Romanos 8
Isthmus Mixe NT (MIR_TBL) vs NTLH
1 Hoorä, hawaꞌadstuum hajxy nmähmǿøyyänä coo jaꞌa Jesucristo hajxy nmøødhíjtäm tuꞌugmädiaꞌagy. Jaduhṉ hajxy ngudiúuṉäm nebiä Diosmädiaꞌagy hajxy xyhanéhm̱äm. Cab hajxy cøx̱ypänejpiä njatcǿøyyänä.
1 Agora já não existe nenhuma condenação para as pessoas que estão unidas com Cristo Jesus.
2 Coo jaꞌa Jesucristo hajxy tøø xñähhoꞌtúutäm, paady hajxy xmiøødhíjtäm tuꞌugjoot tuꞌugwiinmahñdy. Paadiä Dioshespíritu hajxy xyagjugyhadáaṉäm cøjxtaꞌaxiøø nebiä Dios jiugyhatiän. Paadiä Dios hajxy tuꞌugjoot tuꞌugwiinmahñdy xmiøødhidáaṉäm homiänaajä. Coo jaꞌa Jesucristo jaꞌa nhaxøøgwiinmahñdy hajxy tøø xyajnähwáatsäm, paady hajxy jiiby ngaꞌa hädaꞌagáaṉänä haxøøgtuum.
2 Pois a lei do Espírito de Deus, que nos trouxe vida por estarmos unidos com Cristo Jesus, livrou você da lei do pecado e da morte.
3 Coo jaꞌa Dios jaꞌa yHuung yaa quiejxy hädaa yaabä naax̱wiin, jaduhṉ yaa jiäyaꞌayhajty neby højtshájtäm. Jesucristo jeꞌe. Pero cabä Jesucristo haxøøg jiäyaꞌayhajty neby højtshájtäm. Mänitä Jesucristo hajxy xñähhoꞌtúutäm. Hoyyä Jesucristo jaꞌa jecymiädiaꞌagy quiudiuuṉ̃, jaꞌa Moisés jecy quiujáhyyäbä. Pero højtshájtäm, cab hajxy jaduhṉ ngudiúuṉäm. Paady jaduhṉ yhahixøꞌøy coo hajxy ngumädóow̱ämät. Coo jaꞌa Jesucristo hajxy xñähhoꞌtúutäm, quiumädoow̱ jeꞌe jaꞌa højtscøxphájtäm jaduhṉ. Paadiä jecymiädiaꞌagy hajxy xquiaꞌa hanéhm̱änä, jaꞌa Moisés jecy quiujáhyyäbä. Jaꞌa Dioshespíritu hajxy xpiuhbéjtänä coo jaꞌa Dios hajxy xmiøødhíjtämät tuꞌugjoot tuꞌugwiinmahñdy. Jaduhṉ hajxy xpiuhbéjtämbä coo hajxy haxøøg ngaꞌa jäyaꞌayhájtänät.
3 Deus fez o que a lei não pôde fazer porque a natureza humana era fraca. Deus condenou o pecado na natureza humana , enviando o seu próprio Filho, que veio na forma da nossa natureza pecaminosa a fim de acabar com o pecado.
4 — ausente —
4 Deus fez isso para que as ordens justas da lei pudessem ser completamente cumpridas por nós, que vivemos de acordo com o Espírito de Deus e não de acordo com a natureza humana.
5 Y coo jaꞌa Dioshespíritu hajxy jaduhṉ xpiuhbéjtäm, paady hajxy nxiictaac nmädiaactáacäm nebiä Diosmädiaꞌagy hajxy maas hoy nyajtúuṉämät. Pero jaꞌa jäyaꞌay jaꞌa Dioshespíritu jaꞌa miädiaꞌagy hajxy caꞌa cudiunáaṉäbä, jaduhṉ hajxy xyiictaꞌagy miädiaactaꞌagy nebiä yhamdsoo wiinmahñdy hajxy yajtuṉ̃.
5 Porque as pessoas que vivem de acordo com a natureza humana têm a sua mente controlada por essa mesma natureza. Mas as que vivem de acordo com o Espírito de Deus têm a sua mente controlada pelo Espírito.
