Mateus 21

Manabu NT (MLE_WBT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Day Jiruwsalimaar yitaay tidaak, mala Aliv nibwukim ril tip, Bitpas, ata walibab tal. Tilik, dikidiy kalivadidiy duw vitiy wayakikuw, wadibir, “Bir yikuw, walibab rina kwasa tipaar maay. Yikuw, tipaar wulakuw, dagiy alim sitakira-kibiraal. Yaav tuwtakada miyaam tina likidi badiy dagiy wa. Bir raliykuw, kiril akaray.
1 Quando Jesus e os discípulos estavam chegando a Jerusalém, pararam no povoado de Betfagé, que fica perto do monte das Oliveiras. Dali Jesus enviou dois discípulos na frente,
2 — ausente —
2 com a seguinte ordem:
3 “Li duw taakw birak bas sikidiy, ‘Agwa javik kwurbiraad?’ bir dayak aw, ‘Nyanadi sapakwa nyan di yawiy kwurdikik birakiwa. Yawiy kwusilik, yabiyib sibinin wayaki-kidabir.’”
3 Se alguém falar alguma coisa, digam que o Mestre precisa deles. Assim deixarão vocês trazerem logo os animais.
4 Jisas atawa kwurdil tayir God diki maaj wasapwiydi duw God diki lapa nyigaam sukwudil maaj ata mwiya mwiyaba maaj tal.
4 Isso aconteceu para se cumprir o que o profeta tinha dito:
5 Kitawa wana:
5 “Digam ao povo de Jerusalém: Agora o seu rei está chegando. Ele é humilde e está montado num jumento e num jumentinho, filho de jumenta.”
6 Abir vitiya duw yikuw, Jisas wadil majib kwurbiril.
6 Então os discípulos foram e fizeram o que Jesus havia mandado.
7 Bir abir amaay dagiywa likidi nyinwa kwurin kariyabirik. Kariyakuw, dayadiy wapwiy abir dagiy biraki bwunim takakuw, Jisas ata adi badiy dagiy bwunim warkuw, daan rad. Jiruwsalimaar ata bas yad.
7 Levaram a jumenta e o jumentinho, jogaram as suas capas sobre eles, e Jesus montou.
8 Duw taakw samasam dayadiy wapwiy yabim yapir takadadiy gilabadiy kaytik. Nuwukadiy duw taakw gagawa ba miy samasam kwurkuw, yabim takadadiy.
8 Da grande multidão que ia com eles, alguns estendiam as suas capas no chão, e outros espalhavam no chão ramos que tinham cortado das árvores.
9 Adiy taay Jisasak adiy kwukir abab rakarak tikuw, gaam sidiy, “Wayapiy as nyanadiy warag dayadi yitaypika duw Davit dikidi waraga duwak! God di mwiya viyakit-ad!”
9 Tanto os que iam na frente como os que vinham atrás começaram a gritar: — Que Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor! Hosana a Deus nas alturas do céu!
10 Jisas Jiruwsalimaar wuladik, alim kwadiy ababa duw taakw pitaan warkuw, day daya wadiy, “Kidi duw sikanadaad?” Nuwukadiy duw taakw ata wadiy, “Kad God diki maaj wasapwiynadi duw Jisas-ad. Di Galiliy tamiyaam rina tip Nasarit tipa kid-ad.”
10 Quando Jesus entrou em Jerusalém, toda a cidade ficou agitada, e o povo perguntava: — Quem é ele?
11 — ausente —
11 A multidão respondia: — Este é o
12 Day Jiruwsalimaar wuladaak, Jisas God dikidi wiyaar ata wulaad. Adiy ababa yapiydiy duw takwak Jisas watipisakwu-didiy. Ababa Rom dayadiy sanawa God dikid wiya saan waripiydiy duw abab kaybalaki-didiy. Adiy vaal kwuryi-dadiy midakim wapiy yapiydiy duw dayadiy jaab dayadiy tikir wapayakidik, vakirdiy.
12 Jesus entrou no pátio do Templo e expulsou todos os que compravam e vendiam naquele lugar. Derrubou as mesas dos que trocavam dinheiro e as cadeiras dos que vendiam pombas.
