋgabuŋ, “Efesus niŋore Artemis oi ropekiine!” Oŋu oŋga jojoraku dimabi aua yoyokare so raya.
34 Baise nati veya’amaim i hi’inan Alexander i Jew orot, imih sabuw etei au ta’imon hiwow sawar ta’imon isan hio inan hours rou’ab sawar. “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe Gagamin!”
35 Oŋgaru dimabi siti (klak) koito muraŋineji ŋiŋigo kubu maŋyaŋuŋ bawakiko niniŋ ebuŋ dimaku iŋi yajiya, “Efesus ŋiŋigo, niŋo noŋunde siti yoo Artemis ropekiine oi miteŋ gaku gogobeneŋ. Niŋo iŋore boji soriŋ eru ko sasakoine mokiine Sombuŋgone wakiya, oi siŋaŋ garu gogobeneŋ. Buŋo oi ŋoŋo sosowo soine manegobi.
35 Inan yomaninamaim bar merar ana kirumayan sabuw rou’ay gagamin eotatanih inan nuwarob e’afuw basit eo, “Ephesus ana orot ana babin! Sabuw etei hiso’ob Ephesus bar merar i god gagamin Artemis ma’uh ema’am. Iti kabay kakafiyin marane hea’obow re’er boun iti inu’in auman ma’uh ema’am.
36 Oi moji mugaiŋgo ore so mata. Ore eru ŋoŋo maŋ-ŋaŋuŋ waigo bawakiru eru womoke goinebi. Kajegi ya mo so ruainebi.
36 Iti sawar i boro men yait ta nayaubamih, isan imih kwa yate enub kwamare naatu men abisa ta nota’e mata nakabiy kwanasinafumih.
37 Ŋi yoyoka yo boji soriŋgo roperu ya mo so doduru qaku so bosembeabu. Nemu ŋigonoŋuŋ so igosisi enebu. Ŋoŋo jibu oi oga yapebi yo dimagobire.
37 Kwa iti orot kwabow kwana ai’itih i men Tafaror Bar ana sawar ta hi’afiy o ata god babin isan tur kakafih hi’omih.
38 “Demitrius eru iŋore rojiki-bajiki ogopuji goine yoŋoke kekepari eru buŋo miku qoqo enobuŋ ine, kiap ŋegobi eru buŋo korore tutumaŋine tutumaŋine oi buŋo botiŋgaiŋ ore eegobi. Ore eru soine oo raru buŋo koroineo ruaru moko mobemobe quraŋ qaku dimabi sagaiŋ.
38 Baise Demetrius ana bowayah orot bairi orot babin isan hai gamin tur afa hinama’am na’at, ata orot gagamih tur nowarayah i tema’am. Naatu tur nowar yababan yabaituturin isan ana efan i bobotawiyin inu’in boro hinan imaim hiyabaitutur.
39 Ŋoŋo ya mo jikigaru miiŋgo manenimiŋ ine, siti yoore rau goineji soine kufufuŋ pore yabebi tumoqoqo kae jiŋoo tumaŋgaru buŋo osoeru mitarikimiŋ.
39 Baise yababan tur gagaminaka omih na’at i kwanan Kou’ay Bar gagaminamaim orot tur nowarayah matahimaim a yababan kwanaorereb tur nowarayah boro hinayabunei.
40 Muŋambe mimijibu oyowoqojibu yasogo yo fuŋine matayoŋ, jibu kosa fukega, oi Rom gawman yoŋoji maneru iŋi egu minimiŋ, ‘Efesus yoŋoji Rom qoqodure gawman igogaru jigo oyowo egobi.’ Oŋu miku buŋo koroineo egu rua nobenimiŋ. Ore maŋyobiŋ fukega, oi manego. Buŋo koroineo rua noberu oyowo yo ore fuŋinere weu norenobuŋ ine, niŋo mobeine bokirieru sabareku mikiminde so oi so manegobeneŋ.”
40 Naatu boun hibubuyuw isan hina’af tanarun hinabibatiy boro tanao kwanekwan, anayabin tur ana’an it men taso’ob naatu it men karam boro asir tanao tanifufuwen.”
41 Efesus siti koito muraŋineji buŋo oŋu miku ŋiŋigo kubu ketotie yabeko bedaŋgaru roiŋgaru rabuŋ. Oŋu.
41 Iti eo ufunamaim, sabuw iuwih hai ubar hin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.