Romanos 1

Manabu NT (MLE_WBT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Wun Pol, wun ki lapa nyig sukwutuwa gwur Roma tipa kidiy duw takwak. Wun Jisas Krais dikidi yawiy duw-adiwun. Diki maaj karaydi duw-adiwun tikwanadiwun. Di tasakwu-didiwun God diki Viyakita Maaj duw takwak wasapwiy-tuwkik.
1 Eu, Paulo, servo de Cristo Jesus, escrevo esta carta. Deus me chamou e me separou para ser seu apóstolo , a fim de que eu anuncie a boa notícia do evangelho de Deus.
2 Mwiya tayir God aban takadil ki Viyakita Maaj dikidiy duw takwak kwiyik. Ki maaj diki maaj wasapwiydiy duwak wadik, day diki mwiya mwiyaba mwiya kapaba lapa nyigaam ata sukwudaal.
2 Há muito tempo essa boa notícia foi prometida por Deus, por meio dos seus profetas , e escrita nas Escrituras Sagradas . Ela fala a respeito do Filho de Deus, o nosso Senhor Jesus Cristo, o qual, como ser humano, foi descendente do rei Davi. E, quanto à sua santidade divina, a sua ressurreição provou, com grande poder, que ele é o Filho de Deus.
3 Ki Viyakita Maaj dikidi Nyan, nyanadi Yitaypika Duw Jisas Krais, dikik bwulana. Mwiya duw tidikikik taakw sapwiylid. Sapwiylik, di Yisrayil dayadi tayir kwadi dayaam van tidi yitaypika duw Davit dikidi gwalugwur wakwud.
3 — ausente —
4 Aw simakak tikuw Jisas Krais di dikidi ap tikwanadi Nyan tikuw, di kiyakuw ridik, God ata kirapitakadid dikidi Mawulaar.
4 — ausente —
5 Jisas Kraisaar God wunak sukwasukw kwurkuw, di tasakwu-didiwun dikidi maaj karaydi duw tituwkikik. Di atawa kwurdilik tikuw, wun Jisas Kraisa danik tikuw, ababa jaka tipaam kwanadiy duw takwak sugwiyaan kwur-kwatuwadiy aw mwiyir day dikik wukijibir tikuw, diki majib wuki-wukib tidakikik.
5 Por meio de Cristo, Deus me deu a honra de ser apóstolo no serviço de Cristo para levar pessoas de todas as nações a crerem em Cristo e a serem obedientes a ele.
6 Aw gwur Roma tipa kidiy duw taakw, gwurabab dayawa nakamwiyib God tasakwu-didiygwur adiy Jisas Krais dikidiy duw taakw tigwurkikik.
6 Entre essas pessoas estão vocês que moram em Roma, a quem Deus tem chamado para pertencerem a Jesus Cristo.
7 Yaakiya, wun ki maaj gwur Roma tipa kidiy duw takwak sukwutuwa. God diki mawul gwurak yikuw, di tasakwu-didiygwur di dikidiy kapa duw taakw tigwurkikik. Wun bas situwabir Asaay Godawa Yitaypika Duw Jisas Kraisak aw bir gwuraam sukwasukw kwurkuw, gwurak kwusida-takaan tikwana mawul kwiybirkik.
7 Por isso eu escrevo a todos vocês que estão em Roma, todos vocês a quem Deus ama e a quem tem chamado para serem o seu próprio povo. Que a
8 Taay, wun gwur lakwugwurkik wun wunadi Godak wayapiy sikwatuwaad gwuradiy Roma tipa kidiy Kristen duw takwa danik tikuw. Ababa jaka tipa kidiy duw taakw day wukinadiy gwur Godak mwiyir wukijibir tinadiygwurik waan. Alik tikuw, wun Godak Jisas Kraisaar wayapiy sikwanadiwun a javik tikuw.
8 Em primeiro lugar, por meio de Jesus Cristo dou graças ao meu Deus por todos vocês, pois no mundo inteiro se ouve falar a respeito da fé que vocês têm.