6 Pøṉ jaduhṉ xiictaacp mädiaactaacp nebiä Dioshespíritu jaꞌa miädiaꞌagy maas hoy miäbǿjcät, jeꞌe jaꞌa Dios jaduhṉ miøødhijpy tuꞌugjoot tuꞌugwiinmahñdy. Jeꞌeduhṉ nøcxaam̱b Dioswiinduum. Jootcujc jeꞌe jim̱ yhidaꞌañ møødä Dios. Pero pøṉä yhamdsoo wiinmahñdy wiꞌi yajtunaam̱b, jaꞌa Dios jaꞌa miädsip jeꞌeduhṉ. Haxøøgtuum jeꞌeduhṉ ñäꞌägä hädaꞌagaꞌañ,
6 As pessoas que têm a mente controlada pela natureza humana acabarão morrendo espiritualmente; mas as que têm a mente controlada pelo Espírito de Deus terão a vida eterna e a paz.
7 jeꞌeguiøxpä coo jaꞌa Dios miädsiphaty. Cabä Diosmädiaꞌagy hoy yajtunaꞌañ, ni jaꞌa jioot jaduhṉ quiaꞌa tsocy coo yajtúnät. Y cab jaduhṉ quiumayii jaꞌa Diósäm.
7 Por isso as pessoas que têm a mente controlada pela natureza humana se tornam inimigas de Deus, pois não obedecem à lei de Deus e, de fato, não podem obedecer a ela.
8 — ausente —
8 As pessoas que vivem de acordo com a sua natureza humana não podem agradar a Deus.
9 Pøṉä Dioshespíritu caꞌa møødhijp tuꞌugmädiaꞌagy, cabä Diosmädiaꞌagy miäbøcy jaꞌa Jesucristocøxpä. Coo mijts jaduhṉ mjaanc̈h mäbøcy, paady mijtsä Dioshespíritu mmøødhity tuꞌugmädiaꞌagy. Y coo jaꞌa Dioshespíritu hajxy jaduhṉ mmøødhity, paadiä mhaxøøgwiinmahñdy hajxy tøø mhøx̱hijxnä.
9 Vocês, porém, não vivem como manda a natureza humana, mas como o Espírito de Deus quer, se é que o Espírito de Deus vive realmente em vocês. Quem não tem o Espírito de Cristo não pertence a ele.
10 Tøyhajt jaduhṉ coo hajxy nhoꞌogáaṉäm, jeꞌeguiøxpä coo jaꞌa Adán jecy quiädiehy, jaꞌa hajxy jecy nhaphájtäm ndeedyhájtäm. Pero coo mijtsä Dios tøø xpiädaꞌagy hawaꞌadstuum, y coo jaꞌa Jesucristo hajxy mmøødhity tuꞌugmädiaꞌagy, paady mijtsä Dioshespíritu xyagjugyhadaꞌañ homiänaajä nebiä Dios jiugyhatiän. Jim̱ hajxy xyajnøcxaꞌañ Dioswiinduum.
10 Mas, se Cristo vive em vocês, então, embora o corpo de vocês vá morrer por causa do pecado, o Espírito de Deus é vida para vocês porque vocês foram aceitos por Deus.
11 Coo jaꞌa Dioshespíritu hajxy xmiøødhíjtäm tuꞌugmädiaꞌagy, paadiä Dios hajxy xyagjujypiøjtägatsáaṉäm jaꞌa yhEspírituhaam coo hajxy hänajty tøø nhóꞌcäm. Jaduhṉ hajxy xyagjujypiøjtägatsáaṉäm nebiä Jesucristo yagjujypiøjtägajtsän.
11 Se em vocês vive o Espírito daquele que ressuscitou Jesus, então aquele que ressuscitou Jesus Cristo dará também vida ao corpo mortal de vocês, por meio do seu Espírito, que vive em vocês.
12 Mäguꞌughajpädøjc, jaduhṉds jeꞌe, hahixøøby jaduhṉ coo jaꞌa Dioshespíritu miädiaꞌagy hajxy nyajtúuṉämät. Cab jaduhṉ yhahixøꞌøy coo jaꞌa nhamdsoo wiinmahñdy hajxy nyajtúuṉänät tehṉgahnä.