13 Di dayak ata wadidiy, “God diki lapa nyigaam kitawa wanaad, ‘Ababa tipa kidiy duw taakw valakwadiy wunadi wiyaar wunak wayapiy sikir.’ Aw gwur gwura mwugiygwuril luwkuw kwurnadiy duw daya tamiya!”
13 Ele lhes disse:
14 Adiy duw taakw dayadiy mil kwakidiy, adiy duw taakw dayadiy maan kupwarap-adiy, day abab Jisasak yakuw God dikidi wiyaam, di sipwutiy-didiy abab.
14 Cegos e coxos iam encontrar Jesus no pátio do Templo, e ele os curava.
15 Adiy sapakwa nyanugw pris awa God diki lo kalivadiy duw day Jisas dikidiy kwurdidiy viyakita yawiy vikuw, adiy nyanugw God dikidi wiyaam nimadib gaam sidaak, “God viyakit kwurkwaad Davit dikidi gwalugwa nyinik,” day alik tikuw, yaal giradiy.
15 Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei ficaram zangados quando viram as coisas maravilhosas que ele fazia e ouviram as crianças gritando no pátio do Templo: —
16 Aw day Jisasak ata wadaad, “Aw min wukiminadiy adiy wadanadiy maaj?” Jisas dayak ata wadidiy, “Ayiy, wun bwu wukituwa. Aw gwur ki God diki lapa nyigaam rina maaj gwur maa vi? Aal kitawa wana:
16 E eles disseram a Jesus: — Você está ouvindo o que estão dizendo? Jesus respondeu:
17 Wakuw, dayab wapakuw, Jiruwsalim tip wapakuw, Bitaniy tipaar ata yad a gaan alim si kwakir.
17 Então Jesus os deixou, saiu da cidade e foi para o povoado de Betânia. E passou a noite ali.
18 Sira pik ganbab, Jisas Jiruwsalimaar sibinin yitaay tikuw, di ata kaam yisad.
18 No dia seguinte, quando estava voltando para a cidade, Jesus teve fome.
19 Di miy, si vik, vidid mala yabim tidik. Vikuw, adi miyak yikuw, dikidiy mwiy sitakirakuw kikir, di vidil adi miy mwiy samab maa ri. Gagadika rad. Vikuw, adi miyak ata wadid, “Min ginyir samab mwiy ri maa.” Jayib nak ata wadik, adi miy ata rik yad.
19 Ele viu uma figueira na beira da estrada e foi até lá, mas não encontrou nada; só folhas. Aí disse para a figueira: E na mesma hora a figueira secou.
20 Jisas dikidiy kalivadidiy duw a jaav vikuw, pitaan warkuw, day dikik ata bas sidaad, “Ata ata kidi miy jayib nak rik yinaad?”
20 Os discípulos viram isso, ficaram muito admirados e disseram: — Como a figueira secou depressa!
21 Jisas dayak ata wadidiy, “Ki maaj awuk! Aw li gwur gwuradiy mawul Godak wukijibir tikigwura, mawul vitiy ti maarkigwura, kidi miyak watuwik rik yida pik atampik gwurabab wagwur, rik yikinaad. Aw ki javadika maa, nuwukadiy jaav ab kwurkigwuradiy. Aw li gwur kidi nibwukik wakigwura, ‘Min rapikuw, yin guwaam avakir!’ atawa wakigwura majib wukikuw, gwakuw, yikinaad.
21 Então Jesus disse:
22 “Aw li gwur Godak wukijibir tikuw, dikik bas sikigwuradiy ababa jaav ata kwur-kigwuradiy.”
22 Se crerem, receberão tudo o que pedirem em oração.
23 Jisas God dikidi wiyaar sibinin yakuw, adiy duw takwak kalivadik, adiy sapakwa nyanugw pris awa Juw dayadiy sapakwa nyanugw dikik yakuw, ata bas sidaad, “Agwa apa tikuw, kidiy jaav kwurminadiy? Minak ap kwiyid, sikadadaad?”
23 Jesus chegou ao Templo, e, quando já estava ensinando, alguns chefes dos sacerdotes e alguns líderes judeus chegaram perto dele e perguntaram: — Com que autoridade você faz essas coisas? Quem lhe deu essa autoridade?