9 Wun wuna miyawa mawulawa yawiy kwur-kwanadiwun Godak. Diki danik tikuw wun duw takwak wasapwiy-tuwadiy diki Viyakita Maaj dikidi Nyinik. Aw adi God di bwu lakwunaad nyanyi wun dikiwa maaj bwula-tuwkib, wun dikik bas sijibira-tuwaad gwurak.
9 Eu sirvo a Deus com todo o meu coração, anunciando a boa notícia a respeito do seu Filho; Deus é testemunha de que digo a verdade. Ele sabe que eu sempre lembro de vocês
10 Nyanyi wun Godak bas sikwatuwaad aw di mayaakw kwakuw, kita ya yaab kajadik gwurak yaan jawuk. Atawa bas sikwanadiwun dikik.
10 e oro por vocês. E peço a Deus que, se for da sua vontade, ele faça com que agora eu possa ir visitá-los.
11 Wun gwurak vikir samasam wukinadiwun God dikidi Mawul dikidi ap gwurak kwatiyak gwuradiy Godak wukijibir tigwuradiy mawul ap tidakikik.
11 Pois eu quero muito vê-los, a fim de repartir bênçãos espirituais com vocês para fortalecê-los,
12 Wuna maaj liki maaw kitawa wana: Nyan abab Godak wukijibir tikwanadiyan. Alik tikuw, nyan abab, gwurawa wun nakamwiyib awarwa sugwiyaan kwurkidiyan nyanadiy Godak wukijibir tibanadiy mawul ap tidakikik.
12 quer dizer, para que nos animemos uns aos outros por meio da fé que vocês e eu temos.
13 Wunadiy Kristen gwalugwa duw taakw, wun ki maaj yarakara lakwu-gwurkik. Jaab samasam wun gwurak yakir kwur-kwatuwdiy. Aw wun maa rav. Nuwukadiy jaka tipaam wun samasama duw takwak sugwiyaan kwurkuw day Jisas Kraisak wukijibir tinadiy. Aw kita wun gwurak yakir kwurkwatuwa, wun gwuradiy nyidim atawa kwur-kwurik.
13 Meus irmãos, quero que saibam que muitas vezes resolvi ir visitá-los, mas fui impedido até agora de fazer isso. Pois eu gostaria que o meu trabalho produzisse resultados entre vocês também, como tem acontecido entre outros não judeus.
14 Adiy Grik jaka tipa kidiy yarakara kwakwanadiy duw takwawa, adiy nuwukadiy jaka tipa kidiy bwal as kaytik kwakwanadiy duw takwawa, adiy samasama jaav lakwu-kwanadiy duw takwawa, adiy saal viyanadiy duw takwawa, miyawa dayak wun God diki Viyakita Maaj jaaw kaliva-kituwadiy.
14 Pois é meu dever pregar a todos, tanto aos civilizados como aos não civilizados, tanto aos instruídos como aos sem instrução.
15 Wun atawa wukikuw, wuna mawul samasam wana wun ki Viyakita Maaj wasapwiyik gwur Rom tipa kidiy duw takwak ab.
15 É por isso que eu quero anunciar o evangelho também a vocês que moram em Roma.
16 Wun mawul vitiy samab maa ti God diki Viyakita Majik. Aw aal ki Viyakita Majir God diki nyigil ap simaka-kwadaala adiy dikik wukijibir tikwanadiy duw takwak. Adiy Juw jaka tipa kidiyik taay, aw daya kwukir ata nuwukadiy jaka tipa kidiy duw takwak.
16 Eu não me envergonho do evangelho, pois ele é o poder de Deus para salvar todos os que creem, primeiro os judeus e também os não judeus.
17 Aw ki Viyakita Majir God simaka-kwadaal ata ata di mwugiy-kwanaad duw taakw diki milaam mwiyir tidakikik. Aal dayadiy Godak wukijibir tikwanadiy mawula danir. Aw niki kapaba yaab maa ti. Aw God diki lapa nyigaam kitawa bwulana a javik.
17 Pois o evangelho mostra como é que Deus nos aceita: é por meio da fé, do começo ao fim. Como dizem as Escrituras Sagradas : “Viverá aquele que, por meio da fé, é aceito por Deus.”