12 Portanto, meus irmãos, nós temos uma obrigação, que é a de não vivermos de acordo com a nossa natureza humana.
13 Hix̱, coo hajxy tehṉgahnä haxøøg njatcǿøyyänät, cabä Dios hajxy hoy nmøødhíjtämät tuꞌugjoot tuꞌugwiinmahñdy. Mänit hajxy jiiby nhädáacämät haxøøgtuum. Pero coo jaꞌa nhaxøøgwiinmahñdy hajxy nnajtshixǿøyyämät jaꞌa Dioshespírituhaam, jaduhṉä Dios hajxy hoy nmøødhíjtänät tuꞌugjoot tuꞌugwiinmahñdy.
13 Porque, se vocês viverem de acordo com a natureza humana, vocês morrerão espiritualmente; mas, se pelo Espírito de Deus vocês matarem as suas ações pecaminosas, vocês viverão espiritualmente.
14 Hix̱, pønjaty jaduhṉ puhbéjtäp jaꞌa Dioshespíritu nebiä Diosmädiaꞌagy hajxy jaduhṉ hoy yajtúnät, Dios yhuung hajxy jeꞌe.
14 Pois aqueles que são guiados pelo Espírito de Deus são filhos de Deus.
15 Haa caꞌa, jaꞌa yhEspírituhaamä Dios hajxy xyhuunghájtäm, paady hajxy nnämáayyäm: “Diosteedy.” Y coo jaꞌa Dios hajxy xyhuunghájtäm, paadiä Dios hajxy ngaꞌa tsähgǿøyyänä neby hajxy hijty ndsähgǿøyyäm coo hajxy hijty xquiaꞌa pädáacämnä hawaꞌadstuum.
15 Porque o Espírito que vocês receberam de Deus não torna vocês escravos e não faz com que tenham medo. Pelo contrário, o Espírito torna vocês filhos de Deus; e pelo poder do Espírito dizemos com fervor a Deus: “Pai, meu Pai!”
16 Y coo jaꞌa Dioshespíritu hajxy jaduhṉ xmiøødhíjtäm, jaduhṉä tøyhajt hajxy xmióoyyäm coo jaꞌa Dios hajxy xyhuunghájtänä.
16 O Espírito de Deus se une com o nosso espírito para afirmar que somos filhos de Deus.
17 Coo jaꞌa Dios hajxy xyhuunghájtäm näguipxy møødä Jesucristo, paadiä Jesucristo hajxy jim̱ xyajnøcxáaṉäm Dioswiinduum. Paadiä Dios hajxy madiuꞌu xquiunuuꞌxáaṉäm näguipxy møødä Jesucristo, nebiä Dios jecy miänaaṉ̃än cooc hajxy xquiunuuꞌxáaṉäm. Y coo hajxy ndsaac̈hpǿjcämät jaꞌa Dioscøxpä nebiä Jesucristo chaac̈hpøjquiän, mänitä Dios hajxy møj jaanc̈h xpiädáacämät näguipxy møødä Jesucristo.
17 Nós somos seus filhos, e por isso receberemos as bênçãos que ele guarda para o seu povo, e também receberemos com Cristo aquilo que Deus tem guardado para ele. Porque, se tomamos parte nos sofrimentos de Cristo, também tomaremos parte na sua glória .
18 Høøc̈h jaduhṉ mänaam̱b coo hajxy yaa weeṉ̃tiä ndsaac̈hpǿjcäm hädaa yaabä naax̱wiin. Pero cab jaduhṉ ñäꞌägädä mäbaady ni weeṉ̃tiä nebiä Dios jaꞌa hoyhajtä weenhajt hajxy jim̱ xmioꞌowáaṉäm maa jeꞌe wyiinduumän.
18 Eu penso que o que sofremos durante a nossa vida não pode ser comparado, de modo nenhum, com a glória que nos será revelada no futuro.
19 Tijatiä Dios yaa tøø quiunuuꞌxy hädaa yaabä naax̱wiin, jia wiꞌi jiøbhijxyp hajxy jaduhṉ coo yhabáadät coo jaꞌa Dios jaꞌa hoyhajtä weenhajt mioꞌowaꞌañ pønjaty jaduhṉ yhuunghajpy. Mänitä Dios jaduhṉ miänaꞌanaꞌañ coo hajxy ngaꞌa tsaac̈hpøgáaṉänä.
