Mateus 19

Manabu NT (MLE_WBT) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 Jisas kidiy maaj wakwusin napakuw, Galiliy tamiy wapakuw, Juwtiya tamiyaar ata yad. Yikuw, Jawtan bayib libwukuw, apika gikir vakiyid.
1 Tendo acabado de dizer essas coisas, Jesus saiu da Galiléia e foi para a região da Judéia, no outro lado do Jordão.
2 Yidik, samasama duw taakw vagaluwdiy alim dikik. Yin vagaluwdaak, dayaam barik kwurdiy duw taakw di ata sipwutiy-didiy.
2 Grandes multidões o seguiam, e ele as curou ali.
3 Nuwukadiy Parasiy yadiy Jisasak vasibariyik. Alik dikik bas sidaad, “Li duw diki taakw kipakip wapakida, aal yaakiya?”
3 Alguns fariseus aproximaram-se dele para pô-lo à prova. E perguntaram-lhe: "É permitido ao homem divorciar-se de sua mulher por qualquer motivo? "
4 Jisas dayak ata wadidiy, “Ki God diki lapa nyigaam rina maaj gwur van maa ti?Alik tikuw, ginyir bir vitiy ti maa. Amwiy nak kaytik tikinabir. Agwa jaav God bwu tuwtakada, duw gwutaka-diba!”
4 Ele respondeu: "Vocês não leram que, no princípio, o Criador ‘os fez homem e mulher’
5 — ausente —
5 e disse: ‘Por essa razão, o homem deixará pai e mãe e se unirá à sua mulher, e os dois se tornarão uma só carne’?
6 — ausente —
6 Assim, eles já não são dois, mas sim uma só carne. Portanto, o que Deus uniu, ninguém o separe".
7 Adiy Parasiy Jisasak ata bas sidaad, “Agwa javik mwiya tayir Mawsis ki maaj sukwudil God diki lapa nyigaam? ‘Duw diki takwaam wapaak tidik, aw di wapa-kwadanadiy lapa nyig likik kwiykuw, diki takwaam ata wapa-kwaad.’”
7 Perguntaram eles: "Então, por que Moisés mandou dar uma certidão de divórcio à mulher e mandá-la embora? "
8 Jisas dayak ata wadidiy, “Gwur abab kabaak gwuradiy maka apaam rinadiygwur God diki mawulak ki javik. Alik Mawsis yaakiya waad gwur gwuradiy takwaam wapa-wapaak. Aw mwiya tayir atawa maa ti.
8 Jesus respondeu: "Moisés lhes permitiu divorciar-se de suas mulheres por causa da dureza de coração de vocês. Mas não foi assim desde o princípio.
9 “Aw li duw diki taakw nikidi duwaam vaal yi maarlik, aw likidi duw likim kipakip wapakida, niki takwaam kirakida, adi duw diki ginya takwaam vaal yikinaad.”
9 Eu lhes digo que todo aquele que se divorciar de sua mulher, exceto por imoralidade sexual, e se casar com outra mulher, estará cometendo adultério".
10 Jisas dikidiy kalivadidiy duw dikik ata wadaad, “Aw li duwawa taakw bir wa wamina maja pik tikibira, aal viyakita kip pasa duw pasa taakw tikibira.”
10 Os discípulos lhe disseram: "Se esta é a situação entre o homem e sua mulher, é melhor não casar".
11 Jisas dayak ata wadidiy, “Ababa duw gwurak wagwuril jaav kwurkwur maa rav. Adiy nuwukadiy duw God dayak ap kwiykuw, day ki jaav kwurkwadiy. Nuwukadiy duw taakw kira maa. Nuwukadiy duw dayadiy amaay sapwiydaak, dayadiy amwiy kupwaraap tidaak, alik taakw kirakir maa rav. Nuwakadiy duw dayadiy mad bwutaay kitikidaak, alik taakw kirakir maa rav. Nuwukadiy duw dayadiy mawul Godak diki yawiyda kwurik wakuw, alik day taakw kira maa. Adiy duw day kitawa kwurik ki maaj awuk.”
11 Jesus respondeu: "Nem todos têm condições de aceitar esta palavra; somente aqueles a quem isso é dado.
12 — ausente —
12 Alguns são eunucos porque nasceram assim; outros foram feitos assim pelos homens; outros ainda se fizeram eunucos por causa do Reino dos céus. Quem puder aceitar isso, aceite".
13 Nuwukadiy duw taakw dayadiy nyanugw kariyadadiy Jisasak dayaam taab takakuw Godak bas sidikikik. Aw Jisas dikidiy kalivadidiy duw a jaav vikuw, maa wadiy dayak. Jisas dayak ata wadidiy, “Nyanugw wunak yakwadiy. Watipi-tikwa! God dikidi gwalugw kitampika nyanugw dayakidaad.”
13 Depois trouxeram crianças a Jesus, para que lhes impusesse as mãos e orasse por elas. Mas os discípulos os repreendiam.
14 — ausente —
14 Então disse Jesus: "Deixem vir a mim as crianças e não as impeçam; pois o Reino dos céus pertence aos que são semelhantes a elas".
15 Taab dayaam takakuw, ata wapadidiy.
15 Depois de lhes impor as mãos, partiu dali.
16 Duw nak Jisasak yakuw, dikik bas sidid, “Kalivanadi duw, viyakita jaav wun kwurkuw, nabiy nabiy yara kwakidiwun?”
16 Eis que alguém se aproximou de Jesus e lhe perguntou: "Mestre, que farei de bom para ter a vida eterna? "
17 Jisas dikik ata wadid, “Agwa javik min wunak bas simina viyakita javik? Godadika di viyakit tinaad, nuwukadiy maa. Min nabiy nabiy kwakir wakuw, God dikidiy lo wab awuk.”