24 Jisas dayak ata wadidiy, “Wun jaav naka bas sikir gwurak. Aw wunak wakigwura wunak ap kwiydi duw ad wakituwaad gwurak. Sikadadaad Jonaam wayakid baptais kwiydikik? God-ad? Ay duw-adiy? Wunak aw!” Day awarwa awarwa maaj bwulabagwudiy. Day daya ata wadiy, “Nyan ata ata wakinadiyan? Aw li nyan, ‘God-ad’, waan wakibana, di nyanak, ‘Agwa javik gwur diki majib wukimar-gwuril?’ wakinaad. Aw li nyan, ‘Duw-adiy’, wakibana...” Day duw takwak yagadiy. Agwak, abab wukidiy Jon God diki maaj wasapwiydi duw-ad.
24 Jesus respondeu:
25 — ausente —
25 Respondam: quem deu autoridade a João para batizar? Foi Deus ou foram pessoas? Aí eles começaram a dizer uns aos outros: — Se dissermos que foi Deus, ele vai perguntar: “Então por que vocês não creram em João?”
26 — ausente —
26 Mas, se dissermos que foram pessoas, temos medo do que o povo pode fazer, pois todos acham que João era profeta .
27 Alik day Jisasak ata wadaad, “Nyan maa laakw.” Jisas dayak ata wadidiy, “Wunabab gwurak wu maa agwa apaar kidiy jaav kwurtuwadiy.”
27 Por isso responderam: — Não sabemos.
28 Jisas ki waya maaj kitika maaj wadil dayak. “Aw gwur wukigwur ata ata ki majik? Duw nak di nyidiy vitiy tad. Di taay nyinik yikuw, wadid, ‘Wunadi nyan, wun min wuna mayim yin yawiy kwurminkik nibwul.’
28 Jesus continuou:
29 “Adi nyan dikidi asayik wadid, ‘Wun kwasik yinadiwun.’ Atawa wakuw, ginyir diki mawul warapiykuw, di ata dikidi asaay mayim yawiy kwurid.
29 — Ele respondeu: “Eu não quero ir.” Mas depois mudou de ideia e foi.
30 “Adi duw dikidi vitiya nyinik yikuw, taay nyinik wadil maja pik wadid. Wadik, adi nyan di, ‘Ayiy’ waad. Wakuw, di mayir maa yi.
30 — O pai foi e deu ao outro filho a mesma ordem. E este disse: “Sim, senhor.” Mas depois não foi.
31 “Abir nyidiy, sikadadaad birakidi asaay majib wukid?” Day ata wadiy, “Adi taay nyanad.” Jisas dayak ata wadidiy, “Wun watuwadiygwurik adiy kupwarapa takis kwurkwanadiy duwawa adiy yabim kwurkwur tikwanadiy taakw, day taak God dikidi gwalugwur wulakinadiy. Aw gwur daya kwukir wulakigwura, ay gwur wul maa.
31 — Qual deles fez o que o pai queria? — perguntou Jesus. E eles responderam: — O filho mais velho. Então Jesus disse a eles:
32 “Aw Jon Baptais kwiydi duw gwurak yakuw, ‘Gwuradiy mawul warapiykuw, God diki majib awuk!’ Wakuw wadik, gwur diki majib maa wak. Aw adiy kupwarapa takis kwurdiy duwawa adiy yabim kwurkwur tidiy taakw day Jon diki majib wukidiy. Aw gwur a jaav bwu vigwuril. Vikuw, gwur gwuradiy mawul warapiy maarkuw, diki majib wukimar-gwuril.”
32 Pois João Batista veio para mostrar a vocês o caminho certo, e vocês não creram nele; mas os cobradores de impostos e as prostitutas creram. Porém, mesmo tendo visto isso, vocês não se arrependeram e não creram nele.
33 Jisas dayak ata wadidiy, “Gwur niki waya maaj kitika maaj awuk. Duw nak bajigay si girap, diki mayim sididiy. Sikuw, kabaka yarip kaypwusidid. Di kaw ata vadid. Ginyir girap dayadiy mwiy alim manir vasi-kidanadiy dayadiy guw kwurkuw, kidakikik. Alawul pik tina wiy ata kwurdil apiy yaripaam van tidiy duwak. Yawiy kwurdiy duw daya tabaam ata takadid adi maay. Takakuw, sikaam ril jaka tipaar ata yad.
33 Jesus disse:
34 “Girap lawdaal nyi yawiy duw wayakididiy dayak diki am kwurdakik.