19 O Universo todo espera com muita impaciência o momento em que Deus vai revelar o que os seus filhos realmente são.
20 Coo jaꞌa Adán jaduhṉ jecy jawyiinhajt quiädiehc̈hohṉ̃, jaꞌa hajxy jecy nhaphajt ndeedyhájtämbä, paadiä Dios jaꞌa tsøꞌty jaꞌa häyohn yaa quiejxy hädaa yaabä naax̱wiin. Mäduhṉ̃tiä Dios yaa tøø quiunuuꞌxy cøx̱iä hädaa yaabä naax̱wiin, cøxaam̱b jaduhṉ quiuhdägoyyaꞌañ. Pero cabä pojpä hajxy tii miøødä. Caꞌa jieꞌeguiøxpä jaꞌa Dios jaꞌa tsøꞌty jaꞌa häyohn yaa quiejxy. Hix̱, jagooyyä jäyaꞌay pojpä cädieey hajxy miøødä, paadiä Dios tsøꞌty häyohn yaa quiejxy. Jéquiänä Dios jaduhṉ wyiinmaayy coo cøx̱iä wiinä chaac̈hpǿgät näguipxy møødä jäyaꞌayhajxy, tijatiä Dios yaa tøø quiunuuꞌxy, høxtä coonä yhabáadät coo jaꞌa Dios hajxy xquiaꞌa yajtsaac̈htiunáaṉänä. Mänitä Dios jaꞌa hoyhajtä weenhajt hajxy nägøx̱iä xmioꞌowáaṉäm, højts Dioshuung, näguipxy møød tijaty jaꞌa Dios yaa tøø quiunuuꞌxy.
20 Pois o Universo se tornou inútil, não pela sua própria vontade, mas porque Deus quis que fosse assim. Porém existe esta esperança:
21 — ausente —
21 Um dia o próprio Universo ficará livre do poder destruidor que o mantém escravo e tomará parte na gloriosa liberdade dos filhos de Deus.
22 Hix̱, tijatiä Dios yaa tøø quiunuuꞌxy hädaa yaabä naax̱wiin, jia wiꞌi jiøbhijxyp hajxy jaduhṉ coo yhabáadät coo jaꞌa Dioshuung jaꞌa hoyhajtä weenhajt hajxy mioꞌowaꞌañii. Tøyhajt jaduhṉ. Pero cahnä yhabaady, jaanc̈h tehm̱ chaac̈hpøjp hajxy jaduhṉ.
22 Pois sabemos que até agora o Universo todo geme e sofre como uma mulher que está em trabalho de parto.
23 Jaanä jaduhṉ højtshájtämbä, jaduhṉ højts ndsaac̈hpǿjcämbä, jaduhṉ højts nja wiꞌi jiøbhíjxämbä coo yhabáadät coo jaꞌa Dios hajxy pedyii xmioꞌowáaṉäm jaꞌa hoyhajtä weenhajt. Coo Dios hajxy xyhuunghájtäm, paady hajxy jaduhṉ xmioꞌowáaṉäm. Mänitä Dios jaꞌa hawiinjem̱ybiä niꞌxcopc xmioꞌowáaṉäm, jaꞌa mänaa caꞌa maꞌp caꞌa tägoobiä. Coo jaꞌa Dios jaꞌa yhEspíritu hajxy tøø xyajnäguéjxäm, jaduhṉä tøyhajt hajxy nmøødhájtäm coo jaꞌa Dios hajxy xjiaanc̈h huunghájtäm. Jaanä jaduhṉä tøyhajt hajxy nmøødhájtämbä coo jaꞌa Dios jaꞌa hoyhajtä weenhajt hajxy pedyii xmioꞌowáaṉäm.
23 E não somente o Universo, mas nós, que temos o Espírito Santo como o primeiro presente que recebemos de Deus, nós também gememos dentro de nós mesmos enquanto esperamos que Deus faça com que sejamos seus filhos e nos liberte completamente.