17 Respondeu-lhe Jesus: "Por que você me pergunta sobre o que é bom? Há somente um que é bom. Se você quer entrar na vida, obedeça aos mandamentos".
18 Aw di Jisasak ata bas sidid, “Agwa lo wadiy?” Jisas dikik ata wadid, “Duwaam viyasipa-tikwa. Duw nikidi duw takwaam vaal yitikwa. Luwkuw kwurtikwa. Gwiyip kwur maaj watikwa. Amaay asaay biriki majib awuk. Gwur gwura sipak yarakara kwurgwura pik, gwur atawa akwur walibab kwanadiy duw takwak.”
18 "Quais? ", perguntou ele. Jesus respondeu: " ‘Não matarás, não adulterarás, não furtarás, não darás falso testemunho,
19 — ausente —
19 honra teu pai e tua mãe’ e ‘amarás o teu próximo como a ti mesmo’".
20 Adi badiy duw Jisasak ata wadid, “Kidiy waminadiy ababa lo wab wun wukikwanadiwun. Agwa jaav kip rina?”
20 Disse-lhe o jovem: "A tudo isso tenho obedecido. O que me falta ainda? "
21 Jisas dikik ata wadid, “Ki jaav kip rina. Min viyakit tikir wakuw, minadiy ababa jaav nuwukadiy duw takwak yapiykuw, adiy saan akwiy saal yinadiy duw takwak. Atawa kwurkimina, adawul tipaam nima jaav kwurkimina. Min ata wuna kwukib may.”
21 Jesus respondeu: "Se você quer ser perfeito, vá, venda os seus bens e dê o dinheiro aos pobres, e você terá um tesouro no céu. Depois, venha e siga-me".
22 Di a maaj wukikuw, diki maak vakiril. Di ata samasam wukid dikidiy niki jaav niki javik nuwukidiy duw takwak kwiy-kwiyik. Wukikuw, diki mawul pakwul. Ata Jisasaam wapadid.
22 Ouvindo isso, o jovem afastou-se triste, porque tinha muitas riquezas.
23 Jisas dikidiy kalivadidiy duwak ata wadidiy, “Atawa samasama jaav tinadi duw God dikidi gwalugwur vara-varak wukikida, dikim vaat yikina.
23 Então Jesus disse aos discípulos: "Digo-lhes a verdade: Dificilmente um rico entrará no Reino dos céus.
24 “Aw niki maaj watuwadiygwurik. Jaay tupwur kamil kwusawula-kwusawulak a nima yawiyal. Aw mwiya nima yawiy samasama jaav tinadi duw God dikidi gwalugwur vara-varak.”
24 E lhes digo ainda: é mais fácil passar um camelo pelo fundo de uma agulha do que um rico entrar no Reino de Deus".
25 Aw dikidiy kalivadidiy duw ki maaj wukikuw, day ata nimadib pitaan wardiy. Pitaan warkuw, ata wadiy, “Atawa tikuw, atata atata duw taakw God dikidi gwalugwur varakinadiy nabiy nabiy yara kwakir?”
25 Ao ouvirem isso, os discípulos ficaram perplexos e perguntaram: "Neste caso, quem pode ser salvo? "
26 Jisas dayak van napakuw, wadidiy, “Duw taakw day kap maa rav. Aw God rivnaad ababa jaav kwurkwurik.”
26 Jesus olhou para eles e respondeu: "Para o homem é impossível, mas para Deus todas as coisas são possíveis".
27 Pita ata wadid Jisasak, “Awuk! Nyan ababa jaav bwutaay wapakuw, mina kwukib yanadiyan. Agwa jaav nyan kwur-kibanadiy?”
27 Então Pedro lhe respondeu: "Nós deixamos tudo para seguir-te! Que será de nós? "
28 Jisas dayak ata wadidiy, “Wun gwurak waaw. Ginyir miyawa jaav kwula jaav tikidana nyi, a nyi wun, duw taakw dayadi Mwaam, yitaypika tamiyaam daan rikuw, ababa duw takwaam kotiy ik, gwur wunadiy duw tabatiy maan vitiya duw, gwurabab daan rikigwura Yisrayil dayadiy gwalugw tabatiy maan vitiyaam kotiy ik.
28 Jesus lhes disse: "Digo-lhes a verdade: Por ocasião da regeneração de todas as coisas, quando o Filho do homem se assentar em seu trono glorioso, vocês que me seguiram também se assentarão em doze tronos, para julgar as doze tribos de Israel.
29 “Abab day wunak wukijibiran tikuw, alik dayadiy wiy nyamwus mwaam jikwaar amaay asaay nyanugw kupw wapakidadiy wuna danik tikuw, God adiy duw takwak samasam nuwukadiy kwiykidadiy. Di wadik, day nabiy nabiy yara kwakidanadiy.
29 E todos os que tiverem deixado casas, irmãos, irmãs, pai, mãe, filhos ou campos, por minha causa, receberão cem vezes mais e herdarão a vida eterna.
30 “Kita samasam day yitaypik tinadiy ginyir mwiya yisadayaki-kidiy. Aw kita samasam day yisadayaki-nadiy, ginyir day yitaypik tikidiy.”
30 Contudo, muitos primeiros serão últimos, e muitos últimos serão primeiros".

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.