Mateus 13
Manabu NT (MLE_WBT) vs NTLH
1 A nyi, wiy wapakuw, Galiliyaar mala araam tikuw, Jisas adiy duw takwak kaliva-didiy.
1 Naquele mesmo dia Jesus saiu de casa, foi para a beira do lago da Galileia, sentou-se ali e começou a ensinar.
2 Jisasawa duw taakw samasam vagaluwdiy. Alik di kwasa jabiraar warkuw, di a jabiraam guwaam kwaad day diki maaj mwiyir wakwudakik. Day samasama duw taakw adiyka a mala ara kupwaam ridiy.
2 A multidão que se ajuntou em volta dele era tão grande, que ele entrou num barco e sentou-se; e o povo ficou em pé na praia.
3 Dayak samasama jaav kalivadidiy. Waya maaj kitik wadidiy. Di dayak wadidiy, “Gwur awuk ki maaj! Duw nak kabasik kitika jaav, wit, liki kadiy diki mayim yakik yad.
3 Jesus usou parábolas para ensinar muitas coisas. Ele disse:
4 “Kadiy yakidik, nuwuk apiy yabim vakirdiy. Wapiy adiy kadiy vikuw, dakuw, kidadiy.
4 Quando estava espalhando as sementes, algumas caíram na beira do caminho, e os passarinhos comeram tudo.
5 “Nuwukadiy kadiy kabaka ril kwasa kupw, a kupwaam vakirdiy. A kupw bag maa ti. Alik jayib ni saar warkuw, maj mwiyir maa kway. Aw nimadi nyi sidik, rik yikuw, kiyadiy.
5 Outra parte das sementes caiu num lugar onde havia muitas pedras e pouca terra. As sementes brotaram logo porque a terra não era funda.
6 — ausente —
6 Mas, quando o sol apareceu, queimou as plantas, e elas secaram porque não tinham raízes.
7 “Nuwukadiy kadiy ramiy tidiy visawa vakirdiy. Ramiy til visawa nakamwiyib warkuw, yakiwulupwun ridiy.
7 Outras sementes caíram no meio de espinhos, que cresceram e sufocaram as plantas.
8 “Nuwuk viyakita kupwaam vakirkuw, wardiy. Warkuw, day viyakita mwiy kwurdiy. Adiyka nuwuk mwiy mugwul ridiy, nuwuk mwiy kwasa samasam ridiy, aw nuwuk mwiy mwiya samasam ridiy.”
8 Mas as sementes que caíram em terra boa produziram na base de cem, de sessenta e de trinta grãos por um.
9 Jisas ata wadidiy, “Duw waan tinaad di yarakara wukikaad.”
9 E Jesus terminou, dizendo:
10 Jisas ki maaj wakuw wadik, dikidiy kalivadidiy duw dikik yakuw, ata bas sidaad, “Agwa javik kidiy duw takwak waya maaj kitika majir waminadiy?”
10 Então os discípulos chegaram perto de Jesus e perguntaram: — Por que é que o senhor usa
11 Jisas dayak wadidiy, “God simaka-didiygwur agwa jaav tayib pakwul atatawa di duw takwak van tikidadiy. Aw dayak maa.
11 Jesus respondeu:
12 “Duw taakw wuna maaj lakwudana, ginyir miyawa lakwu-kinadiy God dikidiy javik. Aw adiy duw taakw day wuna maaj laakw maardana, ginyir kip tikuw, saal yikidiy.
12 Pois quem tem receberá mais, para que tenha mais ainda. Mas quem não tem, até o pouco que tem lhe será tirado.
13 “Kidiy duw taakw mil vikwanadiy. Aw mwiya akis javim vikwanadiy. Day waan wukikwanadiy. Aw maaj mwiya akis lakwu-kwanadiy. Alik tikuw, wun dayak waya maaj kitika majir watuwadiy.
13 É por isso que eu uso parábolas para falar com essas pessoas. Porque elas olham e não enxergam; escutam e não ouvem, nem entendem.
14 “Aw God diki maaj wasapwiydi duw, Aysaya, diki God diki lapa nyigaam sukwudil maaj mwiya mwiyaba dayak tina. Di ki God wadil maaj duw takwak wadidiy,
14 E assim acontece com essas pessoas o que disse o
15 “God Aysayak ata wadid adiy duw takwak,God ata wadidiy dayak.”