24 Coo jaꞌa Diosmädiaꞌagy hajxy tøø nmäbǿjcäm jaꞌa Jesucristocøxpä, paady hajxy nnähwaats nguhwáatsäm, paadiä Dios hajxy xmiøødhíjtänä tuꞌugjoot tuꞌugwiinmahñdy. Y paady hajxy nja wiꞌi jiøbhíjxäm coo yhabáadät coo jaꞌa Dios hajxy xmioꞌowáaṉäm jaꞌa hoyhajtä weenhajt cøx̱iä. Cahnä yhabaady, paady hajxy nja wiꞌi jiøbhíjxämnä. Coo häxøpy tøø yhabaatnä, cab hajxy häxøpy njøbhíjxänä.
24 Pois foi por meio da esperança que fomos salvos. Mas, se já estamos vendo aquilo que esperamos, então isso não é mais uma esperança. Pois quem é que fica esperando por alguma coisa que está vendo?
25 Coo hajxy hamuumduꞌjoot nmäbǿjcäm coo jaꞌa Dios hajxy tøyhajt xmioꞌowáaṉäm tijaty hajxy xyajmädsójcäm, paady hajxy tsøc meeꞌxtújcäm mäduhṉ̃tiä hajxy yaa njaac jøbhíjxäm, hoy hajxy nej nja jajt nja habéjtäm.
25 Porém, se estamos esperando alguma coisa que ainda não podemos ver, então esperamos com paciência.
26 Y xpiuhbéjtämä Dioshespíritu hajxy nebiaty hajxy hamdsoo ngaꞌa jadáaṉäm. Hix̱, coo jaꞌa Dios hajxy nax̱y nja wiꞌi piaꞌyaꞌaxáaṉäm, cab hajxy nax̱y nnajuǿøyyäm tijatiä Dios hajxy nmäyujwáaṉämb, waam̱batiä Dios hajxy nmänuuꞌxtáacämät. Nax̱y hajxy jaduhṉ njájtäm coo jaꞌa capxy jaꞌa mädiaꞌagy hajxy hoy xquiaꞌa habädsøm̱áaṉäm. Näꞌä møcxéjjäm näꞌä hoꞌogyxiéjjäm hajxy jaduhṉ. Pero coo hajxy ngaꞌa najuǿøyyämät nebiä Dios hajxy nmänuuꞌxtáacämät, mänitä Dioshespíritu hajxy xpiuhbéjtämät.
26 Assim também o Espírito de Deus vem nos ajudar na nossa fraqueza. Pois não sabemos como devemos orar, mas o Espírito de Deus, com gemidos que não podem ser explicados por palavras, pede a Deus em nosso favor.
27 Piuhbejpiä Dioshespíritu pønjatiä Diosmädiaꞌagy tøø miäbøcy. Hoorä, ñajuøøbiä Dioshespíritu jaduhṉ waam̱batiä Dios jioot chocy coo jaꞌa Dios hajxy nmänuuꞌxtáacämät. Jaduhṉä Dioshespíritu hajxy xyajxiic xyajmädiáacäm jaꞌa ngopcootyhájtäm. Y ñajuøøbiä Dios jaduhṉ waam̱baty hajxy nxiic nmädiáacäm jaꞌa ngopcootyhájtäm.
27 E Deus, que vê o que está dentro do coração, sabe qual é o pensamento do Espírito. Porque o Espírito pede em favor do povo de Deus e pede de acordo com a vontade de Deus.
28 Hoorä, cab hajxy njootmayhájtämät coo Dios jaꞌa tsaac̈hpä peenä hajxy xmióoyyämät. Haa caꞌa, nnajuǿøyyäm hajxy jaduhṉ coo Dios quiøx̱y najuøꞌøy nebiaty hajxy njajt nhabéjtäm, pønjatiä Dios tsojp. Nnajuǿøyyäm hajxy jaduhṉ coo Dios wyiinmay coo hajxy ween xyhoyǿøyyäm cøx̱iä wiinä. Tøø hajxy xyajnähdíjjäm coo hajxy njäyaꞌayhájtämät nebiä jioot choquiän. Jaanä jaduhṉ hajxy xyhawáaṉämbä cooc hajxy xyhuunghadáaṉäm.