34 Quando chegou o tempo da colheita, o dono mandou alguns empregados a fim de receber a parte dele.
35 “Aw day adiy yawiy duwaam kalakwukuw, nak day viyadaad, nak day viyasipadaad, nak kabakir viyadaad.
35 Mas os lavradores agarraram os empregados, bateram num, assassinaram outro e mataram ainda outro a pedradas.
36 “Ginyir maa adi maay asaay duw kwasa samasam nuwukadiy yawiy duw wayaki-didiy adi mayik van tidiy duwak. Aw day adiy yawiy duwaam tayir yidiy yawiy duwaam kwurdaal pik kwurdadiy.
36 Aí o dono mandou mais empregados do que da primeira vez. E os lavradores fizeram a mesma coisa.
37 “Atawa dayak kwurdaak, di dikidi nyan wayakidid adi mayik van tidiy duwak. Diki mawulaam waad, ‘Day wukikinadiy wunadi nyinik.’
37 Depois de tudo isso, ele mandou o seu próprio filho, pensando: “O meu filho eles vão respeitar.”
38 “Aw adiy duw adi nyinim vikuw, day daya wadiy, ‘Kidi duw maay asaay dikidi nyan-ad. Dim viyasipanaak. Dim viyasipakuw, kidi maay nyanadi maay tikinaad.’
38 Mas, quando os lavradores viram o filho, disseram uns aos outros: “Este é o filho do dono; ele vai herdar a plantação. Vamos matá-lo, e a plantação será nossa.”
39 “Alik dim kayakitikuw, kawaar yakisakwukuw, viyasipa-daad.”
39 — Então agarraram o filho, e o jogaram para fora da plantação, e o mataram.
40 Jisas dayak ata bas sididiy, “Adi maay asaay yakuw, agwa jaav kwurkinaad adiy mayik van tinadiy duwaam?”
40 Aí Jesus perguntou:
41 Day dikik ata wadaad, “Di yakuw, adiy kupwarapa duwaam viyasipakuw, adi maay nuwukadiy yawiy duwak ata kwiykinaad. Aw day diki am sikuw, yabiyib dikik kwiy-kidanaal.”
41 Eles responderam: — Com certeza ele vai matar aqueles lavradores maus e vai arrendar a plantação a outros. E estes lhe darão a parte da colheita no tempo certo.
42 Jisas dayak ata wadidiy, “Gwur ki God diki lapa nyigaam rina maaj maa vi? Kitawa wana:
42 Jesus então perguntou:
43 “Alik wun watuwadiygwurik, tayir gwur Juw duw God diki yawiyik van tigwuril. Aw gwur diki yawiy jawjaay kwurgwuril. Alik tikuw, God di maa wakuw gwura yawiyik, a yawiy nuwukadiy jaka tipa kidiy duwak kwiykida. Aw adiy duw day dikik viyakita yawiy kwurkidiy.
43 E Jesus terminou:
44 “[Adiy duw taakw day adi apiy kabakim vakir-kinadiy dayadiy ap bwan tukwiya-kidiy. Aw li adi kabaak dayadiy apiyim vakir-kidadiy, mwiya kwayupw kitik viyamwunyir-kidadiy. Aw wun adi kabaak-adiwun. Aw wun adi kabaak-adiwun.]”
44 Quem cair em cima dessa pedra ficará em pedaços. E, se a pedra cair sobre alguém, essa pessoa vai virar pó.
45 Adiy sapakwa nyanugw pris awa Parasiy Jisas wadil waya maaj wukikuw, day lakwudiy, “Jisas wadidiy waya maaj kitika maaj dayadiy maw nyan kwurbanadiy yawiyik maa wanaad.” Alik day Jisasaam kalakwuk. Aw day lakwudiy ababa duw taakw wadiy, “Jisasad God diki maaj wasapwiynadi duw-ad.” Day yagadiy adiy duw takwak. Alik day Jisasaam kalakwuk wukidaal maa rav.
45 Os chefes dos sacerdotes e os fariseus ouviram as parábolas que Jesus contou e sabiam que ele estava falando a respeito deles.
46 — ausente —
46 Por isso queriam prendê-lo, mas tinham medo da multidão porque o povo achava que Jesus era profeta .

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.