15 Pois a mente deste povo está fechada:
16 Jisas dikidiy kalivadidiy duwak ata wadidiy, “Aw God gwurak yarakara kwurnaad. Alik gwur mwiyir mil vikuw, waan ab mwiyir wuki-gwuradiy.
16 Jesus continuou, dizendo:
17 “Ki maaj awuk. Tayir God diki maaj wasapwiydiy duwawa dikidiy duw taakw day adiy vigwuradiy wunadiy kwurtuwadiy yawiy vikir kwurdadiy, aw day maa vi. Day wuki-gwuradiy kalivatuwadiy maaj wukik kwurdadiy, aw day maa wak. Day kip kiyadiy.”
17 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: muitos profetas e muitas outras pessoas do povo de Deus gostariam de ver o que vocês estão vendo, mas não puderam; e gostariam de ouvir o que vocês estão ouvindo, mas não ouviram.
18 “Gwur awuk kidi duw adiy kadiy wit yakidil liki maw maaj.
18 — Então escutem e aprendam o que a
19 “Adiy duw taakw day maaj wukikuw God dikidi duw takwak van tikidadi nyak aw day maa laakw, adiy duw taakw day adiy apiy yabim vakirdiy kadiy wit kaytik tinadiy. Aw Satan yakuw, God diki maaj kwurdaal, dayadiy mawulaam kwalik.
19 As pessoas que ouvem a mensagem do vem e tira o que foi semeado no coração delas.
20 “Atampik nuwukadiy duw taakw kabaak apiyim ril kupwaam yakididiy kadiy kitik tinadiy. Day God diki maaj wukikuw, kwurik rakarak tinadiy. Maaj mwiyir maa mawulaar yi. Alik simiy maa ti. Dayaam samasam kupwarapa jaav viyadaak, nuwukadiy duw taakw dayak wasupwudaak God diki majik, day ata bwan kwiy-kwanadiy God diki majik.
20 As sementes que foram semeadas onde havia muitas pedras são as pessoas que ouvem a mensagem e a aceitam logo com alegria,
21 — ausente —
21 mas duram pouco porque não têm raiz. E, quando por causa da mensagem chegam os sofrimentos e as perseguições, elas logo abandonam a sua fé.
22 “Nuwukadiy duw taakw ramiy tina visawa vakirdiy kadiy kitik tinadiy. Day God diki maaj wukikuw, aw dayadiy mawulaam rinadiy majik samasam wukikuw, sanawa niki jaav niki jaav kwurik, kwanadiy. Adiy jaav yakuw, God diki majim yakiwulupwu-danadiy. Alik day mwiy maa ri.
22 Outras pessoas são parecidas com as sementes que foram semeadas no meio dos espinhos. Elas ouvem a mensagem, mas as preocupações deste mundo e a ilusão das riquezas sufocam a mensagem, e essas pessoas não produzem frutos.
23 “Nuwukadiy duw taakw adiy viyakita kupwaam vakirdiy kadiy wit kitik tinadiy. Day God diki maaj wukikuw, kwurkuw, day mwiy rinadiy. Nuwukadiy mwiy mugwul rinadiy. Nuwuk mwiy kwasa samasam rinadiy. Nuwuk mwiy mwiya samasam rinadiy. Atawa duw taakw God diki maaj kwur-kwanadiy.”
23 E as sementes que foram semeadas em terra boa são aquelas pessoas que ouvem, e entendem a mensagem, e produzem uma grande colheita: umas, cem; outras, sessenta; e ainda outras, trinta vezes mais do que foi semeado.
24 Jisas niki waya maaj kitika maaj dayak wadidiy. “Kitawa God duw takwak van tinaad. Di adi viyakita kadiy wit mayim yakidi duw kaytik-ad.
24 Jesus contou outra parábola . Ele disse ao povo:
25 “Nyidi gaan tilik, ababa duw taakw si kwayik yakidaak, dikidi mama nib yakuw, adiy diki mayim yakididiy kadiy wit awa nuwukadiy kupwarapa kadiy wit kaytika pika jaav a mayim yakididiy. Kupwarapa wit yakin napakuw, adi mama nib a maay wapakuw, ata yad.