28 Pois sabemos que todas as coisas trabalham juntas para o bem daqueles que amam a Deus, daqueles a quem ele chamou de acordo com o seu plano.
29 Hix̱, jéquiänä Dios yhuuc najuøøbiä pønjatiä miädiaꞌagy hänajty mäbøgáaṉäxäp. Jeꞌehajxy jaduhṉ yajnähdijjä coo hajxy yhojiäyaꞌayhádät nebiä Jesucristo yhojiäyaꞌayhatiän, jaꞌa Dios yHuung. Jaduhṉä Dios hajxy nägøx̱iä xyhixáaṉänä nebiä Jesucristo yhuchän. Højts jaduhṉ xñänǿøm̱äm coo Jesucristo hajxy nbuhyaꞌayhadáaṉäm, jeꞌeguiøxpä coo Dios hajxy xyhuunghájtäm.
29 Porque aqueles que já tinham sido escolhidos por Deus ele também separou a fim de se tornarem parecidos com o seu Filho. Ele fez isso para que o Filho fosse o primeiro entre muitos irmãos.
30 Coo Dios hajxy jecy xyajnähdíjjäm coo miädiaꞌagy hajxy nmäbǿjcämät, paady hajxy tøø xyhawáaṉäm cooc hajxy xyhuunghadáaṉäm. Y coo miädiaꞌagy hajxy jaduhṉ tøø njaanc̈h mäbǿjcäm, mänit hajxy xpiädáacäm hawaꞌadstuum. Jaduhṉ tøø miänaam̱bä coogä cuhdujt hajxy nmøødhadáaṉäm nebiä Jesucristo miøødän.
30 Assim Deus chamou os que havia separado. Não somente os chamou, mas também os aceitou; e não somente os aceitou, mas também repartiu a sua glória com eles.
31 Homiädoonä hädaa mädiaꞌagy, túhm̱äts. Coo Dios hajxy jecy xyajnähdíjjäm coo hajxy xyhuunghájtäm, ni pøṉ jaduhṉ xquiaꞌa yajtuꞌudägóoyyämät. Tøyhajt jaduhṉ coo Dios yajtøjiadaꞌañ tijaty tøø wyiinmay jaꞌa højtscøxphájtäm.
31 Diante de tudo isso, o que mais podemos dizer? Se Deus está do nosso lado, quem poderá nos vencer? Ninguém!
32 Xjiaanc̈h tehm̱ chójcämä Dios jaduhṉ. Høxtä ñähdujc jaꞌa yhamdsoo Uung coo hajxy hoy xñähhoꞌtúutäm nägøx̱iä. Jaanc̈h tehm̱ miøjjä Dios mayhajt jaduhṉ tiuuṉ̃ jaꞌa højtscøxphájtäm. Jaduhṉä tøyhajt hajxy nmøødhájtäm coo jaꞌa mayhajt jaduhṉ tehṉgajnä jiaac tunaꞌañ.
32 Porque ele nem mesmo deixou de entregar o próprio Filho, mas o ofereceu por todos nós! Se ele nos deu o seu Filho, será que não nos dará também todas as coisas?
33 Coo Dios hajxy tøø xyajnähdíjjäm coo miädiaꞌagy hajxy nmäbǿjcämät, paady hajxy pøṉ hoy xquiaꞌa näxøꞌøwøꞌøwáaṉäm maa Dioswiinduumän. Haa caꞌa, tøø Dios hajxy xpiädáacäm hawaꞌadstuum.
33 Quem acusará aqueles que Deus escolheu? Ninguém! Porque o próprio Deus declara que eles não são culpados.
34 Ni pøṉ hajxy jaduhṉ hoy xquiaꞌa pädaꞌagáaṉäm haxøøgtuum. Haa caꞌa, jim̱ä Jesucristo hajxy xñähgapxtúutäm Dioswiinduum. Jaꞌa Dios yhahooyhaambiä Jesucristo yhäñaꞌay. Møj jaanc̈h jim̱ yhity. Paady hajxy jim̱ xñähgapxtúutäm, coo hajxy hoy tøø xñähhoꞌtúutäm, møød coo hoy tøø jiujypiøjtägach. Jaduhṉ hajxy tøø xyajnähwaats tøø xyajcuhwáatsäm.