18 Aw adiy duw taakw day Godak gaba maaj akis sukwu-kwanadiy, day niki vaal niki vaal yikwanadiy, day atampika kupwarapa vaal yitaay, God diki mwiya mwiyab tikwana maaj liki maaw vasisada-kwadanaal. Alik tikuw, adawur tipaam kwanadi God di yaal samasam gira-kwanaad atampika duw takwak. Diki dayak yaal girakwana mawul aka maykaar wakwuna.
18 Do céu Deus revela a sua ira contra todos os pecados e todas as maldades das pessoas que, por meio das suas más ações, não deixam que os outros conheçam a verdade a respeito de Deus.
19 God nuwukadiy jaav di dikib bwutaay simakadilik tikuw day adiy jaav mwiyir lakwudakik, alik duw taakw bwunak lakwu-lakwuk tinadiy.
19 Deus castiga essas pessoas porque o que se pode conhecer a respeito de Deus está bem claro para elas, pois foi o próprio Deus que lhes mostrou isso.
20 God ababa jaav yitakadil nyab aw yaan kita di diki mawul liki mawum duw takwak simakadil. Aw duw taakw a jaav maa rav vivak milaar. Aw day dikidiy yitaka-didiy jaav vikuw, day dikidi nyanyi kip tikwanadi apawa diki mwiya mwiyab mwiya kapaba mawul di God tidilik tikuw, abir javim bwunak lakwu-kwadiy. Alik tikuw, God abir jaav dayak simakadik, day lakwukuw, dikik gaba maaj sukwu maardalik, ginyir day wawa maaj ti maa dikik a javik.
20 Desde que Deus criou o mundo, as suas qualidades invisíveis, isto é, o seu poder eterno e a sua natureza divina, têm sido vistas claramente. Os seres humanos podem ver tudo isso nas coisas que Deus tem feito e, portanto, eles não têm desculpa nenhuma.
21 Day lakwudaal ab God mwiya mwiyab kwakwanaad, aw day samab maa dayadiy mawulaar Godak wayapiy sikuw, dikik yakisuw tak, di mwiya God-ad wakuw. Atawa titaay, dayadiy mawul jawjaay wukitaay, dayadiy saal viyanadiy mawul pakwun tikwanadiy.
21 Eles sabem quem Deus é, mas não lhe dão a glória que ele merece e não lhe são agradecidos. Pelo contrário, os seus pensamentos se tornaram tolos, e a sua mente vazia está coberta de escuridão.
22 Adiy duw taakw wakwadaal ab, “Nyan samasama jaav lakwu-kwanadiyan,” wataay, day ata saal viyadiy duw taakw tin tin ap yiwardiy.
22 Eles dizem que são sábios, mas são tolos.
23 Aw day adi nyanyi kwaya-kwanadi God diki apawa gilabadiyim bwan kwiykuw, day tasakwu-dadiy miya kayikak gaba maaj sukwuk. Ayiy, adiy duwawa wapiywa animal awa kabaay kaytika jaav dayadiy miya kayik viyatakataay, gaba maaj ata sukwu-kwadiy adiy miya kayikak.
23 Em vez de adorarem ao Deus imortal , adoram ídolos que se parecem com seres humanos, ou com pássaros, ou com animais de quatro patas, ou com animais que se arrastam pelo chão.
24 Aw day atawa kwurdalik tikuw, alik God ab wapadidiy aw mwiyir day dayadiy amwiyim jawjaay kwurdakik awarwa awarwa day dayadiy vaal kwurik wardiy mawulaar.
24 Por isso Deus entregou os seres humanos aos desejos do coração deles para fazerem coisas sujas e para terem relações vergonhosas uns com os outros.
25 Aw day adi mwiya mwiyab tikwanadi God warapiydaad aal suwaal suwala tikwana jaav mayaakw kwakwak. Atawa kwurin titaay, day Godak gaba maaj sukwu-yaay, day adiy di yitaka-didiy javik gaba maaj sukwudadiy. Aw li day adi yitakadidiy Godada dikik gaba maaj sukwuk-dana nyanyi nyanyi, aal viyakit tikik-na. Mwiya maaja.
25 Eles trocam a verdade sobre Deus pela mentira e adoram e servem as coisas que Deus criou, em vez de adorarem e servirem o próprio Criador, que deve ser louvado para sempre. Amém !