25 Certa noite, quando todos estavam dormindo, veio um inimigo, semeou no meio do trigo uma erva ruim, chamada joio, e depois foi embora.
26 “Adiy kadiy ata abab mayim wardiy. Aw ginyir day yikuw, vidadiy nuwukadiy kupwarapa wit kaytika pika jaav nakamwiyib adiy viyakita wit awa wardiy.
26 Quando as plantas cresceram, e se formaram as espigas, o joio apareceu.
27 “A maay asaay duw dikidiy yawiy duw atawa vikuw, dikik yakuw, ata wadaad, ‘Sapakwa duw, min viyakita kadiy wit mina mayim yakiminidiy. Aw ata ata yikuw, kidiyay kupwarapa wit kaytika pika jaav nakamwiyib warnadiy?’
27 Aí os empregados do dono das terras chegaram e disseram: “Patrão, o senhor semeou sementes boas nas suas terras. De onde será que veio este joio?”
28 “Ata wadidiy, ‘Wunadi mama duw yakuw, adiy kupwarapa jaav yakididiy.’ Day ata dikik bas sidaad, ‘Aw min wukimina nyan yin adiy kupwarapa kadiy wit kaytika pika jaav gwakuw, yakinaak?’
28 — “Foi algum inimigo que fez isso!”, respondeu ele.
29 “Di dayak ata wadidiy, ‘Aw si wana? Atawa kwurkigwura, viyakita wit awa nakamwiyib kaygwa-kigwuradiy. Adiy viyakitawa kupwarapa wit kaytika pika jaav nakamwiyib warkwadiy. Ginyir dayadiy mwiy rik yidaak, wun ata wunadiy wit kwurlapwuka-kwanadiy duwak wakituwadiy: Gwur taay wadiy kupwarapa wit kaytika pika jaav gwakuw, kagwu mayim jitakakuw, yiyaar ayakisawul yiy yandikik. Ginyir adiy viyakita wit kwurjuwtakakuw, wunaki kamnaagw takakwatuwa wiyaam kariyaan atak.’”
29 — “Não”, respondeu ele, “porque, quando vocês forem tirar o joio, poderão arrancar também o trigo.
30 — ausente —
30 Deixem o trigo e o joio crescerem juntos até o tempo da colheita. Então eu direi aos trabalhadores que vão fazer a colheita: ‘Arranquem primeiro o joio e amarrem em feixes para ser queimado. Depois colham o trigo e ponham no meu depósito.’ ”
31 Jisas niki waya maaj kitika maaj wadidiy, “God duw takwak van tinaad sika mastat kitik. Ababa nuwukadiy kadiy nimadiyadiy, aw sika mastat mwiya kwasaala. Duw sika mastat kwurkuw, diki mayim sididiy. Ginyir kwasa mwiy simiy warkuw, mayim rinadiy javim kakilkinaad. Miy tidik, wapiy day dikidi ba miyaam kwaat taka-kwadanaad. Atampik God dikidi gwalugw taay kwasa tidik, aw ginyir mwiya nimaad tikinaad.”
31 Jesus contou outra parábola . Ele disse ao povo:
32 — ausente —
32 Ela é a menor de todas as sementes; mas, quando cresce, torna-se a maior de todas as plantas. Ela até chega a ser uma árvore, de modo que os passarinhos vêm e fazem ninhos nos seus ramos.
33 Jisas niki waya maaj kitika maaj wadidiy, “God duw takwak van tinaad yis kitik. Taakw bret sukwulik yikir tikuw, li ata kwasa yis kwurkuw, plaua wa nakamwiyib kwurjuwtakakuw, kaybaybalakin kwurtaykib, ginyir a plaua wa yis wulkuw, mwiya nima tikina.”