34 Será que alguém poderá condená-los? Ninguém! Pois foi Cristo Jesus quem morreu, ou melhor, quem foi ressuscitado e está à direita de Deus. E ele pede a Deus em favor de nós.
35 Xjiaanc̈h tehm̱ chójcämä Jesucristo hajxy jaduhṉ nägøꞌø nädecypiä. Nnäꞌägädä møødhájtämä tøyhajt hajxy jaduhṉ coo hajxy mänaa xquiaꞌa nähgueꞌegáaṉäm, hoyyä tsaac̈hpä peenä hajxy cu nja páatäm, hoy hajxy pøṉ cu xjia tsaac̈htiúuṉäm jaꞌa Diosmädiaꞌagyquiøxpä, hoyyä yuu hajxy cu xjia páatäm, hoyyä wit tucxy hajxy cu nja yajmaajiájtäm, hoy hajxy mäjahñdiuum cu nja wädíjtäm, hoyyä cahwiindøyhänaꞌc hajxy cu xjia yaghóꞌcäm.
35 Então quem pode nos separar do amor de Cristo? Serão os sofrimentos, as dificuldades, a perseguição, a fome, a pobreza, o perigo ou a morte?
36 Jaduhṉ jim̱ myiṉ̃ cujaay maa Diosmädiaꞌaguiän:nøm̱ä Dios ñämaayyä.
36 Como dizem as Escrituras Sagradas : “Por causa de ti estamos em perigo de morte o dia inteiro; somos tratados como ovelhas que vão para o matadouro.”
37 Hoy hajxy jaduhṉ cu nja jajt, hoy hajxy jaduhṉ cu nja habéjtäm, nnäꞌägädä meeꞌxtugáaṉäm hajxy jaduhṉ. Jaꞌa Jesucristo hajxy jaduhṉ xñäꞌägädä puhbéjtäm, jeꞌeguiøxpä coo hajxy xjiaanc̈h tehm̱ chójcäm. Naam̱gahnä hajxy tii xjiájtäm xyhabéjtäm, jaduhṉä Jesucristo hajxy maas hoy nbanǿcxämät hamuumduꞌjoot.
37 Em todas essas situações temos a vitória completa por meio daquele que nos amou.
38 Coo Dios hajxy xjiaanc̈h tehm̱ chójcäm, jaduhṉä tøyhajt hajxy njaanc̈h tehm̱ miøødhájtäm coo Jesucristo hajxy tehṉgajnä xñäꞌägädä puhbedáaṉäm, hoy ñejpiä hajxy cu nja jajt cu nja habéjtäm, hoy yhädaa yaabä naax̱wiinä, hoy hajxy cu nja hóꞌcäm, hoy hajxy cu nja tägóoyyäm, hoy hajxy cu nja jaac jugyhájtäm, hoy hajxy cu nja jaac tsuxc‑hájtäm, hoyyä møjcuhdujtmøødpädøjc hajxy cu xjia mädsiphájtäm, jaꞌa pojhajpä täxaꞌahajpä, hoyyä møjcuꞌugong hajxy cu xjia mädsiphájtäm, hoy miaajä hajxy jia hity, hoy yhädaa yaabä naax̱wiinä, hoy jyim̱ tsajpootypä, hoy jyiiby møjcuꞌuhaamä. Pero cabä cuhdujt hajxy ñäꞌägädä møødä maa Jesucristocøxpän, jaꞌa hajxy nWiindsøṉhájtämbä. Paadiä Jesucristo hajxy homiänaajä xchójcäm; paady hajxy homiänaajä xcwieendähájtäm.
38 Pois eu tenho a certeza de que nada pode nos separar do amor de Deus: nem a morte, nem a vida; nem os anjos, nem outras autoridades ou poderes celestiais ; nem o presente, nem o futuro;
39 — ausente —
39 nem o mundo lá de cima, nem o mundo lá de baixo. Em todo o Universo não há nada que possa nos separar do amor de Deus, que é nosso por meio de Cristo Jesus, o nosso Senhor.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.