26 Alik tikuw, day atawa kwurdalik tikuw, God dayak maa wakuw, di wapadidiy dayadiy mawul wardakik. Alik tikuw, taakw lakw wakwanadiy dayadiy duwawa kis kwur-kwurik, aw nuwukadiy takwawa kis kwurik.
26 Por causa das coisas que essas pessoas fazem, Deus as entregou a paixões vergonhosas. Pois até as mulheres trocam as relações naturais pelas que são contra a natureza.
27 Atampik duw ab lakw wakwanadiy dayadiy takwaam kwur-kwurik, aw day nuwukadiy duwawa kwurik, day daya awarwa mawul wartaay. Aw day atawa kwurtaay, dayadiy yikwadanadiy vaal day dayadiy mawulawa amwiyim jawjaay kwur-kidanadiy.
27 E também os homens deixam as relações naturais com as mulheres e se queimam de paixão uns pelos outros. Homens têm relações vergonhosas uns com os outros e por isso recebem em si mesmos o castigo que merecem por causa dos seus erros.
28 Day atawa kwurdaak, day Godak wukimardalik tikuw, God dayak maa wakuw, di wapadadiy dayadiy mawul jawjaay titaay, day duw taakw kwar maarkwadanadiy jaav kwurdakik.
28 E, como não querem saber do verdadeiro conhecimento a respeito de Deus, ele entregou os seres humanos aos seus maus pensamentos, de modo que eles fazem o que não devem.
29 Day atawa titaay, dayadiy mawul wapwurukwun tikwanadiy niki vaal niki vaalwa. Dayadiy sukw mwiya kupwaraap-adiy. Dayadiy mawul day daya danik niki jaav niki jaav kwurik. Dayadiy mawul nuwukadiy duw takwak kupwaraap tikwanadiy. Day wasupwun tikwana mawul tikwanadiy. Day duw takwaam viyasipa-kwadanadiy. Day wasakiy salataay tikwanadiy. Day gwiyipa maaj wakwanadiy nuwukadiy duw takwak. Day kupwarapa mawul tinadiy nuwukadiy duw takwak. Day kwukir titaay nuwukadiy duw takwak kwasa kwasa kupwarapa maaj wasipi-kwadanadiy. Day Godak yaal girakwanadiy. Day sakwar sakwar titaay dayaam yisadapik tikwanadiy duw takwaam vasisada-kwadanadiy. Day dayadiy sipak sakwar sakwar titaay maaj bwulayi bwulaya-kwadanadiy. Day nyanyi nuwukadiy vaal yiyi kwa javik sitakirak tikwanadiy. Day maa wakwadiy dayadiy amaay asaay majib wuki-wukik. Day akis samab lakwu-kwanadiy viyakita yabim kwakwak. Day dayadiy aban taka-kwadanadiy majim viyasuwiy viyasuwiy tikwanadiy. Dayadiy mawul nuwukadiy duw takwak akis yikwanadiy. Day nuwukadiy duw takwak akis mawul wuki-kwanadiy.
29 Estão cheios de todo tipo de perversidade, maldade, ganância, vícios, ciúmes, crimes de morte, brigas, mentiras e malícia. Caluniam
30 — ausente —
30 e falam mal uns dos outros. Têm ódio de Deus e são atrevidos, orgulhosos e vaidosos. Inventam maneiras de fazer o mal, desobedecem aos pais,
31 — ausente —
31 são imorais, não cumprem a palavra, não têm amor por ninguém e não têm pena dos outros.
32 Atampika duw taakw day bwu lakwu-nadiy God bwutaay tasakwudil duw taakw day dikiwa nyanyi nyanyi kajaan tikuw, vaat kwurdakik atampika vaal yidaak wakuw. Aw day kip kwurjibir tikwadanadiy adiy vaal. Aw day yaakiya wakwanadiy ab nuwukadiy duw taakw adiy vaal kwurdakib.
32 Eles sabem que o mandamento de Deus diz que aqueles que fazem essas coisas merecem a morte. Mas mesmo assim continuam a fazê-las e, pior ainda, aprovam os que fazem as mesmas coisas que eles fazem.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.