33 Jesus contou mais esta parábola para o povo:
34 Jisas vagaluwdiy duw takwak ababa jaav wadidiy waya maaj kitika majir. A waya maaj kitika majida dayak wadidiy.
34 Jesus usava parábolas para dizer tudo isso ao povo. Ele não dizia nada a eles sem ser por meio de parábolas.
35 Tayir God diki maaj wasapwiydi duw ki maaj wadil,Jisas atawa dayak wadik, ki maaj ata mwiya mwiyaba maaj tal.
35 Isso aconteceu para se cumprir o que o profeta tinha dito: “Usarei parábolas quando falar com esse povo e explicarei coisas desconhecidas desde a criação do mundo.”
36 Jisas adiy vagaluwdiy duw taakw wapakuw, yala wiyaar wuladik, dikidiy kalivadidiy duw dikik yakuw, wadaad, “Nyan adiy kupwarapa wit kitika jaav wamina waya maaj kitika maaj liki maw wukik.”
36 Então Jesus deixou a multidão e voltou para casa. Os discípulos chegaram perto dele e perguntaram: — Conte para nós o que quer dizer a
37 Jisas dayak ata wadidiy, “Adi viyakita kadiy wit mayim yakididi duw aad wun-adiwun, duw taakw dayadi Mwaam.
37 Jesus respondeu:
38 “Adi maay kidi kupwad. Adiy viyakita kadiy wit day God dikidiy duw taakw-adiy. Adiy kupwarapa wit kitika jaav day Satan dikidiy duw taakw-adiy. Adi kupwarapa wit kitika jaav mayim yakidi duw, aad Satan-ad. Adiy wit kitiki-nadiy duw day God dikidiy maaj kardadiy duw-adiy. Kitiki-kidana nyi, aal kidi kupw kwusikidi nyal.
38 O terreno é o mundo. As sementes boas são as pessoas que pertencem ao .
39 — ausente —
39 O inimigo que semeia o joio é o próprio Diabo. A colheita é o fim dos tempos, e os que fazem a colheita são os anjos.
40 “Day adiy kupwarapa wit kitika jaav kwurjuw takakuw, yaar yakisawula-kidanadiy. Atawa kidi kupw kwusidik, wun wayakituwik, wunadiy maaj kardadiy duw kidi kupwaar dakidiy. Dakuw, kwur-kidanadiy adiy ababa vaal yikwanadiy duw takwawa adiy ababa jaav day mwugiy-danadiy duw taakw vaal yidakikik. Dayaam kwurkuw, yiyaar yakisawula-kidanadiy.
40 Assim como o joio é ajuntado e jogado no fogo, assim também será no fim dos tempos.
41 — ausente —
41 O Filho do Homem mandará os seus anjos, e eles ajuntarão e tirarão do seu Reino todos os que fazem com que os outros pequem e também todos os que praticam o mal.
42 — ausente —
42 Depois os anjos jogarão essas pessoas na fornalha de fogo, onde vão chorar e ranger os dentes de desespero.
43 “God dikidiy duw taakw ki kupw wapakuw, God dikidi van tikidadi tipaar warkuw, day nyi baw tubwaar tikuw, wapakuw, mwiyir sikanaad, atampik tikinadiy. Gwur wuna maaj wukikuw, a majik awuk!”
43 Então o povo de Deus brilhará como o sol no Reino do seu Pai. Se vocês têm ouvidos para ouvir, então ouçam.
44 Jisas dayak ata wadidiy, “Duw nak nikidi duw diki kupwaam yitaay tikuw, jaav nak tayir pakwun tal vidil. A jaav mwiya samasama saan yapiy-kwadanaal. Vikuw, di kupw ata rimsuwdil. Rimsuwkuw, diki mawul rakarak samasam tikuw, diki wiyaar ata yad. Yikuw, dikidiy ababa jaav kwurkuw, nuwukadiy duw takwak kwiydikib, yapiydadiy. Yapiydadiy saan kwurkuw, ata yad adi kupwa duw diki kupw yapiyik. Atawa viyakita jaav God duw takwak van tinaad.”
44 — O
45 “Duw nak yin yaan tinaad viyakita gilabadiy yapiyik. Mwiya viyakita gilabadiy sitakirakuw, di dikidiy ababa jaav kwurkuw, nuwukadiy duw takwak kwiydakib, yapiydadiy. Yapiydadiy saan kwurkuw, di a viyakita gilabadiy ata yapiydil. Atawa God dikidiy duw takwaam van tididiy.”
45 — O
46 — ausente —
46 Quando encontra uma pérola que é mesmo de grande valor, ele vai, vende tudo o que tem e compra a pérola.
47 “Nagir kitik God duw takwaam van tinaad. Duw nagir kwurkuw, yala araam yakisakikuw, niki kamiy niki kamiy ata kwurdadiy. Nagir guwaam tidik, kawarkuw ata lagwun mala kupwaar kawardaad. Kawarkuw, daan rikuw, adiy kamiy ata kajidadiy. Adiy viyakita kamiy vakaar yakisawula-dadiy. Aw adiy kupwarapa kamiy kip yakiyaki-dadiy.
47 — O
48 — ausente —
48 E, quando está cheia, os pescadores a arrastam para a praia e sentam para separar os peixes: os que prestam são postos dentro dos cestos, e os que não prestam são jogados fora.
49 Atampik kidi kupw kwusidik, God dikidiy maaj kardadiy duw wakwukuw, adiy kupwarapa duw taakw, day viyakita duw takwawa kwakwanadiy kwurkuw, yaar yakisawula-kidanadiy. Alim day girataay, wuk vatikirikiy-kinadiy.”
49 No fim dos tempos também será assim: os anjos sairão, e separarão as pessoas más das boas,
50 — ausente —
50 e jogarão as pessoas más na fornalha de fogo. E ali elas vão chorar e ranger os dentes de desespero.
51 Jisas dikidiy kalivadidiy duwak ata bas sididiy, “Gwur kidiy watuwadiy maaj lakwu-gwuradiy?” “Ayiy,” ata wadiy. “Bwu lakwu-banadiy.”
51 Então Jesus perguntou aos discípulos: — Sim! — responderam eles.
52 Jisas ata wadidiy, “Adiy God diki lo kalivanadiy duw day wunadiy kaliva-tuwadiy duw tidaak, viyakita jaav kwurdadiy. Nuwukadiy taay pika viyakita jaav kwurnadiy. Nuwukadiy kwula pika jaav ab kwurnadiy. Ginyir adiy jaav lakwukuw, duw nuwukadiy duw takwak wasapwiy-danadiy.”
52 Jesus disse:
53 Jisas adiy waya maaj kitika maaj wakwusin napakuw, a tip ata wapadil.
53 Quando Jesus acabou de contar essas parábolas , saiu dali
54 Wapakuw, di diki tipaar sibinin yad. Yikuw, daya gaba maja wiyaar wulakuw, adiy duw takwak kalivadidiy. Aw day diki maaj wukikuw, pitaan wardiy. Day ata bas sidiy, “Ata ata di kidiy jaav lakwu-didiy? Ata ata di God diki mawulaam rina yawiy kwurnaad? Aw di ki tipaba duw-ad.
54 e voltou para a cidade de Nazaré, onde ele tinha morado. Ele ensinava na sinagoga , e os que o ouviam ficavam admirados e perguntavam: — De onde vêm a sabedoria dele e o poder que ele tem para fazer milagres?
55 “Di miya yawiy kwurkwanadi duw dikidi nyan-ad? Di Maria likidi nyan-ad? Jamis Jawsip Saymanwa Juwtas dikidiy nyamwusugw maa? Dikidiy jikwaraagw day abab kilim kwanadiy, ay maa? Akim di kidiy maaj kwurdidiy?”
55 Por acaso ele não é o filho do carpinteiro? A sua mãe não é Maria? Ele não é irmão de Tiago, José, Simão e Judas?
56 — ausente —
56 Todas as suas irmãs não moram aqui? De onde é que ele consegue tudo isso?
57 Day laakw maardalik diki ap liki maaw, alik day maa wadiy dikik. Jisas ata wadidiy, “Ababa tipa kidiy duw taakw God diki wasapwiydi duwak rakarak tinadiy. Aw diki tipa kidiywa diki gwalugw ki duw taakw atawa maa kwar.”
57 Por isso ficaram desiludidos com ele. Mas Jesus disse:
58 A tipa kidiy duw taakw day dikik wukijibir ti maardalik, alik di samasama nimadiy yawiy alim maa kwar.
58 Jesus não pôde fazer muitos milagres ali porque eles não tinham fé.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.